skip to Main Content

Stasys Jakeliūnas

Advokatas V. Vasiliauskas, vadovaujantis centriniam šalies bankui manęs viešai paklausė: „Klausimas būtų turbūt informacijos gavėjui. Iš principo informacija yra gauta neteisėtu būdu, ji ne tik gauta, bet ir paviešinta.“ Jei tai oficiali Lietuvos banko pozicija, matyt, netrukus seks ir kiti rimti teisiniai žingsniai. Tie, kurių pritrūko 2014 metais ir anksčiau? Advokatų juk yra ir daugiau – Lietuvos banke, o ir buvusioje darbovietėje. Turiu klausimą ir aš – Lietuvos žurnalistų bendruomenei. Kodėl niekas iki šiol jokioje laidoje nepasidomėjo, ar šis žmogus, išsireiškimais „beprasmiškiausias darbas“, „marodieriavimas“ ir „santykiai su lavonais“ apibūdinęs parlamentinį tyrimą, o sąžiningus ir pilietiškus žmones, pranešusius apie tai visuomenei, vadinantis „kurmiais“, gali toliau vadovauti svarbiai valstybės institucijai, kuri dar yra ir Eurosistemos sudėtinė dalis. Kitaip tariant, šis žmogus nuolat atstovauja Lietuvai ir jos žmonėms tarptautiniuose forumuose. Normalu, neįdomu, neaktualu? Moralūs ir atsakingi šalies piliečiai, pritariant arba tylint žurnalistams, bauginami ir tildomi vykdomais vidiniais „tyrimais“ ir viešais žeminančiais epitetais. Tai – šiuolakinės ir civilizuotos Lietuvos ženklai? Esu įsitikinęs, kad ne. Ar esate girdėję apie Howardą Wilkinsoną, dirbusį Danske banko Estijos filiale? Jei ne jis ir jo pateikta informacija, pinigų plovimo atvejai šiame ir kituose Skandinavijos bankuose tikriausiai taip ir nebūtų išaiškėję. Jei ne pranešėjai iš bankų vidaus, tikriausiai 2012 m. liepos mėn. nebūtų išaiškėję manipuliavimo LIBOR rodikliu (analogišku VILIBOR indeksui) atvejai, kurių rezultatas – beveik 10 mlrd. dolerių baudų, skirtų didžiausiems bankams. Ar teko domėtis D. Ellsbergo istorija, kuris dar 1971 metais paviešino Pentagono dokumentus ir atskleidė didžiulo masto melą apie Vietnamo karą? Tikriausiai žinote apie E. Snowdeną, po kurio sprendimo surizikuoti savo gyvybe ir paviešinti skandalingus visuotinio ir visiškai perteklinio piliečių stebėjimo bei sekimo faktus buvo iš esmės pradėta IT privatumo standartų bei principų transformacija. Ir ji tęsiasi iki šiol. Vienas iš žmonių, kelis metus dirbęs ir neapsikentęs Revolut (to paties, kurį į Lietuvą pakvietė Lietuvos bankas) viduje vykstančia betvarke, pažeidimais ir jo vadovo N. Storonskio savivale, kreipėsi į britų finansų priežiūros instituciją bei žiniasklaidą. Atsiuntė tą informaciją ir man, todėl žinau apie Revolut reikalus iš jo vidaus. Be pranešėjų, viešinančių pažeidimus ir nusikaltimus svarbiose institucijose, taip pat ir valstybinėse, nebūtų pilietinės visuomenės ir visos demokratijos progreso. Be jų nebūtų ir tiriamosios žurnalistikos. Ar tikrai Lietuvos žurnalistų bendruomenei tai neįdomu ir nesvarbu? Lietuvos banko vadovui ir daliai jo kolegų, akivaizdu, kad ne. Jie vis dar gyvena kažkokiame kitame pasaulyje…

Na, o visus kitus – su šventėmis!
Ir dėkui už informaciją, patarimus ir didelį palaikymą.
Kitą savaitę ir vėliau jo taip pat reikės.

P.S. Apie Vilibor reikalus ir su jais susijusias problemas man informaciją teikia penki žmonės. Jiems – ypatinga padėka.

Facebook komentarai
Back To Top