skip to Main Content

V.Tomaševskio partija atsiriboja nuo milijonus plaunančios Vilniaus rajono savivaldybės, kurioje absoliuti dauguma – „tomaševskininkai“

 

Aurimas Drižius

 

Voldemaro Tomaševskio vadovaujama partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) padavė ieškinį „Laisvam laikraščiui“ dėl pastarojo teiginio, kad „..Milijonus per viešuosius pirkimus pavagianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija atsiduoda valstiečiams.. ”

 

Tačiau įdomiausia, kad LLRA savo ieškinyje kategoriškai atsiriboja nuo Vilniaus rajono savivaldybės, kurios taryboje ta pati LLRA sudaro absoliučią daugumą.

„delfi lt. publikacijoje „Lenkų rinkimų akcijos laikraščiams – milijonai“ yra kalbama apie Vilniaus rajono savivaldybės, bet ne ieškovės LLRA dar 2012 m. organizuotus viešuosius pirkimus“, – teigiama LLRA ieškinyje teismui.

 LLRA mano, kad jos reputaciją žeidžia tokie LL teiginiai: 

 (i) „Milijonus per viešuosius pirkimus pavagianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija atsiduoda valstiečiams ”

(ii) „<…> kokie skaidrūs yra šios partijos organizuojami viešieji pirkimai, ir kiek milijonų jose išplaunama. “

(iii) „<…> pinigų cirkuliavimo schema paprasta – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) valdomo rajono milijonai atiduodami partijos kolegų laikraščiui vaiduokliui, o šis atsidėkoja ne tik geromis žiniomis, bet dar ir paremia pačią partiją. “

(iv) „Kadangi buvo akivaizdu, kad LLRA per tuos fiktyvius konkursus kasmet išplauna milijonus litų <…>“

 

Tačiau LL nesutinka su LLRA ieškiniu ir teigia, kad visi šie teiginiai atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri remiasi labai konkrečiais faktais:

 

Dar 2013 m. spalio 4 d. dienraščio „Vilniaus diena“ straipsnyje „Lenkų rinkimų akcijos laikraščiams – milijonai“ (kurį perspausdino portalas delfi.lt) buvo aprašyta ganėtinai paprasta savivaldybės biudžeto lėšų „įsisavinimo“ schema: 

 

„Vilniaus rajono savivaldybėje pinigų cirkuliavimo schema paprasta – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) valdomo rajono milijonai atiduodami partijos kolegų laikraščiui vaiduokliui, o šis atsidėkoja ne tik geromis žiniomis, bet dar ir paremia pačią partiją.

Dar 2010-aisiais laikraščius „Tygodnik Wileńszczyzny“ bei „Vilniaus krašto savaitraštis“ leidžianti UAB „Rejspa“, kurios akcininkai yra LLRA atstovai Seime Michalas Mackevičius ir Vanda Kravčionok, laimėjo net 0,5 mln. litų vertės Vilniaus rajono savivaldybės viešinimo lietuvių ir lenkų kalbomis konkursą. Po metų LLRA atstovų valdomos bendrovės apetitas padidėjo – jai, įvertinus numatytas galimybes pratęsti sutartį, Vilniaus rajono savivaldybė garantavo 1,5 mln. litų dydžio pajamas per kelerius metus. Tiesa, Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė sutarties galiojimą (nes ji sudaryta tik po neskelbtinų derybų, be viešojo pirkimo konkurso) ir savivaldybei teko „pasitaisyti“: paskelbti du atskiri viešojo pirkimo konkursai – informacijai viešinti lenkų bei lietuvių kalbomis. Be abejo, abu laimėjo „Rejspa“. Lietuviškajam leidiniui „Vilniaus krašto savaitraštis“ bei lenkiškajam „Tygodnik Wileńszczyzny“ metams ji užsitikrino po 250 tūkst. litų savivaldybės injekciją. 2012-aisiais krizė Vilniaus rajone tikriausiai visiškai baigėsi, o gal sutapo su rinkimais į Seimą, ir „Tygodnik Wileńszczyzny“ buvo apdovanotas 250 tūkst. litų, „Vilniaus krašto savaitraštis“ – rekordine 430 tūkst. litų suma. 

 

Už 250 laikraščių – milijonai.

 

 Viskas kartojasi ir šiemet: liepą vėl triumfavo 2645 egzempliorių tiražu leidžiamas „Rejspa“ lenkiškasis savaitraštis, informacijai viešinti skirta suma – standartinė, 250 tūkst. litų. Spalio 2 d. turėjo būti atplėšti ir lietuviškojo konkurso, verto vėl 430 tūkst. litų, vokai, paskelbtas laimėtojas, t.y. vienintelis konkurso dalyvis – tas pats LLRA valdomas leidinys „Vilniaus krašto savaitraštis“. Tačiau „Vilniaus dienai“ pradėjus domėtis konkursu, savivaldybė netikėtai jį pratęsė dar savaitei. Įdomiausia, kad „Vilniaus krašto savaitraštis“ kas savaitę išeina vos 250 egzempliorių tiražu. Specialiai parengtos sąlygos Visuose konkursuose pageidaujamos skelbti informacijos kiekis, įkainiai, kitos sąlygos – identiškos. Beje, įkainiai – kosminiai ir pavydėti turėtų net didžiausi dešimtimis tūkstančių egzempliorių tiražu leidžiami bei Vilniaus rajone taip pat gan skaitomi nacionaliniai dienraščiai. Bet pastarieji net nedalyvauja ir visuose konkursuose yra tik vienas dalyvis laimėtojas. Kodėl? Atsakymas paprastas – į konkurso sąlygas įtraukiama iškalbinga sąlyga: „Ne mažiau kaip 90 proc. lietuvių kalba leidžiamo leidinio tiražo per pastarąjį kalendorinį mėnesį turi būti išplatinama Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.“ Lyg to nebūtų gana, nurodoma, jog leidinys per pastaruosius trejus metus turi būti įgyvendinęs „bent 1 spaudos paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų“. Be abejo, bent vienos iš šių sąlygų neatitinka nė vienas kitas laikraštis Lietuvoje, išskyrus „Vilniaus krašto savaitraštį“.

 

 Spauda remia partiją

 

 Dar vienas iškalbingas faktas – ryšys tarp dosniosios LLRA valdomos savivaldybės ir „Rejspos“ toli gražu nėra vienapusiškas. Be gražių straipsnių apie Vilniaus rajoną, kuriam vadovauja LLRA, įmonės valdomoje žiniasklaidoje, ši bendrovė sunkiu metu net ir parėmė LLRA tiesiogiai. Pavyzdžiui, per 2011-ųjų savivaldybių tarybų rinkimus „Rejspa“ LLRA skyrė 42,3 tūkst. litų (maksimalią tuo metu įstatymų leistiną sumą). Tuomet LLRA iškovojo rekordinį skaičių mandatų – 11 – Vilniaus miesto savivaldybėje. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad bandyta pervesti dar vieną tokio pat dydžio sumą, tačiau ji nebuvo įskaityta, nes viršytas tuo metu galiojęs juridinių asmenų paramos partijai limitas.

 Laikraštis vaiduoklis 

Opozicijoje esantys Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai teigia, kad toks Vilniaus rajono pinigų plovimas – vieša paslaptis. „Niekam nėra paslaptis, kad konkursai skirti LLRA valdomiems laikraščiams. Bet niekas čia nieko ir nepakeis – ten reikia diplomatiškai ir gudriai dirbti, jei nori ką nors pasiekti, kitaip baigsi liūdnai. Nes visame rajone dirba vieni giminės. Manau, kad niekas nieko ir nebandė daryti, skundų niekas nerašo. Beje, to lietuviško laikraščio nemato niekas – lenkai skaito „Tygodnik“. Sakot, kreiptis į savivaldybės tarnybinės etikos komisiją? Taigi ten taip pat vieni LLRA atstovai, išskyrus vadovą. Skaudu, kad tos sąlygos pritaikytos tam vienam laikraščiui, tas pusė milijono nukeliauja jiems, nors rajonui tai – didžiuliai pinigai“, – teigė opozicijos atstovė, „Sąjungos TAIP“ narė Janina Šimkuvienė. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos bei Seimo narys Ryšardas Maceikianiecas, anksčiau rajone irgi leidęs laikraštį lenkų kalba „Nasz czas“, teigė, kad beveik pusė milijono per metus niekieno neskaitomam savaitraščiui yra „Dievo dovana“. „Jie gi prieš dvejus metus pusantro milijono įkišo tiems laikraščiams iš biudžeto – niekas neliepė grąžinti, net finansų ministrei rašiau laišką, bet niekas nesureagavo. Nei aš, nei kiti protingesni žmonės tų laikraščių neskaito. Visi gi suprantame – laisva spauda yra tokia, kuri kritiškai vertina valdžią. Jei spauda savo pagrindinės misijos nevykdo, o taip ir yra, tai tėra žalinga makulatūra. O kai jai skiriami milijonai, išvadas pasidaryti nesunku. Pažiūrėkite, koks to lietuviško laikraščio tiražas, – 200 ar 250 laikraščių. Man pačiam anksčiau teko leisti laikraštį, tikrai žinau, kad už 100 tūkst. litų per metus kukliai, su keliais darbuotojais galima išgyventi. O jie gauna milijonus. Kol jie bus valdžioje, savo spaudai ims ne vieną milijoną, nors rajono žmonės vos galą su galu suduria“, – piktinosi R.Maceikianiecas.

 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=62953820

 

Savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjas UAB „Patikimas verslas“ dalyvavo 2016 m. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos surengtame viešame konkurse „Spaudos paslaugų lietuvių kalba leidžiamame laikraštyje pirkimas“

 

„Patikimas verslas“ pateikė pasiūlymus savivaldybei reklamuotis, skelbti informaciją apie jos veiklą. Mes buvome pasiūlymą teikiantysis teikėjas, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pateikėme visus priklausančius pateikti dokumentus. Konkurso eilėje pirmoje vietoje vien dėl mažiausios kainos (0,65 už kv. cm) buvo įrašytas kitas konkursantas „Rejspa“ (ieškovas), o pareiškėjo dokumentai, kaip teigiama atsakyme į pretenziją, net nebuvo analizuojami, vien dėl kainų 3 centais už kv. cm. skirtumo.

Su tokia konkurso vykdymo tvarka ir iš to išplaukiančiais rezultatais neįmanoma sutikti, jie yra ginčytini, prieštaringi, ir neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Mat „Vilniaus krašto savaitraštis“, jeigu toks apskritai yra leidžiamas, yra deklaruojama, kad yra leidžiamas tik 250 egz. tiražu, niekur nėra platinamas ar parduodamas, nė viena spaudos platinimo agentūra neturi sutarties dėl tokio laikraščio platinimo, todėl iš viso labai abejotina, kad toks apskritai egzistuoja.

Todėl lyginti 250 egz. tiražu tariamai leidžiamą savaitraštį „Vilniaus krašto savaitraštis“ ir „Laisvą laikraštį“, kuris 2016 m. buvo leidžiamas 12,5 tūkst. egzempliorių tiražu, turėjo daugiau nei 2000 pastovių prenumeratorių, yra visiškai nepagrįsta. Vien mažiausios kainos demonstravimas, neanalizuojant visumos aplinkybių, ir šiuo atveju – informacijos sklaidos galimybių Vilniaus rajone, sudaro neskaidraus konkurso įspūdį. „UAB patikimas verslas“ leidžia 12.400 tiražu kassavaitinį laikraštį „Laisvas laikraštis Lietuvai“, kuris yra platinamas visuose spaudos kioskuose, parduotuvėse, degalinėse. Konkurso nugalėtojas ir ieškovas „Respja“ leidžiamas „Vilniaus savaitraštis“ nėra niekur platinamas, anksčiau buvo platinamas tik per prenumeratą (2013 metų duomenimis). Manome, jog konkursantas net nepateikė įrodymų, jog toks laikraštis iš viso leidžiamas. Todėl susidaro įspūdis, jog konkursas buvo vykdomas neteisėtai.

Mūsų pretenzija Vilniaus rajono savivaldybei net nebuvo tinkamai išnagrinėta. Ji tik perrašė mūsų pretenzijos tekstą, ir parašė vieną sakinį, jog mūsų pretenzija nepagrįsta (2016 01 08 atsakymas pridedamas). Pretenzijoje nurodėme, jog pretenduojantis spaudos leidinys turi būti ne mažesnis kaip 600 egz. Tiražo. Jeigu nėra tokio tiražo, konkursantas neatitinka konkurso sąlygų. Tačiau į mūsų pretenzijos teiginį, jog konkursantas Rejspa  neatitinka reikalavimų minimalių, iš viso nebuvo atsakyta, o turėjo būti pateikiami įrodymai, nes mes esame sąžininga trečioji šalis, kuri teikė visus dokumentus, mūsų verslas atviras, sąžiningas, su savaitraščiu „Laisvas laikraštis Lietuvai“ galima realiai susipažinti kiekviename spaudos kioske, parduotuvėje, degalinėje.

Atsakydamas į mūsų pretenziją, Vilniaus rajono savivaldybė  nurodė, jog mūsų kvalifikacija net nebuvo tikrinama, nors leidinio „Vilniaus krašto savaitraštis“ per maža kaina, per mažas laikraščio žinomumas ir jokios realios sklaidos – vos 250 egz. tiražas sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir korupcijai. Jeigu minėta tiražas jau (dėl akių) pakeltas (vykdant platinimą vien per prenumeratą, nėra jokio įrodymo, jog būtent 600 ar daugiau egz. Išplatinama – konkursui nebuvo pateikti įrodymai apie konkursanto konkurento tiražo realumą, jeigu jis ir atitinka formalius reikalavimus), tai turi būti vardan viešumo, skaidrumo principų įrodymai pateikiami. 

Tarkime, tas tiražas yra 650 egz. – tačiau jeigu nevykdomas pardavimas, tai gali būti iš viso net neplatinamas laikraštis – juk rėmimo pinigai gauti, galima ir neturėti prenumeratorių, o čia susidaro jau terpė korupcijai, ir pinigų “plovimui”. Mes tokiomis veikomis neužsiimame, esame sąžiningas leidėjas, žinomas tiek Vilniaus krašte, tiek Lietuvoje..  Aš manau, kad „Rejspa“ pateikė savo pasiūlymą, kuris buvo tariamai mažesnis už mūsų 3 centais tik po to, kai konkurso organizatorius – Vilniaus krašto savivaldybė – pateikė jai duomenis apie mūsų pasiūlymą. 

 

Vilniaus rajono savivaldybė nurodė, kad esą mūsų pasiūlyta kaina už kv. cm. 3 centais didesnė, todėl mūsų pasiūlymo net nenagrinėjo.  Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, ne viename vykdytame Viešųjų pirkimų konkurse, nebūdavo laimėtoju pripažįstamas per mažą kainą teikiantis subjektas, vien dėl to pasiūlymo nerealumo, bei sklaidos mažumo. Ar įtarimų, jog dėl per mažos kainos nesugebės vykdyti įsipareigojimų. Šiuo atveju ir yra jog, kaina skiriasi vos vos, o sklaidos galimybės skiriasi keliolika kartų.

Todėl mūsų siūloma kaina viską susumavus yra beveik 10 kartų mažesnė, negu laimėjusio subjekto, nes mūsų sklaidos galimybės yra apie 15 kartų didesnės, taip pat mes leidžiame interneto dienraštį, todėl mūsų sklaidos galimybių suma dar didesnė. Taip pat esame lankstūs, ir leidžiame įvairius priedus, lygiai tą patį galėtume daryti, laimėję konkursą. Mūsų skaitytojas yra Vilniuje, Vilniaus rajone – ne tik visoje Lietuvoje, didelę sklaidą turime būtent sostinėje, ir mes taip pat galime vadintis vietos laikraščiu, daug rašome apie vietos – Vilniaus miesto – problemas. 

Atmetusi mūsų kandidatūrą Vilniaus rajono savivaldybė, ir ją valdantis ieškovas elgėsi neteisėtai, nes neanalizavo sklaidos galimybių. Perkant informacijos sklaidos plotą, turi būti analizuojama jos sklaidos galimybės. Šiame konkurse nieko panašaus nebuvo daryta. Atsakovas remiasi vien tuo, jog esą buvo kito pareiškėjo nurodyta mažesnė suma – tik formaliai, nes realiai, minėta, mūsų sklaidos galimybės už „Respja“ yra 10 kartų didesnės. Taip pat nurodo, jog mes esą nurodėme senus duomenis, tačiau „Vilniaus krašto savaitraštis“ ėjo ir 2013 metais ir vėliau vos 250 egz. tiražu lietuvių kalba. Jeigu ir atitiko minimalius reikalavimus, tai atsakovas turi tiksliai įvardyti. Jeigu atitinka vos vos, vadinasi, vėlgi, skirtumas tarp pirmosios ir antrosios vietos pagal egzempliorių skaičių yra 12 kartų, o tai sudaro pagrindą teigti, jog mūsų siūloma kaina daug kartų mažesnė, nes mūsų sklaida informacinė žymiai didesnė. Nes mes turime įrodinėti, kad konkursas turi būti skaidrus – tą garantuoja Viešųjų pirkimų įstatymas.

Taip pat konkurse laimėjus „Respja“, ši įstaiga pasirašys dar vieną sutartį toms pačioms paslaugoms. Iki 2017-ųjų sausio 17 dienos galioja kita, 430 tūkst. litų vertės sutartis su „Rejspa“ dėl informacijos viešinimo lietuvių kalba. Ji sudaryta 2014  metų kovą.

(http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-rajono-savivaldybes-informacija-uz-150-tukst-litu-toliau-viesins-llra-nariu-valdomas-laikrastis.d?id=65968908)

Registrų centro duomenimis, 29 proc. „Rejspa“ akcijų valdo LLRA frakcijai priklausanti Seimo narė Vanda Kravčionok, 10 proc. – parlamentaras, LLRA frakcijos narys Michalas Mackevičius.

Todėl tokie kasmetiniai laimėjimai Korupcijos prevencijos įstatymo prasme gali reikšti Seimo nario papirkimą, nes didelę dalį akcijų valdo Seimo narė Vanda Kravčionok (ji yra Seimo narė 2012-2016 kadencijoje, www.lrs.lt duomenys). Vilniaus rajono savivaldybė yra biudžetinė įstaiga, ir ji negali remti Seimo nario verslo, tuo labiau, padėti tam Seimo nariui reklamuotis. 

Konkursas skirtas viešinti Vilniaus rajono savivaldybės darbus, informaciją apie ją, o ne paremti Lenkų rinkimų akcijos partiečius ir Seimo narius. Seimo narių reklamos tvarką numato kiti įstatymai, jie už reklaminį plotą turi susimokėti, prasidėjus rinkiminei kampanijai pagal konkrečius įkainius, o ne būti remiami savivaldybės pinigais.

Į mūsų pretenzijos dalį ieškovui, jog nesuprantamos ir neaiškios konkurso sąlygos (skaidrumo ir viešumo principų pažeidimas), atsakovas atrašo, jog mes patys kalti, jog nesikreipėme: tarsi atsakovo Viešųjų pirkimų įstatymas neįpareigoja aiškiai ir sklandžiai lietuvių kalba pateikti viešas viešojo pirkimo sąlygas. Taip išeina, konkurso sąlygų viešumas ir skaidrumas – pačių konkursantų reikalas. Taip tik pademonstruojama, jog laimėtojas – kuris visais metais ir anksčiau laimėdavo šį konkursą netgi be jokios konkurencijos – jau buvo žinomas, todėl laimėtojui skelbti sąlygų net ir nereikia. Tai irgi rodo, jog konkurso rezultatai buvo žinomi netgi jo nepaskelbus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laimėjusysis konkursantas jau turi sudaręs sutartį iki 2017  metų sausio 17 dienos lietuviškam savo laikraščiui, informacijos viešinimui, todėl iš viso nesuprantama, kaip galima sudaryti tokią pačią sutartį dėl to paties dalyko. Jeigu Vilniaus rajono savivaldybėje atsirado papildomų pinigų informacijos sklaidai, tai negali tie pinigai būti skiriami jau tokį patį konkursą laimėjusiam konkursantui, ir jau gaunančiam už tai pinigus, nes laimėjęs konkursantas mažų mažiausiai turėtų įrodyti, jog naudos abiejų konkursų pinigus dvigubai daugiau viešindamas informacijos, deja, dėl savo sklaidos ribotumo „Respja“ to pažadėti negali.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, konkurso sąlygos, ir visa susijusi informacija turi būti labai skaidriai pateikiama (25 str. 2 d. – konkurencijos užtikrinimas, nediskriminavimas tiekėjų). Kadangi konkursantas „Respja“ jau buvo laimėjęs daug metų iš eilės prieš tai, taip išeina, konkurso techninių specifikacijų pateikimo nereikėjo, nors įstatyme aiškiai parašyta, jog tai būtina. Be to, šio paties įstatymo 25 str. 5 dalyje numatyta, jog negalima atmesti konkursanto pasiūlymo, jeigu jis įrodo, jog jo paslaugos, prekė, ir t.t. bus naudinga (žr . visą formuluotę). Deja, atsakovas nurodo, jog jis mūsų pasiūlymo ir jo pagrindimo net neanalizavo. Esą vien dėl 3 centais didesnės kainos už kv .cm, kas sudaro įspūdį, jog konkursas iš viso nevyko, kaip tai nurodo Viešųjų pirkimų įstatymas. Mes kaip tik ne tik įrodėme, bet ir iš mūsų pateikiamų dokumentų akivaizdu, jog rezultatas už konkurse nurodytą sumą bus pasiektas apie 10 kartų geriau, negu tuo atveju, jeigu sutartis būtų pasirašyta su laimėjusiąja įstaiga.

Remiantis visu tuo kas išdėstyta, manome, jog buvo kuo grubiausiai pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindiniai principai – tai viešumas, skaidrumas, proporcingumas. Neišvengta korupcinės veikos, nes laimėjo konkursą metų metais laiminti be jokio konkurso „Respja“, kurios akcijas valdo Lenkų rinkimų akcijos politikai. Be to, atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė ir „Vilniaus krašto savaitraštis“ veikia tame pačiame pastate – neatmestina, jog Vilniaus rajono savivaldybė nuomoja „Respja“ patalpas, taigi, dalį rėmimo pinigų atsakovas užkėlęs nuomos kainą, greičiausiai susigrąžins – o čia jau yra pagrindas kreipimuisi į teisėsaugos institucijas, nes neskaidrumas šiame konkurse net ne preziumuotinas – jis yra akivaizdus.

Mes kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, su 2016 01 14 skundu, buvo sustabdytos pirkimo procedūros, vėliau 2016 03 03 VPT parašė 1 sakinio išvadą, jog neprieštarauja konkursui, ir galima vykdyti pirkimą. Mes šią išvadą apskundėme Vilniaus administraciniam teismui. Terminą apskųsti neteisėtus atsakovo veiksmus ir skaičiuojam nuo 2016 03 03, nes Viešųjų pirkimų tarnyba pagal Viešųjų pirkimų įstatymą privalėjo ne teismo tvarka ir skubiai ištirti konkursą, nevilkindama laiko, deja, ji to nepadarė, kodėl – aiškinsimės kitame teisme. 

Dėl neskaidriai vykdytos procedūros mes kaip teikėjas, patyrėme žalą, yra pažeista įmonės  reputacija, todėl atsakovas privalo atlyginti, nes nenagrinėjo pretenzijos, nemotyvavo, kaip tretysis asmuo UAB “Respja” mus nugalėjo, nes pagal mūsų skaičiavimus, racionalesnį ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. atitinkantį būdą informacijos sklaidai pateikėme būtent mes, o ne laimėjusi įstaiga, kuri beje įsikūrusi tame pačiame pastate kaip atsakovas, ir galimai, jau daugelį metų laimi taip konkursą, kuriame niekas daugiau nedalyvaudavo. 

Mes prašome išreikalauti iš atsakovo dokumentaciją, ar sudaryta jau paslaugų pirkimo sutartis, kuri Viešųjų pirkimų tarnybos buvo sustabdyta, todėl mums nebuvo priežasties, kol sustabdyta, kreiptis į teismą, – tuomet mes tikslinsime ieškinį. Nes mums jokia informacija neteikiama, tas matyti iš pridedamų įrodymų, jog nei pretenzija, nei skundas Viešųjų pirkimų tarnybai neišnagrinėta. 

Teismo prašome : įpareigoti ieškovą pateikti leidinių „Vilniaus krašto savaitraštis“ originalus su atliktų konkurso metu parengtais straipsniais.

Remiantis išdėstytu, prašau teismo atmesti  ieškovų ieškinį

Byla nebus vedama per advokatą. Visus procesinius dokumentus prašome siųsti nurodytu adresu Konstitucijos 23 B, Vilnius. Ieškovui  neparašius atsiliepimo, neatvykus į teismo posėdį, prašome priimti sprendimą už akių. Taikos sutartį galima sudaryti, jeigu ieškovas atlygins atsakovo patirtą žalą dėl ieškovo veiksmų.

 

Remiantis išdėstytu, teismo prašau:

Atmesti ieškovų  PP Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga ieškinį.

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top