skip to Main Content

Seimas įslaptino KGB-istus, kad jie išvengtų atsakomybės už sunkius nusikaltimus

 

 

„Reikia atsakyti į klausimą, kodėl Seimas 75 metams įslaptino visus prisipažinusius KGB-istus, – klausia Z.Vaišvila, – tai padaryta 2015 m. pabaigoje, pakeitus įstatymą, A.Kubiliaus vyriausybei padarius nutarimą, ir šį įstatymą žaibiškai pasirašė D.Grybauskaitė. Sutapimas tai ar ne, tačiau 2015 m. kovo 23 d. Zigmas Vaišvila kreipėsi į Rusijos ambasadą su vienu klausimu – prašau pateikti informaciją apie Dalios Grybauskaitės darbą SSSR ambasadoje JAV 1991 m. – nuo kada iki kada ir kokiose pareigose ji dirbo? Atsakymą Rusijos federacijos  vardu pasirašė ambasadorius Udalcovas – „negalime atskleisti jos duomenų be jos sutikimo“, be to, nurodė, kad negali atskleisti šios informacijos, nes tai sudaro Rusijos federacijos valstybės paslaptį. 

 

 

„Vakar vakare Genocido centro tinklapyje jau nebuvo jokių duomenų apie Sladkevičiaus, Banionio ir Sondeckio bendradarbiavimą su KGB, – pasakojo A.Butkevičius, – tačiau vikipedijoje liko visa informacija su nuorodomis apie tai, kad D.Banionis bendradarbiavo su KGB. Taip vykdoma šmeižimo kampanija“.

 

„Manęs daug kartų klausė, ar V.Landsbergis bendradarbiavo su KGB, – sakė Z.Vaišvila, – kai 1991 m. visoje spaudoje draikėsi voratinkliai apie KGB agentus, vieni kitus šmeižė, buvo iškilęs toks klausimas, ir V.Landsbergis atsakė maždaug taip : „Nieko tokio nebuvo, mane bandė verbuoti, porą kartų buvau susitikęs konspiraciniame bute“. Tai jeigu nors kiek mastai, ir suvoki, kas tai yra konspiracinis butas, ir suvoki, kad jeigu pašalinis žmogus patenka į konspiracinį butą, tai jis jau nebe konspiracinis butas. O kas yra konspiracinis butas? Tai ne tai, kad pvz., Vilniaus meras nuspręs, kad Arklių gatvėje bus konspiracinis butas. Apie penkerius metus reikia sunkiai dirbti, sukurti legendą, kad kažkas gyvena tame konspiraciniame bute, kad jame kažkas lankosi, ir bet kokio žmogaus apsilankymas tame bute nesukels nereikalingų klausimų kaimynams. Žmogus, kuris du kartus lankėsi konspiraciniame bute, ir po pirmo apsilankymo jo neišbraukė, tai atsakymas man aiškus. Net neaptarinėsiu visos Landsbergių šeimynos biografijos – ten viskas aišku. Ar kas nors neaišku?“.

„Mano galva, Burauskaitė įstaigos veikla yra mirusio šmeižimas ir bandymas nuslėpti nuo visuomenės svarbius faktus, – mano A.Butkevičius, – KGB dokumentų vedimas buvo organizuojamas pagal centrinių KGB struktūrų išleistą įsakymą dėl operatyvinių tarnybų dokumentacijos vedimo tvarkos. Tas įsakymas labai detaliai nustatė, kad kažkoks bendras agentų sąrašas apskritai negali būti vedamas. Kiekvienas KGB darbuotojas, turėjęs savo agentus, turėjo priėjimą prie tų agentų bylų. Tačiau toks sąrašas, kuriame būtų surašyti visi KGB agentai, yra nonsensas. Kalbant apie KGB agentų registracijos žurnalą, kuriame įrašyta apie 1600 žmonių – mums savo laiku apie 1992 m. buvo žinoma tik apie vieną tokį dokumentą, kuris buvo operatyvinės veiklos metu perduotas mūsų darbuotojams iš vienos techninės žvalgybos padalinio. Kitų panašių dokumentų mes neaptikome, todėl man toks KGB tvarkos neatitinkantis dokumentas man kelia nepasitikėjimą. Didžioji dalis yra įrašyti mašinėle, kai kurie – ranka tame sąraše. Darbas su agentais yra labai slaptas, ir vien todėl negali būti ant vieno lapo surašyti visi kGb agentai, ir jeigu toks daiktas mums yra paliktas, tai jo patikimumu iš karto reikia abejoti. Nes mes KGB rūmus perėmėme ne iš karto, o KGB darbuotojai turėjo pakankamai laiko sunaikinti ir išnešti dokumentus. O mums buvo palikti dokumentai, kurie buvo naudingi tiek pačiai KGB veiklai, tiek ir SSSR vadovybei. Būtent todėl mes ir nepriiminėjome Liustracijos įstatymo 1991 – puikiai supratome, kad tai būtų nesąžiningi. 

 

Facebook komentarai
Back To Top