skip to Main Content

Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui

Evaldui Pašiliui (asmeniškai)

Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila

adresas: Lizdeikos g. 29, 10101 Vilnius

 

PRAŠYMAS dėl ikiteisminio tyrimo

 

2020-08-07 Vilnius

 

  1. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 8 d. priėmė Nutarimą Nr. I-921, kurio sudarė iš Aukščiausiosios  Tarybos  deputatų Albino Januškos,  Ryšardo Maceikianeco,  Algimanto  Sėjūno,  Valerijono Šadreikos ir Zigmo Vaišvilos laikinąją komisiją 1991 m. sausio 8 d. įvykiams  prie Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios  Tarybos rūmų ištirti.
  2. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 13 d. priėmė Nutarimą Nr. I-943, kurio sudarė iš Aukščiausiosios  Tarybos deputatų  Juliaus Beinorto, Egidijaus Jarašiūno, Kazimiero Motiekos, Rolando Paulausko, Valerijono Šadreikos ir Vidmanto Žiemelio komisiją LR Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybėms išsisiaškinti. 

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo valdyba, vadovaujama Zigmo Vaišvilos, po Sausio 13-osios minėjimo 2001 m. kreipėsi į LR Seimo valdybą, kad būtų viešai paskelbta šių dviejų komisijų veiklos medžiaga. Paaiškėjo, kad šių komisijų surinktos medžiagos yra dingusios iš LR Seimo rūmų, nors nėra jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad jos būtų oficialiai kam nors perduotos, nėra.

Aš ne kartą viešai esu kreipęsis į prokuratūrą dėl šių Lietuvos valstybei svarbius įvykius patvirtinančių istorinių dokumentų vagystės. Tačiau iki šiol prokuratūra niekaip į tai nereagavo. 

Todėl kreipiuosi į Jus pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios vagystės – tęstinės nusikalstamos veikos.

Man žinoma, kad ši vagystė yra padaryta asmeniniu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio nurodymu. Apklausoje prokuratūroje, prisiekęs Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateiksiu visą man apie tai žinomą informaciją, nurodysiu asmenis, pas kuriuos Vytauto Landsbergio nurodymu šių dveijų komisijų medžiaga buvo ar tebėra saugojama. Pagrįstai manau, kad Vytauto Landsbergio viešai vykdomas svarbių Lietuvos istorijos įvykių perrašinėjimas, viešai skelbiamas melas gali būti sąmoningas dėmesio nukreipimas nuo šių ir kitų jo galimai nusikalstamų veikų. 

Operatyvus ir objektyvus tyrimas būtinas, visų pirma, dėl šių dokumentų išsaugojimo ir naudojimo Lietuvos valstybės ir jos piliečių, bet ne siauro rato asmenų, poreikiams ir interesams. Šie dokumentai turi būti laisvai prieinami.

 

Atkreipiu Jūsų, Gerb. Evaldai Pašili, dėmesį į Jūsų, kaip Lietuvos prokuratūros vadovo, asmeninę atsakomybę dėl šio mūsų valstybei svarbaus klausimo ir tikiuosi, kad Jūs parodysite principingumą,  laikymąsi įstatymų reikalavimų, visų pirma, Baudžiamojo Proceso Kodekso 168 straipsnio reikalavimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

 

Priedai – LR Aukščiausiosios Tarybos NutarimaI: 1991-01-08 Nr. I-921 ir 1991-01-13 Nr. I-943

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila

LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos Pirmininkas

LR Laikinosios gyynybos vadovybės narys

1991-01-13 d. naktį išrinktas LR Ministro Pirmininko pavaduotoju

Buvęs LR VSD Generalinis direktorius

 

2020 m. rugpjūčio 07 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijos Seime pranešimas spaudai „Kodėl Zigmas Vaišvila nedalyvaus Lietuvos Seimo rinkimuose“. 

 

Kodėl Zigmas Vaišvila nedalyvaus 2020 m. spalio 11 d. LR Seimo rinkimuose?

2020-07-22 d. spaudos konferencijoje Seme paviešinome Donato Raščiaus 2020-07-16 d. internetinėje svetainėje „Teismo Vikingas“ paskelbtą tyrimą „Ar Nausėda yra Lietuvos Prezidentas?“ (https://www.youtube.com/watch?time_continue=5&v=ezmhDbsbTdc&feature=emb_logo), grindžiamą viešai skelbiamais dokumentais ir patvirtinantį, kad Lietuvos Prezidentas visapusiškai apstatytas tarpusavyje susijusiais ir susitelkusiais TV ekranuose nepakeičiamais „mainstream‘ žiniasklaidos atstovais Lietuvoje, yra jų ne tik visapusiškai įtakojamas, bet ir tapęs jų atvirų patyčių objektu.

Kreipėmės į opozicinėmis besiskelbiančių partijų ir organizacijų vadovus dėl susitelkimo, nes būdami mąstantys ir sąžiningi, mūsų valstybę užvaldžiusios sistemos nevaldomi šių politinių partijų vadovai, visų pirma, sau turi prisipažinti, kad įveikti šią sistemą galima tik susitelkus. Deja, stebuklas nevyko, šių partijų vadovai į šį kvietimą nesureagavo ir susiskaldę nutarė dalintis opoziciniais rinkėjų balsais, t.y. padėti valstybę užvaldžiusios ir iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomos sistemos statytiniams pasisavinti už opoziciją balsuojančių rinkėjų balsus ir Seimo narių vietas. Naivu tikėtis, kad visos šios nesusitelkusios grupelės surinks po daugiau kaip 5% rinkėjų balsų.

Mano dalyvavimas vienoje ar kitoje susiskaldžiusioje grupelėje būtų tik dar vienas šio skaldymosi veiksmas.

Į šią tragikomediją įsijungė ir Vytautas Landsbergis, š.m. liepos 31 d. Medininkų žudynių vietoje savo kalboje landsbergiškai, bet šį kartą jau atvirai pasakęs, kad Zigmas Vaišvila ligoninėje sėdėjo prie sunkiai sužeisto muitininko Ričardo Rabavičiaus tol, kol šis rugpjūčio 2 d. numirė. Suprask, gal net pagalve uždusino. Ir tokio „aukšto pareigūno Vaišvilos“ teismai ir prokuratūra net neapklausia. 

Neaiškinsiu V. Landsbergiui, kad aš tuomet dėl savo pareigų neturėjau laiko tokiems užsiėmimams, kaip sėdėjimas ligoninėse, kad prokuratūra ir teismas, bet ne Zigmas sprendžia, ką apklausti. Pernai apklausiamas teisme Sausio 13-osios byloje, akivaizdžiai mačiau, kaip teismas nenori girdėti to, ką liudyjau. Tyrimo šaknų, ko gero, ieškočiau nuo policijoje saugotų Medininkų žudynėse naudotų automatų dingimo. Šie automatai buvo paimti, tikrinant Baltarusijos pasienyje lengvojo automobilio bagažinę. O Vytauto Landsbergio norėčiau paklausti, iš kur jis, ne proceso dalyvis, žino Medininkų žudynių bylų, kažkodėl dirbtinai atskirtų nuo Vilniaus OMON-o bylų, medžiagą? Ir kodėl šis nesiliaujantis provokatorius ir kiršintojas vis tęsia šią savo juodą veiklą?

Šį kartą Vytautui Landsbergiui ne tik priminsiu jau ne kartą mano jam pateiktus klausimus. Pvz., kodėl 1991 m. kovo 19 d. Vilniaus OMON-ui sulaikius Audrių Butkevičių, Tamsa, Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje budėjusiam ministro pavaduotojui Arvydui Svetulevičiui nepaliaujamai nurodinėjote, kad mūsų policija ginklu pultų Vilniaus OMON-o bazę. Kodėl tam Zigmui teko Jus prašyti to nedaryti, o A. Svetulevičiui kategoriškai drausti vykdyti, beje, neteisėtus Jūsų nurodymus pralieti kraują? Ar neparodė Ministro Pirmininko pavaduotojo Zigmo Vaišvilos ir vidaus reikalų ministro pavaduotojo Petro Liuberto derybos, kad taikus derybų kelias buvo mūsų kelias? Kodėl 1991 m. rugpjūčio 23 d. mitinge prie Respublikinės bibliotekos Jūs minią siuntėte šturmuoti KGB rūmus, kuriuose laukė KGB pasieniečių kuopa, kuriai buvo įsakyta šaudyti į besiveržiančius? Ar ne geresnis buvo Lietuvos Vyriausybės atstovo Zigmo Vaišvilos pasirinktas kelias išsikviesti TSRS Vyriausybės įgaliotą atstovą A. Lebedevą ir tą pačią 1991 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyti pirmąją Lietuvos Respublikos sutartį su TSRS – dėl KGB Lietuvoje likvidavimo? Ir drauge su TSRS atstovais įeiti į KGB rūmus Vilniuje, perimti jų saugojimą? Kodėl šios sutarties nėra Lietuvos URM išleistoje knygoje apie atkurtos Lietuvos tarpvalstybines sutartis?

Ar 1990 m. balandžio 20 d. įvykiai Vilniuje spaustuvėje Maironio gatvėje, kur be LR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pavedimą vykdžiusio Zigmo Vaišvilos TSRS vidaus kariuomenė sužalojo dar kelias dešimtis mūsų neginkluotų žaliaraiščių, taip pat buvo Jūsų provokacija? Bent jau taip aprašė Artūras Skučas paskubomis jo išleistoje knygoje „Pėstininko užrašai“. Kodėl tylėjote, Vytautai Landsbergi, kai 2014 m. lapkričio 3 d. Sausio 13-osios bylos Maironio gatvės epizodą Generalinė prokuratūra nutraukė drauge su TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, kurioje po 1991 m. kovo 11 d. dar ilgai darbavosi būsima Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, epizodu? Jūs net nemirktelėjote, kai teisėjas Stasys Lemežis Vilniaus apygardos teismo nutartimi paaiškino, kad 25 nukentėjusieji, Maironio gatvėje vykdę Jūsų vadovaujamo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą, buvo paskelbti patys buvę kalti, nes TSRS vidaus kariuomenė vykdė teisėsaugos funkcijas (nepriklausomoje Lietuvoje okupacinė kariuomenė!), o mes jai priešinomės!? Vienam nuketėjusiųjų Dariui Šlapakauskui, bandžiusiam užstoti mane nuo kariškių smūgių, automato buože buvo sulaužytas stuburas. Dėl smūgių į galvą to paties automato buože sąmonės pirmą kartą netekęs buvo ir Zigmas Vaišvila. Kažkodėl Jūs man aiškinote tuomet, kad ši provokacija – tai Audriaus Butkevičiaus darbas. Tačiau nelabai apdairus Artūras Skučas nesugebėjo nuslėpti jo ir Jūsų pokalbių turinio prieš šį įvykį. Perskaitęs apie tai „Pėstininko užrašuose“ neužmigau visą naktį.

Kodėl Jūs tylite, Vytautai Landsbergi, kai 2015 m. viešai pateikiau įrodymus, kad Jūsų proteguojama Dalia Grybauskaitė yra ne tik Lietuvos Prezidentė, bet ir tebėra didžiausios, anot LR VSD, grėsmės Lietuvai – Rusijos Federacijos – valstybės paslaptis, kruvinaisiais mums 1991 metais dirbusi TSRS ambasadoje Vašingtone, o grįžus iš ten, anot Jūsų patarėjo Ramūno Bogdano, padėjusi organizuoti Jūsų keliones į užsienį?

Manau, kad laikas užkardinti, Vytautai Landsbergi, įsisiubavusias Jūsų makiaveliškas provokacijas ir savanaudiškus (o gal ne tik savanaudiškus) žaidimus Lietuvos žmonėmis, jų likimu. Todėl šiandien darau pirmąjį oficialų viešą veiksmą prieš Jus – kreipiuosi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl Jūsų ir Jūsų bendrininkų veikų, kurių pasekoje buvo pavogtos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 8 d. ir 1991 m. sausio 13 d. Nutarimais sudarytų komisijų (1991 m. sausio 8 d. įvykiams prie Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios  Tarybos rūmų ištirti ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybėms išsiaiškinti) medžiagos. 

Ilgai šių mano viešų paaiškinimų „nematė“ prokuratūra. Dabar teks Generalinei prokuratūrai procesiniais sprendimais spręsti šį klausimą. Mano atsakas – adekvatus Jūsų, Vytautai Landsbergi, įsisiūbavusioms provokacijoms, nepaisant garbaus Jūsų amžiaus.

 

Taip jau sutapo, kad teisėsauga šiemet forsavo prieš mane melagingais argumentais 2017 m. iškeltą baudžiamąją bylą, kad aš tariamai sugadinau mano vadovautos UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos programą ir tariamai neišsaugojau apskaitos duomenų. Dabar, pradėjus susipažinti su šios baudžiamosios bylos medžiaga, jau turiu įrodymus, patvirtinančius, kad tai grįsta žinomai melagingais dirbtinai ir nepagrįstai iškelto šios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ atstovų parodymais, kuriuos paneigia tų pačių asmenų paaiškinimai ir pateikti dokumentai civilinėse bylose. Tačiau tyrimui „vadovaujanti“ Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Bekišienė nepriima jokių mano teikiamų įrodymų, nepasisako dėl mano procesinių reikalavimų. Tikslas – kuo greičiau bylą pasiųsti į teismą. O jei Zigmas Vaišvila sugalvotų tapti kandidatu į Seimo narius ir gauti neleičiamybę, tai galima būtų stipriai piariškai trimituoti žiniasklaidoje, kad atseit išsigandęs Zigmas sugalvojo gelbėtis neliečiamybe.

Nebijo tas Jūsų nemėgstamas Zigmas tokios bylos. Baltais siūlais ji susiūta. Ir pareigūnių, kurios jau daugiau kaip metus nesugeba man pranešti apie įtarimus, nebijo tas Zigmas. Šiemet prokurorė R. Bekišienė suprato, kad nepavyko BPK nustatyta tvarka pranešti apie įtarimus man, todėl 2020-02-25 d. iškvietė mane į apklausą dėl pranešimo apie įtarimus. Tačiau joms pateikiau nustatytos formos 2020-02-24 medicininę pažymą, patvirtinančią, kad dėl infekcijos su ūmiu bronchitu negaliu pas jas atvykti.

Tuomet kantrybę praradusios prokurorė R. Bekišienė ir vyriausioji tyrėja Janina Grinevič mano ligos metu, kada su manimi negalimi jokie procesiniai veiksmai, 2020-02-25 d. paskyrė man valstybės gynėją (apie kurį man niekas nepranešė), 2020-02-27 d. šiam gynėjui pranešė, kad užbaigė tyrimą (nepranešus man apie įtarimus ir nė karto manęs neapklausus). Tačiau šis gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas šias savavaldžiaujančias pareigūnes pastatė į vietą – 2020-03-05 d. susipažinimo su byla protokole įrašė, kad jis atsisako susipažinti su byla, nes nėra sudaręs su manimi astovavimo sutarties ir nebuvo BPK nustatytų pagrindų man skirti valstybės gynėją. 

Prisišaukti mane tokiam bylos „užbaigimui“ šios pareigūnės bandė ir mano ligos, ir karantino metu, nors pačios raštu patvirtino, kad mano ligos metu ir karantino metu jokių veiksmų su manimi negali vykdyti. 

Po karantino 2020-06-30 d. apklausoje J. Grinevič man paskelbė apie šio ikiteisminio tyrimo užbaigimą, tačiau šio nutarimo nepateikė. Susipažinęs su byla, 2020-07-17 d. paprašiau dalies medžiagos kopijų, kurias gavau tik po 17 (!) dienų (2020-08-03 d.). Tačiau 2020-07-30 d., t.y. dar negavus susipažinimui medžiagos kopijų, pasibaigė mano terminas susipažinimui ir bylos medžiagos papildymui. Prokurorė R. Bekišienė nutarė nepratęsti man šio termino. Tad iš manęs neteisėtai atimta net teisė papildyti medžiagą. Iš atostogų atšaukta J. Grinevič 2020-07-30 d. jau rašė kompiuteryje kaltinamojo akto man medžiagą prokurorei. 

Dėl šio įžūlaus pareigūnių savavaldžiavimo kreipiausi į Generalinį prokurorą E. Pašilį dėl priėmimo. Kol kas jis atsirašinėja, atseit, jau buvau pas jį. Buvau dėl Sausio 13-osios bylos, dėl mirusiųjų kardinolo Vincento Sladkevičiaus, Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio apšmeižimo, dėl Juozo Matonio, suklastotų dokumentų pagrindu valdančio neteisėtai (tai nustatyta teismų) perimtos UAB „Skomė“ valdymą. Bet dėl anekdotinės baudžiamosios bylos, kuriai „vadovauja“ prokurorė R. Bekišienė, nebuvau.

 

Šiame chaose, kuriame dėl COVID-19 situacijos Lietuvoje gydoma tik viena liga, dar užklupo ir artimųjų žmonių rimtos ligos ir dar viena mano chirurginė operacija dėl traumos, kurią patyriau ir dėl J. Grinevič viršininkės J. Grudinskajos, neleidusios š.m. vasario 19 d. mane atvesdinusiems policijos pareigūnams parvežti mane atgal, apsiprendžiau nedalyvauti Seimo rinkimuose. Mano rinkiminė kampanija apsiribotų gulėjimu lovoje ir, galbūt, kompiuteriu.

Tad visiems rinkėjams linkiu sėkmės pasirenkant už ką balsuoti. Aš balsuosiu už Tautos susitelkimą, kuris karantino metu parodė, kad Lietuvos piliečiai sąmoningėja ir telkiasi. Pritrūko laiko, patirties. Tačiau savo nedalyvavimu ir parama Tautos susitelkimo kandidatams noriu parodyti ir pavyzdį Nagliui Puteikiui, Arvydui Juozaičiui, Vytautui Radžvilui, Dariui Kuoliui ir kitiems, besiskelbiantiems opozicinių partijų vadais. Supraskite, mielieji, kad Jūs vieni – tai niekas prieš šią susicementavusią sistemą. Ir supraskite, kad laikas ne tik perduoti savo patirtį, bet ir užleisti lyderių vietas kvalifikuotam jaunimui. Ne taip, kaip pirmininkas Vytautas Landsbergis – savo giminaičiui. Bet tikram ir veržliam jaunimui. Todėl džiaugiuosi, kad Tautos susitelkimo sąrašui vadovauja teisės mokslų daktarė ir Lietuvos visuomenės tarybos įsteigtos Visuomeninės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Nendrė Černiauskienė, o antrasis sąraše – Lietuvos visuomenės tarybos valdybos narys Tauras Jakelaitis.

Nuoširdžiai remiu Panerių rinkiminėje apygardoje Lietuvos visuomenės tarybos valdybos narius Stanislavą Ladinskį, Aldą Mačiulį, Eugenijų Palioką, kitus bendražygius ir bendraminčius. Sėkmės!

 

Facebook komentarai
Back To Top