skip to Main Content

V.Landsbergio gaujai atleidžiama viskas, net nužudymai

 nuotr. Zenonas Laureckas su žmona Birute

Aurimas Drižius

 

Panevėžiečio Zenono Laurecko sū¬nus Deivydas buvo nužudytas 1997- ųjų gegužės 23-iąją apie 18.45 val. Panevėžio centre. Panevėžio konservatorijos moksleivio nužudymą pa¬skutinio skambučio šventės metu matė apie 40 bendramokslių, tačiau nusi¬kaltimas taip ir liko neišaiškintas. Nors tėvas pats išsiaiškino, kas nužudė jo sūnų, prokurorų jis neįtikino. Vietoj padėkos jam buvo pažadėta, kad už trukdymą tyrimui pats bus nužudytas arba pasodintas į kalėjimą.

 

Bent tuzinas moksleivių matė, kaip D.Laureckui peiliu į širdį smogia toks jaunikaitis Darius Lungys, tuometinio Teisės instituto direktoriaus Antano Dapšio sūnėnas. Pats A.Dapšys dar prieš 20 metų buvo geras tuomečio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio draugas, pastarojo deleguotas į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Matyt, ši aplinkybė ir lėmė tai, kad prokuratūra niekaip nesurado žudiko, nors jau buvo apkaltinusi šiuo nužudymu bent dešimt žmonių. Galiausiai jie nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes suėjo senatis. „Jie 15 metų klastojo įrodymus, tačiau nieko neištyrė, nepavyko manęs apgauti dėl klaidingos nužudymo versijos, todėl jiems nieko daugiau neliko, kaip tik nutraukti bylą dėl senaties“, – sakė Zenonas Laureckas LL.

 

Kai kurie nekalti žmonės už šį nusikaltimą jau spėjo pasėdėti kalėjime, tačiau vėliau teko juos paleisti. Tačiau įtariamojo žudiko D.Lungio prokuratūra niekaip nesugeba apkaltinti. Tačiau savo sūnaus žudiką išsiaiškinusį tėvą Zenoną Laurecką prokuratūra jau spėjo pagąsdinti, kad jeigu toliau aiškinsis, kas nužudė jo sūnų, bus „pasodintas“. Nepaisant šios dėmės, Panevėžio apygardos prokuratūra laikoma itin gerai dirbančia, jai patikimos itin rezonansinės politinės bylos. Net ir dabar Panevėžio apygardos prokuratūrai per¬duotos tirti visos keturios Neringai Venckienei iškeltos baudžiamosios bylos. Matyt, kad nė viena kita prokuratūra nesutinka taip lengvai klastoti įrodymų.

 

„Mano sūnaus nužudymo byloje yra visos gaujos – prokurorų Kliunkos, Barkausko parašai, manau kad būtent todėl šis nužudymas ir nėra išaiškintas“, –  LL sakė Z.Laureckas. Šiuo metu jis gyvena Latvijoje, nes bijo, kad bus nužudytas korumpuotų Panevėžio prokurorų nurodymu.

 

Kodėl persikraustėte į Latviją?

– Bijau, kad mane nužudys. Gyvenu Latvijoje, savo mikroautobuse, automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri filmuojama. Stengiuosi Lietuvoje būti kuo mažiau, nes net jeigu būsiu nužudytas Latvijoje, tai nusikaltimą turės tirti Latvijos policija, o ne Lietuvos. Žinoti daug tiesos apie Lietuvos teisėsaugą, kaip ji klastota dokumentus, yra pavojinga gyvybei. Tačiau manau, kad likau gyvas tiki todėl, kad viešinu, kaip prokuratūra klastoja mano sūnaus nužudymo bylą. Viešinau šią istoriją visur, kur tik galėjau. Niekada nežinau, kada jie nuspręs mane nužudyti. Nes visi šios bylos liudininkai – jau negyvi. Prokuroras Sereika nužudytas, prokuroras Šimkus nušautas savo darbo kabinete. Policijos agentas Sergejus Kudrešovas šešiems metams pasodintas į kalėjimą, Mikutskis, pravarde „čiortas“, nužudytas. Komisaras Kudijanovas, kurio parašų šioje byloje yra per 60, taip pat nužudytas. Kai kurie pareigūnai mane užtarė, pvz., tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas K.Bėtingis man sakė, kad aš esu teisus. Kai jo paklausiau, kodėl tada nieko nedaro, kad būtų rasti žudikai, K.Betingis atsakė, kad šioje byloje jis nieko negali padaryti. Atskaičiau jam moralą – jeigu net gen. prokuroro pavaduotojas nieko negali padaryti, tai kam jam tos pareigos? Prokuroras Jasaitis taip pat man padėjo, o toks buvęs generalinis prokuroras A.Valantinas man tiesiog grasino, kai pasakiau, kad jo pasirašyti dokumentai byloje yra suklastoti. 

O kaip grasino A.Valantinas?

– Jis man pasakė, kad jeigu toliau rašysiu skundus, „mes tave teisime“. Vien už tai, kad skundžiau prokuratūros nutarimus. Vis tiek aš esu parengęs skundą, kuriuo bandysiu patraukti atsakomybėn tuos prokurorus, kurie klastojo sūnaus nužudymo bylą. O šią bylą klastoje ne trys prokurorai, bet 23 prokurorai. Visų jų parašai yra byloje. Tai terorizmas, kuris vyksta Lietuvoje.

 

 

– – Kiek tiesos tame, kad įtariamojo dėdė Antanas Dapšys ir V.Landsbergis buvo geri draugai?

– Man politikai papasakojo, kad jie dar nuo sovietmečio buvo draugai. A.Dapšys buvo V.Landsbergio statytinis, kaip ir tuometis generalinis pro¬kuroras K.Pėdnyčia. Tiesiai šviesiai kalbant, V.Landsbergis yra surištas su Lietuvos Čikaga – Panevėžiu.

Tačiau jūs pats VLandsbergio prašėte pagalbos, ištiriant sūnaus nužudymą?

– Būtent, nes pirmą kartą pas V.Landsbergį aš atėjau praėjus trims mėnesiams po sūnaus nužudymo. Jis tuo metu buvo Seimo pirmininkas, ir aš kartu su visa delegacija, kartu su Marija Šėriene ir tuomečiu Sveikatos apsaugos ministru Alekna ėjau pas Landsbergį. Alekna kilęs iš Panevėžio, ir jis mane vėliau išgelbėjo nuo „psichuškės“ (policija mane norėjo padaryti psichiniu ligoniu, tačiau nepavyko).

Kai kreipiausi pas V.Landsbergį, tai pasirodė, kad jis jau viską žinojo – kas nužudė, ir užsakė, nes pirmas jo klausimas, girdint dviem sekretorėms, buvo toks: „kas dengia šią žmogžudystę?“. Tačiau aš tik prieš tris dienas sužinojau, kad žudiko dėdė yra Antanas Dapšys, ir buvau įšsigandęs, ar verta tai sakyti. Nes prieš tai su M.Šėriene kalbėjomės, kad žudiko dėdė yra Teisės instituto direktorius, ir aš paklausiau jos, ar tai sakyti Landsbergiui. Ji mane padrąsino, kad reikia tai pasakyti.

Tačiau pasirodo, kad V.Landsbergis tik bandė sužinoti, ką aš žinau. Jis ne¬bandė sužinoti, kas nužudė, nes tai jau žinojo, ir paklausė labai konkretaus klausimo – „kas dengia šią žmogžudystę?“. Aš taip ir atsakiau, kad Antanas Dapšys. Landsbergio sekretorės, kurios rašė, ką aš kalbu, nustojo rašyti, ir pa¬žiūrėjo į V.Landsbergį, nežinodamas, ką daryti. Įsivaizduokit lygį. Ir tada, po šio susitikimo su V.Landsbergiu, prokurorai pradėjo man kelti bylas. Ir tada pradėti žudyti šio nusikaltimo liudininkai.

Buvo nužudytas policininkas Virginijus Bičiūnas, o prokuroras Šimkus, Panevėžio prokuratūros vyr. prokuroro Pupkos pavaduotojas, nusišovė. Buvo nužudyta ir kita Pupkos pavaduotoja Kazlauskaitė. Nušautas ir prokuroras Sereika, kuris buvo atsakingas už mano sūnaus nužudymo ištyrimą. Pa¬nevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras Ražanskas man tiesiogiai grasino, atsivedęs į prokuratūros trečią aukštą: „mes tave, Laureckai, pasodinsime”.

Klausiu, už ką mane sodinsit. Jis man atsakė, kad už tai, kad šmeižiu Lungį. Pasakiau, kad jį atpažino nusi¬kaltimo vietoje buvę liudininkai. O mano sūnaus nužudymą organizavo mano kaimynai, ir bandė jį nužudyti jau ne pirmą kartą. Gyveno Panevėžyje toks Džiuvė, kurio vėliau banditai iš¬žudė visą šeimą, tai jis man prieš tai pasakė, kad pas jį dirba Arūnas Pa¬škevičius, kuris yra policijos agentas. Vien už tai, kad jis taip pasakė, buvo išžudyta visa Džiuvės šeima.

Neįsivaduojate, kas čia darosi tame Panevėžyje. Nes ir pats Artūras Paulauskas kovo mėnesį man pasakė, kad aš gyvas vaikštau tik todėl, kad viešinu šią istoriją, ir kad mano vienintelis ginklas yra viešumas. A.Paulauskas gerai žino šią istoriją, nes kartu su žurnalistu S.Bartkumi atvažiuodavo į Panevėžį man padėti tada, kai žudikas Lungys ir Skukauskas (jie iš viso buvo trys, tik D.Lungys smogė peiliu man sūnui, trečias pilietis – Grybauskas) ėmė mane teisti ir reikalauti pinigų už tai, kad aš neva juos šmeižiu. Turėda¬mas daug laiko, pusę metų skaičiau bylą, ir sužinojau, kad nebuvo padaryta net akistata tarp šių trijų.

Prokuratūra pateikė begalę infor¬macijos tik tam, kad nuslėpti tikrąjį žudiką. Nužudant mano sūnų, dalyvavo trise – D.Lungys, Skukauskas ir Gry¬bauskas, tik D.Lungys smogė peiliu. Kitą liudininką – Grybauską – policija pakorė areštinėje, nors prieš tai įkal¬binėjo, kad jis mane nušautų. Jis pats tai pasakojo, kai buvo atėjęs į mano namus, ir girdint policininkui Lukošaičiui (jis mane saugojo, nes man buvo skirta apsauga), Grybauskas pasakė, kad „jeigu ne aš, tai bus, kas tave nušaus“. Apie šiuos Grybausko paro¬dymus parašėm pareiškimą, pristatėm į policiją, tačiau pareiškimas ten pra¬dingo. O tas pats policininkas Lukošaitis, kuris budėjo mano namuose, po trijų mėnesių nusižudė.

Kai jis dar buvo gyvas, ir buvo te¬isme byla, teisėja Čekanauskienė klausė Lukošaičio, ar jis girdėjo, kaip Gry¬bauskas man grasino. Lukošaitis atsakė, kad jis neprisimena, į ką teisėja pasakė : „ačiū, ačiū“. Vėliau ir jis nusižudė. Tai ir man susidarė tokia nuomonė, kad išnaikinti prokurorus kaip tarako¬nus šioje byloje yra lengviau, nei iš¬aiškinti tiesą.

O tas Grybauskas man viską pa¬pasakojo į vaizdo kamerą, kad jis turėjo mane nužudyti. Šeima jau ren¬gėsi jį išvežti į užsienį, jau buvo su¬krauti lagaminai. Grybauskui buvo duotas ginklas – pistoletas, su kuriuo jis mane turėjo nušauti, tačiau persi¬galvojo, ir man viską papasakojo. Tada prokuratūra nutarė su juo susidoroti – iškėlė jam bylą, kad neva mano sūnaus nužudymo dieną prašė dviejų litų iš kito moksleivio.

Tas moksleivis, Nerijus Žindulis, tų dviejų litų neturėjo, tačiau po pusės metų prokurorai jį privertė parašyti pareiškimą, kad Grybauskas jį apiplėšė ir prašė dviejų litų. Prokuratūra iš karto iškėlė Grybauskui bylą, ir jį nu¬teisė kalėti 3,5 metų. Už tai, kad pa¬prašė 2 litų, ir niekada anksčiau nebuvo teistas. Kai nuėjau į Grybausko teismą, teisėjai iš karto paskelbė, kad posėdis uždaras ir mane išmetė.

Nors tame teisme nedalyvavo net nukentėjęs N.Žindulys, jis net nebuvo pakviestas. Tada Grybauską pasodino ir jis po mėnesio kalėjimo kameroje buvo rastas pakartas. Kodėl pakartas, o ne pasikorė? Kalbėjau su jo motina, ji sakė, kad sūnus jau buvo susitaikęs su tuo, kad teks atsėdėti. Ko jam kartis?

Grybauskui buvo įduotas pistoletas, kad mane nušautų, dar prieš tai, kai jis buvo pakartas Panevėžio miesto policijos areštinėje. Tuo metu Pane¬vėžio policijai vadovavo Kudijanovas, kuris irgi po šių įvykių nusišovė.

Panevėžio prokuratūros prokuroras Vilimavičius perdavė diską su šešių valandų filmuota medžiaga apie liudi¬ninkų parodymus šioje byloje. Kai pasakiau tai generaliniam prokurorui Bėtingiui, Vilimavičius iš karto buvo išvarytas iš darbo – kaip jis drįso Laureckui perduoti tokią produkciją?

O ta visa medžiaga buvo specialiai parengta, kad po mano nužudymo prokuratūra galėtų mano sūnaus nu¬žudymu apkaltinti kitus žmones. Tačiau aš paprieštaravau, sakydamas, kad ne¬noriu, kad nekalti žmonės sėstų į ka¬lėjimą už tai, ko nepadarė. Tada Pane¬vėžio prokuratūros vyr. prokuroras Pupka man pasakė: „O koks tau skir¬tumas, ką mes pasodinsime?“.

 

Z.Laurecko skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo:

 

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Saulius Daunoravičius 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu nutarė ikiteisminį tyrimą Nr., 50-2-00029-97 sustabdyti nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

Prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus priimtą nutarimą  apskundėme Panevėžio

apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo  skyriaus vyriausiajam

prokurorui.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus 2015m. gegužės 26 d. nutarimu nutarė Zenono Laurecko ir Bėrutės Laurcckienės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat išaiškino, kad prokuroro nutarimą galima skųsti Panevėžio miesto apylinkės teismo  ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pasinaudodami įstatymais suteikia teise, skundžiame Panevėžio apygardos

prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro

Mindaugo Rimkaus nutarimą, kadangi laikome, jog toks nutarimas yra neteisingas ir negali būti paliktas galioti. Mes savo ankstesniame skunde buvome nurodę, kad iš nutarimo turinio visiškai neaišku kokie buvo atliekami procesiniai veiksmai po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Susidaro įspūdis, kad ikiteisminio tyrimo byloje dėl mūsų sūnaus nužudymo jokie procesiniai veiksmai neatliekami.

Vyriausiasis prokuroras taip pat nesiteikė paaiškinti, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Jeigu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas , tai privalėjo būti atlikti kokie nors procesiniai veiksmai. Kodėl prokurorai nesilaiko teismo nurodymų, mums visiškai nesuprantama.

Išanalizavus vyriausiojo prokuroro 2015-05-26 d. nutarimą akivaizdžiai matyti, kad prokurorai deda didžiausias pastangas, kad tik nereikėtų tirti nužudymo. Mums susidarė įspūdis, kad prokurorams svarbiausia nedirbti, o jeigu teisėjai liepia dirbti, tai jie tokius teisėjų veiksmus skundžia visoms galimoms instancijoms, kad lik nereikėtų atlikinėti procesinių veiksmų, neatskleisti nužudymo.

Prokuratūra buvo padariusi išvadą, kad ikiteisminį tyrimą reikia visiškai nutraukti, suėjus senačiai. Kada Panevėžio apylinkės teismas panaikino tokį neteisėtą prokuratūros nutarimą, prokuratūra tokį savo neteisėtą nutarimą bandė apginti per Panevėžio apygardos teismą Lietuvos apeliacinį teismą, tačiau nepasisekė , nes aukštesni teismai buvo tokios pat nuomonės kaip ir Panevėžio miesto apylinkės Prokurorų nenoras dirbti išliko iki šiol, nes ir toliau ieškoma būdų kaip

neatlikinėti jokių procesinių veiksmų ir kad nusikaltę asmenys ir toliau liktų nenubausti.

Mums yra padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, – netekome sūnaus, tačiau

prokurorai visiškai negalvoja apie tai, kaip mums padėti.

Prokurorai realaus darbo neatlieka , o užsiima tik atsirašinėjimu., o taip neturėtų

elgtis. Apmaudu, kad per 18 metų nesugebėta kaltas asmenis patraukti baudžiamojon

atsakomybėn, nors tai galėjo būti padaryta seniai.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3-1 str.,63 str..

Prašome;

Panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir

korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus 2015-05-26 d. nutarimą ir

Panevėžio apygardos prokuratūros ONJCT skyriaus prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus 2015 m.

gegužės 14 d. nutarimą, kuriuo buvo sustabdytas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 50-2-00029-97 ,

nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-2-00029-9.

 

 

 

KOPIJA

Bylos Nr. ITS-94-879/2015 Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-2-00029-97

 

 

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS

2015 m. birželio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Zenono Laurecko ir Bėrutės Laureckienės skundą bei ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 50-2-00029-97,

nustatė:

2015-06-15 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiųjų Zenono Laurecko ir Bėrutės Laureckienės skundas dėl 2015-05-26 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – ONKTS) vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus nutarimo, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus 2015-05-14 nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-2-00029-97, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

Visa skundo nagrinėjimui būtina medžiaga buvo gauta 2015-06-18.

Pareiškėjai savo skundą grindžia tuo, kad iš vyriausiojo prokuroro M.Rimkaus nutarimo turinio yra visiškai neaišku kokie buvo atliekami procesiniai veiksmai po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Nurodo, kad išanalizavus 2015-05-26 nutarimą akivaizdžiai matyti, kad prokurorai deda didžiausias pastangas, kad tik nereikėtų tirti jų sūnaus nužudymo, prokurorams svarbiausia yra nedirbti, o jeigu teisėjai liepia dirbti, tai jie tokius teisėjų veiksmus skundžia galimoms instancijoms, kad tik nereikėtų atlikinėti procesinių veiksmų, neatskleisti nužudymo.

Pareiškėjų skundas atmestinas.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyli, kad 1997 m. gegužės 23 d. Panevėžio apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas iškelti baudžiamąją bylą Nr. 50-2-00029-97 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180, LR BK redakcija) dėl Deivido Laurecko tyčinio nužudymo. Tyrimo metu nustatyta, kad 1997 m. gegužės 23 d. apie 19.00 val., Panevėžio mieste, Ramygalos gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. 15, konflikto metu, kietu aštriabriauniu duriamai pjaunančiu peilio tipo įrankiu D.Laureckui padarytas durtai pjautinis kairio širdies skilvelio ir kairio plaučio sužalojimas, pasireiškęs ūmia mažakraujyste, ko pasekoje D.Laureckas ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė. Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-2-00029-97, siekiant išsiaiškinti nusikalstamą veiką galimai padariusius asmenis ir atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, paskirtos įvairios užduotys specialistams, nustatyti ir apklausti liudytojai, atliktos akistatos, apžiūrėti daiktiniai įrodymai, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau asmens ar asmenų, kurie galimai nužudė D.Laurecką nustatyta nebuvo.

2013- 10-15 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras Edgaras Baltrimavičius nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties

terminui. Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras M.Rimkus šį nutarimą paliko galioti, tačiau 2014-01-07 Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, atlikęs teisės aktų, susijusių su baudžiamosios atsakomybės senaties taikymu analizę, konstatavo, kad nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens negalima svarstyti, ar yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl senaties, nes tik tokiu atveju galima nuspręsti kada senaties eiga yra pasibaigusi, todėl panaikino prokuroro M.Rimkaus 2013-11-12 nutarimą. Tuo pagrindu, ikiteisminis tyrimas byloje atnaujintas, byloje surašytas pavedimas Panevėžio AVPK nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, gauti ir išanalizuoti pareiškėjo Z.Laurecko prašymai, surašytas paklausimas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, gauti atsakymai, tačiau atlikus šiuos papildomus veiksmus, nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų nustatyti nepavyko.

2014-10-01 nutarimu ONKTS prokuroras S.Daunoravičius ikiteisminį tyrimą byloje vėl nutraukė, tačiau pareiškėjams apskundus prokurorų nutarimus, 2014-11-19 Panevėžio apylinkės teismas juo panaikino, tokios pat išvados prieita ir Panevėžio apygardos teismo 2014- 12-15 priimtoje neskundžiamoje nutartyje.

2014- 12-31 vyriausiasis prokuroras M.Rimkus priėmė nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-2-00029-97, pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminą iki 2015-05-14. 2015- 05-14 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras Saulius DaunoraviČius sustabdė ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad byloje išnaudotos visos įstatymo numatytos tyrimo galimybės, tačiau asmens {vykdžiusio D.Laurecko nužudymą nustatyti nepavyko. Šį nutarimą Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus, paliko galioti, motyvuodamas tuo, kad byloje yra atlikti visi būtini ir galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, tačiau tokie asmenys nenustatyti.

Vadovaujantis LR BPK 217 str. ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas iš esmės buvo atnaujintas ne dėl tokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nustatinėjant nusikalstamą veiką padariusius asmenis ar kitas reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau dėl klaidingai interpretuojamo nusikalstamai veikai taikomo senaties instituto. Panevėžio apygardos teismas du kartus panaikindamas nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą neanalizavo klausimo dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų organizavo ir atlikimo, nepasisakė kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai jo manymu šioje byloje dar neatlikti ar kokie procesiniai veiksmai dar galėtų būti atlikti ikiteisminį tyrimą atnaujinus.

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas, tiek teismas gali spręsti tik dėl prokuroro sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jį palikdamas galioti, panaikindamas ar pakeisdamas, tačiau negali prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną įpareigoti priimti procesinį sprendimą pradėti, nutraukti ar atnaujinti ikiteisminį tyrimą, tuo labiau nurodyti kokius veiksmus prokuroras privalo atlikti organizuodamas ir vykdydamas ikiteisminį tyrimą.

Vadovaujantis LR BPK 31 str., kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas dar 1997 m., iš bylos medžiagos matyti, kad tiriant D.I.aurecko nužudymo aplinkybes buvo atlikta eilė įvairių ikiteisminio tyrimo 

veiksmų, tačiau asmuo ar asmenys, kurie galimai padarė šią nusikalstamą veiką iki šiol nėra nustatyti. 2014-12-31 atnaujinus ikiteisminį tyrimą buvo iš naujo paskelbta nusikalstamą veiką galimai padariusių asmenų paieška, pavedant Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, išspręsti Z.Laurecko ir B.Laureckienčs prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išnagrinėtas jų skundas. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad prokuratūra reaguoja į kiekvieną pareiškėjų kreipimąsi ir vien todėl, kad prokuratūros priimami sprendimai netenkina pareiškėjų interesų, nesudaro pagrindo teigti, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teiginiai, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą nebuvo imtasi jokių papildomų procesinių veiksmų yra visiškai nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie naujai paaiškėjusias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias papildomai reikėtų nagrinėti ir tirti, teismas pritaria vyriausiojo prokuroro M.Rimkaus teiginiui, kad šiai dienai ikiteisminio tyrimo byloje yra atlikti visi būtini ir galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau nėra jokių duomenų, kad asmuo ar asmenys, padarę šią nusikalstamą veiką būtų nustatyti, o tai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo normomis, yra teisėtas pagrindas sustabdyti ikiteisminį tyrimą.

Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2015-05-26 Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro M.Rimkaus nutarimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai informuotini, kad vadovaujantis LR BPK 31 str., paaiškėjus naujoms aplinkybės byloje, sustabdytas ikiteisminis tyrimas, be atskiro nutarimo, bus atnaujinamas.

įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas pripažįsta, kad vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus 2015-05-26 nutarimas atmesti pareiškėjų skundą ir palikti galioti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo normų.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 31 str., 64 str., 173 str.,

nutaria:

Pareiškėjų Zenono Laurecko ir Bėrutės Laureckienės skundą dėl Panevėžio apygardos ONKTS vyriausiojo prokuroro M.Rimkaus 2015-5-26 nutarimo panaikinimo, atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Daina Vaidachavičienė 

 

Facebook komentarai
Back To Top