skip to Main Content

Laisvas laikraštis, 2013 m. birželio 22 d.

Vilniaus apylinkės teisme pirmieji pagarsinti telefono pokalbių protokolai labiau byloja ne pačių kaltinamųjų kriminalinės policijos biuro vadovų, o žurnalisto Virginijaus Gaivenio, televizijos laidoje „Abipus sienos“ paskelbusio tariamo D. Kedžio pagalbininko M. Žalimo pasakojimus, nenaudai – tas pats M. Žalimas pokalbio su buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio žmona ir mirusio Vaido Milinio Motina Marija Miliniene metu užsiminė, jog viešai kilęs ažiotažas, esą jis prieš 2009 metų spalio 5 dienos žudynes lankėsi pas policijos pareigūnus, galėjo būti V. Gaivenio išpūstas burbulas.

„Kad Vitaliko (įtariamojo V. Vitkovskio) numerį gavom tik spalio 5 dieną, tai niekam nedaeina“, – M. Milinienei telefonu pasakojo M. Žalimas.

Šią versiją paremia ir parodymus šioje byloje davusios Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Audronės Gecevičienės, ikiteisminio tyrimo metu apklaususios M. Žalimą, pokalbio su V. Vitkovskiu fragmentai. „M. Milinienė per apklausą tiesiai šviesiai pasakė, kad departamente buvo vienas žmogus, kuris visą informaciją teikė V. Gaiveniui. < …> Jūs neįdomūs buvote, V. Gaiveniui reikėjo pašalinti vadovus“, – byloja kol kas nepagarsinto telefono pokalbio protokolas.

Dalijosi informacija

Iš M. Žalimo telefono pokalbių protokolų aiškėja ir į teisiamųjų suolą sėdusių LKPB pareigūnų bei TV laidos „Abipus sienos“ prodiuserio santykiai – anot liudininko, kurio liudijimų pagrindu ir buvo iškelta byla policijos pareigūnams, 1995–1996 metais V. Gaivenis palaikė draugiškus santykius su buvusiu LKPB viršininko pavaduotoju T. Ulpiu.

Telefoninių pokalbių protokolo duomenimis, abu vyrai tais laikais važinėdavosi juoda „Volga“, o buvęs LKPB darbuotojas su žurnalistu dalijosi informacija. Tačiau vėliau, M. Žalimo teigimu, tarp T. Ulpio bei V. Gaivenio perbėgusi juoda katė – jie galėję susipykti.

Nei T. Ulpis, nei kiti teisiamieji kol kas nekomentuoja bylos medžiagos. Parodymų dar nedavę LKPB pareigūnai savo poziciją ruošiasi pristatyti po to, kai atsakys į teisėjo V. Paškevičiaus ir prokuroro Arūno Vereniaus klausimus.

Dėl įduoto pavaduotojo – prieš melo detektorių

T. Ulpis – ne vienintelis policijos pareigūnas, po pareikštų kaltinimų turėjęs palikti savo darbovietę. Be darbo vietos liko ir buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas.

M. Žalimas anksčiau teigė, jog būtent generalinio komisaro pavaduotojams V. Račkauskui ir Algirdui Stončaičiui pranešęs apie D. Kedžio planuojamas žudynes, bet šie nesiėmę jokių veiksmų, kad apsaugotų galimas D. Kedžio aukas.

D. Kedžio draugams Raimundui Ivanauskui bei Eglei Barauskaitei bylą dėl kurstymo nužudyti iškėlęs prokuroras Redas Savickas šią savaitę vykusiame teismo posėdyje tvirtino, jog M. Žalimas vienos apklausos metu atskleidė, kad faktas, esą jis bendravo su V. Račkausku, yra melas, o paties buvusio generalinio komisaro pavaduotojo jis net akyse nebuvo matęs. Tačiau ar jis šią istoriją išsigalvojęs laisva valia, ar meluoti jį paskatinęs žurnalistas V. Gaivenis, parodymus davęs prokuroras nepaaiškino.

Atsistatydinusio policijos generalinio komisaro naudai byloja ir M. Žalimo telefono pokalbiai. „V. Račkauskas manęs neprašė nieko. Galėčiau ant melo detektoriaus sėsti“, – pasakojo garsusis liudytojas M. Milinienei.

Protokolus prašė tikslinti

Iš pagarsintų telefono pokalbių protokolų matyti, jog V. Račkausko kalte abejojo ir kartu su juo bendradarbiavę aukšti policijos pareigūnai, netikėję, kad D. Kedžio galimai planuotų žudynių informacija buvo aptarinėjama LKPB susirinkimuose. „Aš šimtu procentų įsitikinęs, kad šitų susirinkimų nebuvo ir negalėjo būti. Su tokia informacija neįmanoma nesureaguoti“, – LKPB viršininkas Algirdas Matonis telefonu aiškino dabar jau buvusiam policijos generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui.

Savo vadovui nuoskaudą dėl pateiktų kaltinimų liejo ir pats V. Račkauskas. „Aš esu represuojamas kaip kokiais Stalino laikais“, – V. Telyčėnui telefonu, pasak įrašo protokolo, skundėsi jo pavaduotojas.

Tiesa, ne visi telefono pokalbių įrašų protokolai byloja vien tik penkių kaltinamųjų naudai. Iš teisėjo V. Paškevičiaus pagarsintų protokolų matyti, jog V. Račkauskas galėjo apkaltinti T. Ulpį, esą šis davė parodymus, jog generalinio komisaro pavaduotojas 2009 metų spalio 4 dieną, D. Kedžio galimai surengtų žudynių išvakarėse, buvo susitikęs su M. Žalimu.

Dar viena paaiškėjusi aplinkybė, ne itin palanki kaltinamiems LKPB pareigūnams, yra ta, jog T. Ulpis prieš D. Kedžio galimai organizuotas žudynes taip pat galėjo susitikti su M. Žalimu bei pranešė apie jį Vilniaus generalinės prokuratūros vadovui Ramučiui Jancevičiui.

Tačiau į teisiamųjų suolą sėdę LKPB pareigūnai teisėjui V. Paškevičiui dar tik pradėjus skaityti telefono pokalbių įrašų protokolus perspėjo, jog tarp šių protokolų ir pačių pokalbių įrašų yra nemažai netikslumų. „Surašė ne tai, ką girdėjo, bet tai, ką norėjo girdėti“, – ironiškai šiuos neatitikimus įvertino T. Ulpis ir E. Damukaitis. 

2012 metų spalio 11 dieną pradėtoje nagrinėti byloje, kurioje nukentėjusiaisiais laikomi nužudytos V. Naruševičienės sesuo L. Stankūnaitė ir tėvai bei žuvusio teisėjo Jono Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė, įtarimai pareikšti penkiems Policijos departamento ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams – Tomui Ulpiui, Emilijui Damukaičiui, Visvaldui Račkauskui, Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui. 

Šie pareigūnai, kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu ir tarnybos pareigų neatlikimu, į teismo suolą sėdo po D. Kedžio draugo Mindaugo Žalimo kreipimosi į teisėsaugos organus. M. Žalimas tikino, kad 2009 metų spalio 4 dieną, žudynių išvakarėse, buvo atvykęs į Vilniaus Policijos departamentą ir perspėjęs apie D. Kedžio planuojamas žudynes.

Po šio pareiškimo 2011 metų rudenį pradėto ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar minėti penki pareigūnai nuo prokurorų nenuslėpė nužudymų tyrimui reikšmingų faktų, ar ėmėsi visų įstatymuose numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias D. Kedžio organizuotoms žudynėms.

Negana to, slaptasis liudininkas Mindaugas Žalimas ir žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris pirmas paviešino informaciją apie tai, kad policija neva žinojo apie planuojamas Drąsiaus Kedžio žudynes, posėdžio metu vienas kitą vadino melagiais, o pats M.Žalimas paliudijo, kad V.Gaiveniui reikėjo bet kokia kaina sukompromituoti tuometį vyriausiojo policijos komisaro pavaduotoją Visvaldą Račkauską.

Be to, klausiamas prokuroro, V.Gaivenis pripažino, kad jis ir pats melavo ir blefavo, rodydamas „Abipus sienos“ laidas apie Garliavos pedofilijos istoriją. Mat šioje laidoje buvo rodoma sodo namelis, kuriame tariamai po žudynių turėjo slėptis D.Kedys, tačiau prokuroro klausiamas, ar žurnalistas rado tą namelį, atsakė, kad „ne, nerado“. „Laidoje parodėme ne tą namelį“, – net neparaudonavęs teisme pripažino savo melą V.Gaivenis, sukeldamas salėje juoką.

Beje, aš pats prieš laidą trumpai pakalbėjau su V.Gaiveniu, ir paklausiau, ką jis mano apie „Laisvo laikraščio“ prielaidą, kad V.Gaivenis visą ikiteisminio pedofilijos bylos medžiagą (pvz., telefono pokalbių išklotines, kurias galėjo turėti tik tyrimą atliekantys prokurorai) jam nutekino Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras R. Jancevičius. 

Į tai V.Gaivenis atsakė, kad to niekada nepavyks įrodyti. Atsakiau, kad to įrodyti net nereikia, ir taip aišku, kad visą medžiagą jam nutekino prokurorai, nes priešingu atveju dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos paviešinimo jau seniai būtų pradėtas tyrimas.

Tačiau didžiausią panieką V.Gaiveniui rodė jau minėtas jo „atrastas“ liudininkas M.Žalimas. Jis sakė: „Tai netiesa, kad aš daug kartų skambinau į laidą „Abipus sienos“. Vieną kartą paskambinau ir pasakiau, kad galiu kažką papasakoti apie pedofilijos bylą. Po to man daug kartų ėmė skambinti V.Gaivenis, tačiau aš dvejojau, nes galvojau, kad nereikia viso to viešinti žiniasklaidoje. 

Jam nebuvo staigmena, kad aš pateikiau informaciją apie pareigūnus, kuriems pranešiau, ką žinojau. Kadangi buvo rodomas uniformuotas pareigūnas, kuris nenustatytas, V.Gaivenis iš karto pasakė, kad tai yra V.Račkauskas. (kreipdamasis į V.Gaivenį) Jūs manęs nepriskirinėkite nusikalstamam pasauliui, kad aš turiu pažinoti V.Račkauską ar dar kažką Policijos departamente. Kada mes nuvažiavome pas jus į studiją, operatorius atvažiavo tik po valandos ar pusantros. Iki to laiko aš papasakojau, kaip buvo, o jūs man sakėte, kad „turi būti taip, taip ir taip“. Jūs pats sakėte, kad reikia filmuoti visą naktį, kad paskui nereikėtų filmuoti dar kartą. Kada aš pasakiau, kad aš nesu tikras, kad tai buvo V.Račkauskas, tu (kreipdamasis į V.Gaivenį) pats man sakei, kad „nusifilmuojam, nes tu esi su tais pačiais rūbais, nereikės perfilmuoti“. Tu pats man sakei, kad jeigu nepasitvirtins tavo šaltinis iš kažkur, imuniteto tarnybos, kad tai buvo V.Račkauskas, tu to neparodysi. Kada tu sukūrei planą apie pinigus ir Račkauską, tai tas tavo operatorius dar nebuvo atvažiavęs. 

Filmavimo metu ir per pertrauką tu pastoviai klausdavai manęs apie pinigus, ir visą laiką sakei savo operatoriui – matai, kad čia ne aš sukūriau, matai, kad tai jis sako. Kada kitą dieną tu sutikai mane supažindinti su M.Miliniene, tai ji, išgirdusi tą informaciją, pasakė, kad čia reikia ne laidą rodyti, o eiti į prokuratūrą. 

Tu man sakei, kad dar nebaigei savo darbo, ir reikia dar nufilmuoti sodo namelį (kuriame tariamai turėjo slėptis D.Kedys – aut. pastaba). Milinienė pasakė, kad sodo namelio tau niekas nerodys, pradžiai reikia važiuoti į prokuratūrą. Tu kišai man raktus nuo buto Stiklių gatvėje, kad aš ten būtinai turiu pasislėpti, pradėjai nuteikinėti prieš Milinienę, kad aš jos neklausyčiau, nes neva Milinis buvęs kažkoks Račkausko draugas ar pan. 

Tu, Gaiveni, man sakei, kad aš būtinai turiu apsigyventi Stiklių gatvėje tavo bute. Kada Milinienė pasakė, kad namelio Gaiveniui neparodysim, tai ką tu pasakei – kad parodysi tas nesąmones, ką prifilmavai apie pinigus ir Račkauską. Ką tu pasakei – kad jeigu mes neparodysime namelio, tai aš parodysiu visas tas nesąmones, kurias prifilmavau. Todėl kitą rytą aš važiavau ne pas tave į sutartą vietą Stiklių gatvėje, tačiau kartu su Miliniene į Kauną ir paskui buvome prokuratūroje. Kas dar neaišku?“.

Teisėjo paklaustas, ką gali pasakyti dėl šių M.Žalimo parodymų, V.Gaivenis atsakė, kad nenori būti vadinamas žuliku. „Man apmaudu, kad žmogus taip meluoja, – sakė V.Gaivenis, – galiu pasakyti, kad filmavimo metu su manimi buvo operatorius, kurio parodymai yra užfiksuoti. Aš nebijau to pasakyti, tačiau M.Žalimas tam, kad išgelbėtų savo užpakalį, yra pasiryžęs bet kam – gal būt, jo pasakojime ir yra dalis tiesos, tačiau ką jis daro, vienus išsukdamas, kitiems gadindamas gyvenimą, tai man labai gaila, kad tas žmogus iš tiesų pasiklydo“. 

Nors V.Gaivenis savo laidoje „Abipus sienos“ pasakojo, kad M.Žalimas žudynių išvakarėse, sekmadienį Policijos departamente buvo susitikęs su Račkausku, Ulpiu, ir dar su kažkuo. „Tai buvo sumontuota laida, nes aš tokių žodžių, kad sekmadienį buvau susitikęs su keliais policijos pareigūnais, nesakiau, – pasakojo M.Žalimas, – be to, toje laidoje vieną kartą buvo sakoma, kad aš tą sekmadienį susitikau su keliais pareigūnais, o kitą – tik su Ulpiu. Tokių mano žodžių nebuvo“.

Itin emocingai liudininkui V.Gaiveniui klausimus uždavinėjo ir buvęs policijos šefas V.Račkauskas: „Prašome pasakyti, kokias pareigūnų pavardes išvardino Mindaugas Žalimas, su kuriais jis neva pirmą kartą buvo susitikęs Policijos departamente 2009 m. rugsėjo 16 d.?“.

Į tai V.Gaivenis atsakė: „Įraše yra tos pavardės – tai Ulbis, Stončaitis, V.Račkauskas ir du policijos operatyviniai darbuotojai“. 

Kitas V.Račkausko klausimas: „Kokį kiekvieno iš šių pareigūnų vaidmenį papasakojo M.Žalimas?“.

V.Gaivenis: „Yra laidos įrašas, reikia žiūrėti“.

V.Račkauskas: „Kodėl tada visus savo laidų akcentus jūs sudėjote į V.Račkauską? Kai dar prieš tai aš jums „Lietuvos ryto“ televizijoje labai įtikinamai prieš visą tautą paaiškinau, kad tai yra melas ir šmeižtas, ir jūs pats pripažinote, kad turite duomenų, kad jau oficialiuose M.Žalimo parodymuose ikiteisminio tyrimo teisėjui Račkausko nebeliko M.Žalimo parodymuose. Tačiau vis tiek jūs visus laidos akcentus „suvarėte“ į Račkauską?“.

V.Gaivenis: „Čia kaip kam atrodo“.

V.Račkauskas: „Kodėl aš šiandien sėdžiu čia?“.

V.Gaivenis: „Ką jūs tuo norite pasakyti?“.

„Abipus sienos“ leidėjas pripažino, kad jo laidą apie skandalingą liudininką buvo sumontuota, sukarpyta iš gabaliukų, nes „žalios“ medžiagos pokalbių su M.Žalimu jis turėjo daugiau nei trims valandoms. 

V.Račkauskas: „Kai aš jums paskambinau ir paprašiau pagalbos viename ikiteisminiame tyrime, kurioje buvo sulaikytas norvegas. Kadangi jūsų žmona moka norvegų kalbą, aš jums paskambinau, ir paklausiau, ar ji galėtų padėti. Kito pokalbio tą pačią dieną metu jus man užsiminėte, kad su manimi norėsite kalbėti, nes turite labai skandalingos informacijos apie Kauno nužudymų bylą. Ką toks pokalbis reiškė?

V.Gaivenis: „Faktas, kad buvau linkęs kalbėti su policijos vyr. komisaro pavaduotoju, nes apie tas temas nuolat dariau laidas“.

Teisiamųjų advokatų klausiamas, M.Žalimas dar papasakojo, kad kai pas jį buvo daryta krata, tai PD Imuniteto tarnybos darbuotojai jam uždavinėjo tokius klausimus: „Tai ar tu su mumis? Kai dar pirmą kartą aš buvau apklausiamas Generalinėje prokuratūroje iki pat nakties, vienas imuniteto tarnybos darbuotojas man pasakė: „Nu va, caras nuverstas“. Paklausiau, kas tas caras, ir man atsakė, kad tai Račkauskas. Kai mane vežė daryti tyrimo melo detektoriumi, Jablonskas paklausė: „Tai tu su mumis ar ne?“. Aš atsakiau, kad aš už teisybę“.

M.Žalimas papasakojo, kad jis ėmė darytis visų savo pokalbių įrašus, kai susidūrė su policijos pareigūnų melu, ir V.Gaivenio „kūryba“. „Nesitikėjau, kad departamento pareigūnai kažką slėptų, – sakė jis, – tačiau po visų šių įvykių pradėjau daryti pokalbių įrašus“.

M.Žalimas papasakojo, kad po to, kai jis davė parodymus teisme, ir tol, kol jam buvo pritaikyta liudytojų apsaugos programa, jis gyveno bylą tiriančios tyrėjos namuose tam, kad niekas negalėtų daryti jam įtakos. 

LL inf. 

 

Facebook komentarai
Back To Top