skip to Main Content

Užuot bausdama režimą, Lietuva baudžia savo piliečius

Jau ketvirtas mėnuo, kai Druskininkų sanatorijos „Belorus“ beveik 400 darbuotojų gyvena nežinioje ir baimėje. Lietuva tuo tarpu kratosi atsakomybės dėl sanatorijai vieno komercinio banko pritaikytų ES sankcijų Baltarusijos režimui ir siuntinėja žmones iš vienos institucijos į kitą. Užšaldžius sanatorijos sąskaitas, darbuotojams dar buvo išmokėti gruodžio mėnesio atlyginimai, tiksliau – kompensacijos už prastovas (t.y. minimali alga), tačiau nuo tada darbuotojai negauna jokių pajamų.

Didžioji dalis sanatorijos, kurioje gydomi vaikai tiek iš Baltarusijos, tiek iš Lietuvos, darbuotojų – moterys. Tarp jų – ir vienišos mamos, o kai kurių šeimų abu tėvai dirbo sanatorijoje. Maža to, 68 žmonės gyvena sanatorijai priklausančiame daugiabutyje, kurių likimas tiesiogiai priklauso nuo jų darbovietės likimo. Jiems jau grasinama, kad už nepamokėtas sąskaitas bus atjungta elektra, šildymas, vanduo.

Ką siūlo Lietuvos vyriausybė – išeiti iš darbo, gauti dviejų atlyginimų dydžių išeitinę išmoką ir registruotis Užimtumo tarnyboje. Druskininkuose registruoto nedarbo lygis 2021 m. pradžioje buvo 18,9 proc. Bet kam aišku, kad ten susirasti darbo keliems šimtams, o net ir keletui žmonių, šansų jokių.

Užsienio reikalų ministerija (URM) aiškina, jog Lietuva čia ne prie ko, yra Europos Sąjungos tarybos reglamentu įvestos sankcijos Baltarusijos įmonėms ir asmenims, kurie remia Lukašenkos režimą. „Belorus“ sanatorijai nepasisekė tiek, kad ji yra pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai, kuriai vadovauja sankcijų sąraše (beje, dar nuo 2006 m.!) esantis Viktoras Šeimanas. Pati sanatorija jokių pelnų ar kitokių lėšų Baltarusijai neperveda, ji veikia pagal Lietuvos įstatymus ir mokesčius moka čia.

Oficialus Europos Komisijos (EK) atsakymas sako, jog už ES ribojančių priemonių taikymą pirmiausia atsako valstybės narės, kurios privalo jas įgyvendinti savo atitinkamose jurisdikcijose. Todėl visiškai nelogiškai skamba URM teiginys, jog ji nieko apie tai nežinojusi, o informaciją gavo tik iš banko pranešimą jau užšaldžius sanatorijos sąskaitas.

Užuot stojus į gynybinę poziciją apsaugant savo piliečius Lietuva pasirinko taktiką pasižymėti ES kuo greičiau pritaikius sankcijas. Viena ranka kviesdama Baltarusijos įmones su visais darbuotojais ir jų šeimų nariais persikraustyti gyventi į Lietuvą, kita ranka vyriausybė siunčia kelis šimtus savo žmonių į visuomenės paribį pasiūlydama jiems įsirašyti į pašalpų gavėjų sąrašus.

O ciniškiausia šioje istorijoje yra tai, kad kai kurie valdančiosios daugumos politikai įsigudrina apkaltinti pačius sanatorijos darbuotojus, esą jie žino, kad dirba režimui, kuris pūdo žmones kalėjimuose, todėl už pasirinkimą dirbti šioje gydymo įstaigoje jie turį sumokėti. Darbo ir, galbūt, net gyvenamosios vietos praradimas ir yra šio pasirinkimo kaina.

Mano galva, sankcijų tikslas (ką, beje, pažymi ir pati EK) – tiesioginis poveikis režimui dirbantiems asmenims. Tačiau Lietuva šiuo atveju pritaikė sankcijas tiek keturiems šimtams Lietuvos žmonių, tiek Baltarusijos vaikams, kurių tėvai, galbūt, pūdomi kalėjimuose. O poveikis režimui kaip tik priešingas, – Lukašenka nepraleis progos pasityčioti iš ES sankcijų, kuriomis kandama sau į ranką.

Inga Ruginienė yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));