skip to Main Content

Valstybės kontrolė Užsienio reikalų ministerijoje atliko auditą, kurio metu vertino, ar ministerija tikslingai naudojo jos funkcijoms vykdyti skirtas biudžeto lėšas

 

 

Viena Lietuvos užsienio politikos sričių, už kurią atsakinga ministerija, yra pagalba besivystančioms šalims. 2014 metais šiam tikslui valstybė išleido per 105 mln. Lt. Ministerija disponavo tik kiek daugiau nei dešimtadaliu minėtos sumos. Kita šių tikslinių lėšų dalis buvo išdalyta per kitas institucijas. Ar jų panaudojimas atitiko valstybės nustatytus prioritetus ir tikslus – nežinoma, nes ministerija, vykdydama Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą, atlieka tik statistiko vaidmenį, bet neatlieka vertinimo.

 

Panaši padėtis susiklosčiusi ir teikiant humanitarinę pagalbą. 2014 metais valstybė per įvairias institucijas šiam tikslui panaudojo per 1,2 mln. Lt (tik apie pusė iš jų – per ministeriją). Taigi, ir šioje srityje nekontroliuojama, ar kitos institucijos lėšas naudojo tinkamai. Be to, galioja įstatymo nuostata, kad už prioritetų įgyvendinimą teikiant humanitarinę pagalbą yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, tačiau iki šiol Lietuva jų nėra apibrėžusi.

 

„Ministerijai rekomendavome imtis priemonių, kurios rodytų šeimininkišką valstybės požiūrį naudojant biudžeto lėšas. Tikimės ministerijos ryžto keistis ir iniciatyvos tobulinti teisinę bazę taip, kad institucija galėtų tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas“, – sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

 

Antrus metus iš eilės auditoriai ministerijai nurodo valstybės lėšų naudojimo klaidas. Ministerija įsigyja paslaugas pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. 2014 m. be viešųjų pirkimų procedūrų pirko su komandiruotėmis susijusias paslaugas, netinkamai kontroliavo sudarytų sutarčių vykdymą, pirko paslaugų beveik už 16,5 mln. Lt daugiau, nei buvo planuota. 2013 m., nesivadovaudama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, ministerija pirko prekių ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. Lt. Auditoriai laikosi griežtos nuostatos – įstatymų privalu laikytis, o tuo atveju, kai jie neatitinka bendruomenės poreikių, netinkamas jų nuostatas reikia tobulinti.

 

„Visuotinis įstatymų laikymasis yra viešoji gėrybė ir šalies turtas, o visuomenėje susitartų taisyklių ir tvarkų laužymas – viešoji blogybė, todėl mūsų krašto žmonės pagrįstai tikisi principingų veiksmų ir reikalauja realios tarnautojų atsakomybės už savo veiksmus. Deja, klaidų gausa rodo nepakankamą valstybės tarnybos darbo kultūrą ir netinkamą pirkimus atliekančių specialistų kvalifikaciją. Tikime, kad mūsų audito rezultatai paskatins esminius pokyčius ir bus reikšminga pagalba institucijos vadovams priimant sprendimus dėl personalo kompetencijų stiprinimo ir atsakomybės principu grįsto ministerijos valdymo“, – sakė A. Dulkys.

file:///C:/Users/My%20PC/Downloads/ataskaita_urm.pdf

AUDITO APIMTIS IR METODAI 6

PASTEBĖJIMAI, IŠVADOS, REKOMENDACIJOS 9

1. Ministerijos biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas 9

2. Pastebėjimai dėl valstybės turto ir lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais

teisėtumo 9

2.1. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos tikslai

ir jų įgyvendinimas 9

2.1.1. Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos teikimo

kontrolės funkcijų vykdymas 10

2.1.2. Vystomojo bendradarbiavimo ekspertų duomenų bazė 11

2.2. Atstovavimas Lietuvos Respublikai užsienyje 12

2.3. Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų atranka ir finansavimas 14

2.4. Užsienio lietuvių organizacijų projektų atranka ir finansavimas įgyvendinant

programą „Globali Lietuva“ 17

2.5. Viešieji pirkimai ir sutarčių vykdymo kontrolė 18

2.5.1. Paslaugų įsigijimas 18

2.5.2. Su tarnybinėmis komandiruotėmis susijusių paslaugų įsigijimas 19

2.5.3. Ministerijos renginių organizavimo ir aptarnavimo paslaugų pirkimas 20

2.5.4. Diplomatinių atstovybių vykdomi pirkimai 22

2.6. Dėl pastovių priedų skyrimo sudarant darbo sutartis 24

2.7. Rekomendacijų įgyvendinimas įsigyjant vizų ir kitas įklijas 25

PRIEDAI 27

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 3

SANTRAUKA

Atlikdami auditą Užsienio reikalų ministerijoje siekėme prisidėti prie teisingo finansinių ir

biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo, taupesnio ir racionalesnio lėšų naudojimo, efektyvesnio

turto valdymo ir vidaus kontrolės stiprinimo.

Dėl ministerijos 2014 metų biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių reikšmingų pastabų

neturėjome. Siekdami skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį ministerijos

veiklai ir atkreipti ministerijos dėmesį į tobulintinas sritis, ataskaitoje pateikėme pastebėjimus dėl

valstybės lėšų naudojimo ministerijai vykdant jai pavestas funkcijas:

 Užsienio reikalų ministerija neužtikrino Lietuvos vykdomos vystomojo bendradarbiavimo

veiklos atitikties nustatytiems prioritetams ir tikslams kontrolės;

 nesant patvirtintų humanitarinės pagalbos prioritetų, ministerija negali tinkamai vykdyti jai

pavestų funkcijų humanitarinės pagalbos srityje;

 kadangi Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir ES institucijas ar užsienio

valstybių institucijas įstatyme nepakankamai reglamentuojamos kontrolės procedūros,

užtikrinančios, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, sudaromos sąlygos valstybės

institucijoms deleguoti savo darbuotojus atstovauti Lietuvos Respublikai užsienyje

neįvertinus, ar pareigos, į kurias deleguojami asmenys, atitinka Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintus delegavimo prioritetus, ar deleguojami reikalavimus atitinkantys

asmenys;

 ministerija asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektus finansavo (216,1 tūkst. Lt)

nesivadovaudama užsienio reikalų ministro patvirtintomis tvarkomis ir neužtikrino tinkamos

lėšų panaudojimo kontrolės, o finansuojant šiuos ir užsienio lietuvių organizacijų projektus

nebuvo užtikrinta objektyvi projektų atranka;

 įsigydama įvairias paslaugas, ministerija 16 416,4 tūkst. Lt viršijo preliminarias sutarčių kainas,

o netiksliai apskaičiavusi planuojamų įsigyti paslaugų apimtis ir sutarčių kainas ir neužtikrinusi

tinkamos sutarčių vykdymo kontrolės, sudarė sąlygas pirkti paslaugas neribotai be viešųjų

pirkimų konkursų, taip neužtikrindama tiekėjų konkurencijos ir racionalaus valstybės biudžeto

lėšų naudojimo;

 su komandiruotėmis susijusias paslaugas ministerija įsigijo netaikydama viešųjų pirkimų

procedūrų ir nesilaikė patvirtintų vidaus tvarkų dėl komandiruočių išlaidų apmokėjimo;

 pasirinktas renginių organizavimo ir aptarnavimo paslaugų pirkimo modelis (sutarties vertė –

6 000 tūkst. Lt), pagal kurį 2014 metais ministerija įsigijo paslaugų už 1 051,9 tūkst. Lt,

neužtikrino ekonomiško lėšų naudojimo ir kad būtų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – įsigyti

paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas;

 ministerija suteikė galimybę diplomatinėms atstovybėms vykdyti atskirus mažos vertės

pirkimus turtui įsigyti (už 748,5 tūkst. Lt, neįskaitant PVM), tiesiogiai apklausiant jų pasirinktus

tiekėjus Lietuvoje, nors ministerija galėjo vykdyti centralizuotus pirkimus – atvirus konkursus;

 ministerija, sudarydama ES lėšomis finansuojamų projektų vykdymo terminuotas darbo

sutartis, iš anksto nustatė nuolatinius priedus prie tarnybinio atlyginimo visam sutarties

laikotarpiui (2014 m. skirta 44 tūkst. Lt) už aukštą kvalifikaciją, svarbių ir skubių darbų

atlikimą, iki darbo sutarties sudarymo pareigybės aprašyme nenurodė visų numatomų darbų

ir sudarė sąlygas iš anksto mokėti papildomą darbo užmokestį.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 4

Įvertinę šiuos ir kitus audito ataskaitoje nurodytus dalykus Užsienio reikalų ministerijai

rekomendavome:

 imtis priemonių, kad būtų tinkamai vykdoma įstatymu ministerijai priskirta vystomojo

bendradarbiavimo politikos kontrolės funkcija – įvertintas institucijų ir įstaigų priimamų ir

priimtų sprendimų tikslingumas ir atitiktis vystomojo bendradarbiavimo politikai;

 imtis priemonių, užtikrinančių operatyvų ekspertų duomenų bazės sukūrimą ir jos tinkamą

funkcionavimą;

 inicijuoti teikiamos humanitarinės pagalbos prioritetų patvirtinimą, kad ministerija galėtų

tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas humanitarinės pagalbos srityje;

 kad asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektai būtų atrinkti ir finansuojami vadovaujantis

užsienio reikalų ministro patvirtintomis tvarkomis ir kad būtų užtikrinama tinkama lėšų

panaudojimo kontrolė:

 įpareigoti organizacijas teikiamose paraiškose nurodyti prioritetinę temą, pagal kurią yra

teikiamas projektas, o atrenkant projektus įvertinti jų atitiktį prioritetinėms temoms ir

nustatytiems vertinimo kriterijams;

 tvirtinti projektų sąmatas ir planus, atsižvelgiant į skirtą finansavimą;

 įvertinti nenusišalinusių komisijos narių viešųjų ir privačių interesų suderinamumą;

 sukurti papildomas kontrolės procedūras, kurios užtikrintų tinkamą lėšų skyrimą projektų

vykdytojams ir jų panaudojimo kontrolę, ir užtikrinti, kad keičiant lėšų paskirtį išlaidos

būtų pripažintos tinkamomis finansuoti tik esant ministerijos kanclerio sprendimui;

 imtis papildomų kontrolės priemonių, kurios užtikrintų, kad Užsienio lietuvių organizacijų

projektų atrankos komisijos nariai nusišalintų, kai jų dalyvavimas vertinant projektus gali

sukelti interesų konfliktą;

 tiksliau apskaičiuoti planuojamų įsigyti paslaugų apimtis ir sutarčių kainas, sutartyse nurodyti

jų apribojimus, sukurti papildomas procedūras, užtikrinančias tinkamą sutarčių vykdymo

kontrolę, ir operatyviau įgyvendinti ministerijos vidaus audito pateiktas rekomendacijas šioje

srityje;

 vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, spręsti klausimą dėl su komandiruotėmis susijusių

paslaugų įsigijimo, o esant poreikiui inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų

įsigijimą, pakeitimus;

 esant galimybei pirkimus organizuoti suskaidant juos į atskirtas pirkimo objekto dalis,

nustatyti joms tinkamą kainodarą ir sudaryti atskiras pirkimo sutartis;

 užtikrinti, kad tiekėjai išlaidoms apmokėti pateiktų tokius dokumentus, kad būtų galima

įsitikinti, ar išlaidos atitinka pasiūlymuose ir sutartyse nurodytus paslaugų įkainius;

 siekiant sumažinti pirkimo procedūrų skaičių ir užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų ir

žmogiškųjų išteklių panaudojimą, esant galimybei, centralizuotai vykdyti turto, reikalingo

diplomatinėms atstovybėms, pirkimus Lietuvoje;

 užtikrinti, kad skiriant priedus naujai priimtiems darbuotojams būtų peržiūrėti ir įvertinti visi

pareigybės aprašymuose nurodyti darbai, o darbuotojai priimami dirbti pagal pareigybės

aprašyme nustatytas pareigines funkcijas, ir nustatyti kontrolės procedūras, užtikrinančias,

kad priedai darbuotojams būtų skiriami teisės aktų nustatyta tvarka.

Rekomendacijų įgyvendinimo plane (žr. ataskaitos 7 priedą) pateikti audituojamo subjekto

tolesni veiksmai ir rekomendacijų įgyvendinimo terminai.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 5

ĮŽANGA

Audito tikslas – įvertinti 2014 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir

pareikšti nepriklausomą nuomonę, taip pat įvertinti valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo jais teisėtumą ir pareikšti nepriklausomą nuomonę.

Audituojamas subjektas – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, identifikavimo kodas

188613242.

Užsienio reikalų ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, kurios veiklos tikslai –

formuoti valstybės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą šiose veiklos

srityse:

 užsienio reikalų ir saugumo politikos: tarptautinių santykių, ekonominio saugumo, užsienio

prekybos, Lietuvos Respublikos, jos juridinių ir fizinių asmenų teisių ir interesų apsaugos

užsienyje;

 narystės Europos Sąjungoje koordinavimo;

 atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje, diplomatinių ir konsulinių santykių, diplomatinių

tarnybų, Lietuvos valstybinio ir diplomatinio protokolo, tarptautinių sutartinių santykių;

 Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo politikos;

 užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimo.

Audituojamu laikotarpiu Užsienio reikalų ministerijai vadovavo ministras Linas Linkevičius,

vyriausiojo buhalterio funkcijas iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. vykdė Finansų departamento

direktorius R. Latakas, nuo rugpjūčio 4 d.  Finansų departamento direktorė Jolanta Tubaitė.

Audituojamas laikotarpis – 2014 metai.

Valstybinio audito ataskaitoje pateikiami tik audito metu atlikti ir nustatyti dalykai, o

nepriklausoma nuomonė dėl finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenų,

valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo

įstatymų nustatytiems tikslams pareiškiama valstybinio audito išvadoje.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 6

AUDITO APIMTIS IR METODAI

Finansinis (teisėtumo) auditas atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus, Tarptautinius audito

standartus ir Tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, siekiant gauti pakankamą

užtikrinimą, kad finansinėse ir biudžeto vykdymo ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų, o

valstybės lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. Visiškas užtikrinimas

neįmanomas dėl audito apribojimų ir to fakto, kad netikrinome visų (100 proc.) ūkinių operacijų,

ūkinių įvykių ir sudarytų sandorių. Audito metu buvo atlikta išsami rizikos analizė, apskaitos ir

vidaus kontrolės aplinkos tyrimas. Audito procedūros buvo atliktos svarbiausiose audito srityse,

atrinkus audito pavyzdžius, kurie geriausiai reprezentavo visumą.

Dėl metinio finansinių ataskaitų rinkinio

Audito metu vertinome Užsienio reikalų ministerijos 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinio

duomenis. Finansinių ataskaitų rinkinį sudarė Finansinės būklės ataskaita, Veiklos rezultatų

ataskaita, Pinigų srautų ataskaita, Grynojo turto pokyčių ataskaita ir finansinių ataskaitų

aiškinamasis raštas, parengti pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis.

2014 m. finansinių ataskaitų rinkinys sudarytas ministerijos finansinių ataskaitų pagrindu.

Finansinės būklės ataskaitoje 2014 m. pradžioje turto bei atitinkamai finansavimo sumų,

įsipareigojimų ir grynojo turto likutis buvo iš viso 481 010,1 tūkst. Lt, pabaigoje – 473 039,1

tūkst. Lt.

Dėl metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio

2014 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį sudarė biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamasis

raštas, Biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į biudžetą, biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų

lėšų, skiriamų programoms finansuoti, ataskaita, Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita,

Finansinės nuomos (lizingo) ir pirkimo išsimokėtinai įsipareigojimų ataskaita, Mokėtinų ir

gautinų sumų ataskaita ir Nepanaudotų biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą,

valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, skiriamų programoms finansuoti,

ataskaita, parengti pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis.

2014 m. biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys sudarytas ministerijos biudžeto vykdymo ataskaitų

pagrindu.

Ministerija 2014 metais vykdė 6 programas:

 Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas (kodas 01 01);

 Diplomatinės tarnybos administravimas (kodas 01 04);

 Lietuvos ir užsienio piliečių aptarnavimas (kodas 02 01);

 Ryšių su užsienio lietuviais politikos formavimas ir įgyvendinimas (kodas 02 02);

 Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai (kodas 03 01);

 Lietuvos pirmininkavimų koordinavimo programa (kodas 03 02).

Šioms programoms įgyvendinti panaudota 239 857,7 tūkst. Lt asignavimų, iš jų 230 121,4 tūkst.

Lt – išlaidoms apmokėti (iš jų 55 648,6 tūkst. Lt – darbo užmokesčiui) ir 9 736,3 tūkst. Lt – turtui

įsigyti.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 7

2014 m. ataskaitų rinkinio ataskaitos sudarytos ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo

ataskaitų pagrindu.

Dėl lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė1

pavedė užsienio reikalų ministrui formuoti valstybės politiką,

organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą šiose veiklos srityse: užsienio reikalų ir

saugumo politikos (tarptautiniai santykiai, ekonominis saugumas, užsienio prekyba, Lietuvos

Respublikos, jos juridinių ir fizinių asmenų teisių ir interesų apsauga užsienyje); narystės Europos

Sąjungoje koordinavimo; atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje, diplomatinių ir konsulinių

santykių, diplomatinės tarnybos, Lietuvos valstybinio ir diplomatinio protokolo, tarptautinių

sutartinių santykių; Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo politikos; užsienio lietuvių

ryšių su Lietuva stiprinimo.

Vertinome, kaip naudojami valstybės biudžeto asignavimai vykdant ministerijai priskirtas

funkcijas užsienio reikalų ir saugumo politikos srityje:

 koordinuojant delegavimą į Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas;

 vykdant tarptautinius (narystės mokesčių ir savanoriškų įnašų) įsipareigojimus.

Vertinome, kaip naudojami valstybės biudžeto asignavimai vykdant ministerijai priskirtas

funkcijas narystės Europos Sąjungoje koordinavimo srityje:

 koordinuojant atstovavimą Lietuvai Europos Sąjungos institucijose;

 vykdant tarptautinius (narystės mokesčių ir savanoriškų įnašų) įsipareigojimus.

Vertinome, kaip naudojami valstybės biudžeto asignavimai vykdant ministerijai priskirtas

funkcijas atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje, diplomatinių ir konsulinių santykių,

diplomatinės tarnybos, Lietuvos valstybinio ir diplomatinio protokolo, tarptautinių sutartinių

santykių srityje:

 užtikrinant techninę bazę, reikalingą konsulinėms funkcijoms atlikti: išduodant vizas,

legalizuojant ir tvirtinant dokumentus;

 teikiant konsulinę pagalbą užsienyje nukentėjusiems Lietuvos Respublikos piliečiams;

 koordinuojant ir kontroliuojant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių

įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų veiklą;

 užtikrinant diplomatų ir jų šeimos narių socialines garantijas.

Vertinome, kaip naudojami valstybės biudžeto asignavimai vykdant ministerijai priskirtas

funkcijas Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo politikos srityje:

 formuojant, organizuojant, koordinuojant, kontroliuojant ir įgyvendinant vystomojo

bendradarbiavimo politiką ir humanitarinės pagalbos teikimą.

Vertinome, kaip naudojami valstybės biudžeto asignavimai vykdant ministerijai priskirtas

funkcijas užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimo srityje:

 koordinuojant ir įgyvendinant „Globalios Lietuvos“  užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės

gyvenimą  kūrimo 2011–2019 m. programą ir tarpinstitucinį veiklos planą.

Audito metu taip pat vertinome:

 kaip laikomasi teisės aktų vykdant investicijų projektus;

 kaip laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, ar racionaliai ir taupiai

naudojami asignavimai;

 

1

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-24 nutarimas Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“, 1.12 p.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 8

 turto įsigijimo, perdavimo, nurašymo, naudojimo, nuomos, panaudos, inventorizacijos

atlikimo teisėtumą;

 lėšų skyrimo ir panaudojimo vykdant projektus teisėtumą.

Audito ataskaitoje pastebėjimai teikiami dėl visų vertintų sričių.

Teisės aktai, kuriais vadovaujantis atliktos valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo,

disponavimo jais teisėtumo vertinimo procedūros, pateikti 1 priede.

Vertindami, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, atsižvelgėme į pažeidimų poveikį, su

audituojamu subjektu aptarėme priežastis, kurios lėmė pažeidimus, ir įvertinome galimas teisės

aktų nesilaikymo pasekmes.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 9

PASTEBĖJIMAI, IŠVADOS, REKOMENDACIJOS

1. MINISTERIJOS BIUDŽETO VYKDYMO IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ

RINKINIO VERTINIMAS

Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme2

nurodyta, kad, sudarydami finansines ataskaitas,

viešojo sektoriaus subjektai turtą, finansavimo sumas ir įsipareigojimus turi įvertinti

vadovaudamiesi Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (VSAFAS).

Remiantis jais Finansinės būklės ataskaitoje pateikiama informacija turi išsamiai ir teisingai rodyti

viešojo sektoriaus subjekto turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų ir grynojo turto būklę

paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, o Veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiama informacija

turi išsamiai ir teisingai rodyti viešojo sektoriaus subjekto veiklos rezultatus – uždirbtas pajamas

ir patirtas sąnaudas ataskaitoje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu.

Nukrypti nuo standartų galima tik esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo viešojo sektoriaus

subjekto valios, suderinus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, finansinių ataskaitų

aiškinamajame rašte pateikiant informaciją apie kiekvieną nukrypimą, jų priežastis ir poveikį

viešojo sektoriaus subjekto turtui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir

sąnaudoms.

Įvertinę 2014 metų ministerijos finansinių ataskaitų teisingumą, nenustatėme reikšmingų

neatitikimų, kurie darytų įtaką Finansinės būklės ir Veiklos rezultatų ataskaitų teisingumui.

Pastebėjimai, neturintys įtakos nepriklausomai nuomonei dėl finansinių ataskaitų duomenų,

Užsienio reikalų ministerijai pateikti raštuose (6 priedas).

Audito metu nenustatėme reikšmingų ministerijos 2014 metų biudžeto vykdymo ataskaitų

rinkinių duomenų iškraipymų.

2. PASTEBĖJIMAI DĖL VALSTYBĖS TURTO IR LĖŠŲ VALDYMO,

NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TEISĖTUMO

2.1. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos

tikslai ir jų įgyvendinimas

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai ir principai, šios politikos formavimas,

įgyvendinimo būdai, koordinavimas ir finansavimas, Lietuvos teikiamos humanitarinės pagalbos

tikslai, principai, jos teikimo būdai ir finansavimas bei atsakomybė už vystomojo

bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos teikimo įgyvendinimą nustatyti ir

 

2

Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, 24 str. 1 d.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 10

reglamentuoti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymu3

. Vystomojo

bendradarbiavimo politikos prioritetai (kryptys) nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu

4

. Ministerija, įgyvendindama vystomojo bendradarbiavimo politiką, vykdė programą5

,

kuriai panaudojo 14 831,1 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų, iš jų 695,1 tūkst. Lt –

humanitarinei pagalbai teikti.

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika – neatsiejama Lietuvos užsienio politikos dalis,

kuria siekiama prisidėti prie pasaulio pastangų mažinti skurdą besivystančiose valstybėse ir kitų

Jungtinių Tautų paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimo, demokratijos, saugumo ir stabilumo

erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimo valstybėse partnerėse, žmogaus teisių ir lyčių lygybės

plėtojimo valstybėse partnerėse, stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius

su valstybėmis partnerėmis ir, jeigu yra galimybė, su kitomis besivystančiomis valstybėmis,

informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie Jungtines Tautas, ES ir Lietuvos vystomojo

bendradarbiavimo politikos kryptis, jų tikslus ir iššūkius, pasiektus rezultatus, siekti didesnio

visuomenės pritarimo ir paramos šiai veiklai.

Humanitarinė pagalba – tai humanitariniais tikslais šalių teikiama pagalba, reaguojant į stichines

nelaimes, karinių konfliktų ir destruktyvios žmogaus veiklos padarinius. Tokia pagalba siekiama

gelbėti žmonių gyvybes, palengvinti jų kančias ir išsaugoti orumą, mažinti nelaimių riziką,

įskaitant pasirengimą nelaimėms ir atsigavimą po jų.

2.1.1. Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos teikimo

kontrolės funkcijų vykdymas

Dėl vystomojo bendradarbiavimo politikos

Ministerijai pavesta6

formuoti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, organizuoti,

koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą ir nustatyta tiesioginė jos atsakomybė už

šios politikos įgyvendinimą.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos7

:

 gali priimti sprendimus dėl dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo veikloje;

 iš joms patvirtintų tikslinės paskirties biudžeto asignavimų gali teikti dvišalę ir (ar) daugiašalę

paramą vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdantiems ar koordinuojantiems fondams,

tarptautinėms organizacijoms ir tarptautinėms finansų institucijoms, valstybės partnerės

institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas;

 gali priimti sprendimus dėl humanitarinės pagalbos teikimo ar inicijuoti šių sprendimų

priėmimą.

Institucijos ir įstaigos, vadovaudamosi Įstatymu, savarankiškai priima sprendimus dalyvauti

vystomojo bendradarbiavimo veikloje, nederindamos su Užsienio reikalų ministerija jų atitikties

vystomojo bendradarbiavimo politikai, tik informuoja apie jau priimtus sprendimus.

Pagal kompetenciją priėmusios sprendimą dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, iš

joms patvirtintų tikslinės paskirties biudžeto asignavimų teikti dvišalę ir (ar) daugiašalę paramą

 

3

Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas.

4

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-15 nutarimas Nr. 41 „Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo

2014–2016 metų politikos krypčių patvirtinimo“.

5

Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratija programa.

6

Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas, 7 str. 1 d. 1 p.

7

Ten pat, 7 str. 3 d. 1 ir 2 p., 11 str. 1 d.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 11

ar inicijavusios šių sprendimų priėmimą, institucijos ir įstaigos atsiskaito Užsienio reikalų

ministerijai teikdamos jau įvykdytos vystomojo bendradarbiavimo veiklos metines ataskaitas.

Prieš priimdamos sprendimus dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, institucijos ir

įstaigos neįpareigotos informuoti ministerijos.

Užsienio reikalų ministerija, gavusi institucijų ir įstaigų parengtas jau įvykdytos vystomojo

bendradarbiavimo veiklos metines ataskaitas, nevertina ataskaitose nurodytų institucijų ir įstaigų

priimtų sprendimų tikslingumo ir atitikties vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetams

(kryptims) ir tikslams. Lietuvos parama vystymuisi 2014 metais sudarė 105,1 mln. Lt (įskaitant

įnašo dalį į bendrąjį ES biudžetą).

Ministerijai rekomenduojame imtis priemonių, kad būtų tinkamai vykdoma jai priskirta

vystomojo bendradarbiavimo politikos kontrolės funkcija – įvertintas institucijų ir įstaigų

priimamų ir priimtų sprendimų tikslingumas ir atitiktis vystomojo bendradarbiavimo politikai.

Dėl humanitarinės pagalbos prioritetų

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją gali priimti sprendimus teikti

humanitarinę pagalbą ar inicijuoti šių sprendimų priėmimą. Humanitarinei pagalbai teikti 2014

m. Užsienio reikalų ministerija iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai

programos panaudojo 695,1 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų, kitos valstybės institucijos

panaudojo 583,5 tūkst. Lt iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo skirtų lėšų.

Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už teikiamos humanitarinės pagalbos prioritetų

įgyvendinimą8

, nors šie prioritetai nėra patvirtinti. Nesant patvirtintų humanitarinės pagalbos

prioritetų, ministerija negali tinkamai vykdyti jai pavestų humanitarinės pagalbos srities funkcijų.

Rekomenduojame ministerijai inicijuoti teikiamos humanitarinės pagalbos prioritetų

patvirtinimą, kad galėtų tinkamai vykdyti jai pavestas šios srities funkcijas.

2.1.2. Vystomojo bendradarbiavimo ekspertų duomenų bazė

Siekdama sudaryti sąlygas veiksmingai panaudoti žmogiškuosius išteklius gerajai Lietuvos

valstybės kūrimo ir integravimosi į tarptautines struktūras patirčiai perduoti besivystančioms

valstybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu9

pavedė Užsienio reikalų ministerijai,

bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis,

parengti Lietuvos ekspertų duomenų bazę, kuri bus naudojama kaip priemonė Lietuvos

vystomojo bendradarbiavimo nuoseklumui užtikrinti, sąlygoms veiksmingiau perduoti Lietuvos

reformų patirtį sudaryti.

Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepatvirtino terminų, iki kada ekspertų duomenų bazė

turėtų būti parengta ir pagal kokius kriterijus asmenys pripažįstami ekspertais vystomojo

bendradarbiavimo srityje, Užsienio reikalų ministerija neparengė ekspertų duomenų bazės.

Ministerijos veiksmai rengiant duomenų bazę

Ministerija 2015 m. birželio 4 d. informavo, kad iš institucijų bei įstaigų surinko informaciją apie

ekspertus, susistemino duomenis, o sukauptą informaciją rengia naudoti: sukurta informacinės

sistemos platforma, bandomoji duomenų bazės versija testuojama. Šiuo metu yra rengiami

informacinės sistemos bei duomenų saugumo nuostatai, kuriuos patvirtinus duomenų bazė bus

aktyvinta.

 

8

Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas, 11 str. 1 d.

9

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-15 nutarimas Nr. 41 „Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo

2014–2016 m. politikos krypčių“, 23 p.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 12

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kaip ir Užsienio reikalų ministerija, pagal

kompetenciją vadovaudamosi patvirtintomis Vystomojo bendradarbiavimo 2014–2016 m.

politikos kryptimis10, 2014 metais dalyvavo vystomojo bendradarbiavimo veikloje – teikdamos

paramą per projektus, 2014 m. apmokėjo projektų vykdytojų pasitelktų ir jų vadinamų ekspertais

asmenų paslaugų išlaidas. Nepripažintiems ekspertams dalyvaujant vystomojo

bendradarbiavimo projektuose, neužtikrinamas tinkamas gerosios Lietuvos valstybės kūrimo ir

integravimosi į tarptautines struktūras patirties perdavimas besivystančioms valstybėms ir

prisidėjimas prie Lietuvos, kaip atsakingos ir patikimos donorės, vaidmens stiprinimo.

Atsižvelgdami į tai, ministerijai rekomenduojame imtis priemonių, užtikrinančių operatyvų

ekspertų duomenų bazės sukūrimą ir jos tinkamą funkcionavimą.

Užsienio reikalų ministerija neužtikrino Lietuvos vykdomos vystomojo bendradarbiavimo veiklos

atitikties nustatytiems prioritetams ir tikslams kontrolės bei negalėjo tinkamai vykdyti

humanitarinės pagalbos srityje jai pavestų funkcijų:

 institucijos ir įstaigos savarankiškai priima sprendimus dalyvauti vystomojo

bendradarbiavimo veikloje, nederindamos su Užsienio reikalų ministerija jų atitikties

vystomojo bendradarbiavimo politikai, o ministerija nevertina institucijų ir įstaigų priimtų

sprendimų tikslingumo bei jų atitikties vystomojo bendradarbiavimo politikai;

 Užsienio reikalų ministerija neparengė ekspertų duomenų bazės, užtikrinančios vystomojo

bendradarbiavimo nuoseklumą ir veiksmingesnį Lietuvos reformų patirties perdavimą;

 nesant patvirtintų humanitarinės pagalbos prioritetų, ministerija negali tinkamai vykdyti

įstatymu jai pavestų humanitarinės pagalbos srities funkcijų.

2.2. Atstovavimas Lietuvos Respublikai užsienyje

Delegavimo įstatymas11 nustato asmenų delegavimo prioritetų tvirtinimą, delegavimo

koordinavimą, deleguojamų asmenų atrankos principus, delegavimo tvarką, delegavimo rezervo

sudarymą ir socialinių garantijų deleguojamiems asmenims suteikimą.

Užsienio reikalų ministerija, siekdama užtikrinti tinkamą atstovavimą Lietuvos Respublikai

užsienyje, koordinuoja asmenų įsidarbinimo ir delegavimo į tarptautines organizacijas ir

institucijas, ES institucijas ir įstaigas, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtas institucijas, Europos

Komisijos ir ES valstybių narių bendrai įsteigtas organizacijas, civilines tarptautines operacijas ar

misijas ir užsienio valstybių institucijas politikos formavimą ir įgyvendinimą12

.

Delegavimo įstatyme nenumatytos kontrolės procedūros tais atvejais, kai asmuo deleguojamas

ar pratęsiama delegavimo trukmė apie tai neinformavus Užsienio reikalų ministerijos ir kai

ministerija turi informacijos, kad valstybės institucijos deleguoja asmenis nesivadovaudamos

įstatymu. Nepakankamas teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas valstybės institucijoms savo

darbuotojus deleguoti atstovauti Lietuvos Respublikai užsienyje, neįvertinus, ar pareigos, į kurias

deleguojami asmenys, atitinka patvirtintus delegavimo prioritetus, ar deleguojami reikalavimus

 

10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-15 nutarimas Nr. 41 „Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo

bendradarbiavimo 2014–2016 m. politikos krypčių“.

11 Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių

institucijas įstatymas.

12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-25 nutarimu Nr. 1155 patvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerijos nuostatai, 6.1.8 p.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 13

atitinkantys asmenys, o Užsienio reikalų ministerija, kuriai pavesta koordinuoti13 delegavimą,

negali tinkamai užtikrinti šios funkcijos įgyvendinimo.

Pagal Delegavimo įstatymą14 ministerija teikia išvadą dėl pareigų ar pareigybių pripažinimo

atitinkančiomis delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų apmokėjimo galimybės, o

pretendentų atranką organizuoja ir vykdo Valstybės tarnybos departamentas arba paveda

atrinkti pretendentą kitai valstybės institucijai ar įstaigai15. Valstybės institucijų ir įstaigų turėtos

delegavimo išlaidos apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės

biudžeto asignavimų, arba jei Užsienio reikalų ministerijos išvadoje nurodyta, kad išlaidos,

susijusios su delegavimu, negalės būti padengiamos iš ministerijai tam tikslui skirtų asignavimų

dėl to, kad šių asignavimų sumos nepakanka, šios išlaidos apmokamos iš institucijoms ir

įstaigoms Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirtų asignavimų. Sprendimą pratęsti

delegavimo trukmę priima deleguojančiosios institucijos ar įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į

Užsienio reikalų ministerijos išvadą dėl pratęsimo tikslingumo16

.

Nustatyta atvejų, kai institucijos delegavo asmenis arba pratęsė delegavimo trukmę,

nesilaikydamos įstatymu nustatytos tvarkos (detali informacija pateikta ataskaitos 2 priede).

Neteisėti delegavimo atvejai

 Institucijos savarankiškai delegavo asmenis, kurių atranka nebuvo atlikta įstatymo nustatyta

tvarka, nepateikusios Užsienio reikalų ministerijai informacijos apie laisvų pareigų

pripažinimą atitinkančiomis delegavimo prioritetus ir delegavimo poreikį.

 Užsienio reikalų ministerijai atsisakius apmokėti institucijos, kuri delegavo asmenį apie tai

neinformavusi ministerijos, su delegavimu susijusias išlaidas, šios išlaidos buvo apmokėtos iš

institucijai, o ne iš Užsienio reikalų ministerijai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto

asignavimų.

 Deleguojančioji institucija nesikreipė į Užsienio reikalų ministeriją dėl delegavimo trukmės

pratęsimo, pareigų atitikties delegavimo prioritetams pratęsimo metu ir delegavimo trukmę

pratęsė neturėdama ministerijos išvados dėl pratęsimo tikslingumo.

Auditoriai nevertino visos delegavimo apimties, taigi tokių atvejų gali būti ir daugiau.

Kadangi Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir ES institucijas ar užsienio

valstybių institucijas įstatyme nepakankamai reglamentuotos kontrolės procedūros,

užtikrinančios, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, sudaromos sąlygos valstybės

institucijoms deleguoti savo darbuotojus atstovauti Lietuvos Respublikai užsienyje, neįvertinus,

ar pareigos, į kurias deleguojami asmenys, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus

delegavimo prioritetus, ar deleguojami reikalavimus atitinkantys asmenys.

 

13 Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių

institucijas įstatymas, 5 str.

14 Ten pat, 6 str. 1 ir 2 d.

15 Ten pat, 9 str. 1 d., 7 str. 1 d.

16 Ten pat, 19 str. 2 d.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 14

2.3. Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų atranka ir finansavimas

Užsienio reikalų ministerija17 dalyvauja formuojant ir įgyvendinant užsienio politiką, viešąją

diplomatiją, ryšių su užsienyje gyvenančiais lietuviais valstybės politiką. Įgyvendindama šias

funkcijas, ministerija finansuoja asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektus, kuriais siekiama

šviesti ir informuoti visuomenę apie Lietuvos užsienio politiką, Lietuvos diplomatinę tarnybą,

kelti visuomenės susidomėjimą Lietuvos diplomatijos istorija ir didinti šios srities išmanymą,

informuoti Lietuvos visuomenę ir tarptautinę bendruomenę apie Lietuvos ES politiką, įtraukti

Lietuvos Respublikos piliečius į Lietuvos užsienio politikos įgyvendinimą ir kt. Ministerija 2014

metais finansavo 26 projektus, kuriems skyrė 216,1 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Ankstesnių auditų metų vertinome ministerijos asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų,

kuriuos įgyvendinant tikslinga dalyvauti Užsienio reikalų ministerijai, atrankos organizavimą,

sutarčių sudarymą ir atsiskaitymą ir teikėme rekomendacijas dėl sisteminių klaidų, padarytų

nurodant ir pagrindžiant kitus projektų finansavimo šaltinius. Vertindami projektų atranką, lėšų

skyrimą projektams įgyvendinti, jų vykdymą ir kontrolę, pastebėjome teigiamų pokyčių

įgyvendinant teiktas ankstesnių auditų rekomendacijas, tačiau 2014 m. nustatėme sisteminių

klaidų, padarytų organizuojant projektų atranką ir finansavimą, o įgyvendinant visus projektus 

tinkamos lėšų panaudojimo kontrolės trūkumų.

Projektų atrankos komisija nevertino visų 2014 m. finansuotų projektų atitikties prioritetinėms

temoms ir nustatytiems projektų vertinimo kriterijams, todėl neaišku, ar ministerijos

finansuojami projektai atitinka patvirtintas prioritetines temas ir vertinimo kriterijus.

Projektai atrenkami ir finansuojami vadovaujantis Projektų atrankos nuostatais18, kuriuose

nustatyti teikiamų projektų vertinimo kriterijai, ir prioritetinėmis temomis

19, pagal kurias

organizacijos 2014 metais teikė projektų paraiškas. Projektų atrankos nuostatuose nėra

įpareigojimo organizacijoms teikiamose paraiškose nurodyti prioritetinę temą, pagal kurią yra

teikiamas projektas. Komisija atrinko projektus ir paskirstė jiems valstybės biudžeto lėšas, nors

nė viena organizacija projektų paraiškose nenurodė, pagal kurią prioritetinę temą projektas buvo

teikiamas, neįvertinusi teiktų projektų pagal nustatytus vertinimo kriterijus20

.

Taip pat ministerija, skyrusi mažesnį finansavimą projektams vykdyti ir nepatvirtinusi naujų

projektų sąmatų ir planų, neturėjo duomenų apie galutinį projekto įvykdymą ir tikslų, kuriems

skirtas finansavimas, pasiekimą esant mažesniam finansavimui.

Visiems projektų vykdytojams buvo skirta mažesnė suma, nei buvo prašoma paraiškoje, o kai

kuriais atvejais finansavimas sumažintas daugiau kaip 90 procentų. Skyrus mažesnę, nei prašoma

projektų vykdytojų paraiškoje, sumą, daugeliu atvejų netvirtinama nauja finansuotino projekto

sąmata ir planas, nors pagal Projektų atrankos nuostatus organizacijos, atsižvelgdamos į

 

17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-25 nutarimu Nr. 1155 patvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerijos nuostatai.

18 Užsienio reikalų ministro 2012-05-25 įsakymu Nr. V-91 patvirtinti Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų, kuriuos

įgyvendinant tikslinga dalyvauti Užsienio reikalų ministerijai, atrankos nuostatai.

19 Užsienio reikalų ministro 2014-02-04 įsakymas Nr. V-16 „Dėl asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų, kuriuos

įgyvendinant tikslinga dalyvauti Užsienio reikalų ministerijai, 2014 m. prioritetinių temų patvirtinimo“.

20 Užsienio reikalų ministro 2012-05-25 įsakymu Nr. V-91 patvirtinti Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų, kuriuos

įgyvendinant tikslinga dalyvauti Užsienio reikalų ministerijai, atrankos nuostatai, 25 p.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 15

ministerijos skirtą finansavimą, turėtų pateikti su ministerija suderintą patikslintą projekto

įgyvendinimo planą ir lėšų sąmatą21

.

Dėl šių priežasčių ministerija, skyrusi mažesnį finansavimą, nežino, kokius paraiškoje nurodytus

darbus projekto vykdytojas atliks, kokius renginius organizuos ar kokias kitas priemones

(projekto dalis) įvykdys, kokią lėšų dalį planuojama panaudoti kiekvienai konkrečiai projekto

daliai įgyvendinti.

Ministerija atrinko ir finansavo projektus, kuriems finansavimas negalėjo būti skiriamas.

Pagal Projektų atrankos nuostatus finansavimas gali būti skiriamas tik asociacijų ir viešųjų įstaigų

vykdomiems veiklos projektams, tačiau ministerija atrinko ir finansavo projektą22, kurio

vykdytojo teisinis statusas  labdaros ir paramos fondas – neatitinka Projektų atrankos nuostatų

ir kuriam finansavimas negalėjo būti skiriamas.

Komisijos nariai, būdami projekto paraišką teikiančių organizacijų nariais, nenusišalino ir

dalyvavo vertinant šių organizacijų projektus, o komisija šiuos projektus atrinko, pripažino

tinkamais finansuoti ir sudarė 3 projektų sutartis23. Projektų atrankos nuostatuose24 nurodyta,

kad komisijos narys neturi teisės dalyvauti svarstant projektų paraiškas ir teikti pasiūlymų dėl

ministerijos dalyvavimo įgyvendinant projektus tikslingumo, jeigu jis yra projekto paraišką

teikiančios organizacijos narys.

Ministerija sudarė projektų sutartis, kai faktiškai projektai buvo įgyvendinti arba turėjo būti

įgyvendinti sutarties dieną, ir skyrė jiems finansavimą, todėl negalėjo užtikrinti tinkamos projekto

vykdymo kontrolės (pavyzdžiai pateikti ataskaitos 3 priedo 1 lentelėje). Projektų atrankos

nuostatuose nenumatyta galimybės projektų sutartis sudaryti po to, kai projektas yra faktiškai

įgyvendintas. Nenurodytas ir laikotarpis, per kurį, priėmus sprendimą finansuoti projektą,

ministerija su projektų vykdytojais turi pasirašyti finansavimo sutartis. Nustatėme, kad

pagrindinė pavėluotai sudarytų projektų sutarčių priežastis  užsitęsęs sutarčių ministerijoje

administravimo (derinimo, vizavimo, pasirašymo) procesas.

Ministerija pripažino, kad projektai tinkamai įvykdyti, ir skyrė jiems galutinį finansavimą

neturėdama išsamios ir tikslios informacijos apie jų įvykdymą, su projektų vykdytojais

nepasirašiusi darbų perdavimo ir priėmimo aktų, kuriais patvirtinamas projektų sutartyse

nurodytų įsipareigojimų įvykdymas25 (pavyzdžiai pateikti ataskaitos 3 priedo 2 lentelėje).

Komisija skyrė koordinatorius26, kurie turėjo kontroliuoti atitinkamo projekto įgyvendinimą:

sutarčių sudarymą, projekto vykdymo priežiūrą ir atsiskaitymą už rezultatus. Tačiau

koordinatoriai netinkamai vykdė projektų kontrolę, nes neturėdami išsamios ir tikslios

informacijos apie projekto įvykdymą neprašė, kad organizacijos pateiktų papildomą informaciją,

reikalingą projektams išsamiai įvertinti, kaip nurodyta Projektų atrankos nuostatuose27. Taigi

ministerija neužtikrino tinkamos projektų įvykdymo ir skirtų lėšų panaudojimo kontrolės.

 

21Ten pat, 27 p.

22 Lietuvos muzikų rėmimo fondas, 2014-04-10 sutartis Nr. 112-14-ULD (10 tūkst. Lt).

23 2014-05-29 sutartis Nr. 172-14-ULD su VšĮ „Global Lithuanian Leaders“, 2014-04-29 sutartis Nr. 139-14-ULD su VšĮ

„Global Lithuanian Leaders“, 2014-10-15 sutartis Nr. 285-14-IVRD su Vilniaus universiteto TSPMI korporacija „RePublica“

(iš viso 34,4 tūkst. Lt).

24 Užsienio reikalų ministro 2012-05-25 įsakymu Nr. V-91 patvirtinti Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų, kuriuos

įgyvendinant tikslinga dalyvauti Užsienio reikalų ministerijai, atrankos nuostatai, 17.1 p.

25 Ten pat, 21, 28, 31 ir 32 p.

26 Ten pat, 20 p.

27 Ten pat, 21.3 p.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 16

Kai kuriais atvejais nebuvo užtikrinta, kad būtų laikomasi Projektų atrankos nuostatų, nes

komisija pakeitė projekto lėšų paskirtį po to, kai projektas buvo įgyvendintas, o išlaidos

padarytos28, taip pat kai projekto vykdytojas panaudojo lėšas ne pagal paskirtį, o ministerija

pripažino jas tinkamomis finansuoti, neturėdama komisijos rekomendacijų ir ministerijos

kanclerio sprendimo29. Pagal Projektų atrankos nuostatus, atsiradus būtinybei patikslinti projekto

sąmatą, organizacija nedelsdama turėjo kreiptis į ministeriją dėl sutarties papildymo ar

pakeitimo ir nurodyti priežastis. Komisija, atsižvelgdama į tai, turėjo pateikti rekomendaciją, o

sprendimą dėl organizacijos prašymo patenkinimo ar nepatenkinimo turėjo priimti ministerijos

kancleris30

.

Siekdami, kad projektai būtų atrinkti ir finansuojami vadovaujantis užsienio reikalų ministro

patvirtintomis tvarkomis ir kad būtų užtikrinta tinkama lėšų panaudojimo kontrolė, ministerijai

rekomenduojame:

 įpareigoti organizacijas teikiamose paraiškose nurodyti prioritetinę temą, pagal kurią

teikiamas projektas, o atrenkant projektus įvertinti jų atitiktį prioritetinėms temoms ir

nustatytiems vertinimo kriterijams;

 tvirtinti projektų sąmatas ir planus, atsižvelgiant į skirtą finansavimą;

 įvertinti nenusišalinusių komisijos narių viešųjų ir privačių interesų suderinamumą;

 sukurti papildomas kontrolės procedūras, kurios užtikrintų tinkamą lėšų skyrimą projektų

vykdytojams ir jų panaudojimo kontrolę, ir užtikrinti, kad keičiant lėšų paskirtį tinkamomis

finansuoti išlaidos būtų pripažintos tik esant ministerijos kanclerio sprendimui.

Užsienio reikalų ministerija, įgyvendindama viešosios diplomatijos, ryšių su užsienyje

gyvenančiais lietuviais valstybės politiką, atrinko projektus ir skyrė 216,1 tūkst. Lt jiems

finansuoti ne visais atvejais vadovaudamasi patvirtintomis tvarkomis ir neužtikrinusi tinkamos

lėšų panaudojimo kontrolės:

 finansavo projektus, neįvertinusi, ar jie atitinka patvirtintas prioritetines temas ir nustatytus

vertinimo kriterijus;

 sumažinusi projektų finansavimą ir nepatvirtinusi naujų projekto sąmatų ir planų, negalėjo

įvertinti, ar pasiekti projekto tikslai;

 finansavo labdaros ir paramos fondo projektą, kuriam finansavimas dėl jo teisinio statuso

negalėjo būti skiriamas;

 skyrė finansavimą projektams tų organizacijų, kurių nariai buvo atrankos komisijos nariai ir

kurie nenusišalino nuo atrankos;

 finansavo projektus arba pakeitė projekto lėšų paskirtį, kai projektai jau buvo faktiškai

įgyvendinti;

 projekto vykdytojams panaudojus lėšas ne pagal paskirtį, išlaidas pripažino tinkamomis

finansuoti, nesant ministerijos kanclerio sprendimo;

 finansavo projektus neturėdama išsamios ir tikslios informacijos apie jų įvykdymą, su

projektų vykdytojais nepasirašė darbų perdavimo ir priėmimo aktų, kuriais patvirtinamas

projektų sutartyse nurodytų įsipareigojimų įvykdymas.

 

28 Atsižvelgiant į projekto vykdytojo VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2014-07-03 raštą, komisijos 2014-07-08

protokolu Nr. 3 pakeista lėšų paskirtis, nors projektas jau buvo įgyvendintas (2014-05-31), o išlaidos padarytos.

29 VšĮ „Užupio meno inkubatorius“ panaudojo 4 tūkst. Lt kvalifikacijai tobulinti, nors projekto sutartyje tokios išlaidos

nebuvo numatytos.

30 Užsienio reikalų ministro 2012-05-25 įsakymu Nr. V-91 patvirtinti Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų, kuriuos

įgyvendinant tikslinga dalyvauti Užsienio reikalų ministerijai, atrankos nuostatai, 29 p.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 17

2.4. Užsienio lietuvių organizacijų projektų atranka ir finansavimas

įgyvendinant programą „Globali Lietuva“

Įgyvendinant Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą31, buvo

patvirtinta „Globali Lietuva“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–

2019 metų programa32

.

Siekiant įgyvendinti „Globali Lietuva“ programą, ministerijai nustatyta viena iš funkcijų – kartu su

kitomis institucijomis rengti užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų ir neformaliojo

užsienio lietuvių lituanistinio švietimo įstaigų rėmimo programas ir dalyvauti jas įgyvendinant,

atrinkti projektus, finansuojamus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, atlikti jų

įgyvendinimo priežiūrą33. Užsienio reikalų ministerija 2014 metais nutarė finansuoti 95 projektus

ir skirti jiems 231,3 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Projektai atrenkami ir finansuojami vadovaujantis užsienio reikalų ministro patvirtintu tvarkos

aprašu34. Projektus svarsto ir sprendimus dėl lėšų skyrimo priima Užsienio lietuvių organizacijų

projektų atrankos komisija35, į kurios sudėtį įtrauktas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas

Lietuvoje.

Komisijos narys negali balsuoti svarstomu klausimu, jeigu jis yra asmeniškai suinteresuotas

komisijos nutarimo rezultatais arba priimtas nutarimas gali teikti jam materialinę ar kitokią

asmeninę naudą. Esant tokioms aplinkybėms, jis privalo nedelsdamas apie tai informuoti

komisijos posėdžio dalyvius ir nusišalinti nuo klausimo svarstymo36

.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas V. B. Lietuvoje komisijos posėdžio37 metu nenusišalino

ir dalyvavo vertinant tris jo atstovaujamos organizacijos ir kaip projektų vadovo pateiktus

projektus, taip galbūt sukeldamas interesų konfliktą. Komisijos sprendimu nutarta finansuoti du

šios organizacijos projektus pagal sudarytas dvi projektų sutartis38

. Taigi nebuvo užtikrinta

objektyvi projektų atranka, nes nenusišalino Užsienio lietuvių organizacijų projektų atrankos

komisijos narys, kai jo dalyvavimas vertinant projektus galėjo sukelti interesų konfliktą, ir jiems

buvo skirtas finansavimas.

Įvertinę šias aplinkybes, siūlome ministerijai imtis papildomų kontrolės priemonių, kurios

užtikrintų, kad komisijos nariai nusišalintų, kai jų dalyvavimas vertinant projektus gali sukelti

interesų konfliktą.

 

31 Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. XI-52, 214 nuostata.

32 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-03-30 nutarimas Nr. 389 „Dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių

įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 m. programos patvirtinimo“.

33 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-25 nutarimu Nr. 1155 patvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerijos nuostatai, 6.6.5 p.

34 Užsienio reikalų ministro 2010-01-26 įsakymu Nr. V-12 (2013-10-17 įsakymo Nr. V-231 redakcija) patvirtintas Užsienio

lietuvių organizacijų projektų rėmimo tvarkos aprašas.

35 2010-04-30 įsakymas Nr. V-60 „Dėl užsienio lietuvių organizacijų projektų atrankos komisijos sudėties ir nuostatų

patvirtinimo“.

36 Ten pat, 21 p.

37 Užsienio lietuvių organizacijų projektų atrankos komisijos 2014-01-31 posėdžio protokolas Nr. PK-1.

38 2014-03-05 sutartys: Nr. 31-14-ULD ir Nr. 32-14-ULD.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 18

Nebuvo užtikrinta objektyvi projektų atranka, nes nenusišalino komisijos narys, kai jo

dalyvavimas vertinant projektus galėjo sukelti interesų konfliktą. Ministerija skyrė finansavimą

šio nario, kaip projektų vadovo, teiktiems projektams, kuriuos svarstant jis nenusišalino, vykdyti.

2.5. Viešieji pirkimai ir sutarčių vykdymo kontrolė

Ankstesnių auditų39 metu buvo nustatyta teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus,

sisteminių pažeidimų ir sutarčių vykdymo kontrolės trūkumų. Ministerijai rekomendavome

nustatyti papildomas kontrolės procedūras, kurios užtikrintų, kad sutartys būtų tinkamai

administruojamos ir kontroliuojamas jų vykdymas, apsvarstyti valstybinio audito ataskaitoje

nurodytus dalykus, susijusius su viešaisiais pirkimais, ir informuoti apie priimtus veiksmus.

Ministerijos veiksmai įgyvendinant ankstesnių auditų rekomendacijas

Ministerija ėmėsi prevencinių priemonių, kad nustatyti pažeidimai nesikartotų:

 Stiprino sutarčių vykdymo priežiūrą, pagal kompetenciją pasitelkdama kitus ministerijos

padalinius (Finansų, Teisės ir tarptautinių sutarčių departamentus, Viešųjų pirkimų skyrių ir

kt.);

 rengė ir tikslino ministerijos padalinių darbo organizavimo tvarkas, į atsakingų darbuotojų

pareigybių aprašymus įtraukė sutarčių administravimo funkcijas;

 viešųjų pirkimų procedūras atliekančius darbuotojus siuntė į mokymus;

 dalyvavo sprendžiant klausimus dėl viešųjų pirkimų reguliavimo srityje priimtų naujų

direktyvų ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę;

 organizavo vidaus audito patikrinimus, kad būtų mažinamos klaidų atsiradimo rizikos ir

sustiprintos kontrolės procedūros, ir kita.

Šiais metais, atlikę viešųjų pirkimų audito procedūras, vėl nustatėme viešuosius pirkimus

reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo atvejų ir sutarčių vykdymo kontrolės procedūrų

trūkumų. Ministerija, įsigydama tarnybinių kelionių, renginių organizavimo ir aptarnavimo ir kitas

įvairaus pobūdžio paslaugas, būtinas veiksmingam jos funkcijų vykdymui užtikrinti, ir turtą,

reikalingą diplomatinėms atstovybėms, neužtikrina tinkamo viešųjų pirkimų vykdymo ir sutarčių

vykdymo kontrolės, o su tarnybinėmis komandiruotėmis susijusias paslaugas įsigyja

netaikydama viešųjų pirkimų procedūrų.

2.5.1. Paslaugų įsigijimas

Ministerija nuo 2011 iki 2015 m. įsigijusi paslaugas pagal sudarytas kelionių organizavimo,

diplomatinio krovinio gabenimo, renginių organizavimo ir aptarnavimo, ministerijos pastatų

elektros techninės priežiūros, pastatų šilumos ūkio, vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuvedimo

sistemų techninės priežiūros paslaugų sutartis, 16 293,5 tūkst. Lt viršijo preliminarias šių sutarčių

kainas. 2014 m. liepos 1 d. sudariusi sutartį vieneriems metams dėl diplomatinio krovinio

gabenimo paslaugų numačiusi galimybę ją pratęsti 2 metų laikotarpiui, ministerija vien per 6

mėnesius nuo sutarties sudarymo pradžios tiekėjui sumokėjo 806,3 tūkst. Lt, t. y. 122,9 tūkst. Lt

daugiau negu buvo apskaičiuota preliminari sutarties kaina 3 metų laikotarpiui.

 

392013-07-15 valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje atlikto finansinio

(teisėtumo) audito rezultatų“ Nr. FA-P-40-4-32 ir 2014-07-15 valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos

užsienio reikalų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ Nr. FA-P-40-3-90.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 19

Ministerija pagal šias sutartis įsigijo paslaugų iš viso už 30 923,8 tūkst. Lt, nors planuota buvo

įsigyti už 14 507,4 tūkst. Lt. Pagal sudarytas sutartis ministerija įsigijo paslaugų už 16 416,4 tūkst.

Lt daugiau (detali informacija pagal sutartis pateikta ataskaitos 4 priede).

Visais atvejais šioms paslaugoms įsigyti ministerija organizavo atvirus konkursus vadovaudamasi

Viešųjų pirkimų įstatymu40, pagal kurį supaprastintų pirkimų taikymo sritis yra įstatymo 2

priedėlio B paslaugų sąraše išvardytų paslaugų pirkimas, neatsižvelgiant į pirkimo vertę, o kainas

apskaičiavo taikydama fiksuotą įkainį arba fiksuotą įkainį ir dalinį sutarties vykdymo išlaidų

apmokėjimą. Įsigyjant tokio tipo paslaugas ir taikant tokią kainodarą, tikslus įsigyjamų paslaugų

kiekis ir kaina yra nežinomi, todėl galutinė kaina priklauso nuo vykdant sutartį suteiktų paslaugų

apimties.

Pažymėtina, kad ministerija, organizuodama pirkimus, jų dokumentuose ir sudarytose sutartyse

nenurodo numatomos pirkimo vertės, ją nurodo tik atlikusi pirkimą viešojo pirkimo procedūrų

ataskaitoje.

Taigi ministerija, įsigijusi paslaugas, 16 416,4 tūkst. Lt viršijo preliminarias sutarčių vertes. Iš

nustatytų atvejų taip pat galima daryti išvadą, kad ministerija netiksliai apskaičiuoja planuojamų

įsigyti paslaugų apimtis ir sutarčių kainas, o esant netinkamai sutarčių vykdymo kontrolei,

sudaromos sąlygos paslaugas neribotai pirkti neatliekant viešųjų pirkimų procedūrų. Taip, mūsų

nuomone, neužtikrinama tiekėjų konkurencija ir nepasiekiamas įstatyme41 nustatytas viešųjų

pirkimų tikslas – įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Ministerijos Vidaus audito skyrius dar 2013 m. nustatė sutarčių vykdymo kontrolės trūkumų ir

siekdamas užtikrinti sutarčių vykdymo kontrolę rekomendavo42 pirkimo dokumentuose, kai

tikslinga, nustatyti sutarties vertės apribojimą, kad ji nebūtų didesnė už suplanuotą pirkimo

vertę. Vidaus audito skyrius taip pat rekomendavo imtis priemonių, kad būtų galima gauti išlaidų

duomenis ne tik pagal tiekėją, bet ir pagal vykdomą sutartį, nes ministerijos taikomoje finansų ir

apskaitos valdymo sistemoje nėra duomenų sąsajos su konkrečia vykdoma sutartimi, todėl

nustatyti buhalterinių duomenų ryšio su vykdoma sutartimi nėra galimybės, o sutarčių vykdymo

kontrolė pagal kompetenciją priskirta atsakingiems skyrių darbuotojams. Tačiau ši

rekomendacija iki šiol nėra įgyvendinta.

Mūsų nuomone, ministerija turėtų tiksliau apskaičiuoti planuojamų įsigytų paslaugų apimtis ir

sutarčių vertes, sutartyse nustatyti jų apribojimus, sukurti papildomas kontrolės procedūras,

užtikrinančias tinkamą sutarčių vykdymo kontrolę, ir operatyviau įgyvendinti ministerijos vidaus

audito pateiktas rekomendacijas šioje srityje.

2.5.2. Su tarnybinėmis komandiruotėmis susijusių paslaugų įsigijimas

2014 m. gruodžio 9 d. pasibaigus Užsienio reikalų ministerijos sutarčiai dėl tarnybinių kelionių

organizavimo paslaugų, naujo tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo

ministerija nevykdė ir iki šiol neturi galiojančios sutarties dėl šių paslaugų teikimo.

Ministerija, kaip perkančioji organizacija, pati neįsigyja su tarnybinėmis komandiruotėmis

susijusių paslaugų (pvz.: viešbučio, oro, vandens transporto bilietų, draudimo). Šias paslaugas

perka arba tik užsako (rezervuoja) darbuotojai, o ministerija taiko kompensavimo mechanizmą,

 

40 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (su vėlesniais pakeitimais), 84 str. 2 p.

41 Ten pat, 3 str. 2 d.

42 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Administracinio departamento Ūkio ir paslaugų skyriaus veiklos

vidaus audito 2013-11-06 ataskaita Nr. VA1-2.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 20

nors pagal Viešųjų pirkimų įstatymą šios paslaugos turi būti įsigyjamos taikant viešųjų pirkimų

procedūras.

Vienais atvejais ministerija kompensuoja darbuotojo asmeninėmis lėšomis padengtas su

tarnybine komandiruote susijusias išlaidas pagal darbuotojo vardu išrašytas ir pateiktas sąskaitas

faktūras, kitais atvejais darbuotojai tik užsisako komandiruotei būtinas paslaugas, tačiau už jas

nemoka iš asmeninių lėšų, už šias paslaugas sumoka ministerija tiesiogiai tiekėjui pagal

darbuotojo vardu išrašytas ir ministerijai pateiktas sąskaitas faktūras.

Ministerija, netaikydama viešųjų pirkimų procedūrų, 2014 m. iš viso apmokėjo 28,1 tūkst. Lt

komandiruočių išlaidų. Pažymėtina, kad 2015 m. vien per 3 mėnesius ministerija tokiu būdu

apmokėjo 770,1 tūkst. Lt komandiruočių išlaidų, iš jų 691,5 tūkst. Lt sumokėjo tiesiogiai tiekėjui

pagal darbuotojo vardu išrašytas ir ministerijai pateiktas sąskaitas faktūras.

Ministerija, mokėdama tiesiogiai tiekėjui pagal darbuotojo vardu išrašytas, tačiau asmeninėmis

lėšomis neapmokėtas sąskaitas, nesilaiko Darbuotojų siuntimo į tarnybines komandiruotes

tvarkos aprašo43. Pagal šį aprašą darbuotojui kompensuojamos tik jo asmeninėmis lėšomis

apmokėtos su tarnybine komandiruote susijusios išlaidos, pateikus jas įrodančius dokumentus,

pervedant į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą ar asmeninę kortelę, į kurią pervedamas

darbo užmokestis, Lietuvos banke.

Ministerijos paaiškinimas

Ministerijos nuomone, problema yra sisteminė, egzistuoja ribotos teisinės priemonės efektyviai

atlikti pirkimą, kurį įvykdžius būtų pasiekti visi viešųjų pirkimų tikslai – veiksminga konkurencija,

racionalus lėšų panaudojimas, taip pat būtų užtikrinta tinkama sutarties išlaidų kontrolė. Viešųjų

pirkimų tarnybą parengė keleivių pervežimo oro transportu paslaugų (lėktuvų bilietų) viešojo

pirkimo dokumentų parengimo rekomendacijas, kurios nėra panaikintos,  nustatant kainodaros

taisykles taikyti įkainio bazės nustatymo metodą. Tačiau, kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos

atliktų patikrinimų ir vertinimų, šis kainodaros būdas nėra tinkamas įsigyjant minėtas paslaugas.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. lapkričio 30 d. paskelbė pranešimą dėl kelionių organizavimo

paslaugų pirkimo, kuriame siūlo perkančiosioms organizacijoms, vykdant kelionių organizavimo

paslaugų viešuosius pirkimus, naudoti vieną iš dviejų alternatyvių modelių: preliminariąsias

sutartis su keliais tiekėjais arba fiksuoto įkainio sutartis. Kitų rekomendacijų dėl šių paslaugų

pirkimo nėra paskelbta. Teismų praktika patvirtina, kad fiksuoto įkainio metodo taikymas yra

abejotinas, nes lėktuvų bilietų rinkoje egzistuoja momentinė paklausa ir pasiūla, tiekėjai neturi

galimybių siūlyti fiksuotų įkainių, kurie galiotų ilgą laiką. Be to, net ir sudarant preliminariąsias

sutartis turi būti taikomos kokios nors kainodaros taisyklės, kurios leistų išvengti tiekėjų

konkurencijos dėl pasiūlymų pateikimo greičio ir tvarkingumo.

Rekomenduojame ministerijai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, spręsti klausimą dėl su

komandiruotėmis susijusių paslaugų įsigijimo, o esant poreikiui inicijuoti teisės aktų,

reglamentuojančių šių paslaugų įsigijimą, pakeitimus.

2.5.3. Ministerijos renginių organizavimo ir aptarnavimo paslaugų pirkimas

Užsienio reikalų ministerija, vykdydama jai pavestas funkcijas, organizuoja įvairių lygių renginius:

suvažiavimus, derybas, posėdžius, konferencijas, seminarus, pristatymus, parodas ar kito

 

43 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2007-11-28 įsakymu Nr. V-107 (aktuali redakcija) patvirtintas Užsienio

reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių darbuotojų siuntimo į tarnybines komandiruotes

tvarkos aprašas, 22 p.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 21

pobūdžio renginius ir oficialius priėmimus Lietuvos Respublikoje. Siekdama užtikrinti sėkmingą ir

sklandų renginių organizavimą ir vykdymą, ministerija organizavo renginių organizavimo ir

aptarnavimo paslaugų viešąjį pirkimą ir 2014 m. sudarė 6 000 tūkst. Lt vertės sutartį44 3 metų

laikotarpiui. Pagal šią sutartį ministerija 2014 m. įsigijo paslaugų už 1 051,9 tūkst. Lt.

Pirkimo sąlygų nustatymas

Ministerija, apibūdindama pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje nurodė 18 skirtingų rūšių

paslaugų (5 priedo 1 lentelė), tačiau pirkimo dokumentuose nustatė, kad pirkimas į atskiras dalis

neskirstomas, todėl turėjo būti teikiamas visos nurodytos paslaugų apimties pasiūlymas.

Ministerija taip pat nustatė kainos apskaičiavimo būdą, taikant dalinį sutarties vykdymo išlaidų

apmokėjimą. Taikant tokį apskaičiavimo būdą, sutarties kaina susideda iš dviejų dalių: viena

kainos dalis apskaičiuojama taikant fiksuotą įkainį, o kitą kainos dalį sudaro tiekėjo faktiškai

patiriamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Kadangi ministerija techninėje

specifikacijoje tiksliai apibūdino pirkimo objektą, ji negalėjo taikyti tokio kainos apskaičiavimo

būdo, nes pagal metodiką45 dalinis sutarties vykdymo išlaidų apmokėjimas taikomas tada, kai

perkančioji organizacija negali tiksliai apibūdinti pirkimo objekto.

Pritaikius tokią kainodarą, į palyginamąją pasiūlymo kainą, kurią buvo galima tik apskaičiuoti

pagal fiksuotą įkainį, buvo įtraukta labai nedidelė techninėje specifikacijoje nurodytų paslaugų

apimtis. Taigi ministerija 2014 m. už paslaugas, kurių įkainiai nebuvo nustatyti, sumokėjo 844,9

tūkst. Lt (apmokėjo faktines išlaidas) ir tik 131 tūkst. Lt sumokėjo už paslaugas, kurių fiksuotas

įkainis buvo nustatytas pirkimo metu.

Pirkimo sąlygose visos paslaugos buvo suskirstytos į pagrindines ir papildomas paslaugas (5

priedo 1 lentelė) bei nurodyta, kad visas papildomas paslaugas (išskyrus papildomą salių nuomą)

ministerija apmokės pagal tiekėjo faktiškai patirtas išlaidas, o už dalies suteiktų papildomų

paslaugų46 organizavimą, koordinavimą, priežiūrą ir pan. ministerija numatė galimybę tiekėjui

papildomai mokėti jo nurodyto dydžio priedą, skaičiuojant nuo pirkimo sąlygose pateiktų

papildomų paslaugų kainos. Dėl ydingų pirkimo sąlygų ministerija papildomų paslaugų įsigijo už

828,7 tūkst. Lt, tuo tarpu pagrindinių paslaugų tik už 99,1 tūkst. Lt, bei įsigijo papildomų

paslaugų už 382,6 tūkst. Lt, iš kurių 32,7 tūkst. Lt sudarė sumokėtas 21 proc. dydžio priedas 

antkainis.

Ministerija pirkimo sąlygose taip pat netinkamai apibūdino pirkimo objektą – numatė įsigyti

papildomas paslaugas, jas įvardydama kaip „Kitas paslaugas“, ir jų nedetalizavo. Tokiu būdu

ministerija įsigijo pirkimo sąlygose nenurodytų paslaugų (pvz.: apgyvendinimo paslaugas,

lėktuvų bilietus, muzikines programas, lektorių, fotografų, techninės priežiūros ir kitas paslaugas)

už 250 tūkst. Lt.

Pažymėtina, kad konkursą laimėjęs tiekėjas faktiškai pats teikė tik dviejų rūšių paslaugas –

renginių ir priėmimų organizavimo, planavimo, koordinavimo, valdymo, priežiūros paslaugas, o

likusias 16 paslaugų rūšių  tiekėjo pasirinkti subtiekėjai. Taigi daugeliu atvejų atviro konkurso

laimėtojas buvo tik tarpininkas.

Mūsų nuomone, ministerija didelės apimties pirkimus turėtų organizuoti suskaidydama juos į

atskiras pirkimo dalis, joms nustatydama tinkamą kainodarą ir sudarydama atskiras pirkimo

 

44 2014-02-06 sutartis Nr. 16-14-ADD.

45 Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtinta

Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodika, 19 p.

46 Supaprastinto atviro konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1.2.12-1.2.18 punktai.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 22

sutartis. Taip konkurencija būtų didesnė ir tikėtina, kad paslaugas įsigyjant iš tiesioginių tiekėjų,

jų kaina sumažėtų, o ministerija galėtų užtikrinti tinkamą sutarčių ir išlaidų kontrolę.

Sutarties vykdymo išlaidų kontrolė ir pagrįstumas

Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad papildomų salių ir kitų patalpų nuomos ir aptarnavimo

kainos tiesiogiai priklauso nuo renginio geografinės kategorijos (vietos), nuomos trukmės ir

dalyvių, kurie privalo tilpti salėje47

, skaičiaus. Tiekėjas, teikdamas apmokėti išlaidas už papildomų

salių nuomą, nė vienu atveju nenurodė šios informacijos, o ministerija jos nereikalavo. Tokiu

būdu ministerija už papildomų salių nuomą sumokėjo 48,1 tūkst. Lt, neįsitikinusi, ar suteiktų

paslaugų išlaidos atitinka komerciniame pasiūlyme nurodytus įkainius, ir taip neužtikrino

tinkamos išlaidų kontrolės.

Sutartyje nurodyta, kad už papildomų salių ir kitų patalpų nuomą turi būti mokama ne daugiau

nei tiekėjo pasiūlyme nurodytos maksimalios kainos. Ministerija, nesilaikydama sutarties

sąlygų

48, už papildomų salių nuomos paslaugas sumokėjo 47 tūkst. Lt pagal tiekėjo pateiktas

faktines išlaidas ir neatsižvelgdama į sutartyje nurodytas maksimalias kainas. Negalėjome

įvertinti, kiek ministerija, apmokėdama faktines tiekėjo išlaidas, sumokėjo daugiau, negu galėjo

mokėti taikydama nustatytus maksimalius įkainius, nes tiekėjas nebuvo nurodęs šių salių

priskyrimo geografinei vietai, dydžio ir laiko, kuriam buvo išnuomotos salės.

Ministerija 2014 m. sumokėjo 51,6 tūkst. Lt už pagrindines transporto paslaugas, neįsitikinusi šių

išlaidų pagrįstumu, ir neužtikrino tinkamos išlaidų kontrolės, nes nereikalavo tiekėjo pateikti

išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus ir kitą informaciją, leidžiančią įsitikinti, kad suteiktų

paslaugų išlaidos atitinka komerciniame pasiūlyme nurodytus įkainius. Tiekėjas, atsiskaitydamas

už suteiktas transporto paslaugas, nurodė tik transporto priemonės rūšį ir netikslų maršrutą

(pvz., „po Vilniaus miestą“ ir t. t.), nors komercinį pasiūlymą teikė, o ministerija apskaičiavo

pasiūlymo palyginamąją vertę pagal pirkimo dokumentuose49 nustatytus detalius šių paslaugų

įkainius, tiesiogiai priklausančius nuo transporto nuomos trukmės, maršrutų ribų ir transporto

priemonių kategorijų rūšių.

Ministerija neužtikrino tinkamos išlaidų kontrolės ir už paslaugas tiekėjui sumokėjo 99,7 tūkst. Lt,

neįsitikinusi šių išlaidų pagrįstumu.

Taigi, mūsų nuomone, ministerijos pasirinktas toks renginių organizavimo ir aptarnavimo

pirkimo modelis neužtikrino ekonomiško lėšų naudojimo, kaip nurodyta Biudžeto sandaros

įstatyme50

, ir neužtikrino, kad būtų pasiektas Viešųjų pirkimų įstatyme51 įtvirtintas pirkimų tikslas

– vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai

organizacijai įsigyti reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Ministerija turėtų užtikrinti, kad tiekėjai apmokėti pateiktų tokius dokumentus, kurie leistų

įsitikinti, ar išlaidos atitinka pasiūlymuose ir sutartyse nurodytus paslaugų įkainius.

2.5.4. Diplomatinių atstovybių vykdomi pirkimai

Pasirinktas pirkimo būdas

 

47 Komercinio pasiūlymo 6.5 punktas, 4 lentelė; Supaprastinto atviro konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“

1.6–1.7 punktai.

48 2014-02-06 paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 16-14-ADD specialiųjų sąlygų 3.1.4 punktas.

49 Komercinio pasiūlymo 6.6 punktas, 5 lentelė „Pagrindinių transporto paslaugų kainos“.

50 Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, 5 str. 1 d. 7 p.

51 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (su vėlesniais pakeitimais), 3 str. 2 d.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 23

Diplomatinės atstovybės 2014 m., įsigydamos automobilius ir įgyvendindamos investicijų

projektą

52

 įsigydamos telefonų stoteles ir su jomis susijusias paslaugas, vykdė mažos vertės

pirkimus – apklausas raštu, tiesiogiai kreipiantis į jų pasirinktus tiekėjus Lietuvoje. Tokiu būdu

automobilių įsigyta už 530,8 tūkst. Lt (neįskaitant PVM), telefonų stotelių ir su jomis susijusių

paslaugų – už 217,7 tūkst. Lt (neįskaitant PVM).

Nors diplomatinės atstovybės yra savarankiškos perkančiosios organizacijos, tačiau nėra atskiri

juridiniai asmenys. Kaip savarankiškos perkančiosios organizacijos jos faktiškai pirkimų Lietuvoje

savarankiškai nevykdė:

 ministerija diplomatinėms atstovybėms parengė technines specifikacijas ir suderintas

pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas;

 ministerija tiesiogiai koordinavo ir kontroliavo pirkimų eigą, sutarčių vykdymą ir atsiskaitymą.

Kaip numatyta pirkimo sąlygose, bet kokią informaciją, konkurso sąlygų paaiškinimus,

pranešimus teikė, susirašinėjo ir tiesioginį ryšį su tiekėju palaikė įgalioti ministerijos, o ne

diplomatinės atstovybės darbuotojai;

 ministerija pasirašė turto perdavimo ir priėmimo aktus, priėmė turtą ir tiesiogiai apmokėjo

tiekėjo pateiktas sąskaitas.

Ministerija turi žinoti kiekvienos atstovybės turto poreikį, nes atsižvelgdama į tai planuoja

ateinančių metų išlaidas turtui įsigyti. Būdama atsakinga53 už investicijų projektų įgyvendinimą,

kaip nurodė Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos54

,

ministerija investicijų projektuose turi išsamiai pagrįsti planuojamos įsigyti įrangos poreikį,

detalizuoti, kokios ir kiek įrangos planuoja įsigyti ir kokiose diplomatinėse atstovybėse. Tačiau

ministerija, valdydama visą informaciją apie planuojamą įsigyti turtą ir jam reikalingus

asignavimus, atstovybėms suteikė galimybę vykdyti atskirus mažos vertės pirkimus tiesiogiai

apklausiant jų pasirinktus tiekėjus Lietuvoje, nors pati ministerija galėjo vykdyti centralizuotus

pirkimus – atvirus konkursus55

.

Esant tokiai praktikai, kai turtas įsigyjamas vykdant atskirus pirkimus, kai kurios diplomatinės

atstovybės tą patį turtą gali įsigyti brangiau negu kitos.

Pavyzdys

Negalėjome įvertinti, ar visos diplomatinės atstovybės telefonų stoteles, jų montavimo,

paleidimo ir darbuotojų mokymo paslaugas iš to paties tiekėjo įsigijo už vienodą kainą, nes, kaip

buvo nurodyta ir pirkimo dokumentuose, šios išlaidos buvo įtrauktos į bendrą pasiūlymo kainą,

o mokant už stoteles ir visas šias susijusias paslaugas nebuvo reikalauta atskirai pagrįsti jų

kainos.

Telefonų stotelių ir su jomis susijusių paslaugų įsigijimas

Diplomatinės atstovybės, pasirašydamos pirkimo–pardavimo sutartis, jose pakeitė pirkimų

dokumentuose nustatytas sąlygas: nurodė, kad prekės turi būti pristatytos ne į atstovybę, o į

Užsienio reikalų ministeriją, į pasiūlymo kainą įskaičiavo telefono stotelės pristatymą į atstovybę,

nors techninėje specifikacijoje nurodyta, kad bus pristatyta į ministeriją, o ambasada šį tiekėjo

 

52 Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje informacinės sistemos (URMIS)

plėtra ir modernizavimas.

53 Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-07-07 įsakymu Nr. 201 patvirtinta Valstybės kapitalo investicijų planavimo

metodika.

54 Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2014-08-26 raštas Nr. S-1273 „Dėl

informacinės visuomenės plėtros investicijų projektų derinimo“.

55 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo II skirsnis.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 24

pasiūlymą pripažino atitinkančiu konkurso sąlygas ir su tiekėju sudarė sutartį. Be to, pakeitus

pirkimo sąlygas, ministerija telefonų stoteles į diplomatines atstovybes pristatė valstybės

biudžeto lėšomis, o jos patirtas išlaidas kompensavo tiekėjas, nors pagal pirkimų sąlygas šios

išlaidos buvo įskaičiuotos į bendrą tiekėjo pasiūlymo kainą ir jis stoteles turėjo pristatyti savo

lėšomis ir rizika. Taigi nesivadovauta Įstatymo

56 nuostata  sudarant pirkimo sutartį nekeisti

pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų.

Kad būtų sumažintas pirkimo procedūrų skaičius ir užtikrintas racionalus valstybės biudžeto lėšų

ir žmogiškųjų išteklių panaudojimas, rekomenduojame ministerijai, esant galimybei,

centralizuotai vykdyti turto, reikalingo diplomatinėms atstovybėms, pirkimus Lietuvoje.

Atlikdami ankstesnius auditus Užsienio reikalų ministerijoje nustatėme teisės aktų,

reglamentuojančių viešuosius pirkimus, sisteminių pažeidimų ir sutarčių vykdymo kontrolės

trūkumų ir teikėme rekomendacijas. Jas ministerija įgyvendino, tačiau priemonės, kurių imtasi,

nebuvo pakankamos, nes nebuvo užtikrinta, kad nustatyti pažeidimai nesikartotų.

Atlikę audito procedūras, kaip ir praėjusių auditų metu, vėl nustatėme teisės aktų,

reglamentuojančių viešuosius pirkimus, sisteminių pažeidimų ir sutarčių vykdymo kontrolės

trūkumų: ministerijos įsigytos paslaugos 16 416,4 tūkst. Lt viršijo preliminarias sutarčių kainas, o

netiksliai apskaičiavusi planuojamų įsigyti paslaugų apimtis ir sutarčių kainas ir neužtikrinusi

tinkamos sutarčių vykdymo kontrolės, ministerija sudarė sąlygas paslaugas neribotai pirkti

neatliekant viešųjų pirkimų procedūrų ir neužtikrinant tiekėjų konkurencijos; su tarnybinėmis

komandiruotėmis susijusias paslaugas įsigijo netaikydama viešųjų pirkimų procedūrų, o

mokėdama už šias paslaugas pažeidė vidaus tvarkas; pasirinko renginių organizavimo ir

aptarnavimo paslaugų pirkimo modelį (už 6 000 tūkst. Lt), kuris neužtikrino ekonomiško ir

racionalaus lėšų naudojimo; už paslaugas sumokėjo 99,7 tūkst. Lt neįsitikinusi išlaidų

pagrįstumu ir neužtikrinusi tinkamos išlaidų kontrolės; diplomatinėms atstovybėms suteikė

galimybę vykdyti atskirus mažos vertės pirkimus Lietuvoje (748,5 tūkst. Lt neįskaitant PVM), nors

ministerija galėjo vykdyti centralizuotus pirkimus – atvirus konkursus; įsigyjant telefonų stoteles

ir su jomis susijusias paslaugas buvo pakeistos pirkimo sąlygos.

Ministerija 2014 metais neužtikrino, kad prekės ir paslaugos būtų įsigytos vadovaujantis teisės

aktų reikalavimais, o sudarytos pirkimų sutartys leistų įsigyti reikalingų prekių ir paslaugų

racionaliai ir ekonomiškai naudojant tam skirtas lėšas, ir neužtikrino tinkamos sutarčių vykdymo

ir išlaidų kontrolės.

2.6. Dėl pastovių priedų skyrimo sudarant darbo sutartis

Ministerija ES lėšomis finansuojamiems projektams vykdyti57 sudarė terminuotas darbo sutartis58

(sudarytos 2010 ir 2014 metais), kuriose iš anksto visam sutarties laikotarpiui nustatė pastovius

procentinius priedus prie tarnybinio atlyginimo už aukštą kvalifikaciją, svarbių ir skubių darbų

(užduočių) atlikimą. Ministerija 2014 m. pagal šias darbo sutartis priedams skyrė 44 tūkst. Lt.

 

56 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, 18 str. 3 d.

57 Projektai: „Lietuvos Europos Sąjungos reikalų sistemos efektyvumo didinimas (LESSED)“, „Lietuvos valstybės tarnautojų,

atstovaujančių Lietuvos interesams Europos Sąjungoje, kvalifikacijos tobulinimas“, Dvynių projektas Nr.

HR/2010/IB/JH/01 TWL, „Užsienio ir Europos reikalų ministerijos gebėjimų nacionaliniu lygiu koordinuoti ES reikalus

stiprinimas“, „Lietuvos įsitinklinimo Europos Sąjungoje skatinimas“.

58 Darbo sutartys: 2014-09-26 Nr. 9-673; 2010-07-10 Nr. 9-78; 2013-02-14 Nr. 9-603; 2014-06-19 Nr. 9-691; 2014-06-19

Nr. 9-692; 2014-03-28 Nr. 9-677; 2014-03-28 Nr. 9-675; 2014-03-28 Nr. 9-676; 2014-08-09 Nr. 9-289.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 25

Ministerija iki darbo sutarties sudarymo pareigybės aprašymuose nenurodė visų numatomų

darbų  faktiškai darbuotojus priėmė dirbti neatsižvelgdama į pareigybės aprašyme nustatytas

pareigines funkcijas ir taip sudarė sąlygas iš anksto mokėti papildomą darbo užmokestį. Kadangi

ministerija, nustatydama šiuos priedus, nerengė dokumentų dėl jų skyrimo pagrįstumo, taigi ji

nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo, kuriame nurodyta, kad individualus administracinis

teisės aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei, turi būti pagrįstas objektyviais

duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis59

.

Pažymėtina, kad ministerija kai kurias tokias darbo sutartis pratęsė net po keturis kartus iš eilės,

kaskart visam sutarčių pratęsimo laikotarpiui nustatydama pastovius procentinius priedus už

aukštą kvalifikaciją, svarbių ir skubių darbų (užduočių) atlikimą.

Atsižvelgdami į tai, rekomenduojame ministerijai užtikrinti, kad skiriant priedus naujai priimtiems

darbuotojams būtų peržiūrėti ir įvertinti visi pareigybės aprašymuose numatyti darbai, o

darbuotojai priimami dirbti atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytas pareigines funkcijas,

ir nustatyti kontrolės procedūras, užtikrinančias, kad priedai darbuotojams būtų skiriami teisės

aktų nustatyta tvarka.

Ministerija, sudarydama terminuotas darbo sutartis ES lėšomis finansuojamiems projektams

vykdyti, iš anksto visam sutarties laikotarpiui nustatė pastovius procentinius priedus prie

tarnybinio atlyginimo (2014 m. skirta 44 tūkst. Lt) už aukštą kvalifikaciją, svarbių ir skubių darbų

(užduočių) atlikimą, pareigybės aprašyme nenurodė visų numatomų darbų ir sudarė sąlygas iš

anksto mokėti papildomą darbo užmokestį.

Ministerija nerengė dokumento dėl priedų skyrimo pagrįstumo  konkrečiam asmeniui ar

asmenų grupei skirto individualaus administracinio teisės akto, kuris turi būti pagrįstas

objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kaip nustato Viešojo administravimo

įstatymas.

2.7. Rekomendacijų įgyvendinimas įsigyjant vizų ir kitas įklijas

Ministerija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Lietuvos

Respublikos vizų politiką, teisės aktų nustatyta tvarka išduoda vizas, atlieka konsulinį dokumentų

legalizavimą, įskaitant dokumentų tvirtinimą pažyma (Apostille). 2013 m. audito metu60 įvertinę,

kaip ministerija įsigyja funkcijoms vykdyti reikalingų įklijų, nustatėme, kad ministerija nuo 2001

metų įklijas pirko pagal susitarimą, neatitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir Viešojo

pirkimopardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir

atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo reikalavimų. Audito ataskaitoje

ministerijai rekomendavome spręsti klausimą dėl įklijų įsigijimo pagal teisės aktų reikalavimus.

Vertindami, kaip įgyvendinama rekomendacija, nustatėme, kad 2014 m. ministerija įsigijo įklijų

už 1 800 tūkst. Lt pagal minėtą susitarimą. Tačiau ministerija ėmėsi priemonių rekomendacijai

įgyvendinti – inicijavo teisės akto

61 (priimtas 2015 m. balandžio mėnesį) pakeitimą, pagal kurį

 

59 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, 8 str. 1 d.

60 2014-07-15 valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo)

audito rezultatų“ Nr. FA-P-40-7-32.

61 Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti,

jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų

akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo 102 punktas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ir užsienio reikalų ministrų 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 26

vizų įklijų užsakymo ir jų gamybos funkcija nuo 2015 m. balandžio mėnesio perduota Asmens

dokumentų išrašymo centrui prie Vidaus reikalų ministerijos.

4-ojo audito departamento direktorius Rimvidas Aleliūnas

4-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Akvilė Dovydaitytė

Valstybinio audito ataskaitos kopija pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui.

_____________________________________________________________________________________

Auditas atliktas, vykdant 2014-07-18 pavedimą Nr. P-40-3

Auditą atliko valstybinių auditorių grupė:

Akvilė Dovydaitytė (grupės vadovė)

Daiva Juonytė

 

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 27

PRIEDAI

Valstybinio audito ataskaitos

„Dėl Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerijoje atlikto finansinio

(teisėtumo) audito rezultatų“

1 priedas

Teisės aktai, kuriais vadovautasi atliekant audito procedūras ir vertinant

valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą

1. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas.

2. Valstybės tarnybos įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas.

7. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

8. Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar

užsienio valstybių institucijas įstatymas.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1155 „Dėl Lietuvos

Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1235 „Dėl Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-15 nutarimas Nr. 41 „Dėl Lietuvos Respublikos

vystomojo bendradarbiavimo 2014–2016 metų politikos krypčių patvirtinimo“.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-03-26 nutarimas Nr. 278 „Dėl Valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo tvarkos

aprašo patvirtinimo“.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-09 nutarimas Nr. 657 „Dėl Lietuvos Respublikos

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl Biudžetinių

įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. 16 „Dėl Valstybės turto

perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 478 „Dėl Valstybės

lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir

kontrolės taisyklių patvirtinimo“.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo

taisyklės.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 28

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 827 „Dėl Strateginio

planavimo metodikos patvirtinimo“.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 919 „Dėl

reprezentacinių išlaidų“.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1890 „Dėl Valstybės

turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos

patvirtinimo“.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl Tarnybinių

komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 432 „Dėl Viešojo

pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir

atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo patvirtinimo“.

23. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. „Dėl investicijų

projektų rengimui taikomų reikalavimų aprašo patvirtinimo”.

24. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. 448 „Dėl

negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos bei panaudos“.

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1250 „Dėl Pripažinto

nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo,

išardymo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 „Dėl

Inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 531 „Dėl Nereikalingo

arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių

aukcionuose tvarkos patvirtinimo“.

29. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. V-91 „Dėl

Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų, kuriuos įgyvendinant tikslinga dalyvauti Užsienio

reikalų ministerijai, atrankos nuostatų ir komisijos sudėties patvirtinimo“.

30. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2014 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. V-16 „Dėl

asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektų, kuriuos įgyvendinant tikslinga dalyvauti Užsienio

reikalų ministerijai, 2014 metų prioritetinių temų patvirtinimo“.

31. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2010-01-26 įsakymu Nr. V-12 (2013-10-17

įsakymo Nr. V-231 redakcija) patvirtintas Užsienio lietuvių organizacijų projektų rėmimo

tvarkos aprašas.

32.2010-04-30 įsakymas Nr. V-60 „Dėl užsienio lietuvių organizacijų projektų atrankos komisijos

sudėties ir nuostatų patvirtinimo“.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 29

Valstybinio audito ataskaitos

„Dėl Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerijoje atlikto finansinio

(teisėtumo) audito rezultatų“

2 priedas

Atvejai, kai institucijos delegavo asmenis arba pratęsė delegavimo trukmę

nesivadovaudamos Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į

tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių

institucijas įstatymu

Neatitikimas Pavyzdys

Institucijos savarankiškai delegavo

asmenis, nepateikusios Užsienio reikalų

ministerijai informacijos dėl laisvų

pareigų pripažinimo atitinkančiomis

delegavimo prioritetus ir delegavimo į

Europos Sąjungos institucijas poreikio bei

kuriems nebuvo vykdyta atranka

Įstatymo nustatyta tvarka.

Generalinis prokuroras įsakymu62 į Lietuvos nacionalinio

nario Eurojuste pareigas paskyrė prokurorę L. Č. trejų metų

laikotarpiui nuo 2008 m. kovo 15 d. iki 2011 m. kovo 14 d.,

neatsižvelgęs į tai, kad nebuvo patvirtinta Užsienio reikalų

ministerijos išvada dėl pareigų, į kurias buvo deleguota,

atitikties delegavimo prioritetams, ir išlaidų, susijusių su

delegavimu, padengimo galimybės, taip pat nebuvo

vykdyta pretendentų atranka.

Užsienio reikalų ministerija atsisakė

apmokėti su delegavimu susijusias

išlaidas institucijai, kuri asmenį delegavo

nesivadovaudama Delegavimo įstatymu,

t.y. delegavo ministerijos apie tai

neinformavus, o institucija nuo

ministerijos atsisakymo apmokėti

delegavimo išlaidas, šias išlaidas

apmokėjo iš institucijai, o ne iš Užsienio

reikalų ministerijai šiam tikslui skirtų

valstybės biudžeto asignavimų.

Generalinė prokuratūra raštu63 Užsienio reikalų ministerijai

pateikė prokurorės L. Č. delegavimo 2009 metais išlaidų

sąmatą. Ministerija raštu64 atsisakė šias išlaidas padengti,

nes, skiriant L. Č. į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste

pareigas, nesivadovauta Delegavimo įstatyme nustatyta

tvarka: nebuvo patvirtinta Užsienio reikalų ministerijos

išvada dėl delegavimo atitikties delegavimo prioritetams ir

delegavimo išlaidų padengimo iš šiai ministerijai tam tikslui

skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Dėl šios priežasties

visos su L. Č. delegavimu susijusios išlaidos 2009-2013

metais – 966,2 tūkst. Lt buvo apmokamos iš Generalinei

prokuratūrai, o ne iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui

skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Deleguojanti institucija nesikreipė į

Užsienio reikalų ministeriją dėl

delegavimo trukmės pratęsimo, pareigų

atitikties delegavimo prioritetams

pratęsimo metu, o delegavimo trukmę

pratęsė neturėdama ministerijos išvados

dėl pratęsimo tikslingumo.

Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymu65 nuo 2012

m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. į Europos policijos

biuro EMPACT nacionalinio eksperto pareigas deleguotos

A. N. delegavimo trukmę pratęsė nuo 2014 m. rugpjūčio 1

d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., nesant Užsienio reikalų

ministerijos išvados dėl pratęsimo tikslingumo.

Šaltinis – Valstybės kontrolė pagal audito duomenis

 

62 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-02-21 įsakymas Nr. I-31 „Dėl nacionalinio nario, nacionalinio nario

pavaduotojo, nacionalinio korespondento, nacionalinio korespondento terorizmo klausimais Eurojuste paskyrimo“.

63 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-01-20 raštas Nr. 17.2-1034 „Dėl 2009 metų Lietuvos nacionalinio

nario Eurojuste sąmatos pateikimo“.

64 Užsienio reikalų ministerijos 2009-02-20 raštas Nr. (21.2.8.10.2)-3-1159 „Dėl 2009 m. Lietuvos nacionalinio nario

Eurojuste išlaidų sąmatos“.

65 Policijos generalinio komisaro pavaduotojo, atliekančio policijos generalinio komisaro funkcijas 2014-07-29 įsakymas

Nr. 681 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-840 „Dėl A.N. delegavimo į

Europos policijos biurą (EUROPOL)“ 1 punkto pakeitimo“.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 30

Valstybinio audito ataskaitos

„Dėl Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerijoje atlikto finansinio

(teisėtumo) audito rezultatų“

3 priedas

Netinkamo lėšų skyrimo Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos projektams ir

atsiskaitymo už panaudotas lėšas pavyzdžiai

1 lentelė

Pavyzdžiai, kai projekto sutartys sudarytos, kai projektai buvo faktiškai įgyvendinti arba projektą

nurodyta įgyvendinti sutarties sudarymo dieną

 Su Asociacija „Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija Lietuvoje“ projekto „Pasaulio lietuvių jaunimo

susitikimas 2014“, kurio esmė Pasaulio Lietuvių jaunimo susitikimas, vykęs 2014-07-10/13, sutartis

sudaryta 2014-07-21, nors iki sutarties sudarymo renginys jau buvo įvykęs, patirtos visos išlaidos, o

projektas įgyvendintas. Be to, projekto paraiškoje projekto vykdytojas buvo nurodęs, kad projekto

veiklos bus įgyvendintos iki 2014-07-13.

 VšĮ „Kino pavasaris“ projekto paraiškoje nurodyta, kad projektas bus įgyvendinamas nuo 2014-03-20 iki

2014-04-03, tačiau projekto sutartis sudaryta 2014-04-03 bei nurodyta projektą įgyvendinti tą pačią

dieną, t.y. per sutarties sudarymo dieną.

 Su asociacija „Bibliotekininkų klubas“ sutartis sudaryta 2014-05-21, t.y. po projekto įgyvendinimo, nors

Projekto paraiškoje buvo nurodyta, kad projektas – vyresniųjų klasių moksleivių rašinio ir esė konkurso,

laureatų apdovanojimo ceremonija 2014 kovobalandžio mėn. Pažymėtina, kad visos projekto išlaidos

patirtos iki projekto sutarties sudarymo.

Šaltinis – Valstybės kontrolė pagal audito duomenis

2 lentelė

Netinkamo atsiskaitymo už panaudotas lėšas pavyzdžiai

VšĮ „Užupio meno

inkubatorius“, VŠĮ „Kultūros

žibintas“, VšĮ „Neformaliojo

švietimo debatų centras“,

Vytauto Didžiojo

universitetas, VšĮ „Filmuva”

Projekto vykdytojas, atsiskaitydamas už projekto

įvykdymą, dalykinėje ataskaitoje nepateikė

informacijos ar įgyvendintas projekto paraiškoje

nurodytas viešinimo planas, informacijos, ar

vykdyti kiti projekto paraiškoje numatyti ir turėję

vykti renginiai.

Ministerija pripažino

projektus tinkamai

įvykdytais

neturėdama išsamios

ir tikslios informacijos

apie jų įvykdymą,

nors, pagal Projektų

atrankos nuostatų

21.3 punktą,

ministerija turėjo teisę

prašyti, kad

organizacija pateiktų

papildomą

informaciją, kuri yra

būtina norint išsamiai

įvertinti projektą

VšĮ „Kino aljansas“, VŠĮ

Kino pavasaris, VŠĮ LTidentity,

VŠĮ Kultūros

žibintas

Projekto vykdytojas, atsiskaitydamas už projekto

įvykdymą, nepateikė informacijos apie visą

projektui planuotą ir panaudotą lėšų sumą,

planuotas ir faktines išlaidas iš organizacijos

skirtų lėšų ir kitų finansavimo šaltinių.

LTOK Kauno apskrities

tarnyba

Lietuvos muzikų rėmimo

fondas

Projekto vykdytojas, atsiskaitydamas už projekto

įvykdymą, nepateikė informacijos apie planuotas

ir faktines išlaidas iš organizacijos skirtų lėšų ir

kitų finansavimo šaltinių.

VšĮ „Global Lithuanian

Leaders“

Projekto vykdytojas nesivadovavo Projektų

atrankos nuostatų 28 punktu, nes

atsiskaitydamas už 2 projektų įvykdymą

nepateikė finansinių ataskaitų.

Ministerija pripažino projektą tinkamai įvykdytą

neturėdama informacijos apie planuotas ir

faktines projekto išlaidas, planuotas ir faktines

išlaidas iš Užsienio reikalų ministerijos skirtų lėšų,

planuotas ir faktines projekto išlaidas iš 

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 31

organizacijos skirtų lėšų ir kitų finansavimo

šaltinių.

VšĮ „LT-Identity“, VšĮ

„Lietuvos nacionalinis

radijas ir televizija“

Ministerija nesivadovavo Projektų atrankos nuostatų 32 punktu, nes skyrė

finansavimą ir projektus pripažino tinkamai įvykdytais, nepasirašius darbų

perdavimo ir priėmimo aktų, kuriais patvirtinamas sutartyje numatytų

įsipareigojimų įvykdymas.

Šaltinis – Valstybės kontrolė pagal audito duomenis

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 32

Valstybinio audito ataskaitos

„Dėl Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerijoje atlikto finansinio

(teisėtumo) audito rezultatų“

4 priedas

Planinis ir faktinis išlaidų palyginimas

Sutartis Sutarties

laikotarpis

Numatoma

sutarties vertė 3

metams

Faktiškai

apmokėta

per 3 metus

Skirtumas

tūkst. Lt

Kelionių organizavimo paslaugos,

2011-12-08 sutartis Nr. 411-11-

ADD

nuo 2011-12-08

iki 2014-12-09

9 000 19 238 > 10 238

Diplomatinio krovinio gabenimo

paslaugos, 2011-06-29 sutartis Nr.

237-11-ADD

nuo 2011-06-29

iki 2014-06-29

2.256,4 3776,7 > 1 520,3

Diplomatinio krovinio gabenimo

paslaugos, 2014-07-01 sutartis Nr.

206-14-ADD

nuo 2014-07-01

Iki 2017-07-02

683,4 806,3

Sumokėta

per 6 mėn.

> 122,9

Renginių organizavimo ir

aptarnavimo paslaugos, 2011-03-10

sutartis Nr. 48-11-ADD

nuo 2011-03-10

iki 2014-03-09

2400 6690 > 4 290

Ministerijos pastatų elektros

techninės priežiūros ir aptarnavimo

paslaugos, 2011-12-16 sutartis Nr.

421-11-ADD

nuo 2011-12-16

iki 2014-12-16

102,4 257,8 > 155,4

Ministerijos pastatų šilumos ūkio,

vandentiekio, nuotekų ir lietaus

nuvedimo sistemų techninės

priežiūros ir aptarnavimo paslaugos,

2011-12-06 sutartis Nr. 408-11-

ADD

nuo 2011-12-06

iki 2014-12-05

65,2 155 > 89,8

Iš viso (tūkst. Lt) 14 507,4 30 923,8 > 16 416,4

Šaltinis – Valstybės kontrolė pagal audito duomenis

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 33

Valstybinio audito ataskaitos

„Dėl Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerijoje atlikto finansinio

(teisėtumo) audito rezultatų“

5 priedas

1 lentelė. Perkamos paslaugos

Eil.

Nr. Paslaugos pavadinimas Kainos nustatymo būdas

Pagrindinės paslaugos

1.2.1 Pagrindinės renginių organizavimo, planavimo, koordinavimo,

valdymo, priežiūros paslaugos.

Fiksuotas įkainis

1.2.2 Pagrindinių salių nuomos ir aptarnavimo paslaugos.

1.2.3 Sinchroninio vertimo kabinos ir įrangos nuoma ir aptarnavimas.

1.2.4 Pagrindinės transporto paslaugos.

1.2.5 Priėmimų organizavimo, planavimo, koordinavimo, valdymo,

priežiūros paslaugos.

Papildomos paslaugos

1.2.6 Papildomų salių (neįtrauktų į punkte nurodytas sales) ir kitų

patalpų nuoma ir aptarnavimas.

Fiksuotas įkainis

1.2.7 Svečių maitinimas (kavos pertraukėlės, pietūs ir pan., išskyrus

priėmimus) ir apgyvendinimas.

Faktinis išlaidų apmokėjimas

1.2.8 Papildomos transporto paslaugos, t. y. transporto paslaugos

kitomis, nei nurodyta punkte, transporto priemonėmis.

1.2.8 Papildomos transporto paslaugos, t.y. transporto paslaugos

kitomis, nei nurodyta punkte transporto priemonėmis.

1.2.10 Diskusinės įrangos nuoma ir aptarnavimas.

1.2.11 Pietūs, priėmimai, jų aptarnavimas.

1.2.12 Reklaminių leidinių, bukletų ir pan. maketavimas ir leidyba. Faktinis išlaidų

apmokėjimas

Papildomai

mokama

21%

1.2.13 Aprūpinimas kanceliariniais reikmenimis, dalyvių kortelėmis,

suvenyrais ir kt.

1.2.14 Telefoninio ryšio, interneto, duomenų perdavimo ir kitos

telekomunikacijų ir su kompiuteriais susijusios paslaugos.

1.2.15 Su renginiu susijusios vertimo, moderavimo paslaugos.

1.2.16 Renginio medžiagos paruošimas ir dauginimas, medžiagos

įrašymas ir platinimas.

1.2.17 Gido, ekskursijų paslaugos, laisvalaikio paslaugos.

1.2.18 Kitos paslaugos.

Šaltinis – Supaprastinto atviro konkurso sąlygų 1 priedas „Techninė specifikacija“

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 34

Valstybinio audito ataskaitos

„Dėl Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerijoje atlikto finansinio

(teisėtumo) audito rezultatų“

6 priedas

Raštai Užsienio reikalų ministerijai

Eil.

Nr. Įstaiga Antraštė Registracijos

data

Dokumento

numeris

1. Užsienio reikalų

ministerija

Dėl informacijos pateikimo 2015-06-12 S-(40-3864)-1083

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 35

Valstybinio audito ataskaitos

„Dėl Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerijoje atlikto finansinio

(teisėtumo) audito rezultatų“

7 priedas

Užsienio reikalų ministerijai pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo planas

Rekome

ndacijos

eilės

numeris

Rekomendacija Veiksmas / priemonės / komentarai

Rekomendacijos

 

įgyvendinimo

terminas (data)

1. Imtis priemonių, kad būtų

tinkamai vykdoma įstatymu

ministerijai priskirta vystomojo

bendradarbiavimo politikos

kontrolės funkcija, t.y. įvertintas

institucijų ir įstaigų priimamų ir

priimtų sprendimų tikslingumas

ir atitiktis vystomojo

bendradarbiavimo politikai.

Kadangi vystomojo bendradarbiavimo

kontekste kalbama ne tik apie valstybės, bet

ir vietos savivaldos institucijas, tai išplėstinis

kontrolės funkcijos interpretavimas turi būti

įtvirtintas įstatyme. Ministerija,

atsižvelgdama į Valstybės kontrolės

rekomendacijas, pateiks atitinkamas

Lietuvos Respublikos vystomojo

bendradarbiavimo ir humanitarinės

pagalbos įstatymo pataisas, kuriomis bus

siūloma tikslinti Užsienio reikalų ministerijai

priskirtas funkcijas siekiant Lietuvos

vystomojo bendradarbiavimo veiklos

racionalizavimo.

Iki 2016 m. IV

ketvirčio.

Jei įstatymo pataisoms bus pritarta,

ministerija inicijuos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014-03-26 nutarimu Nr. 278

patvirtinto Valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų vystomojo

bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo

tvarkos aprašo pakeitimus.

Iki 2017 m. II

ketvirčio, jeigu

įstatymo

pataisoms bus

pritarta.

2. Imtis priemonių, užtikrinančių

operatyvų ekspertų duomenų

bazės sukūrimą ir jos tinkamą

funkcionavimą.

Ministerija, atsižvelgdama į Valstybės

kontrolės rekomendacijas, pateiks

atitinkamas Lietuvos Respublikos vystomojo

bendradarbiavimo ir humanitarinės

pagalbos įstatymo pataisas.

Iki 2016 m. IV

ketvirčio.

Jei įstatymo pataisoms bus pritarta, bus

siūloma Vyriausybės nutarimu apibrėžti

ekspertų bazės funkcionavimo pagrindinius

principus bei pačią eksperto sąvoką.

Iki 2017 m. II

ketvirčio, jeigu

įstatymo

pataisoms bus

pritarta.

3. Inicijuoti teikiamos

humanitarinės pagalbos

prioritetų patvirtinimą, kad

ministerija galėtų tinkamai

vykdyti jai pavestas funkcijas

humanitarinės pagalbos srityje.

Ministerija, atsižvelgdama į Valstybės

kontrolės rekomendacijas, pateiks Lietuvos

Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir

humanitarinės pagalbos įstatymo pataisas.

Jose bus aiškiau apibrėžtas ministerijos

vaidmuo užtikrinant humanitarinės

pagalbos teikimo principų laikymąsi ir

aiškiau reglamentuotas humanitarinės

pagalbos teikimo proceso santykis su

tarptautinės bendruomenės pripažintu

Iki 2016 m. IV

ketvirčio. 

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 36

Rekome

ndacijos

eilės

numeris

Rekomendacija Veiksmas / priemonės / komentarai

Rekomendacijos

 

įgyvendinimo

terminas (data)

neutralumo principu.

Jei įstatymo pataisoms bus pritarta, bus

siūloma keisti Valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų humanitarinės pagalbos

teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą LR

Vyriausybės 2014-07-09 nutarimu Nr. 657.

Iki 2017 m. II

ketvirčio, jeigu

įstatymo

pataisoms bus

pritarta.

4. Siekiant užtikrinti, kad asociacijų

ir viešųjų įstaigų veiklos projektai

būtų atrinkti ir finansuoti

vadovaujantis užsienio reikalų

ministro patvirtintomis tvarkomis

ir užtikrinama tinkama lėšų

panaudojimo kontrolė:

1. Įpareigoti organizacijas

teikiamose paraiškose

nurodyti prioritetinę temą,

pagal kurią yra teikiamas

projektas, o atrenkant

projektus įvertinti jų atitiktį

prioritetinėms temoms ir

nustatytiems vertinimo

kriterijams.

Nuo 2015 m. balandžio 28 d. 3-iojo

Komisijos posėdžio, skiriant finansavimą

projektui, protokole ir potvarkyje buvo

žymima, kokiai prioritetinei temai

priskiriamas atitinkamas projektas.

Inicijuosime atrankos paraiškos formos

atnaujinimą, kurioje numatysime projekto

teikėjams reikalavimą įvardyti, kokiai

prioritetinei temai priskiriamas projektas.

Kartu šį reikalavimą nurodysime atrankos

konkurso skelbime.

2015 IV ketv.–

2016 I ketv.

2. Tvirtinti projektų sąmatas ir

planus, atsižvelgiant į skirtą

finansavimą.

Nuo 2015 m. prie sutarčių yra pridedama ir

patikslinta finansuotų projektų sąmata. Nuo

2016 m. prašysime projekto vykdytojų,

kuriems skiriamas finansavimas, kartu

patikslinti ir projekto planą.

2016 m. I ketv.

3. Įvertinti nenusišalinusių

komisijos narių viešųjų ir

privačių interesų

suderinamumą.

Prieš kiekvieną Atrankos komisijos posėdį

priminsime Atrankos komisijos nariams

atrankos bendrųjų nuostatų 17 punktą, kad

Atrankos komisijos narys neturi teisės

dalyvauti svarstant projektų paraiškas ir

teikti pasiūlymų dėl ministerijos dalyvavimo

įgyvendinant projektus tikslingumo, jeigu jis

yra projekto paraišką teikiančios

organizacijos narys.

Nuolat

4. Sukurti papildomas

kontrolės procedūras, kurios

užtikrintų tinkamą lėšų

projektų vykdytojams

skyrimą ir jų panaudojimo

kontrolę bei užtikrinti, kad

keičiant lėšų paskirtį

tinkamomis finansuoti būtų

pripažintos išlaidos, tik

esant ministerijos kanclerio

sprendimui.

Inicijuosime projektų koordinatorių

pasitarimą su Teisės ir tarptautinių sutarčių

departamento ir Finansų departamento

atstovais, kurie suteiktų konsultacijas, kokiu

būdu būtų įmanoma užtikrinti sutarčių

sudarymo, projektų vykdymo, priežiūros ir

atsiskaitymo proceso sklandumą.

Inicijuojant lėšų paskirties pakeitimą į

protokolo patvirtinimo procesą bus

įtrauktas ir ministerijos kancleris.

2016 m. I ketv.

5. Imtis papildomų kontrolės

priemonių, kurios užtikrintų, kad

Užsienio lietuvių organizacijų

projektų atrankos komisijos

nariai nusišalintų, kai jų

dalyvavimas vertinant projektus

gali sukelti interesų konfliktą.

Siekiant optimizuoti projektų atrankos ir

komisijos darbo skaidrumą bei

objektyvumą, numatoma šiais metais

redaguoti projektų atrankos tvarką ir

komisijos nuostatus, taip pat atliekant ir šių

dokumentų antikorupcinį vertinimą.

Iki 2015 m.

gruodžio 31 d.

6. Tiksliau apskaičiuoti planuojamų Stiprinsime planuojamų įsigyti paslaugų Nuolat

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 37

Rekome

ndacijos

eilės

numeris

Rekomendacija Veiksmas / priemonės / komentarai

Rekomendacijos

 

įgyvendinimo

terminas (data)

įsigyti paslaugų apimtis ir

sutarčių kainas, sutartyse

numatyti jų apribojimus, sukurti

papildomas kontrolės

procedūras, užtikrinančias

tinkamą sutarčių vykdymo

kontrolę bei operatyviau

įgyvendinti ministerijos vidaus

audito pateiktas rekomendacijas

šioje srityje.

apimčių nustatymo atitikimą teisės aktų

reikalavimams, detaliau reglamentuosime

kainodaros taisyklių nustatymo etapus,

rinkos tyrimo atlikimą, kurie pirkimų

iniciatoriams palengvins teisingai nustatyti

sutarties vertę, nustatyti pirkimo objekto

vertės kitimą laike, išanalizuoti panašių

sutarčių vykdymo praktiką. Stiprinsime

sutarčių vykdymo kontrolę, finansų ir

apskaitos valdymo sistemoje nurodysime

sąsajas su konkrečia vykdoma sutartimi.

7.  Vadovaujantis galiojančiais

teisės aktais, spręsti klausimą dėl

su komandiruotėmis susijusių

paslaugų įsigijimo, o esant

poreikiui inicijuoti teisės aktų,

reglamentuojančių šių paslaugų

įsigijimą, pakeitimus.

Viešųjų pirkimų tarnybai, parengus naujas

rekomendacijas dėl kelionės paslaugų

įsigijimo, pradėti viešojo pirkimo

procedūras.

Per 2 mėn. nuo

Viešųjų

pirkimų

tarnybos,

parengtų

rekomendacijų

dienos.

Pagal galimybes inicijuoti kelių

suinteresuotų šalių pasitarimą dėl kelionių

paslaugų įsigijimo, taikant viešųjų pirkimo

įstatymo nuostatas, problematikos ir dėl

teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų

įsigijimą, pakeitimų.

2016 m. III

ketvirtis

8. Esant galimybei pirkimus

organizuoti suskaidant juos į

atskirtas pirkimo objekto dalis,

nustatyti joms tinkamą

kainodarą ir sudaryti atskiras

pirkimo sutartis.

Esant galimybei, skaidysime pirkimo objektą

į dalis, sieksime pasirinkti tinkamą kainos

apskaičiavimo būdą. Apsvarstysime

galimybę ir išanalizuosime sąlygas atskirai

įsigyti maitinimo, transporto paslaugas

renginiams ir kitas paslaugas, kurios nėra

neatsiejamai susijusios su konkretaus

renginio organizavimu.

Iki 2015 m.

lapkričio 30 d.

9. Užtikrinti, kad tiekėjai

apmokėjimui pateiktų tokius

patirtas išlaidas pagrindžiančius

dokumentus, kad būtų galima

įsitikinti išlaidų atitiktimi

pasiūlymuose ir sutartyse

nurodytiems paslaugų įkainiams.

Bus kontroliuojama išlaidų atitiktis sutarčiai,

įsitikinama jų pagrįstumu (užtikrinama, kad

išlaidų dokumentuose detaliai būtų

nurodoma visa reikalinga informacija,

pateikiami pagrindžiantys skaičiavimai).

Nuolat

10. Siekiant sumažinti pirkimo

procedūrų skaičių ir užtikrinti

racionalų valstybės biudžeto lėšų

ir žmogiškųjų išteklių

panaudojimą, esant galimybei,

centralizuotai vykdyti turto,

reikalingo diplomatinėms

atstovybėms, pirkimus Lietuvoje.

Kai Lietuvoje įsigyjamas vienarūšis turtas be

paslaugų, skirtas diplomatinių atstovybių

poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo jų

rezidavimo valstybės specifikos, pirkimus

vykdyti centralizuotai, jei tai užtikrina

racionalų valstybės biudžeto lėšų ir

žmogiškųjų išteklių panaudojimą.

Nuolat

11. Užtikrinti, kad skiriant priedus

naujai priimtiems darbuotojams

būtų peržiūrėti ir įvertinti visi

pareigybės aprašymuose

numatyti darbai, o darbuotojai

priimami dirbti pagal pareigybės

aprašyme nustatytas pareigines

funkcijas bei nustatyti kontrolės

Toliau įgyvendindami naujus iš ES lėšų

finansuojamus projektus, dar griežčiau

kontroliuosime priedų projekto

darbuotojams skyrimą ir priedai bus skiriami

tik nurodžius dar aiškesnius ir svaresnius

argumentus dėl darbuotojo aukštos

kvalifikacijos ir / arba svarbių, skubių

užduočių atlikimo.

2015 m.

rugsėjo 18 d.

VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 38

Rekome

ndacijos

eilės

numeris

Rekomendacija Veiksmas / priemonės / komentarai

Rekomendacijos

 

įgyvendinimo

terminas (data)

procedūras, užtikrinančias, kad

priedai darbuotojams būtų

skiriami teisės aktų nustatyta

tvarka.

Atstovas ryšiams, atsakingas už Valstybės kontrolės informavimą apie rekomendacijų įgyvendinimą plane

nustatytais terminais: ministerija atsakingo asmens nenurodė.

Facebook komentarai
Back To Top