skip to Main Content

Aurimas Drižius

Vadinamosios „teismų sistemos“ piktnaudžiavimas savo nebaudžiamumu įgauna groteskiškas formas – Lietuvos aukščiausias teismas liepos 3 d. paskelbė, kad buvusiai Panevėžio administracinio teismo teisėjai Vaivai Savickienei valstybė turi išmokėti 50 tūkst. eurų kompensaciją.

Taip nusprendė aukščiausiojo teismo teisėjai Goda Ambrasaitė, Algis Norkūnas ir Algirdas Taminskas (nuotraukoje). Teisėja V.Savickiene buvo atleista iš pareigų dar 2010 m., kai paaiškėjo, kad teisėja jokia liga nesirgusiai savo dukrai Justei Savickaitei, kuri tris dienas neatėjo į darbą valstybinėje tarnyboje, „suveikė“ nedarbingumo pažymėjimą pas savo teismo sekretorės seserį daktarę.

STT, kuri tuo metu sekė teisėją V.Savickienę, įtardama ją poveikiu kitiems teisėjams, įrašė šiuos pokalbius, kurie atskleiė, kad teisėja liepė savo sekretorei paprašyti sesers – daktarės parašyti dukrai nedarbingumo pažymėjimą. Ta taip ir padarė, ir teisėja Savickienė buvo atleista iš tarnybos, o vėliau Apeliacinis teismas ją nuteisė už piktnaudžiavimą tarnyba.

Tačiau Aukščiausias teismas dar 2016 m. teisėją Savickienę visiškai išteisino dėl vienos priežasties – neva STT ją sekė neteisėtai. T.y. dokumentą „kontroliuoti“ jos pokalbius telefonu pasirašė ne STT valdybos viršininkas, kuris tuo metu buvo išvykęs, tačiau jo pavaduotojas,  STT Panevėžio valdybos Operatyvinio skyriaus viršininkas. Aukščiausias teismas nusprendė, kad tai esminis pažeidimas, nors minėto fakto – piktnaudžiavimo tarnyba – niekas neginčijo.

Kaip rašoma LAT nutartyje : „LAT 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pateisinti operatyvinio tyrimo pradėjimo teisėtumą teisėjos V. Savickienės atžvilgiu, kai teikimą dėl jo pasirašo Panevėžio STT valdybos Operatyvinio skyriaus viršininkas, bet ne STT valdybos viršininkas, kaip to reikalauja Teismų įstatymas, nėra teisinio pagrindo“.

Tiesa, minėtame Teismų įstatyme nėra nė žodžio apie tai, kad operatyvinį teisėjo sekimą gali pradėti tik STT valdybos viršininkas.

Ši byla – dar vienas įrodymas, kad vadinamjai „teisėjų bendruomenei“ negalioja jkokie įstatymai, ir aš nė kiek neabejoju, kad visas tas tuzinas su kyšiais įkliuvusių visokiausio rango teisėjų galiausiai bus išteisinti, jiems po daugelio metų bus išmokėti milijonai eurų kompensacijų už „neteisėtą persekiojimą“.

Taip mane verčia galvoti ne tik ta aplinkybė, kad teisėjų klanas niekada, išskyrus labai retus atvejus, nėra nuteisęs teisėjo, ir visi jie lyg tikra „coza nostra“ dengia vienas kitą ir neduoda parodymų apie tuos šiurpius nusikaltimus, kurie kasdien vyksta teisme. Dar labiau mane įtikino, kad teismų sistemai apsivalymas negresia ir liepos 3 d. aukščiausiojo teismo nutartis, kuria buvo išaiškinta, kad STT neteisėtai surinko įrodymus apie tai,   Panevėžio administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė piktnaudžiavo tarnyba, nurodydama savo sekretorei, kurios sesuo – gydytoja, kad „suveiktų“ nedarbingumo pažymėjimą teisėjos dukrai, kuri kelias dienas nepasirodė darbe – Vilniaus miesto apylinkės teisme.

 

Vaiva Savickienė ir Justė Savickaitė

Tas nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas, nors Justė Savickaitė net neapsilankė pas minėtą daktarę – užteko pasakyti, kad „blogai jaučiasi“, ir teisėjos noras, perduotas per savo sekretorę,  buvo įvykdytas.

Kadangi STT tuo metu sekė teisėjos vyrą, taip pat teisėją Savicką, kuris vėliau buvo nuteistas už kyšininkavimą, ji taip pat turėjo duomenų ir apie Savickienės galimai nusikalstamą veiklą: „2008 m. spalio 14 d. išslaptintame pranešime apie gautą informaciją Nr. S8-09-188, pasirašytame Panevėžio STT valdybos Operatyvinio skyriaus viršininko, teigiama, kad atliekamame operatyviniame tyrime dėl teisėjo R. S. galbūt korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos gauta informacija apie jo sutuoktinės teisėjos V. S. galbūt korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Šiame pranešime nurodoma „<…> gauta informacija apie tai, kad V. S., būdama Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja, gali piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ir spalio mėnesio pradžioje <….> gali daryti poveikį <…> teisėjui, kuris nagrinės <…> bylą <…>, kad <…> teisės pažeidėjų naudai būtų priimtas palankus sprendimas <…>“. V. S. galimai daro nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 228 straipsnio 2 dalis). Vertinant pranešimo turinį akivaizdu, kad pateikta informacija nebuvo patikrinta ir buvo nekonkreti, jokie veiksmai, dėl kurių teisėja V. S. buvo įtarinėjama, nebuvo nustatyti“.

Po šio incidento prezidentė Grybauskaitė kreipėsi į teisėjų eitikos ir drausėms komisiją dėl drausmės bylos, ir ta byla buvo iškelta, vėliau teisėja Savickienė atleista iš teisėjo pareigų.

Tik 2016 m. tas pats aukščiausias teismas nusprendė, kad Savickienė iš teisėjos pareigų atleista neteisėtai. 2019 m. Kauno apygardos teismas jai už neteisėtą atleidimą priteisė 75 tūkst. eurų, o liepos 3 aukščiausias teismas šią sumą sumažino iki 50 tūkst. eurų.

Beje, itin įdomus argumentas, kodėl aukščiausias teismas nusprendė, kad Savickienės atžvilgiu STT surinkti įrodymai buvo „neteisėti“ : „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatavo, kad operatyvinis tyrimas V. S. atžvilgiu buvo pradėtas nesant tam teisinio pagrindo, t. y. netinkamo STT pareigūno (pasirašė ne STT valdybos viršininkas, o STT Panevėžio valdybos Operatyvinio skyriaus viršininkas).

Kitaip sakant, visas STT tyrimas buvo sužlugdytas todėl, kad jį pradėjo ne STT viršininkas, o žemesnio rango pareigūnas.

Apie tai rašoma šioje LAT nutartyje : „STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, vadovaudamasis 2008 m. spalio 14 d. nekonkrečių ir nepatikrintų duomenų pranešimu, 2008 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. S8-09-195 nutarė papildyti operatyvinį tyrimą dėl V. Savickienės, kuri tuo metu dirbo Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja. Šio nutarimo pagrindu pagal generalinio prokuroro pavaduotojo G. J. 2008 m. spalio 17 d. teikimą Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi sankcionavo slaptą perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d., 2009 m. rugsėjo 25 d., 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimis buvo pratęsiama ieškovės mobiliuoju telefonu perduodamos informacijos kontrolė. Generalinės prokuratūros prokuroras J. L. 2009 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas priimti nutartį leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams slapta paimti V. S. balso pavyzdžius, prašymas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo netenkintas, teismui konstatavus, kad V. S. nėra įtariamoji, nukentėjusioji ar liudytoja, todėl jokie BPK nustatyti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai jos atžvilgiu šioje bylos tyrimo stadijoje negalimi. Ieškovės naudojamo mobiliojo telefono jau buvo klausomasi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., gavus leidimą pradėti operatyvinį tyrimą jos sutuoktinio R. S. atžvilgiu“.

 

Prezidentas Gitanas Nausėda : „aš kapituliuoju, nes neturiu stuburo“

Itin juokingai šioje situacijoje atrodo tiek Seimas, tiek ir prezidentas G.Nausėda, kuriam Konstitucija suteikė teisę pareikšti nepasitikėjimą teisėju. Tačiau Nausėda nieko nedaro, o plaukia pasorviui kaip š.:

Redakcija kreipėsi į prezidentą dėl sunkių nusikaltimų, kuriuos atliko gerai organizuota teisėjų gauja, tačiau sulaukė tik tokio atsakymo:

Paskutinis įspėjimas Seimui

Drižiui A. (1D-2801)

 

Juokinga, kad abu teisėjai tėvai Savickai kartu rūpinosi savo dukra, kuri, žinoma, taip pat dirbo teisme be jokios tėvų pagalbos. Apie tai rašoma teismo nutartyje : Savickienė kreipėsi į jai tarnybiškai pavaldžią sekretorę su prašymu, kad šios sesuo gydytoja D. N. išduotų nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesergančiai jos dukteriai J. S.

Ieškovės sutuoktinis R. Savickas, tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus, 2008 m. lapkričio 5 d. apie 9–11 val. asmeniškai gydytojai perdavė prašymą išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukteriai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį jos nebuvimą darbe nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. lapkričio 12 d., ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizuoti perduodant J. Savickaitei panaudoti. 2008 m. lapkričio 6 d. gydytoja D. N. poliklinikos patalpose, neapžiūrėjusi J. S., neįsitikinusi, kad ji serga, išrašė nedarbingumo pažymėjimą, į šį dokumentą sąmoningai įrašydama melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ir nurodydama jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. Buvo sudarytos sąlygos J. S. įvykdyti sukčiavimą, pasisavinant bendros 331,66 Lt (96,05 Eur) valstybės turtą – ligos pašalpos lėšas.

 

 

Lietuvos aukščiausias teismas liepos 3 d. paskelbė, kad buvusiai Panevėžio administracinio teismo teisėjai Vaivai Savickienei valstybė turi išmokėti 50 tūkst. eurų kompensaciją.

Taip nusprendė aukščiausiojo teismo teisėjai Goda Ambrasaitė, Algis Norkūnas ir Algirdas Taminskas.
Teisėja V.Savickiene buvo atleista iš pareigų dar 2010 m., kai paaiškėjo, kad teisėja jokia liga nesirgusiai savo dukrai „suveikė“ nedarbingumo pažymėjimą pas pažįstamą daktarę.

Šie kaltinimai susiję su fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimu. Nustatyta, kad teisėja dirbusi V. Savickienė paprašė teismo posėdžių sekretorės Virginijos Jacevičienės paslaugos – paklausti, ar gydytoja dirbanti jos sesuo Danutė Navickienė negalėtų išduoti nedarbingumo pažymėjimo teisėjos dukrai J. Savickaitei. Gydytoja sutiko ir nedarbingumo pažymėjimą J. Savickaitei išdavė jos net neapžiūrėjusi. Šį dokumentą jauna mergina vėliau pristatė Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui, kuriame dirbo posėdžių sekretore. Gydytoja D. Navickienė ir posėdžių sekretorė V. Jacevičienė prokurorams patvirtino, kad V. Savickienė prašė išduoti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą.

Dar 2014 m. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad buvusi Panevėžio teisėja Vaiva Savickienė pripažįstama kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o jos vyrui, taip pat buvusiam Panevėžio teisėjui Rimantui Savickui dėl papildomų kaltinimų piktnaudžiavus tarnyba griežtinama bausmė. Tuo metu STT sekė Panevėžio teisėją R.Savicką, kuris buvo paėmęs kyšį už tai, kad bankroto byloje paskirtų administratoriumi reikiamą žmogų, ir besiklausydami jo pokalbių, sekė ir žmonos, taip pat teisėjos pokalbius telefonu. Iš jų STT ir sužinojo, kad teisėja Savickienė paprašė savo pažįstamos gydytojos „suveikti“ dukrai nedarbingumo pažymėjimą.
Apeliacinis teismas nutarė, kad tai piktnaudžiavimas tarnyba, o V. Savickienė turės sumokėti 60 MGL baudą, o R. Savickui paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be atitinkamos institucijos leidimo.
Apeliacinis teismas patenkino generalinės prokuratūros prokuroro prašymus pripažinti R. Savicką kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba A. Kleivą paskiriant UAB „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi civilinėje byloje, dėl piktnaudžiavimo tarnyba sukurstant gydytoją, kad dukrai J. Savickaitei būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas, dėl piktnaudžiavimo tarnyba sukurstant A. Kleivą panaudoti jam suteiktus bankroto administratoriaus įgaliojimus ne pagal paskirtį.
Be to, R. Savicko veiksmai buvo perkvalifikuoti kaip kyšio paėmimas už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. Savicko veiksmai buvo perkvalifikuoti kaip kyšio paėmimas už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad R. Savickas paskyrė A. Kleivą UAB „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi ne dėl jo kompetencijos, o dėl juos siejusių draugiškų santykių, t.y. protegavo A. Kleivą civilinėje byloje. Be to, R. Savickas turėjo susiformavusią neigiamą nuomonę apie UAB „Bankrotera“, siekusią tapti turto administratoriumi, bei kryptingai siekė, jog būtent A. Kleiva būtų paskirtas UAB „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi. Teisėjų kolegija pritarė prokurorui, kad teisėjo procesinių sprendimų priėmimas nagrinėjamose bylose draugų ar pažįstamų naudai, suprantant, kad iš to jie turės materialinės naudos ir to siekiant, nėra suderinamas su teisėjo tarnybos interesais ir neturi nieko bendra su teisingumo vykdymu. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog R. Savickas priėmė iš A. Kleivos 2 000 Lt kaip kyšį. A. Kleiva baudžiamojo proceso metu patvirtino, jog jis perdavė 2 000 Lt R. Savickui šio tarnybiniame kabinete iš dėkingumo už jo paskyrimą UAB „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi.
Kadangi R. Savickas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, paskyrė A. Kleivą minėtos įmonės turto administratoriumi, todėl pripažinta, kad jo vėlesni veiksmai – 2 000 Lt paėmimas iš A. Kleivos – atitinka ne BK 225 str. 1 d., o BK 225 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl minėtos priežasties A. Kleivos, davusio R. Savickui kyšį už šio neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, taip pat buvo perkvalifikuoti atitinkamai iš BK 227 str. 1 d. į BK 227 str. 2 d., tačiau bausmė jam liko tokia pati – vyras turės sumokėti 90 MGL baudą.
A. Kleiva, kaip ir anksčiau buvo nurodyta, trejus metus negalės dirbti bankroto administratoriumi. Teisėjų kolegija pritarė prokurorui, kad teisėjo procesinių sprendimų priėmimas nagrinėjamose bylose draugų ar pažįstamų naudai, suprantant, kad iš to jie turės materialinės naudos ir to siekiant, nėra suderinamas su teisėjo tarnybos interesais ir neturi nieko bendra su teisingumo vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. Savickas, priimdamas A. Kleivos žmonai I. Kleivienei palankų sprendimą civilinėje byloje (t. y. priimdamas atgaline data nutartį, kuria I. Kleivienės administruojama UAB „Rastuva“ pripažinta bankrutavusia), piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo dokumentą. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutiko su apygardos teismo padaryta išvada, jog visi trys Savickai nepadarė nusikalstamų veikų, susijusių su J. Savickaitei nedarbingumo pažymėjimo išdavimu ir jo realizavimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, jog J. Savickaitė bylai reikšmingu laikotarpiu sirgo ir buvo atvykusi į Panevėžio miesto polikliniką pas gydytoją, kad būtų išduotas ir pratęstas nedarbingumo pažymėjimas. Tuo metu teisėjais dirbusių R. Savicko ir V. Savickienės veiksmai, kai jie prašė gydytojos išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai nedarbingumo pažymėjimą, vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba kurstant valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją piktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta bendrosios praktikos gydytojos tarnybos principai, esmė ir turinys, be to, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė J. Savickaitę pripažinti kalta padarius du nesunkius nusikaltimus (sukčiavimas ir dokumento suklastojimas). Tačiau dėl J. Savickaitei kaltinime nurodytų veiksmų dar prieš metus suėjo senaties terminas, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendė jos kaltės klausimo, o pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas sprendimas nutraukti bylą dėl senaties. Taip pat byla dalyje dėl R. Savickui ir V. Savickienei pareikšto kaltinimo, susijusio su kurstymu valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją suklastoti dokumentą, nutraukta dėl senaties. Tuo metu teisėjais dirbusių R. Savicko ir V. Savickienės veiksmai, kai jie prašė gydytojos išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai nedarbingumo pažymėjimą, vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba.

Tačiau aukščiausias teismas nusprendė, kad STT neturėjo teisės sekti teisėjos Savickienės, todėl jos nusikaltimas nėra nusikaltimas:

Išteisintai teisėjai valstybė atlygina žalą
2020-07-03
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų specialiųjų tarnybų, prokuroro ir teismo veiksmų. Teismas baudžiamojoje byloje išteisinamuoju nuosprendžiu jau buvo nustatęs, kad pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo pagrindo, nes jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nebuvo padaryta. Šioje byloje teismas patvirtino, kad valstybė yra atsakinga dėl neteisėtais operatyviniais veiksmais ir nepagrįstu apkaltinimu padarytos žalos.

Ieškovė prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pradėjus operatyvinį (kriminalinės žvalgybos), vėliau peraugusį į ikiteisminį, tyrimą ieškovė 2010 m. lapkričio mėnesį buvo atleista iš darbo – Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų, ji susirgo ir ilgą laiką gydėsi, dėl vykdomo tyrimo negalėjo susirasti savo kvalifikaciją atitinkančio darbo, nes prarado gerą reputaciją.

Byloje nustatyta, kad operatyvinis tyrimas dėl ieškovės nuo 2008 m. spalio vyko daugiau nei dvejus metus, ji buvo slapta sekama ir buvo klausomasi jos pokalbių, 2010 m. lapkričio mėnesį ieškovei buvo pareikšti įtarimai, kad ji telefonu kreipėsi į savo sekretorę su prašymu, kad šios sesuo gydytoja išduotų nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesergančiai ieškovės dukteriai. Gydytoja išdavė fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. ieškovę išteisino ir nurodė, kad užfiksuotuose ieškovės veiksmuose nebuvo nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo, o operatyvinis tyrimas prieš ją vyko be pagrindo ir neteisėtai.

Civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės reikalavimą atmetė, o apygardos teismas priteisė ieškovei 75 000 Eur žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino ieškovės teisę į žalos atlyginimą, tik sumažino neturtinės žalos atlyginimą iki 50 000 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad žalą, padarytą specialiųjų tarnybų neteisėta operatyvine veikla neviešo tyrimo metu, atlygina valstybė. Operatyvinė veikla turi būti vykdoma teisėtai ir pagrįstai. Jai turi būti faktinis pagrindas – tam tikra informacija apie daromą, rengiamą ar padarytą nusikaltimą – ir ji turi vykti pagal teisės aktų nustatytas procedūras. Teismas nustatė, kad, pradedant operatyvinį tyrimą, buvo tik nekonkretūs duomenys, o dokumentus įformino neįgaliotas pareigūnas. Neteisėtai atliekant operatyvinę veiklą padaryti amens teisių pažeidimai – pokalbių kontrolė, asmens sekimas, įsibrovimas į privatų gyvenimą – sudaro pagrindą valstybės civilinei atsakomybei už žalą, padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmais.

Teisėjai įvertino, kad neteisėtas baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovę vyko ilgą laiką, panaudotos operatyvinės ir procesinės prievartos priemonės padarė didelį poveikį jos asmeninėms teisėms, sveikatai, profesiniam vertinimui, o nepagrįstas apkaltinimas ir nuteisimas už veiksmus, kurie nebuvo nusikalstami, sugriovė jos reputaciją, pakenkė karjerai ir galimybėms užsidirbti. Tokios reikšmingos pasekmės sudarė pagrindą nustatyti pakankamai didelį neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pasireiškė žymus neigiamas poveikis daugeliui svarbių asmeninės ir profesinės srities teisių.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-210-695/2020).

Kaip „paslydo“ teisėja Savickienė

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė „paslydo“, kai savo dukrai gavo fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Dekretu prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą patarti dėl jos atleidimo iš teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Dėl to V. Savickienė gali netekti darbo teisme.

Į posėdį V. Savickienė neatvyko – iš jos darbovietės tarybai buvo perduotas moters nedarbingumo pažymėjimas, kuriame rašoma, kad V. Savickienė nuo rugpjūčio 21 dienos gydoma Panevėžio ligoninės Kardiologijos skyriuje.

Taip pat pateiktas V. Savickienės prašymas nesvarstyti jos atleidimo iš pareigų tarybos posėdyje jai nedalyvaujant.

Teisėjai pavyks dar apie mėnesį išsaugoti darbo vietą – jos atleidimo klausimą taryba nukėlė, tačiau vos pasveikusi moteris turės atvykti, kad paaiškintų Teisėjų tarybai savo poelgį. Tai jau ne pirmas kartas, kai V. Savickienė išvengia jos etikos pažeidimų svarstymo. To išvengti padėjo atostogos.

Dėl V. Savickienės atleidimo prezidentė į Teisėjų tarybą kreipėsi liepos pradžioje, įvertinusi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos išvadas, kuriose nurodoma, kad teisėja nusižengė Etikos kodeksui.

V. Savickienė Panevėžio teismuose dirbo aštuoniolika metų. Maždaug prieš pusantrų metų dukrai prireikus nedarbingumo pažymėjimo, V. Savickienė galimai pasinaudojo pažintimis ir jai jį parūpino. Įtarimai dokumento klastojimu krito ir V. Savickienės vyrui Rimantui Savickiui. Jis neigė, kad padarė kokį nors nusižengimą.

R. Savickis turi ir daugiau nemalonumų – jis įtariamas paėmęs kyšius: tris viskio butelius ir dešrų. Dėl kyšininkavimo Seimas leido R. Savickį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Visas LAT šedevras yra čia:

3K-3-210-695-2020 (S) (1)

Facebook komentarai
Back To Top