skip to Main Content

Kas Lietuvos psichiatrams iškraipė psichologinį pasaulio suvokimą?  Nieko nėra baisiau, nei Lietuvos teisėsauga.

 

Zenonas Volkovas

 

 

 

 

      Kai patys valstybės atsakingi pareigūnai privalantys sąžiningai atlikti savo pareigas (policija, antstoliai, prokurorai, teismai) priverda tiek teisinio jovalo, kurį srėbti prisieina mums patiems, rašant net nebežinai nuo ko pradėti ir kur sustoti. Nes nesimato nei pradžios nei pabaigos. Daugeliu atvejų retai kada valdininkai įsiklauso į žmonių aimanas. Vyksta atsirašinėjimai, arba už skundimasi keliamos netgi baudžiamosios bylos. Už nusikaltimus – nutraukiamos, arba iš vis nepradedami ikiteisminiai tyrimai. Tokių faktų abstu.

       Ryšium su aliarmą keliančia Lietuvos psichiatrijos aukų padėtimi, jau ruošiami dokumentai tarptautinėms organizacijoms. Mes turime informacijos apie sisteminį Lietuvos psichiatrų piktnaudžiavimą ir netgi bendradarbiavimą su represinėmis struktūromis. Yra ignoruojami įstatymai, pažeidinėjamos prigimtinės  žmogaus teises, nekalbant apie eilines žmogiškąsias.

       

Prisiminkime Henriką Daktarą

 

       Henriko laikais represinės struktūros taip pat bendradarbiavo su psichiatrais. Tais laikais Rokiškio psichiatrijos ligoninei vadovavo Mikučionis Kęstutis. Už vienokius ar kitokius nusikaltimus, represinėms struktūroms, bendradarbiaujant su psichiatrais, reikalingi savi nusikaltėliai, būdavo sodinami ne už grotų, o guldomi į psichiatrines ligonines. Šiuo metu kalbu apie Rokiškio. Prabuvus nusikaltėliui sutartą laiką, durnyno administracija parašydavo pasveikimo atatinkamą išvadą ir šis atsidurdavo teismo nutartimi laisvėje. Turime duomenų, kad prieš paleidžiant „pasveikusį“ nusikaltėlį, keletą kartų yra matę Henriką lankantis pas Rokiškio durnyno buvusį vadovą K.Mikučionį. Yra kas matė K.Mikučionio demonstruotą nuotrauką, kurioje nusipaveikslavęs neva jo brolis su Henriku. Deja kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Durnyno buvęs vadovas K.Mikučionis važiuodamas su greitąją, abu su vairuotoju būdami girti, pakliuvo policijai.  Kadangi informacija labai greit paplito, niekam užtušuoti nebepavyko. Vairuotojas atleistas, vadovas K.Mikučionis perėjo dirbti daktaru. Po kiek laiko galimai iš sielvarto ar gero gyvenimo, buvęs vadovas vėl prisigėrė, vairuodamas a/m atsitrenkė į šviesaforą. Kai sekasi, tai sekasi.

      

Ar Rokiškio psichiatrinės ligoninės vadovas Algimantas Liausėdas bendradarbiauja su represinėmis struktūromis?

        

       Gal ir durnai atrodysiu, kad pats klausiu ir pats atsakysiu. Manau, kad taip. Turint tiek informacijos, kitaip atsakyti negaliu. Priminsiu tik keletą jau girdėtų epizodų, kuriuos bandysiu pririšti prie praeities ir dabarties. Ar kas pasikeitė spręskite gerbiamieji patys.

       2015 m. „Laisvo laikraščio“ Nr.45, redaktorius A.Drižius straipsnyje šūdais Kauno apygardos prokuratūrą apipylęs Renatas Jankūnas (toliau Renatas): „Norėjau atkreipti dėmesį, nes būčiau policijos dėka dingęs be žinios“, aprašo kaip turintis menininko gyslelę Renatas, grįžęs iš užsienio į Lietuvą, pastoviai policijos ir jų bendrininkų buvo reketuojamas. Buvo reikalaujama pinigų, minėtieji visi grėsmingai naudojo tą patį žodį „susitvarkyk“. Dėl kokio tai neva aplinkoje sukelto triukšmo, Renatui buvo paskirta probacija, apie ką jis net nežinojo. Dėl nenuvykimo, policija šturmavo  butą, kur beabejo Renatas priešinosi, pažadėjus policijai, kad nieko nebus, pasidavė. Pristatė į Žaliakalnio policijos komisariatą. Ten vos nemirtinai sudaužė. Turi sveikatos apžiūros dokumentą, kad visas kūnas sudaužytas, dėl galvos daužymo į cementą buvo praradęs netgi sąmonę.

     Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grąsinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. 

 

Jeigu rašinėji skundus ir nori išsaugoti gyvybę, esi durnas?

 

  Renatas kreipėsi į visas įmanomas tarnybas, prokurorus, Teisingumo ministrą J.Bernatonį, į S.Skvernelį, Telyčėną, Seimo Nacionalinio saugumo ir ginybos komiteto pirmininką Anušauską, rašė prezidentei, susitiko su jos patarėju Jonu Markevičiumi t. ir t.  Visi rašyti raštai buvo persiunčiami tai pačiai Kauno policijai. Po kreipimosi į Europos žmogaus teisių teismą, padėtis tapo kritiška. Imta persekioti ne tik jį, bet ir gimines. Eidamas gatve mirė brolis. Renatas pajutęs, kad gali dingti be žinios ir be pėdsakų, į Kauno prokuratūrą, sudaužęs lango stiklą, įbogino fekalijų kibirą. Dėl buto štormo, už pasipriešinimą, policijos įžeidinėjimus, neįsileidimo į butą Renatui iškėlė b.bylą. Jam teismas paskyrė 1 mėn. stcionarinę ekspertizę į Utenos eksperimentinį skyrių. Kur 2016 m. vasario 29 d. buvo uždarytas. Daugiau kaip po mėn t.y balandžio 7 d. pervežtas į Rokiškio durnyną, kur „gydomas“ lyg šiol. Nuo vaistų poveikio jaučiasi kaip sanatorijoj, tik nustojus jiems veikti supranta kur esantis. Deja tai trunka neilgai. Pagarba drg. J.Bernatoni, kad sugebėjai tokiais metodais vykdyti ES nurodymus mažinant kalinių skaičių. Tau jau paruošta vieta istorijos šašlavyne, tik jau ne kaip komunistui, o galimo genocido vykdytojui.  

       Tenka apgailestauti, kad nepasisekė ir Rokiškio durnyno skyriaus vedėjui Juliui Meškelei, o gal tai dievo pirštas. Šiais metais nabagas prisipūtė iki tiek, kad įpuolė į katafalką ir sudaužė apynaują savo mašiną. Deja gerai sekasi durnyno dabartiniam vadovui A.Liausėdai ir durnynui labai „reikalingai“ statybos inžinierei Reginai Adamonienei. Kiek pasiekė žinia durnyne nieko nestato, tik kartais kažką už europos pinigus tvarko. Tarkim pravedė ventiliaciją, kuri neveikia.  Prie Vilniaus sako yra išdygę A.Liausėdos ir R.Adamonienės kaiminystėje namai, kur uoliai pastoviai darbavosi durnyno 4 ar 6 statybininkai. Matę prasitarė, kad jų namai nudažyti ta pačia spalva kaip ir durnyno. Vidus reikia manyti įrengtas kitaip nei durnyno. A.Liausėdas vadovauja durnynui jau trečią kadenciją, deja niekas nežino kada, kas dalyvauja konkursuose. Apie galimai Rokiškio durnyno vadovo nusikalstamą veiklą, buvau informavęs SAM antikorupcijos prevencijos skyriaus vadovą Vytautą Šveikauską. Pademonstravo labai didelį susidomėjimą. Vėliau, kada bepaskambinsi, vis vėluodavosi į pasitarimą. Teko pavadinti jį patį korumpuotu darbuotoju. 2017-01-19 d. drg. Vytautas Šveikauskas garbingai išlydėtas į pensiją. Vienu drg. (tovar išči-rus.)  mažiau.   

      

Už ką myriop pasiūsta policijos veteranė, 71 m. Skaista Rakauskienė?

 

          Už pranešimą Kauno policijos vadovui D.Žukauskui, apie galimai kaimynų gaminamus narkotikus, o tai patvirtino dvi ekspertizės. Policijos veteranė Skaista (71 m.) buvo uždaryta tais pačiais keliais kaip ir Renatas, į Rokiškio durnyną. Atsižvelgiant į Skaistos amžių jai jokie priverstiniai vaistai duodami nebuvo. Sakė yra laikoma kaip konslageryje. Buvo daug rašyta, surengtas netgi mitingas prie Kauno apygardos teismo. Visi teismo posėdžiai slapti. Buvo pranešta taip pat visoms tarnyboms, skambinau „Kauno dienai“, žinojo netgi R.Janutienė ir kt.TV laidos. Ir štai 2017 m.sausio 25 d. po vakarienės jai suleidžiami vaistai, galimai Haloperidol Richtep. Sekančią dieną 14 val. Kauno apygardos teismas priima nutartį Skaistą paleisti. Įdomu, kaip teismas išdrįso paleisti, nes durnyno administracija visur rašė, kad Skaista nepasveiko. Pasirodo įmanoma. Nors diagnozė nebuvo nustatyta ir nebuvo nuo nieko gydoma. Buvo laikoma netgi su žmogžude, vienoje palatoje. Pavakare prieš 17 val. Skaista skubos tvarka priversta pasirašyti ant kokių tai neužpildytų švarių „blankių“, svetimam mieste išprašoma į gatvę. (Plačiau LL 2017 m. Nr.4, „Gerb. pone ministre A.Veryga, S.Rakauskienė Rokiškio durnyne jau daroma „daržove“). Paleista į laisvę, po savaitės Skaista Kauno m. ligoninėje mirė.

       Minėjau, kad Skaista nebuvo gydoma, bet durnyno administracijos darbuotojų buvo rašomos išvados, kad nepasveiko, teismas vis vien išdrįso paleisti, o štai Rokiškio durnyne ketverius metus tebegydomas inžinierius, šachmatininkas Česlovas Žebrauskas nepaleidžiamas, nors sakoma, kad tolimesnis gydymas nebereikalingas. Nes žmonos užsakymu padarytas neveiksniu, o dabar ji užsimanė, kad vyrą reikia palaikyti dar metelius. Reikia tai reikia, bus padaryta. Č.Žebrauskas pats pripažįsta, kad turėjo truputį negalavimų, dėl ko pagal gyvenamą vietą lankėsi pagal grafiką pas gydytojus. Prisiėjo pažeisti rėžimą, nes pavėlavo grįžti iš užsienio. Ir štai, žmonos užgaidos jau vykdomos 4 metai.

       

„Mano sūnų nužudė Kęsto Komskio gauja“ (LL 2016-01-17)

 

       Taip „Laisvo laikraščio“ redaktoriui Aurimui Drižiui teigė Šilutės gyventoja Zosė Andriulaitienė, kuri iki šiol netiki prokuratūros versija, kad jos sūnus Donatas Andriulaitis (toliau Donatas), pats įkrito į upę ir paskendo.

       Mat Donatas jau daug metų dirbo Škotijoje, naftos platformoje, ir buvo apmokytas, kaip elgtis atsidūrus vandenyje. Aukos motinai Zosei nekyla abejonių, kad jos sūnus nužudytas dėl pinigų, kuriuos jis uždirbo Škotijoje, mat po nužudymo visas jo turtas, tame tarpe ir išmoka už gyvybės draudimą, atiteko buvusio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Kęstučio Komskio biuro Šilutėje sekretorei Daivai Liaugaudaitei. (Plačiau skaitykite aukščiau nurodytu adresu-Z.V.) 

       Motina pasisamdavė labai brangų ir gerą, jos nuomone, advokatą Rimą Andrikį ir pabandė priversti policiją dirbti – ji puikiai žino, kad jos sūnų užmušė piliečiai, anksčiau dirbę Klaipėdos rajono policijoje. Yra net lidininkų parodymai, kaip jie gyrėsi, kaip prieš mirtį trankė Donatui galvą. Tačiau policija ir prokuratūra „nustatė“, kad Donatas įkrito į upę ir paskendo, tyrimas nutrauktas, „nesant nusikaltimo sudėties“.

      Prokuroras J.Petuchov parašė, kad Donatas galėjo mirti dėl asfiksijos (uždusimo, vandeniui patekus į kvėpavimo takus). „Tačiau teismo medicinos ekspertizė nustatė, kad aukos plaučiuose vandens nėra – taigi, į vandenį Donato kūnas įmestas jau negyvas, -sakė Zosė Andriulaitienė, – nieko nėra baisiau, nei Lietuvos teisėsauga“.

       Kad Donatas nuskendo, tai padaryta kategoriška išvada. Tačiau artimesnė tiesai yra išvada, kad sumuštą žmogų įmetė į vandenį, – teigė buvęs advokatas Rimas Andrikis.

       Turimom žiniom prokuroras J.Petuchovas į jokias psichiatrines įstaigas pasitikrinti sveikatos ar pasitobulinti žinias,siūstas  nebuvo.

       Noriu atkreipti gerbiamų skaitytojų dėmesį ir priminti. Renatas kalbėjo, kad jį grįžusį iš užsienio, policija su savo parankiniais reketuoja, t.y. reikalauja pinigų, naudoja įvairų smurtą. Pajuto, kad gali dingti be žinios, įvarė į prokuratūrą fekalijų. Per prievartą jį uždarė į durnyną, kur meniškos sielos žmogus daromas „daržove“.

       Ir štai kas atsitiko Donatui kuris buvo taip pat reketuojamas buvusių policininkų, tik nepajautęs, kaip Renatas, artėjančios mirties.  Užmušė Donatą ir imetė į upę, kurio vandenys būtų nuplukdę jį ,galimai amžiams, į marias. Renatui pasisekė,  geriau būti daržove – negu su fraku gulėti karste.

       Norėčiau priminti pokalbį gerb. Aurelijui Verygai, su kuriuo kalbėjau viešnagės metu Klaipėdoje 2017-02-03 d., dėl padėties Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Kur kartu nusipaveikslavome prie Virginijaus Partauko plakato „SAM, BAIKITE TARNAUTI LT REPRESINĖMS STRUKTŪROMS! (žr. „vakarų ekspresas“ 2017-02-08 „Svarbu ne ūgis …“ ).

           

       

             

 

Facebook komentarai
Back To Top