skip to Main Content

Gyventojų tyrimas: Nors radikalų tik dešimtadalis, dėl COVID-19 vakcinos Lietuvoje dvejoja virš pusės apklaustųjų

Visi žinome, jog Lietuvos gyventojai turi skirtingą požiūrį į koronavirusą ir vakcinaciją. Tačiau ar egzistuoja tik dvi „stovyklos“ – tie, kurie skiepijasi ir kurie ne? Ištyrus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad vyrauja keturi gyventojų segmentai, kurie skiriasi pagal elgseną, nuostatas, susijusias su vakcinacija, bei demografines charakteristikas.

Tyrimo metu išskirti keturi segmentai pagal požiūrį į koronavirusą bei skiepus nuo jo: „Priešininkai“ (26 %), „Abejojantieji“ (28 %), „Saugantys save“ (24 %), „Visuomenininkai“ (22 %). Pirmieji du segmentai pasižymi stipriau išreikštomis neigiamomis nuostatomis vakcinacijos nuo COVID-19 atžvilgiu, kiti du žiūri į ją teigiamai, tačiau skiepijasi dėl skirtingų paskatų. „Saugantys save“  skiepijasi bijodami ligos, „Visuomenininkai“ – norėdami apsaugoti aplinkinius bei tokiu būdu prisidėti prie pandemijos suvaldymo.

Kokias išvadas leidžia daryti šis gyventojų segmentų nustatymas?

Tyrimą atlikusio KOG instituto vadovės Dr. Eleonoros Šeimienės teigimu, šis tyrimas aiškiai parodo, kad visuomenė koronaviruso ir vakcinacijos klausimu yra stipriai poliarizuota ir egzistuoja ne tik dvi gyventojų grupės „už“ ir „prieš“ skiepus nuo koronaviruso: „Tyrimas atskleidė, kad 54 proc. gyventojų turi stipresnių ar silpnesnių neigiamų nuostatų skiepijimosi atžvilgiu. Nors dauguma pasiskiepijo, kai kurie tai darė priversti situacijos ar dėl baimės susirgti, nebūtinai tikėdami nauda sau ar visuomenei. Antra vertus, segmentai naudoja kiek skirtingus informacinius kanalus ir tikisi skirtingo pobūdžio informacijos, tad ne visus segmentus vienodai veikia apie koronavirusą ar vakcinaciją pateikiama informacija“. Kaip pavyzdį KOG instituto vadovė pateikia „Priešininkų“ segmentą: „„Priešininkai“ nori aiškios ir argumentuotos informacijos apie skiepų naudą ir poveikį, tačiau, remiantis tyrimo duomenimis, mokslininkų ir sveikatos srities specialistų patarimai jiems mažai aktualūs. Tad greičiausiai teks norimą perteikti žinutę „įdėti“ į paprastų žmonių lūpas, siekti tiesioginio priėjimo per šių gyventojų artimą aplinką. Akivaizdu, kad užduotis nėra paprasta, bet šis ir panašūs tyrimai gali pagelbėti  formuojant efektyvia viešąją komunikaciją ir dėliojant akcentus skirtingoms tikslinėms auditorijoms“.

Ne visi, kurie nesiskiepija, vienodai skeptiški skiepų požiūriu

„Priešininkų“ segmentą sudaro didžiausia dalis nepritarančių skiepijimuisi nuo COVID-19 viruso gyventojų. Tai dažniau 35 – 44 metų amžiaus asmenys, taip pat auginantys mažamečius (iki 5 m.) vaikus, nedirbantys asmenys ir kvalifikuoti darbininkai. Pastebima, kad šio segmento atstovai – ypač religingi. Šis segmentas pasižymi tuo, kad didžioji dalis gyventojų artimoje aplinkoje nesusidūrė su mirtimis nuo koronaviruso. Taip pat Vilniuje jų gyvena gerokai mažiau.

Kaip teigia dr. E. Šeimienė, ne visi „Priešininkai“ turi radikalias pažiūras vakcinų nuo koronaviruso atžvilgiu: „Bendrai šio segmento žmonės pasižymi tuo, kad jie bijo šalutinio vakcinos poveikio, komplikacijų ar poveikio lėtinių ligų eigai. Didelė dalis galvoja, kad yra persirgę, nors diagnozė jiems nebuvo nustatyta. Apie du trečdaliai segmento atstovų yra nepasiskiepiję. Svarbu paminėti, kad kraštutines nuostatas skiepijimosi atžvilgiu išreiškia 11 procentų visų gyventojų. Tai gyventojai, įsitikinę, kad koronavirusas buvo tikslingai sukurtas ir paskleistas turtingųjų, siekiant pasipelnyti. Tad net ir skeptiškai nusiteikę gyventojai nėra vien radikalai.“

Nuosaikesni, bet irgi skeptiškai nusiteikę prieš COVID-19 vakciną – „Abejojančiųjų“ segmento atstovai. Tai dažniau specialistai, valstybės tarnautojai. Kitaip nei „Priešininkai“, jie bendrai pritaria vakcinacijai nuo koronaviruso ir dauguma jau yra pasiskiepiję (apie 80 % segmento atstovų), tačiau tai daro labiau dėl „šventos ramybės“. Jie dažniau išreiškia dvejones dėl vakcinos veiksmingumo, mano, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, bijo galimų šalutinių poveikių.

Aiški takoskyra tarp palaikančiųjų vakcinaciją: vieni tiki nauda sau, kitiems rūpi visuomenė

Tyrimo duomenys atskleidė, jog iš esmės palaikančius vakcinaciją ir besiskiepijančius „Saugančių save“ ir „Visuomenininkų“ segmentus gana aiškiai skiria vakcinacijos paskatos. „Saugantys save“ yra dažniau vyresnio, 55 – 64 metų amžiaus, gyventojai, taip pat vilniečiai. Šie žmonės orientuoti į savo gerovę, skiepijasi siekdami apsaugoti pirmiausia save. Didžiausia dalis šio segmento atstovų (87 %) ketina skiepytis ir pastiprinančiąja vakcina. „Saugantys save“ nori, kad pandemija būtų kuo greičiau suvaldyta ir visi sugrįžtų į įprastą gyvenimą. Beje, šis segmentas išsiskiria tuo, kad patyrė finansinių nuostolių dėl pandemijos ir įvesto karantino bei ribojimų šalyje.

Tuo metu „Visuomenininkų“ segmento atstovai, kitaip nei „Saugantys save“, stipriai orientuoti į aplinkinių – tiek šeimos narių, tiek kitų gyventojų gerovę. Tai asmenys, kurie ypač palaiko nukentėjusius verslus ir palankiai vertina tuos, kurie savo iniciatyva įvedė apribojimus anksčiau nei buvo numatyta Vyriausybės. „Lengva tikėtis, kad tokių žmonių daugiau sutiksime didmiesčiuose, tarp jaunimo ar gyventojų su aukštuoju išsimokslinimu, tačiau tyrimo duomenys rodo ką kitą: tokių žmonių yra visur – jų sociodemografinės charakteristikos nuo bendrųjų nesiskiria“, – komentuoja dr. E. Šeimienė.

Segmentų atstovai, galvodami apie COVID-19 vakciną, patiria skirtingus jausmus

Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, kokius jausmus jiems sukelia mintys apie COVID-19 vakciną. Bendrai gyventojų dažniausiai minėti jausmai – pasitikėjimas, optimizmas, viltingumas, tačiau bene tiek pat tarp gyventojų teigė jaučiantys nerimą ir nepasitikėjimą.

KOG instituto vadovė pažymi, jog čia labiausiai pastebimi skirtumai tarp „Priešininkų“ ir likusių trijų segmentų: „Net 59 procentai skeptiškiausio segmento atstovų teigė jaučiantys nepasitikėjimą. Palyginimui, šis atsakymas minėtas 26 procentų visų gyventojų. Dar 27 procentai „Priešininkų“ minėjo jaučiantys pyktį, apie penktadalį – abejingumą ir stresą. Bendrai šie jausmai minėti apie 10 procentų respondentų. Tai išties dideli skirtumai. O kiti trys segmentai, įskaitant „Abejojančiuosius“, su COVID-19 vakcina sieja teigiamus jausmus: pasitikėjimą, optimizmą, viltingumą, ramybę. Šiuos jausmus pažymėjo 3–4 iš 10-ies šių segmentų atstovų.“

KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto iniciatyva atlikto tyrimo metu Lietuvoje apklausta 1000 18 – 64 metų Lietuvos gyventojų. Reprezentatyvi apklausa buvo vykdyta interneto panelyje „Norstat“.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));