skip to Main Content

Valentinas REPŠYS 

 

Tvirčiausia Lietuvos valiuta – BAIMĖ

arba Kas duoda komandas „fas!“?

 

Kadaise Lietuvos Žurnalistų Sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius pasakė, kad žiniasklaidos misija – būti „demokratijos sarginiais šunimis“. Bėda, kad pirmininkas net nepamatė, kaip jie tapo nebe sarginiais, o pasiutusiais šunimis – puola nieko dėtus ir netgi savus.  Vakar buvau gerokai šokiruotas TV žinių siužetu apie panevėžietį, „Laisvo laikraščio“ korespondentą, Alvydą Veberį. Papiktino pačios informacijos pateikimo metodika: ten tiesiog prikišamai duodama suprasti, kad tai klastingas ir savanaudis aferistas! Jeigu nebūčiau ant savo kailio patyręs dabartinės žiniasklaidos darbo metodų, būčiau ko gero patikėjęs, kaip ir dauguma statistinių televizijos žiūrovų. Gerai, kad į šio Piliečio (tikrai iš didžiosios raidės) veiklą jau anksčiau buvau atkreipęs dėmesį, todėl iš karto supratau, kad tai šlykšti provokacija ir grubus bandymas apšmeižti. Bet kiek žmonių to nesuprato ir liko apkvailinti?

 

A.Veberis kiekvieną savo žingsnį viešina „feisbuke“ ir interneto tinklalapyje tiesoskariai.lt. Teko netgi ir asmeniškai su juo pabendrauti. Labiausiai nustebino šio žmogaus nesuvaidintas pasišventimas kovai prieš neteisybę ir sunkiai suvokiama drąsa: pasirodo, jis nebijo papulti į kalėjimą, supranta, kad gali „atsitiktinai“ iškristi iš devinto aukšto ar „netyčia“ paspringti žolės lapu… Nežiūrint to, tik jis vienintelis išdrįso rašyti apie ONTT komisarų-aferistų grupuotės teismą, puikiai suprasdamas, kad anksčiau ar vėliau išsišauks ugnį į save. Kaip matome, tas ir įvyko. Man kirba klausimas, kurį derėtų užduoti senam pažįstamui Dainiui Radzevičiui: kas gi sisteminei žiniasklaidai tada davė komandą: „Tylėt!“. Ir atvirkščiai, kas dabar pasakė – „fas, Veberį!“? Nereikia didelio proto, jog nesuprastum, kad byla A.Veberiui aiškiai yra inkriminuota? Bet svarbiausia, kad teismo salė tiesiog ošė nuo žurnalistų gausos, o gal tiksliau – nuo žiniasklaidos šuniukų, kurių matyt ne vienas priklauso ir p. D.Radzevičiaus vadovaujamai žurnalistų sąjungai!..

 

Taip ir norisi atsistoti prie LŽS būstinės su plakatu: „Dainiau, tramdyk savo demokratijos šunis – jie  baigia papjauti pačią demokratiją!“

 

Nemaža klaustukų ir su pačiais prokurorais. Jų pagrindinė priedermė – ginti viešąjį interesą. Tad iš kur čia tokia kilni  iniciatyva ginti vieną, neva nuskriaustą, bobutę. Nuo kada toks dėmesingumas? Juk tokių užmirštų senolių – tūkstančiai! Ir vargsta jie todėl, kad atsakingos tarnybos, gaudamos didžiulius pinigus,  nusikalstamai nevykdo savo pareigų? Kodėl prokurorai nekelia jiems bylų? Vien tik pagal A.Veberio pateiktą medžiagą, paviešintą internete, jų galima būtų paruošti ne vieną. Va, tai būtų tikras viešojo intereso gynimas!… Sukrustų tada socialinės bei kitos veltėdžių tarnybos ir pradėtų dirbti, o ne tik „pisulkas“ rašinėti, neuždirbamų algų pateisinimui.

 

Vienas toks anų laikų herojus Ostapas Benderis pasakytų: „Ponai prokurorai, kam jums pinigai, jeigu neturite fantazijos – nesugebate sukurpti bylos taip, kad „raudonų siūlų“ nesimatytų!“ Šerlokas Holmsas jam paantrintų: “Ponai prokurorai, jūs neturite ne tik dedukcinio, bet ir elementaraus loginio mąstymo. Kam žmogui gvieštis į nugyventą kažkokios vargšės bobutės butelį, kai jis pats savo didžiulį namą išpardavė ir pinigus vargšams išdalino? Kažkaip nesueina galai, kitaip tariant – nėra logikos.  Bet, logiškiausia, kad čia yra kažkoks kitas interesas“… Bet kam tas rūpi ir kas imsis aiškintis?

 

Nelabai tikėčiau, kad už A.Veberio bylos sukurpimą kažkas gavo „į leteną“ grynaisiais. Greičiausiai, šioje byloje kotiruojasi nematoma nūdienos valiuta – BAIMĖ. Kažkas davė komandą „fas!“. Tikėtina, iš aukščiau. Tas –  iš dar aukščiau. Ir pabandyk nevykdyti! BAIMĖ prarasti darbą ar „netyčia“ prigerti balutėje, stipresnė už SĄŽINĖS graužimą. Taip Valstybės vežimas vis didėjančiu greičiu ir darda į bedugnę.

 

Ir pabaigai –  žodelis Lietuvos INTELIGENTAMS. Norėčiau pacituoti labai pamokančias vokiečių pastoriaus Martino Nimellerio mintis. „Naciai pirmiausiai atėjo komunistų, bet aš nieko nesakiau, nes aš buvau ne komunistas. Tada jie atėjo žydų, bet aš jų negyniau, nes aš nebuvau žydas…

Tada jie atėjo profsąjungų atstovų, bet aš ne profsąjungos narys, todėl nieko nepasakiau. Tada jie atėjo katalikų, bet aš, būdamas protestantas, jų negyniau. Ir kai jie atėjo manęs  –  mane ginti jau nebebuvo kam…“

Lietuvos teisėsauga žino šį ir mums būdingą bruožą, ir tuo naudojasi. Aktyviausius ir kitaip manančius sėkmingai „gliaudo“ po vieną. Į kalėjimus dar nesodina, bet su teismų pagalba išmoko „švariai“ traiškyti morališkai ar finansiškai.  (Z.Vaišvila, seneliai Kedžiai, L.Bloznelytė ir kt.). Bet, patikėkit, mieli inteligentai, laikas, kai kalėjimų durys atsivers ir mums, tikrai netoli. Net ir tiems, kurie tyliai „stovės po medžiu“. Neabejoju, kad visi „patinka“ po A.Veberio ir kitais „negerais“ straipsniais bus suskaičiuoti ir apiforminti kaip „organizuotas veikimas prieš valstybę“, „grėsmė nacionaliniam saugumui“ ar panašiai. Taigi, tikėtina, kad susitiksime vienoje kameroje. 🙂

 

Žinoma, visada malonu būti tarp bendraminčių, bet šiuo atveju toks „malonumas“ būtų per brangus: SISTEMA sutvirtintų savo pozicijas, o mūsų veikimo erdvė būtų apribota. Tad, gal pradedame DARYTI DABAR, kol dar nesėdime už grotų? Juo labiau, kad kai kurios pilietinės organizacijos yra pasiryžusios veiksmui – tereikia tik jas paremti, palaikyti.  Svarbiausia, kad Lietuvoje dar yra tokių piliečių, kaip A.Veberis, kuris yra tikras drąsos ir pilietiškumo pavyzdys.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top