skip to Main Content
Tv3.lt  Vyskupai persigalvojo: mišių dar neatnaujins

Tv3.lt  Vyskupai persigalvojo: mišių dar neatnaujins

Vyskupams  išklausius „ekspertų“  patarimų, manau tik beliko  „persigalvoti“  ir  nepasakyti  – „duokim  durniui  kelią“ (Liaudies  išmintis )

 

Apaštalas  Petras – Bažnyčios uola ar suklupimo akmuo?

 

  1. Landsbergio Sausio 13 nakties  testamentas. (LRT pasidalinkime  prisiminimais )

 

Dalinuosi: “Sausio 13 kovos ir laisvės naktį, gynėjai eidami į mirtį už Lietuvos  laisvę,  prieš  okupanto  tankus,  krūtinių  žibuoklių  parodijomis  nesipuošė.  Per  30  laisvės metų, jau pamiršote?

 

  1. Epidemijos metu Seimo nariai svarstotualetų ir vakcinų,  neišbandytas  bent su beždžionėmis,  charakteristikas. „Jos veiksmingumas pasireikš gal po metų“? Vokietijos  mediko asmeninė  nuomonė.  Aš  skiepijausi  visais  skiepais.  Ši  COVID –19 vakcina  100%  dar nepatvirtinta. ( Dar nesukūrus  vakcinos, virusas persikeitė)

 

  1. Gripo  epidemija „gydoma“  policijos  užtvaromis STOP, toliau nuo  miesto,  ligoninių, kad  sergantieji manau nepatektų  į miestų  ligonines, vietoje to kad gražinus  sunaikintą  Lietuvoje  sveikatos sistemą, rajonuose  ir pirmuose  apylinkių – seniūnijų  sveikatingumo  stacionaruose, arčiau  prie  gyventojų. ( Bet dabar taip visame pasaulyje ir per globalizmo  drakoną, Lietuva  tapo  „pasauliu“ )

 

3.Seimūnams  apsvaigus nuo kanapių, ( jie legalizavo narkotikų  vartojimą) manomai  bus galima vairuoti automobilį, o piliečiui ištikus širdies priepuoliui ir išgėrus guodobelės  tinktūros  medicininį  buteliuką,  netekti teisių arba dar ir kalėjimo gauti ( į  situaciją žiūrima teisiškai )

 

  1. Prekybos centruose,  neskaičiuojami  žmonės, gali stovėti su kaukėmis. Bažnyčioje ne.  2020  01 08     218  užsikrėtimai  ( pranešimas mano mobiliame telefone)  Sveikatos  ekspertams  užsikrėtimai  nėra žinomi  o patarimus arkivyskupui,  kaip dabar turėtų 15-30 žmonių  melstis  bažnyčioje, sveikatos  ekspertai žino ir pataria? V. Landsbergio sausio 13 nakties  testamente paminėta: “kai bus sunku, visada glauskitės prie bažnyčių. Dabar  televizijos  reklamoje SUSTOKIME tos lyderystės nesigirdi?  I.  Šimonytė , įvertinusi vyskupų sprendimą,  neorganizuoti pamaldų:  manau  tas sprendimas buvo labai vietoje ir labai laiku, vertinome jį kaip solidarumo su pasaulietine valdžia ženklą“ ( citata )  o kada to solidarumo nebuvo, jeigu didesnė tautos dalis išpažįstanti tikėjimą Dievu,  jus išrinko į Seimą? Aš tikintis. Turiu  balsavimo  lipduką  kaip  Lietuvos   pilietis. Kokio dar solidarumo  reikia  iš vyskupų ? Ar taip kaip iš Vilniaus  Arkikatedros  buvo  kad išvytas, vyriausias  LR kapelionas  pulkininkas  monsinjoras Alfonsas, kad  į  vietą,  vardan ko, būtų pasodintas  komunistas  M.A. Brazauskas? Ar  aukoti  šventas Mišias betarpiškai  ligoninių  koplyčiose  už gydytojus  ir visą  medicinos  personalą,  ligonius, nėra didesnio  solidarumo kartu su Kristumi?

 

  1. Nuotrauka  kurią  matome, iš reanimacijos  gruodžio  30 dienos. Tai šių dienų  stebuklas, ką gali padaryti  kunigas  ir  tikinčių  malda.  Kada įvyko  avarija Floridoje, jaunuolis  G. D. ilga laiką išbuvo po vandeniu,  kol jį išgelbėjo, jis nereagavo, reanimacijoje  buvo sustojusi jo širdis ir tik aparatūra  palaikė gyvybę. Kunigo malda, palaiminimas ir tikinčiųjų rožančiaus malda automobilių stovėjimo aikštelėje –  ir šių metų Sausio 3 dieną  linksmas  jaunuolis  jau vakarieniavo su savo šeima. Medicinos  personalas ir  visi su kuriais kalbėjomės,  kaip pasakoja jo tėvas, tai laiko „kalėdiniu stebuklu“ (glioria.tv)  Tokį stebuklą  iš Sausio 13 manau  atsimena ir tie, kurie išgirdo kunigo A. Keinos  vadovaujamą  Rožančiaus  maldą  iš Aukščiausios tarybos lango.

 

  1. Per visas praeitų ir šių  metų epidemijas nebuvo pastebėta, kad bažnyčiose būtų užsikrėtę  tikintieji.Pasaulinė statistika skelbia, kad daugiau pasaulyje įvyko  mirčių  nuo  savižudybių, socialinės nelygybės, stoka  teisingumo, smurto, lėtinių  ligų, psichologinės prievartos  nei nuo  gripo epidemijos.  Apaštalas  Petras, turėjo  progos  su Jėzumi  kalbėti, kaip visų apaštalų  burna  ir šitame  pokalbyje  Jėzus  Petrą  pavadino  laimingu – palaimintu.  Petro įpėdiniai – Lietuvos vyskupai   dabar  kalba  kaip  visos  Lietuvos   Katalikų  bažnyčios  tikinčių  burna. Tačiau matosi kad nėra ką  prakalbinti  šiuo Lietuvai  sunkiu  metu  ir  kam  pasakyti kur ieškoti stebuklo? Vieną  kartą  metuose  prezidentūroje   surengti „maldos  pusryčiai“, nepadaro nei  sotesnių, nei teisingesnių nei  maldingesnių. Maitintis reikia Kristaus  Duona, kuria Jis iš kelių  keliauninkų 5 kepalėlių duonos  ir  dvejų  žuvų  pamaitino  5 tūkstančius vyrų ir dar surinko  12  pintinių  trupinių. Bet prieš maitindamas  Jėzus  pažvelgė  į  dangų, kalbėjo maldą  ir laimino. Lietuva važiuoja į Briuselį  maldauti  pinigų  užsidirbusiems, bet valdininkų  naktinės  krizės  pasmerktiems  pensininkams?   Kažkaip ir dvasinius  dalykus  dar  vyskupai  bandė, aiškinti   „ekspertams,“  nukreipiant  sielovadą  į  sveikatos  pusę  ar net  pasaulietišką, bažnyčiai  keistą  „ūkio“  sritį,  bet  aš  iš „ekspertų“  aiškinimo  supratau, kad „durną  ir bažnyčioje  muša“.  (liaudies  išmintis)
  2. Pagarbiai,  Sausio 13 gynėjas kun. A. Bulotas

 

  1. S. Straipsnis  išreiškiantis mano asmeninį  požiūrį į įvykius, vadovaujantis Švento Tėvo  Pranciškaus  mintimi, kad  kunigai  turi būti  aktyvūs  visuomenės gyvenime,  turėti  savo  tinklapius ar kitas  informacines  priemones, padedančias būti  aktyviais piliečiais. Tuo labiau, kai  bažnyčiose po baimės  kaukėmis nutilęs  Dievo  Žodis.   Nuo  Lietuvos  nepriklausomybės atstatymo, atgijo ir laisvoji  Lietuvos  spauda- „Lietuvos  Aidas,“ Vilniuje,  minint  „Lietuvos Aido“  jubiliejų,  sutikau  drąsius  už  tiesą  kovojančius  žurnalistus  kaip  A. Drižius,  G. Gardauskienė – Gorienė  dar  esant „postkomunistinei – kgebistinei „  Lietuvai.  Kadriniai  KGB  asmenys  darbavosi  nepriklausomos  Lietuvos  institucijose.  Malonu  buvo  bendrauti  su  pakeitusiu požiūrį  į  gyvenimą  „Kauno  Tiesa“  žurnalistais, su  laikraščio  redaktore T. Mačiuliene, ypatingai bendraujant su  besikuriančios kariuomenės  karių  problemomis, jų gyvenimu. Kaip  drąsūs ir  ištikimi  pareigos  žurnalistai  A. Drižius ir G. Gorienė,  dėl savo principingo  žurnalistinio  darbo, manau  buvo „ išprašyti,“ dažnai  besikeičiančių „Lietuvos  Aidas“ šeimininkų?  Šie  žurnalistai, drąsos ir  tiesos  atsakomybe,  įsiklausyti į  besikreipiančių  prašymus, ir  toliau   tęsia žurnalistinį  darbą,  dažnai  užsitraukiantys,  tiesos  nemėgstančių  neapykantą, kad jie tikri  žurnalistai,  ką  liudija  ir pasikėsinimas į  „Laisvas laikraštis“  redaktoriaus  A. Drižiaus  gyvybę, ar slaptas  kratas  G. Gorienės  „Karštas  komentaras“ darbo  kabinete. Aš neturiu „veidaknygės“, „blogų“ , „tviterių“ ar asmeninių  tinklapių. Šie  redaktoriai ne tik man, bet daugeliui  besikreipiančių suteikia  galimybę, pasinaudoti  šių  redaktorių  paslauga,  pateikiant  jauniems skaitytojams, vieną  ar  kitą, iš  asmeninės patirtie,  kaip  istorinių  įvykių  dalyvio  įvykį.  Esu  dėkingas  per keletą metų  šiems  žurnalistams  ir  skaitytojų atsiliepimams,  jų  komentaruose.  Gerbiu  žiniasklaidos  darbuotojus, bet ne  visi  žurnalistai manau savyje  turi tokios  laisvės kaip šie  žurnalistai. Nors  esu  dvasininkas, bet sielovada  kariuomenėje  suvedė  su  bendravimu  žurnalistikoje,  pateikiant  kaip kapelionų  tarnybos  būtinas  viešas žinias visuomenei. Teko  išklausyti daugelį  karinės  žurnalistikos veiklos seminarų. Japonijos, JAV, Vokietijos  karinių  žurnalistų  darbo  stiliaus  konferencijas,  darbui  su  pasaulietine  žiniasklaida. Labai  gerbiu  sąžiningų  žurnalistų  darbą,  kaip  kad  mes  pasitikėdami  ir  pažindami  vienas  kitus  sėkmingai  darbavomės  pogrindžio  sąlygomis  LKB  Kronikos  leidyboje. Pasaulyje, dėl  tiesos  pateikimo  daugiau  žūsta  žurnalistų  nei  misijonierių. Nejauku  klausytis  ar skaityti, informavimo  priemonių kai  kurių žurnalistų, kai paskaito ką  šeimininkai  pateikia, ar ką leidžia  cenzūra, nežiūrint kad  paltas  turi  ir  pamušalą. Šiais  Naujais metais, kurie  yra  paskelbti  kardinolo  V. Sladkevičiaus  metais, tikėjimo, meilės, tiesos gėrio metais, noriu  padėkoti  šiems žurnalistams A. Drižiui ir G. Gorienei  už  jų  herojišką  pasiaukojimą  Lietuvos gyventojams, padedant   besikreipiantiems,  viešai  išsakant  savo  bėdas, kai  visos  institucijos į besikreipiančių  ašaras, teisinius  dokumentus (  D. Kedytės  ir jos  senelių tragizmas, teisėjos N. Venckienės  amžiaus  byla, Sausio 13 nebaigta byla ) parodo demonišką  nenorą  daryti „Gerovės  Lietuvą“. Sausio 13 naktį 00 valandų, kai  prieš  30 m. įvyko  laisvės  lūžis  Lietuvos  sotinėje  ir  visoje  Lietuvoje, savo  privačioje  Švenčiausios Mergelės Marijos  Lietuvos  Laisvės  titulo koplyčioje  aukosiu  padėkos  Šventas Mišias už  Lietuvos Laisvę, žuvusius ir šiandieną  bekuriančius  Laisvą Lietuvą. Dėl karantino, melsiuos su  Jėzumi, bet  dvasioje  kartu  su  visais, Sausio  13  laisvę  saugojančiais.  Kviečiu 00 val. atsimenant  kun. A. Keinos  kalbamą  Rožančiaus  maldą, išvedant Lietuvą į laisvę  ir  pasiaukojant  vardan  žuvusių, kam brangi laisvė sukalbėti tą maldą, kurią  pats  Viešpats  Jėzus Kristus  mus  išmokė  sakydamas:  “kai  melsitės sakykite:  „TĖVE  MŪSŲ…..kurioje  telpa socialiniai reikalai, kasdieninė duona, atleidimas ir nesusigundymas  daryti bloga, kad ateitų Kristaus palaiminimas  Lietuvai. Ar  norime  mes šito? Ar norime  tikros  vienybės  kaip  Sausio  13  be  žibuoklių, bet su oriais  Lietuvos  laisvės  simboliais,  pripažintais  valstybės  ir Konstitucijos?  Melskimės, matydami  kaip akivaizdžiai  slysta  materialūs  dalykai iš pasaulio galingųjų rankų, kaip tautų išrinkti, garbinti prezidentai, greitai tampa  nusikaltėliais, kai Jų  imperijos  sulipintos  tik įstatymais ir kai reikia vardan  pilnos  ir  orios demokratijos  paaukoti  ir  savo įprastus  patogumus,  kartais piliečiai parodo špygą, kaip kad  atsitiko  šių dienų  JAV.  Ori  valstybės  demokratija  turi  rūpintis  pirmiausiai  savų piliečių  gerove. Sulipdytos imperijos  žlunga.  Tai gerai  primena  Sausio 13  kai žmonių  sąmonėje  subręsta orus  valstybingumas,  kai  tu  turi  idealą  siekti  gyventi  savo  piliečių  valstybėje, be  jokių  sąjunginių  diktatų, svetimų  pinigų ir bankų, importuotų  prezidentų ir kinietiškos  ekonomikos, rusiškų  dujų ir naftos. Šiais  metais  manau  per  baimės  kaukes  neišgirsime  iš Seimo  tribūnos  jaunuolio  ar  jaunuolės – ateities Lietuvos  vizijos  ir  jaunos  širdies  laisvės  žodžio, Paminėkime  pagarbiais viltingais  prisiminimais,  kad  mokėtume  saugoti  Sausio 13  DVASIOS  LAISVĘ.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));