skip to Main Content

Trys nauji vėjai Lietuvos pramonėje: Pramonė 4.0, geresnis dizainas ir nuosavi prekės ženklai

 

Iki šiol lietuviška pramonės produkcija buvo asocijuojama su žema kaina, aukštesne nei vidutine kokybe ir gebėjimu atitikti užsienio užsakovų keliamus standartus. Tai neabejotina nauda įmonių veiklai palaikyti, bet šie atributai neprisideda prie aukštą pridėtinę kuriančios valstybės įvaizdžio.

 

Naujausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 147 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa rodo, kad situacija keičiasi – pramonės įmonės vis dažniau linkusios kurti nuosavą dizainą, drąsiau vysto savo prekės ženklus ir investuoja į moderniąją pramonę, siekdami priartėti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos standartų.

 

Pramonės 4.0 iššūkiai lietuviams nebaisūs

 

Su ketvirtąja pramonės revoliucija susiję inovaciniai iššūkiai keis viso pasaulio pramonę, todėl Lietuvos įmonėms labai svarbus toliaregiškas požiūris ir pasiruošimo darbai laukiančioms technologinėms naujovėms. 60 proc. apklaustų įmonių atstovų nurodo nuolat vykdantys įvairias gamybos modernizacijos programas, o beveik visos įmonės (90 proc.) bent periodiškai vykdo gamybos modernizaciją. Tai tik patvirtina, jog įmonės privalo tikslingai investuoti, siekdamos išlikti sėkmingai veiklą vykdančių įmonių tarpe.

 

Kalbant apie iš valstybės pusės sveikintinas priemones spartesnei plėtrai užtikrinti, įmonės tikisi mokestinių lengvatų. Tačiau beveik pusė respondentų teigia, jog motyvacija investuoti ir modernizuoti įrangą labiausiai priklauso nuo įmonės vadovų požiūrio ir įmonės plėtros politikos. Įmones investuoti verčia ir konkurencinė aplinka, taip pat darbuotojų atlyginimų augimas.

 

Investicijos į dizainą – atsiperka

 

Dizaino svarba, pozicionuojant šiuolaikiškus produktus, nuolat auga: parduodama prekė turi atlikti ne tik funkciją, bet ir būti naudojama keliose skirtingose veiklose, puošti, kurti kokybės įvaizdį. Įmonių vadovai supranta, jog gero dizaino užtikrinimas ne tik leidžia lengviau parduoti produktus, bet ir kuria papildomą pridėtinę vertę įmonei.

 

Įmonės, sukaupusios pakankamą patirtį vykdant užsienio užsakovų sutartis nors ir mažais žingsniais, bet pradeda vystyti naujus produktus, kurių dizainas kurtas pačioje įmonėje arba kvalifikuotų Lietuvos ar užsienio partnerių. Šie produktai pakuojami ir rinkoje pozicionuojami su įmonėms priklausančiais naujais prekės ženklais. Tokia vertės grandinė, nors ir nešanti didelę riziką, leidžia manyti, jog perspektyvi grąža gali užtikrinti sėkmingą įmonės plėtrą ir gebėjimą konkuruoti pasaulinėje verslo aplinkoje bei susitvarkyti su nenumatytais ekonominiais pokyčiais (pvz., MMA didinimu).

 

Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis apklaustų įmonių vadovų tvirtino, jog samdo dizainerius įmonės viduje. 71 proc. apklaustų įmonių savo komandoje neturi išskirtos darbo vietos dizaineriui ar panašiam specialistui, todėl dizaino paslaugas perka. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, jog neretai išorės ekspertai kokybiškiau atlieka reikiamus darbus, nei tai daro samdyti vidiniai darbuotojai. 63% apklaustųjų mano, jog investicijos į industrinį dizainą Lietuvoje atsiperka, o 31% respondentų teigė investuojantys tik į eksportui skirtos produkcijos dizainą.

 

Bendras Pramonės lūkesčių indeksas išlieka pozityvus

 

Pramonės įmonių nuotaikos nuosaikios, rinkose didelių pasikeitimų nežadama. 2016 m. III ketvirčio Pramonės lūkesčių indeksas išlieka beveik nepakitęs bei rodo nuosaikias pramonės įmonių vadovų nuotaikas – bendrasis indekso įvertis pozityvus ir siekia 61 punktą.

 

Pagrindinės priežastys: viso pasaulio bei Europos ekonomika yra sulėtėjusi, vidaus paklausa, kuri jau kelis ketvirčius yra vienas pagrindinių ekonomikos variklių Lietuvoje, turėtų ir toliau augti, taip sudarydama palankias sąlygas gamintojams. Prie pozityvių pramonininkų nuotaikų taip pat prisidėjo ir atsigaunantis eksporto sektorius bei dėl išorės veiksnių kritusios energijos ir gamybos kainos.

 

Nors lūkesčiai dėl naujų eksporto rinkų atvėrimo yra mažesni nei tikėtasi, tačiau naujų rinkų paieškos tęsiasi. Pagrindinės sulėtėjusios plėtros priežastys: krizės NVS rinkose bei tuo pačiu metu bandymas plėstis į naujas ES ir JAV rinkas. Antrojoje metų pusėje galima tikėtis eksporto rodiklių padidėjimo į Kiniją dėl naujų eksporto sertifikatų išdavimo.

 

LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: IEVA PETUŠKAITĖ, LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJA

Facebook komentarai
Back To Top