skip to Main Content

Seimo nario Vytauto Bako pranešimas: „Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymas patikėtas asmenims, kurių veikla yra nesuderinama su šalies nacionalinio saugumo interesais?“

2021 m. sausio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą dėl viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityse. Valstybės gynimo tarybos prašoma inicijuoti viešojo pirkimo „Investuotojo atranka dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų karinių dalinių vystymui“ trims kariniams miesteliams pastatyti ir viešosioms paslaugoms teikti rezultatų peržiūrėjimą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį, sausio 8 d., paskelbė, kad krašto apsaugos ministras pasirašė viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis su UAB „Salvinta“ ir UAB „Partnerystės projektai keturi“, kurių galiojimo metu bus sukurta nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams Šiauliuose, Rokantiškėse (Vilniaus r.) ir Pajūryje (Šilalės r.). Bendra visų trijų sutarčių vertė siekia apie 168 mln. eurų. „Tai yra pirmas kartas, kai objektų vystymas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“, – praneša KAM.

Vienos iš konkursą laimėjusių įmonių, įmonės „Salvinta“ akcininkė, yra koncerno „MG Baltic“ valdoma nekilnojamojo turto plėtros grupė „Darnu group“. 100 proc. „Darnu group“ akcijų per jam priklausančias įmones valdo koncerno „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.

„Kelia susirūpinimą tai, kad Lietuvos Respublikos gynybinių pajėgumų vystymas gali būti patikėtas asmenims, kurių veikla yra nesuderinama su šalies nacionalinio saugumo interesais“, – rašte Valstybės gynimo tarybai pabrėžia Seimo narys V. Bakas. Tokie nuogąstavimai rašte išsamiai pagrindžiami Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados medžiaga.

Apibendrindamas atliktą tyrimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o vėliau, 2018 m. birželio 5 d. tyrimą patvirtinęs Seimas, suformulavo šias su koncerno „MG Baltic“ veikla susijusias išvadas:

Koncerno „MG Baltic“, kaip įtakingiausios Lietuvos įmonės, taip pat parlamentinio tyrimo metu nustatytų kitų įmonių savininkų ir atstovų veikla, kuria siekiama daryti ir daromas neteisėtas poveikis politinei sistemai, taip pat valstybės institucijų priimamiems sprendimams, ir neteisėta įtaka kai kuriems politikams bei politiniams procesams kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui;“

„Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ atstovų, jos valdomos bendrovės „NUKEM“ atstovų, koncerno „MG Baltic“ atstovų palaikomais neskaidriais ryšiais su Lietuvos politikais, valstybės tarnautojais, įmonių vadovais buvo daromas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus, siekiant paveikti projektų įgyvendinimą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje VĮ Ignalinos AE.“

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu teisme nagrinėjama koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos politinės korupcijos byla, kurioje koncernas „MG Baltic“ kaltinamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

„Atvejai, kuomet karinių pajėgumų vystymas patikimas su korupcija siejamiems asmenims, yra nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais, mano nuomone, diskredituoja valstybės politiką krašto apsaugos, nacionalinio saugumo ir kovos su korupcija srityse visuomenės akyse, mažina partnerių pasitikėjimą Lietuva, didina korupcijos riziką, menkina pasitikėjimą valstybės institucijomis, neužtikrina politikos tęstinumo ir pažeidžia šalies nacionalinio saugumo interesus“, – akcentuoja V. Bakas. Viešojo pirkimo „Investuotojo atranka dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų karinių dalinių vystymui“ konkurso sąlygose nurodyta, jog kandidatams keliamas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas turi būti patikimas ir nekelia pavojaus nacionaliniam ar kitos valstybės saugumui. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta, kad tiekėjo patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavę, bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba.

„Šiuo atveju būtina įvertinti priimtų sprendimų teisėtumą ir jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams, galimą įtaką krašto apsaugos sistemos plėtrai“, – įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Rašte Valstybės gynybos tarybos prašoma inicijuoti minėto konkurso rezultatų peržiūrėjimą ir užtikrinti, kad svarbius infrastruktūrinius projektus Krašto apsaugos sistemoje ir kituose strateginiuose sektoriuose įgyvendintų įmonės, kurių  reputacija ir veikla atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Keliamas ir sprendimus priėmusių valstybės tarnautojų atsakomybės klausimas. „Tikslinga įvertinti asmenų, kurie rengė konkurso dokumentus, sąlygas ir jį vykdė, taip pat įvertino tiekėjų patikimumą, išdavė patikimumo pažymėjimą, priėmė sprendimą dėl konkurso nugalėtojų veiksmų teisėtumą, taip pat ir tai, ar minėti asmenys nepatyrė neteisėto poveikio ir ar priimdami sprendimus tinkamai vertino šalies nacionalinio saugumo interesus.“

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));