skip to Main Content

Tiltą per Nerį ties Jonava remontuos už didžiausią kainą

Trečdaliu pigesnį pasiūlymą pateikusius dalyvius pašalino, nors Aplinkos ministerija teisės aktų reikalavimus aiškina priešingai  

 

Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirinko brangiausią pasiūlymą tiltui per Nerį ties Jonava (kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 34 kilometre) rekonstruoti – įmonių konsorciumui, vienijančiam bendroves AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“, už tilto remontą bus sumokėti 2,42 mln. eurų. Tai trečdaliu – arba 630 tūkstančių eurų – didesnė kaina nei siūlė kiti konkurso dalyviai. 

 

Direkcija atmetė Lietuvoje veikiančios bendrovės „Latvijas tilti“ kartu su projektavimo partneriais iš Latvijos „Projects 3“ pateiktą pasiūlymą, nors bendrovės tuos pačius darbus siūlė atlikti trečdaliu pigiau – už 1,79 mln. eurų. Atmesdama bendrovių pasiūlymą Automobilių kelių direkcija pabrėžė, kad bendrovės pateikė du specialistus vietoj direkcijos reikalauto vieno specialisto statinių grupės – kelio ir tilto – remonto projektui parengti. 

 

Toks reikalavimas prieštarauja Aplinkos ministerijos pateiktam teisės aktų išaiškinimui, kuris teigia, kad Lietuvos statybos techninis reglamentas leidžia skirti tiek vieną, tiek kelis projekto vadovus, kurie būtų atsakingi arba už visos statinių grupės projektavimą, arba už atskirų grupės statinių projektavimą. Šiuo atveju – vienas specialistas galėtų projektuoti tiek kelio, tiek tilto remontą arba tai galėtų daryti atitinkamą kvalifikaciją turintys du atskiri specialistai – vienas parengtų kelio, kitas – tilto remonto projektus. 

 

„Nėra aišku, kodėl viena institucija teisės aktus traktuoja vienaip, nors aukštesnę teisinę galią turinti ministerija juos aiškina kitaip. Jei valstybės institucijos neturi vieningos pozicijos, kuo tuomet turėtų vadovautis rinkos dalyviai, teikdami pasiūlymus valstybės viešuosiuose pirkimuose? 

 

Manome, kad šiame konkurse nustatant būtent tokius konkurso reikalavimus buvo siekiama apriboti konkurenciją, kad kitos įmonės negalėtų dalyvauti konkurse ir varžytis mažesne kaina. Gaila, tačiau dėl tokios valstybės politikos labiausiai nukenčia gyventojai, kurie yra patikėję valstybės institucijoms atstovauti jų interesams ir ūkiškai leisti mokesčių mokėtojų pinigus“, – sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas. 

 

Automobilių kelių direkcijos rugpjūtį paskelbtu mažiausios kainos konkursu perkami darbai įprasti – tai standartinių konstrukcijų tilto remontas, pakeičiant naujas pakloto konstrukcijas, įrengiant naują dangą ir kelio atitvarus.  Vis dėlto pasiūlymus konkurse pateikė tik du dalyviai.   

 

Konkurse galėjusių dalyvauti įmonių skaičių ribojo tai, kad vienu pirkimu buvo perkami skirtingo pobūdžio darbai – tiek projektavimo, tiek projekto vykdymo priežiūros, tiek kapitalinio remonto darbai jų neskaidant, nors paprastai šias paslaugas teikia atskiros bendrovės. Sujungus darbus buvo sujungti ir kvalifikacijos reikalavimai, nustatant, kad vienas ir tas pats specialistas turėtų kelias skirtingas kvalifikacijas bei patirtį, o tokius specialistus Lietuvoje turi vos keletas įmonių. 

 

Pasiūlymams pateikti direkcija buvo nustačiusi 8 darbo dienų terminą, nors gautus pasiūlymus vertino ilgiau nei mėnesį. Sutartis su konkurso nugalėtojais – bendrovėmis „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“ ir „Tiltų ekspertų centras“ – pasirašyta spalio 27 dieną. Iš konkurso pašalinus bendroves „Latvijas tilti“ ir „Projects 3“ nugalėtojas buvo pasirinktas iš vieno likusio dalyvio.

 

Centrinio viešųjų pirkimų portalo (www.cvpp.lt) duomenimis, „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ yra dvi daugiausia Automobilių kelių direkcijos skelbtų viešųjų pirkimų laimėjusios bendrovės – nuo 2010 m. iki dabar su jomis sudarytos atitinkamai 64 ir 53 sutartys, už kurias bendrovėms sumokėta atitinkamai 159 mln. eurų ir 153 mln. eurų. 

 

Bendras direkcijos nuo 2010 m. iki dabar (be naujausių konkursų) viešiesiems pirkimams, neskaičiuojant mažos vertės pirkimų, išleistas biudžetas siekia 413 mln. eurų. Vadinasi, „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ laimėjo tris ketvirtadalius – arba 76 proc. – visų konkursų, skaičiuojant pagal vertę. 

 

Portalo duomenimis, būtent šioms bendrovėms ar jų konsorciumams patikėti 8 iš 10 didžiausios vertės Lietuvos kelių sektoriaus užsakymų, kuriuos administruoja Automobilių kelių direkcija. 

 

Apie „Latvijas tilti“

 

„Latvijas tilti“ yra Lietuvoje veikianti vienos didžiausių Latvijos statybų bendrovės atstovybė. „Latvijas tilti“ specializuojasi vykdyti tiltų, viadukų ir tunelių statybos ir rekonstrukcijos darbus, taip pat rekonstruoja ir stato jūros prieplaukas ir kranto įtvirtinimus. „Latvijas tilti“ akcijomis yra prekiaujama „NASDAQ OMX“ Baltijos šalių vertybinių popierių biržoje. 

 

„Latvijas tilti“ priklauso statybos ir gamybos įmonių grupei „LNK Industries“, kuri yra valdančiosios bendrovės „LNK Group“ dalis. Daugiau informacijos apie „Latvijas tilti“ svetainėje www.latvijas-tilti.lv

 

Apie „Kauno keliai“

 

UAB „Kauno keliai“ yra kelių ir gatvių tiesimo bei remonto sektoriaus bendrovė, teikianti paslaugas visoje Lietuvoje, bendrovė veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1940 metų. UAB „Kauno keliai“ yra atestuota ir turi teisę atlikti darbus valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, geležinkeliuose, oro uostuose, kituose transporto statiniuose (tiltai, viadukai, tuneliai ir t. t.), statyti sporto paskirties inžinerinius statinius, sąvartynus, kloti inžinierinius tinklus bei dirbti kultūros paveldo objektuose.

 

Bendrovės gamybinėje bazėje yra gaminami sertifikuoti betono gaminiai (grindinio trinkelės, gatvės bortai, vejos bortelių elementai ir kt.), įvairių klasių sertifikuotas prekinis betonas ir smėlbetonio mišiniai, asfaltbetonis, bituminė emulsija. UAB „Kauno keliai“ taip pat valdo ir eksploatuoja smėlio ir žvyro karjerą.  

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));