skip to Main Content

Kaip mes išsigandome sulaukėjusio malinua aviganio

Kristina Sulikienė

Tie, kas niekada nėra susidūrę su Malinua Belgų aviganiais, puola teisti ir kaltinti Komskį, kodėl nukreipė ginklą į šunį.

Mūsų kieme pernai sausio pradžioje priklydo Malinua aviganis, kuris, tik vėlai naktį paaiškėjo, galėjo būti Gintauto Labanausko, kuris jį laikė žuvusiu, šuo, pabėgęs iš namų ir sulaukėjęs.

Šuo buvo sulaukėjęs, elgesys buvo neprognozuojamas.

Visi kaimynai jį vijo iš savo kiemų.

Mėtė į jį daiktus, kažkas net šaudė į orą iš šratinio šautuvo.

Žmonių tokia reakcija, ir nieko čia nepakeisi. Uždaryti jį, sugauti nepavyko, net šungaudžiai nepagavo. Spėjamas savininkas tik vakare pagalvojo, kad čia gali būti jo šuo, atvykęs ieškoti pas mus, deja, matė tik pėdas, šuns neberadome, nors ir apėjome visą apylinkę. 

Keistai pasirodė tas šuo – staugdamas mano po langu, keistai išėjo ir dingo.

Tai viena agresyviausių šunų rūšių. Tiesa, šitas šunelis, kuris buvo didesnis už mūsų aviganį, palaižė man ranką, bet artyn nesileido. 

Nebijau nei šunų, nei arklių, tačiau buvo, kas bijojo šito šuns. Beveik visi, kas gyvena kaime, reagavo į šitą šunį agresija.

Kodėl visi žmonės reagavo taip? Nes tai viena agresyviausių rūšių. Snukis – juodas, akis – įkypos, žiūri keistu žvilgsniu, sukelia nesaugumo jausmą. Žmogui automatiškai kyla noras gintis.

Todėl prieš šitaip smerkdami Seimo nario Komskio brolį, pagalvokime: o kaip patys elgtumėmės?

Aš nebijojau priklydusio, sulaukėjusio Belgų aviganio – tačiau visi kiti mano kaimo gyventojai labai išsigando. 

Kas pagalį griebė, kad plytą, kas šautuvą.

Visada pasižiūrėkime, kaip reaguoja paprastas žmogus tokioje pačioje situacijoje, o tada smerkime.

Ir be to – visą savaitę visa žinisklaida verkė Leonido Donskio, tačiau tik Komskio brolis nušovė šunį, viskas, visa žiniasklaida verkia Ramzio.

Susimąstykime-  gal čia reikėjo tiesiog kažkokio naujo skandalo?

Juk kai pasieniečiai nušovė jaunuolį, tai iki pat generolo buvo teisinami šitie veiksmai. O čia juk ne žmogų nušovė, o tarnybinį šunį, kuris buvo vienos agresyviausių veislių, ir labai neprognozuojamų – atstovas.

Žinaisklaida iš karto pasigavo ir nuteisė medžiotojus, kad jie kalti, nesiklausė net versijos, kad kulka galėjo atšokti rikošetu.

Galėjo ir pats šuo užšokti ant kulkos, nes tai labai greitai lakstantys ir neprognozuojami šunys. Tegul nepasakoje  apie jų ištreniravimus, ir pasiekimus: mano kieme visą dieną gyveno toks šuo: nei išvaryti jo, nei pagauti nepavyko, jis per dieną įvarė stresą visiems namiškiams ir visam kaimui.

 

Facebook komentarai
Back To Top