skip to Main Content

LTF DĖL MEDICININIŲ INTERVENCIJŲ, KAIP NETEISĖTOS SĄLYGOS Į TĘSTINĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJAS IR NEFORMALŲJĮ SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMĄ, PANAIKINIMO

Lietuvos tėvų forumas kreipėsi į atsakingas valstybines institucijas  

DĖL MEDICININIŲ INTERVENCIJŲ, KAIP NETEISĖTOS SĄLYGOS Į TĘSTINĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJAS IR NEFORMALŲJĮ SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMĄ, PANAIKINIMO

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ iki 2021-09-13 nei skiepijimosi, nei testavimo sąlygų nebuvo numatyta ir aukštosios mokyklos bei švietimo įstaigos neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš studentų vadinamo galimybių paso, ar bet kokio kito dokumento, susijusio su medicininiais asmens duomenimis.

Nuo 2021-09-13 įsigaliojusi minėto Vyriausybės nutarimo redakcija numato medicininius kriterijus (medicinines intervencijas, arba persirgimą užkrečiama liga), kurie iškeliami kaip sąlyga į tęstinį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, tačiau Vyriausybė neturi jokių, nei iš įstatymų, nei iš Konstitucijos kylančių įgaliojimų savo nuožiūra priiminėti teisės aktus, numatančius, jog asmenys turi atlikinėti medicinines intervencijas, ar persirgti vienokia, ar kitokia liga, kaip sąlyga į mokslą ir švietimą, ar kaip sąlygų į kitų konstitucinių teisių įgyvendinimą.

Įstatymai nesuteikia Vyriausybei jokių įgaliojimų ir riboti asmens konstitucinės teisės į fizinę asmens neliečiamybę, kuri, be kita ko, yra asmens teisės į jo privatų gyvenimą dalis.  Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) asmens fizinį ir psichologinį neliečiamumą priskiria privataus gyvenimo sampratai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme. Net menkiausias kišimasis į asmens fizinę neliečiamybę prieš šio asmens valią turi būti laikomas Konvencijos 8 straipsnio laiduojamo privataus gyvenimo gerbimo ribojimu

Medicininės intervencijos (nuolat atlikinėti nosies landų tepinėlių ėminius, ar skiepytis), kaip ne savo noru pasirinkta medicininė procedūra (nepasirinkus netenkama teisės į tęstinį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, ar kitas konstitucines teises), savo ruožtu prilygsta privataus gyvenimo, apimančio fizinę ir psichologinę asmens neliečiamybę, gerbimo, laiduojamo Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, ribojimui. Taigi, nekyla abejonių, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nuostatos, numatančios, jog asmenys turi atlikinėti medicinines intervencijas, ar persirgti vienokia, ar kitokia liga, kaip sąlyga į mokslą ir švietimą, ar į kitų konstitucinių teisių įgyvendinimą, neteisėtai riboja konstitucinę asmens teisę į fizinę asmens neliečiamybę ir asmens teises į privatų gyvenimą.

Atkreipiame dėmesį, jog Vyriausybė nustatinėdama sąlygas dėl medicininių intervencijų atlikimo veikia ultra vires, t.y. viršija savo įgaliojimus, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, nepaiso joje įtvirtintų  teisinės  valstybės,  valdžių  padalijimo,  atsakingo  valdymo,  teisėtų  lūkesčių  apsaugos,  teisinio aiškumo, tikrumo principų, nepagrįstai ir neteisėtai riboja asmenų teises. Vyriausybės nutarimu įvedamas reguliavimas nesuderinamas ir su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21,22 ir 29 straipsniais, taip pat su Konstitucijoje įtvirtintu darnios visuomenės imperatyvu, taigi ir konstituciniu teisinės valstybės principu bei kelia didelę žalą. Sveikiems žmonėms, kuriems daugiau nei pusantrų metų ši liga jokio pavojaus nesukėlė, kaip ir kitiems su kuriais jie bendravo, ir kuriems iki šio laiko nereikėjo jokio testavimo, vakcinavimo, keliami politiniai, neteisėti reikalavimai atlikinėti medicinines intervencijas, kas teisiškai laikoma kūno sužalojimu, kaip sąlyga į mokslą ir švietimą bei kitų konstitucinių teisių įgyvendinimą.

Vadinamo „galimybių paso“ įvedimas grindžiamas ne teisiniais, ne medicininiais ir ne moksliniais pagrindais, – paskiepyti ar persirgę asmenys taip pat gali užsikrėsti ir sirgti bei tapti viruso nešiotojais. Politikai neslepia, jog GP įvedimas turi visai kitą tikslą, kad GP priemonė įvedama ne pandemijos valdymo tikslu, o kaip paskatinimas skiepytis.

Vakcinų saugumas ir veiksmingumas vis dar tiriamas. Klinikinis vaistinio preparato tyrimas įvardinamas kaip bet koks su žmonėmis atliekamas biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą. Todėl Covid-19 vakcinos niekam neturėtų būti privalomos, o asmenys pageidaujantys dalyvauti jų saugumo ir veiksmingumo tyrimuose, turėtų gauti pilną informaciją, skiepijimo naudą bei riziką konkrečiam asmeniui turėtų įvertinti gydytojas. Kol kas Covid-19 vakcinoms buvo suteiktas tik sąlyginis (laikinas) leidimas prekiauti.

Visos medicininės intervencijos ir medicininiai tyrimai turi būti atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų. Visuose teisės aktuose ir tarptautiniuose dokumentuose akcentuojamas savanoriškas, laisva valia duotas sutikimas, bei pilnas paciento informuotumas, kad jis galėtų išreikšti tokį sutikimą. Europos duomenų bazėje (EudraVigilance – EMA valdomoje sistemoje) registruojami tūkstančiai (nors apie tai praneša panašiai tik 1-10 proc.) šių vaistinių preparatų pašalinių poveikių, įskaitant sunkius sveikatos sutrikdymus ir mirtis, todėl šioje eksperimentinėje tyrimų stadijoje jokios prievartos skiepytis būti negali.

Negalime rizikuoti su COVID-19 vakcinomis bei jų galimais, įvairiais pašaliniais poveikiais, kurių ilgalaikiai poveikiai dar visiškai neištirti, nes tai ne tik paveiktų nukentėjusius vaikus ir suaugusiuosius, bet ir padarytų didžiulę žalą žmonijai apskritai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir galiojančiais įstatymais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bei kitais teisės aktais,  reikalaujame nedelsiant:

  1. Išsiaiškinti ir nubausti atsakingus asmenis – kurie neaišku kokiu teisiniu pagrindu nuo 2021-09-01 iki 2021-09-12 segregavo ir diskriminavo studentus, neužtikrindami jų konstitucinės teisės į mokslą, reikalaudami vadinamo galimybių paso, ar kitų skiepijimo, ar medicininių intervencijų atlikimo dokumentų, kaip sąlygos į tęstinį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija galiojanti laikotarpyje 2021-09-01 – 2021-09-12)), tokių kriterijų nėra.
  2. Užtikrinti kontaktinį tęstinį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, nekeliant neteisėtų sąlygų dėl medicininių intervencijų atlikimo, t.y. panaikinti neturint įstatyminių įgaliojimų priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija nuo 2021-09-13), 3.2.1.2. punktą toje apimtyje, kuri numato medicininius kriterijus (nuolatines medicinines intervencijas, arba persirgimą užkrečiama liga, 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčius), kurie iškeliami kaip sąlyga į mokslą ir švietimą, o taip pat visus kitus antikonstitucinius ribojimus ir bet kokią su tuo susijusią diskriminaciją.

Lietuvos Tėvų Forumo pirmininkas

Kęstutis Mikolajūnas

Dėl detalesnės informacijos kreiptis – +370 678 25555 Darius Trečiakauskas

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: DARIUS TREČIAKAUSKAS, LIETUVOS TĖVŲ FORUMAS

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));