skip to Main Content

Teismo psichiatrijos tarnyba terorizuoja piliečius, kurie nepaklūsta teismuose ir prokuratūroje klestintiems banditams

Ugnė Kryžiutė

 

Juodkaitės-Granskienės nuotrauka

Įsivaizduokime situaciją, į kurią gali patekti kiekvienas normalus, sveikas žmogus. Pagal kerštaujančio asmens skundą jums paskiriamas valandos trukmės pokalbis su psichiatru. Po dviejų mėnesių išaiškėja, kad  bendravote su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatru, kuris surašė ekspertizės aktą, „rekomenduodamas“ jus prievarta uždaryti į šios įstaigos Utenos psichiatrinę ligoninę trijų mėnesių terminui. Kadangi psichiatrui neva neužteko laiko, kad galėtų nustatyti, ar nesergate psichikos liga. Liaudiškai tariant, žmoguje ieškoma durniaus. Manote, kad taip negali būti?

Intriguojanti įvairovė garsių veikėjų su stažu. Tai – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė, Generalinės prokuratūros prokurorė Jolita Kančauskienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė ir kt.

2014-aisiais tuometinis Vilniaus apygardos teismo teisėjas A.Valantinas, vykdydamas  Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus vyriausiosios prokurorės J.Kančauskienės valią, asmeniškai dalyvavo neteisėtai pasiunčiant žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą į Lukiškių tardymo izoliatorių. 50-ąją (!) neteisėto suėmimo dieną aktyvistui ten atlikta dar viena egzekucija – ambulatorinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė.

„Teismo ekspertizės“ įgyvendinimu pasirūpino liūdnai pagarsėjusi Vilniaus apygardos prokurorė Vida Bracevičienė ir Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius. Taip vadinamo teismo  pirmininkė, prokurorės J.Kančauskienės bičiulė, teisėja Jolanta Bagdonienė (gimusi 1964 m.) specialiai paskyrė labiausiai pažeidžiamą civilinių bylų teisėją A.Juknevičių. Kad pastarasis teismo posėdyje Z.Šegždai nežinant ir nedalyvaujant (‚už akių“) priimtų banditams palankią nutartį dėl teismo ekspertizės paskyrimo.

2015-01-21d. Lukiškių kalėjime minėtą terorizavimo aktą įvykdė  Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrė Zita Kazėnienė ir teismo psichologė Vilma Joneliūkštienė. Kadangi pseudoekspertės, regis, pensijinio amžiaus, dėl jų sąsajų su Sovietų Sąjungos KGB struktūromis klausimo net nekilo. Kažin, ar kiltų klausimų ir dėl kandidatų į pensininkus – A.Valantino, J.Bagdonienės, V.Bracevičienės ir A.Juknevičiaus bendradarbiavimo su KGB  Lietuvos okupacijos laikais.

Represijų užsakovė – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė. Dabar Jurgelevičienė dirba eiline specialiste dviejose valstybės įstaigose: VšĮ„Centrinė projektų valdymo agentūra prie finansų ministerijos“ ir CPO (Centrinė perkančioji organizacija). Jos advokatas – Valdemaras Bužinskas, buvęs KGB tardytojas. J.Bagdonienės teisme aktyvistą Z.Šegždą nuteisė ukmergiškis teisėjas Rinaldas Adamonis, kurio tėvas – KGB papulkininkis Ignas Adamonis.

2015-06-20 d. aktyvistas apskundė „teismo eksperčių“ atliktą egzekuciją Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai. Tuometinė šios tarybos pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė atsirašė, kad taryba aktyvisto skundo nenagrinės, kadangi prokurorė V.Bracevičienė atsisakė(!) pateikti  teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto kopiją. Beje, tai žinodama, baudžiamąją bylą tirianti V.Bracevičienė atsisakė pateikti šio dokumento kopiją ir Z.Šegždai. Matyt, tuo kriminalinis elementas siekė išvengti išviešinimo.

Įtariu, kad už nuopelnus aptarnaujant prokuratūros ir teismų mafiją 2017 m. spalio mėn. Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (gimusi 1973 m.) gavo teisėjos darbą Lietuvos Aukščiausiame Teisme baudžiamųjų bylų skyriuje. Mano įtarimą sustiprino faktas, kad Gabrielė Juodkaitė-Granskienė tiesiu taikymu katapultavosi į kasacinį teismą neturėdama jokio teisėjo ar darbo teisme stažo! Vienok, jau trejus metus ši „teorinė“ teisėja kasacinius skundus praktiškai nagrinėja.

Toliau paskelbti 2 dokumentai atskleidžia teisėsaugos, teisėtvarkos, Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos nuo visuomenės itin kruopščiai slepiamus KGB metodus, skirtus susidoroti su mafijai neparankiais piliečiais. Taigi, jau dabar turite unikalią galimybę sužinoti, kaip pavojingai veikia kriminalinis elementas (valstybė valstybėje), siekdamas palaužti mūsų piliečių valią.

Būkite budrūs – kiekvienas iš jūsų esate valstybinių nusikaltėlių taikiklyje!

 

Zigmantas Šegžda, neteisėtai iškeldintas gyventi adresu: …  Kaunas,

TEISMO EKSPERTŲ VEIKLOS KOORDINAVIMO TARYBAI

Lietuvos teismo ekspertizės centras, Lvovo g. 19A, Vilnius

SKUNDAS

2015 m. birželio 20 d., Kaunas

Turiu pagrindo manyti, kad  2015 m. sausio 21 – kovo 26 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.79TPK-2/2015 teikdamos ekspertines išvadas, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo ekspertės Zita Kazėnienė ir Vilma Joneliūkštienė  nesilaikė  bešališkumo ir objektyvumo principų, aiškiai neskyrė objektyviai nustatytų faktų nuo spėjimų ir įspūdžių, nenurodė informacijos apie tiriamuosius šaltinius, kad būtų kiek galima sumažinta tiesos iškraipymo ir priekaištų tikimybė, ekspertės nevengė naudoti vertinančių formuluočių, užgaulių pastabų ir posakių, žeminančių žmogaus orumą, tuo padarydamos Teismo psichiatro, teismo psichologo eksperto etikos kodekso principų pažeidimus.

Taip manau dėl toliau pateiktų aplinkybių.

  1. Teismo psichiatrijos ekspertėZITA KAZĖNIENĖ tyrime dalyvavo apie penkiolika minučių, pateikė klausimus apie tai, ar Z.Šegžda ir jo artimieji neserga, ar nėra sirgę psichikos ligomis, pateikė klausimus susijusius su jo biografija. Į  visus klausimus Z.Šegžda pateikė atsakymus. Tai įrodo ekspertės teiginys – „kalba pakeltu balso tonu, aktyviai, savo iniciatyva, monologu dėsto įvairias pretenzijas“, „suteikė pagrindines savo gyvenimo anamnezės žinias.“ Išeidama iš kabineto ZITA KAZĖNIENĖ pareiškė, kad „gavau visus atsakymus ir mano darbas baigtas“.

Zigmantas Šegžda stebėjo ZITOS KAZĖNIENĖS elgesį  pokalbio metu bei jos mąstymo dinamiką ekspertizės akte dėstomų minčių kontekste,  ir nustatė, kad ZITA KAZĖNIENĖ tiek pokalbio metu, tiek ekspertizės išvadoje nevengė vertinančių formuluočių, užgaulių pastabų ir posakių, žeminančių jo orumą. Psichiatrė  ZITA KAZĖNIENĖ  apklausą pradėjo tiesmukiškais Z.Šegždos orumą žeminančiais klausimais, ar jis ir jo artimieji neserga, ar nėra sirgę psichikos ligomis. Įžeidžiantis klausimas buvo tyčia pateiktas, nes ekspertė jau turėjo visus medicininius duomenis apie tiriamojo psichikos sveikatą. Apie tai rašoma pačiame ekspertizės akte: „iš medicinos įstaigų, kuriose nurodyta, kad Z.Šegžda Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Šeškinės poliklininkos Psichikos sveikatos centre nesigydė. Pateiktoje Z.Šegždos asmens sveikatos istorijoje psichiatro įrašų nėra“.

  1. Psichiatrė akivaizdžiai buvo nusivylusi ir pyko, kad Z.Šegžda puikiai valdė diskusiją, viešpatavo pokalbyje ir nesidavė išmušamas iš pusiausvyros nereikšmingais klausimais apie biografinius duomenis, kas akivaizdžiai įrodo, jog pastaroji turėjo tikslą, užduotį išgauti Z.Šegždos prisipažinimą padarius nusikaltimą. ZITOS KAZĖNIENĖS suirzimą, pasipiktinimą ir nuoskaudą dėl to, kad Z.Šegžda nepasidavė jos įtakai ir nedavė galimybės jai įvykdyti savo paslėptos dienotvarkės (hidden agenda) atskleidžia jos akivaizdžiai įžeidžiančio vertinamojo pobūžio teiginiai, kraštutinai šališkai ir neigiamai apibūdinantys Z.Šegždos kalbą. Pavyzdžiui, nors mes tik kalbėjomės, ir jokie kiti veiksmai nebuvo atliekami, mano atsakymus į pateiktus klausimus psichiatrė savavališkai apibendrino neadekvačiomis sąvokomis: „mąstymas‘, „elgesys“, „monologas“, „sprendimai“. Sąvoką „monologas“ ekspertė tyčia vartojo, norėdama nuteikti prokurorą ar teisėją prieš Z.Šegždą, sudarydama įspūdį, kad pastarasis esą per daug šnekus ir nepasiduoda aplinkinių įtakai. Matyt, šiam Z.Šegždos charakterio bruožui įvardyti, kaip asmens„ekstravertiškumas“ arba „intarvertiškumas“ pagal Briggs Myers Type Indicator metodiką psichiatrė neturėjo tinkamo termino dėl perdėm atsilikusių jos profesinių žinių.
  2. Netoleruotina, kai psichiatrėsZITOS KAZĖNIENĖS mąstymą ir jos atliekamo darbo procesą akivaizdžiai užgožė nevaldomas neigiamų emocijų tiriamojo atžvilgiu protrūkis, kuris buvo aiškiai stebimas jos kūno kalboje, balso intonacijoje, kurioje girdisi beveik neslepiamo pykčio gaidos, bei akte surašytose frazėse, nuspalvintose tiriamajam itin nepalankiomis neigiamomis emocijomis. Ekspertė, gi, pati pripažino pareikšdama nusiskundimą, jog pokalbio iniciatyvą perleido Z.Šegždai, ir dėl savo gilaus emocinio sutrikimo negebėjo kontroliuoti savo darbo eigos: „pokalbio metu elgiasi savimi pasitikinčiai“, kalba <…> aktyviai, savo iniciatyva“, „stengiantis nukreipti pokalbį ekspertams aktualia tema, sunkiai koreguojasi“.

Psichiatrė buvo akivaizdžiai frustruota, pajutusi baimę dėl savęs menkinimo (mentaliteto, charakterių, išsilavinimo etc., kontrastinės asimetrijos paradigma), asmeniškai įsižeidė susidūrusi su jai netikėtai stipria Z.Šegždos asmenybe. Šios objektyvios aplinkybės nulėmė psichiatrės gynybiškai pasąmoninį, spontanišką polinkį kaltinti tiriamąjį dėl jo jai išsakytų nesuprantamų minčių, nuo savęs paslėptą paskatą jį sistemingai žeminti, tuo intuityviai reabilituojant save aplinkinių akyse.

Patekusi į kognityvinio disonanso spąstus, ekspertė padarė seką vienas kitą sustiprinančių impulsyvių, sąmonės nevaldomų sprendimų, slopinančių loginį mąstymą. vis labiau pasąmonės lygmenyje subjektyviai save tikindama, įtikinėdama ir įtikėdama, kad tiriamasis turi daug neigiamų charakterio bruožų, ir toks jos nekontroliuojamo neigiamų emocijų srauto užgožtas manymas padiktavo neobjektyvią išvadą, esą tiriamojo psichikoje dominuoja priešiškas nusistatymas.

  1. Teismo psichiatrijos eksperteiZITAI KAZĖNIENEI garbės nedaro akte pasireiškaintys tokie reikšmingi psichologinio smurto, nepagarbos, tiriamojo pažeminimo atvejai, kaip antai: „į  kabinetą atvestas Lukiškių TI-K darbuotojo“(esą Z.Šegžda atėjo ne savo noru, bet jį atvedė pririštą grandine prirakintą, kaip pavojingą nusikaltėlį, beje, net nenurodant „atvestojo“ pavardės); „nepagarbiai kalba apie savo buvusią sugyventinę“, „išreikštas priešiškumas …pareigūnų atžvilgiu“, „ kiek apsiraminęs, bet gana atmestinai suteikia … žinias“, „po kelių minučių monologo pats pasako“, „dėsto įvairias pretenzijas“, „irzliai atsako“, „mąstymas stokoja nuoseklumo“, „.emocijos kraštutinai nestabilios, sunkiai kontroliuojamos“, „sprendimuose vyrauja išgyvenimai“. Iš akto teksto leksikos matosi, kad tai kolektyvinio darbo rezultatas, ir kad prie jo surašymo galimai prisidėjo ne tik pati psichiatrė, bet ir Z.Šegždos itin neapkenčiantis teisininkas – advokatas, prokuroras ar teisėjas.
  2. Manau, kad didžiausią psichiatrės ZITOS KAZĖNIENĖS neprofesionalumą atskleidžia jos nelogiškas teiginys arba jokia faktine medžiaga nepagrįsta prielaida apie tai, kad Z.Šegždos mąstymas stokoja nuoseklumo. Pastarasis teiginys demonstruoja psichiatrės sutrikimą, pasimetimą ir dėl to sąlygotą nesugebėjimą sekti Z.Šegždos minčių sekos ir logikos. Gaila, bet, psichiatrė, susidūrusi su Zigmanto Šegždos jai pristatyta nepažįstama, nesuprantama teisine ir šiuolaikinio ekonomikso terminologija bei anglo-saksišku mentalitetu grindžiama logika, tiesiog psichologiškai kapituliavo, todėl Zigmanto Šegždos išsakytas mintis klaidingai įvardino „mąstymu, stokojančiu nuoseklumo“.

Šis teiginys psichiatrei reiškia tik tiek, kad Z.Šegžda kalbėjo ne pagal jos iš anksto susiplanuotą dienotvarkę, t.y, tai, kas Zigmanto Šegždos požiūriu buvo visiškai logiška ir nuoseklu, psichiatrės sutrikdyto, frustruoto mąstymo išdavoje pasirodė, kad „nuoseklumo“ buvo pristigta.

  1. ZITA KAZĖNIENĖ itin neprofesionaliai, neetiškai pasielgė, ekspertizės akte be jokio pagrindo piktai apkaltindama Z.Šegždą, esą jo emocijos kraštutinai nestabilios, sunkiai kontroliuojamos, nuotaika pažeminta, su polinkiu į susierzinimą, nepasitenkinimą ir pyktį. Gi, teigiamas dalykas yra tas, kad tuo psichiatrė pati paneigė savo teiginį, kad Z.Šegždos mąstymas stokoja nuoseklumo. Priešingai psichiatrės teiginiui, Z.Šegždos mąstymas kaip tik buvo nuoseklus, nes neįmanoma neutraliai stebėti ir nesiimti jokių teisinių veiksmų tuo metu, kai pripažinta nukentėjusiąja S.Jurgelevičienė su ikiteisminio tyrimo pareigūnais galimai sistemingai pažeidinėja įstatymus. Z.Šegždos kritiškas vertinimas, kurį neteisingai įvardija psichiatrė, kaip priešiškumą, kaip tik ir įrodo, kad pastarasis mąsto nuosekliai ir adekvačiai esamai situacijai. Be kita ko, kalėjimo aplinka, kurioje Z.Šegžda buvo priverstas 50 dienų iškentėti, yra kraštutinai priešiška aplinka, su Z.Šegžda buvo pasielgta kraštutinai griežtai, todėl pastarojo emocinė reakcija į tokį elgesį ir tokią aplinkąbuvo visiškai adekvati ir nuosekli.

Akivaizdu, kad psichiatrei, turint silpnokus loginio mąstymo pagrindus, buvo tiesiog neįmanoma įžvelgti to, ką galime drąsiai pavadinti Z.Šegždos stebėtinai aukšto lygio NUOSEKLUMU. Pažymėtina, kad giliau analizuojant psichiatrės surašytą tekstą, galime pastebėti, kad Z.Šegždos mąstymo nuoseklumą patvirtino akte ir psichiatrė, tik pati to nepastebėjo. Ekspertizės išvadose, beveik akto teksto gale, psichiatrė patvirtino, kad Z.Šegždai yra  būdingas „atkaklus (mano pastaba – t.y. asertyvus, nuoseklus) jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigimas“, kas įrodo pastarojo mąstymo nuoseklumą (apibrėžiant moksline sąvoka, tai – asertyvumas).

  1. Stebint teismo psichologės ekspertėsVILMOS JONELIŪKŠTIENĖS elgesį (ji savo tyrimo dalį atliko per 45 minutes) ir analizuojant jos surašytą ekspertizės akto dalį, pastaroji taip pat anaiptol nepasižymėjo savo euforija (disforijos antonimas), apibūdindama darbą su tiriamuoju.  Psichologė Z.Šegždos išsakytas mintis pakankamai įžeidžiamai įvardijo „padidintu agresyvumu“, „išreikštu emociniu nepastovumu“, „silpna emocijų ir elgesio kontrole“, „netolygiu elgesiu“.

Skaitytojui norėčiau apibrėžti tai, ko dėl savo išsilavinimo stokos negalėjo padaryti psichologė, kad pastarieji jos išvardyti „grėsmingi simptomai“ reiškia ne ką kitą, o aiškiai išreikštą Z.Šegždos charakterio bruožą – ekstravertiškumą, arba polinkį be jokios baimės atvirai reikšti savo emocijas, jausmus ir nuomonę, kas įrodo Z.Šegždos aukštą psichologinę brandą. Beje, tai patvirtina ir akte užfiksuoti Z.Šegždos teiginiai, kuriais jis atvirai save apibūdina: „Neslepiu emocijų, neturiu, ko slėpti. Kalbu, kaip galvoju, o jei kam nepatinka – viso gero“.

  1. Akivaizdu, kitaip ir būti negalėjo, kad mano profesionaliai išsakytos kritinės pastabos dėl jos taikomos primityvios testavimo metodikos psichologei Joneliūkštienei sukėlė permanentinį psichologinį šoką, todėl dauguma jos tolesnių vertinimų buvo skirti reabilituoti save, sunkiai betvardant nuoskaudą ir savęs menkinimą, kuriuos ji su apgailestavimu Z.Šegždai gan graudžiai išsakė – esą „ji dirba tik valstybės įstaigoje, todėl čia negalima tikėtis šiuolaikinio testavimo metodikų.“

Kaip skęstančioji besigriebdama už šiaudo, psichologė elementariuose dalykuose bandė įtariai įžvelgti ir smerkiančiai įvardyti Z.Šegždos esą įtartiną elgesį. Šypseną kelia jos teiginys, kad Z.Šegžda elgėsi iššaukiančiai, nes įėjęs į kabinetą apsidairo ir pastato ant stalo vandens buteliuką. Jei būčiau pasielgęs priešingai, psichologės apsauginė reakcija ją vėl paskatintų apkaltinti Z.Šegždą bet kuria kita neadekvačia elgsena, tai įvardydama pirmąja ant seilės užėjusia psichologijos mokslo sąvoka.

  1. Iš pažiūros nekalta sąvoka – „gan ekscentriškas elgesys“, kurią pradžioje pavartojo psichologė, akto išvadoje pagal savo esmę buvo iškraipyta, todėl virto grėsmingu kaltinimu Z.Šegždai, kuriant melagingą įspūdį, esą dėl tokio elgesio nebuvo galimybės atlikti tiriamojo psichikos būsenos įvertinimo.Tačiau, faktai įrodo, kad priešingai, Z.Šegždos ekscentriškumas ar ekstravertiškumas ne tik, kad netrukdė atlikti tyrimą, bet padėjo išsamiau jį atlikti. Tą pripažino ir pati psichologė, teigdama, kad Z.Šegžda „ psichologinio tyrimo metu gana šnekus <…>  pasakodamas apie save, savo gyvenimo įvykius, įspūdžius, neretai audringai demonstruoja savo emocijas“, „sunkiai nutraukiamu monologu išsako eilę pretenzijų dėl ikiteisminio tyrimo eigos, tyrimo veiksmų, jo pažeistų teisių, sužlugdyto jo verslo ir gyvenimo“.

Psichologė, matyt, dėl savo neišprusimo, painioja sąvoką „ekscentriškas elgesys“ su sąvoka „ ekstravertiškas elgesys“.  Bet elgiantis neetiškai, teismo psichologei buvo naudingiausia vartoti sau ir kitiems nesuprantamą sąvoką, kad būtų galima lengviau suklaidinti teisininkus, neturinčius psichologinio išsilavinimo, kurie vis tiek neatskiria viena nuo kitos  sąvokų „ekscentriškas, egocentriškas, ekstravertiškas, ekstraordinarus ar ekstrapoliuojantis ir t.t.“ prasmės. Kaip minėta, tyrimo metu apskritai nebuvo jokio veiksmo, ar „elgesio“, o vyko tik tiriamojo atsakinėjimas į klausimus, todėl iš piršto laužti vien spėjimais ir įspūdžiais grindžiami skambūs tiriamojo apibūdinimai (netolygus elgesys, greita nuotaikų kaita, betarpiškas reagavimas, silpna emocijų ir elgesio kontrolė, aukštas savęs vertinimas, pretenzingumas, polinkis išaukštinti save, o aplinką vertinti kaip priešišką, lengvai išsiprovokuojantis dirglumas, priešiškumas, padidintas agresyvumas, kritikos savo elgesiui stoka) yra skirti sukurti melagingam įspūdžiui, jog visgi egzistuoja vos pastebima abejonė dėl tiriamojo psichikos būsenos.

Psichologė, galimai turėdama užduotį iškraipyti tiesą, nenorėjo pripažinti, kad Z.Šegžda yra nuosekli, veržli, dinamiška ir energinga asmenybė, nes tokių charakterio bruožų būtų neįmanoma pritempti prie psichikos sutrikimo simptomų.

  1. Pažymėtina, kad psichologė VILMA JONELIŪKŠTIENĖ akivaizdžiai peržengia etiško elgesio ribas, (o gal tai indikuoja jos korupcinius ryšius su tikrąja ekspertizės užsakove?), kai aiškiai neskirdama objektyviai nustatytų faktų nuo spėjimų ir įspūdžių, nesiremdama jokiais objektyviais medicininiais duomenimis, apkaltina Z.Šegždąnetolygiu, „gan ekscentrišku“ elgesiu, lengvai išsiprovokuojančiu dirglumu, priešiškumu, ir visą tai ĮŽŪLIAI APIBENDRINA ir bando pritempti, įvardindama, kaip galimus Z.Šegždos psichikos sutrikimo simptomus, t.y. kad Z.Šegžda, jos nuomone gali sirgti psichikos liga. Tai įrodo, kad  psichologė VILMA JONELIŪKŠTIENĖ akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos ribas, nes psichikos sutrikimus gali diagnozuoti medikai psichiatrai, bet ne psichologai.
  2. Kad psichologei VILMAI JONELIŪKŠTIENEI galimai daro įtaką aukštos nukentėjusiąja pripažintos S.Jurgelevičinės pareigos ir akivaizdus noras pakenkti Zigmantui Šegždai, ekspertė savo tyrimo rezultatą subtiliai pritempia prie „objektyvios“ būtinybės ilgesniam pokalbiui su tiriamuoju jį stebint ilgesnį laikotarpį stacionaro sąlygomis. Pastarąjįnusikalstamą sprendimą psichologė VILMA JONELIŪKŠTIENĖ „autoritetingai“, visai be jokio rimtesnio argumentavimo pateisina tuo, kad esą ambulatorinio  tyrimo tardymo izoliatoriuje sąlygomis nėra galimybės panaudoti daugiau tyrimo metodikų ir inventarijų, nėra galimybės skirti daugiau laiko pokalbiui bei stebėjimui. Tačiau lieka visiškai neaišku, kodėl darant analogišką ambulatorinį  tyrimą ne tardymo izoliatoriuje, kažkodėl atsiranda galimybė skirti pakankamai laiko, ir panaudoti daugiau metodikų ir inventarijų išsamesniam psichologiniam tyrimui. Šį kartą vėl apkaltinamas Z.Šegžda todėl, kad jis yra suimtas, todėl jam būtina skirti dar vieną, kelis kartus ilgesnį suėmimą, tik šį kartą Utenos eksperimentiniame skyriuje. Ir vien tik tam, kad kažkodėl psichologė susidarė įspūdį, kad „reikalingas“ išsamus psichologinis ištyrimas, ir be kita ko, kad dar ji galimai vykdo ir S.Jurgelevičienės užsakymą, ir galimai ne už ačiū.
  3. Ekspertizės akto išvados tekstas pritemptai modifikuotas taip, kad būtų galima pateisinti jokiais faktiniais objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą rekomenduoti Zigmantui Šegždai skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje. Psichiatrės surašytoje išvados dalyje netikėtai atsiranda papildoma Z.Šegždos „psichikos būsena“ – tai stokojantis racionalumo mąstymas. Deja, psichiatrė negalėjo pagrįsti, kuo remiantis ji nustatė, kad Z.Šegždos mąstymas anot jos, ne tik , kad stokoja nuoseklumo, bet dar ir stokoja racionalumo. Manytina, kad dėl savo neišprusimo pati psichiatrė nelabai žino žodžio racionalumas prasmės, todėl parašė nesąmonę, nepateikdama tarptautinio žodžio „racionalumas“ apibrėžimo. (Skaitytojui padėsiu susiorientuoti, pateikdamas apibrėžimą. Racionalumas – individo savybė mąstyti ir/ar veikti remiantis protu, tikslingai, efektyviai išnaudojant turimus aplinkybes ir išteklius, įvertinant veiklos kainą ir galimas pasekmes, veiksmų tikslumas bei ekonomiškumas, aut.pastaba) Remiantis šiuo apibrėžimu, psichiatrė pasielgė ir neprofesionaliai, ir neetiškai, teigdama, kad Z.Šegžda stokoja savybės mąstyti remiantis protu, kas, logiškai mąstant, daro jį bepročiu.

Remiantis išdėstytu, manau, kad abiejų eksperčių rekomendacija yra gan racionali, nes remiantis protu, t.y. tiesiogine tyčia, tikslingai, efektyviai išnaudojant turimus aplinkybes ir išteklius, įvertinant veikos kainą ir galimas pasekmes, galimai priėmė pakankamo dydžio kyšį galimai už užsakovui naudingą rekomendaciją, bet neįvertino aplinkybės, kad už melagingą išvadą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 str., t.y. mąstymo racionalumo visgi buvo pristigta.

Dabar spręskite patys, kas mąsto logiškiau ir racionaliau – skundžiamos teismo ekspertės ar tiriamasis Z.Šegžda.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, už Teismo psichiatro, teismo psichologo eksperto etikos kodekso principų pažeidimus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos prašau:

  1. rekomenduoti taikyti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo ekspertėms Zitai Kazėnienei ir Vilmai Joneliūkštienei drausmines nuobaudas;
  2. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo ekspertėms Zitai Kazėnienei ir Vilmai Joneliūkštieneiatimti galimybę dirbti teismo psichiatru, teismo psichologu ekspertu.

PRIEDAS:

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.79TPK-2/2015

2015 m. sausio 21 – kovo 26 d., Vilnius

Ambulatorinę ekspertizę atliko teismo ekspertės: psichiatrė Zita Kazėnienė, psichologė Vilma Joneliūkštienė

Tiriamasis: Zigmantas Šegžda

PSICHIKA:

Į kabinetą atvestas Lukiškių TI-K darbuotojo. Pasisveikinus ir paaiškinus, kad jam paskirta teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, iš karto pradeda piktintis jam užduodamais klausimais, pvz., pasiteiravus, kokiomis praeityje sirgęs ligomis, irzliai atsako: „turit kortelę, pasižiūrėkit, mano privataus gyvenimo reikalas, kuo sergu.“

Toliau pokalbio metu elgiasi savimi pasitikinčiai, išdidžiai, gan demonstratyviai, kalba pakeltu balso tonu, aktyviai, savo iniciatyva, monologu dėsto įvairias pretenzijas daugelio ikiteisminio tyrimo pareigūnų atžvilgiu, aiškina: „man klizmą padarė, liepė pasirašyti apie pasižadėjimą neišvykti, jie provokuoja, kad į savo namus neįeisiu – visai naiviai, vaikiškai, pusgalvių kėgėbėšnikų mąstymas“, tvirtina, kad jam pareikšti įtarimai – „viskas suklastota, nuo A iki Z“, nepagarbiai  kalba apie buvusią sugyventinę Sigitą Jurgelevičienę, kuri neva pasakiusi „Aš turiu Valdemarą Bužinską, tu daugiau negyvensi čia, eik iš namų“, pripažįsta, kad ir „aš ją trumpinau dėl vaikų nepriežiūros, ji paliko savo vaikus“. Stengiantis nukreipti pokalbį ekspertams aktualia tema, sunkiai koreguojasi, toliau dėsto jam emociškai reikšmingus dalykus. Po kelių minučių monologo pats pasako: „kuo greičiau baikit šį reikalą“, kiek apsiraminęs, bet gana atmestinai suteikia pagrindines savo gyvenimo anamnezės žinias, epizodiškai vis sugrįždamas ir pakomentuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus.

Mąstymas stokoja nuoseklumo. Mintyse, samprotavimuose ir sprendimuose vyrauja išgyvenimai su dabartine juridine situacija, išreikštas priešiškumas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir buvusios sugyventinės atžvilgiu. Emocijos kraštutinai nestabilios, sunkiai kontroliuojamos, nuotaika pažeminta, su polinkiu į disforiją (susierzinimu, nepasitenkinimu, pykčiu).

PSICHOLOGO  TYRIMAS:

Naudoti metodai – pusiau struktūruotas interviu, stebėjimas, psichologinio įvertinimo metodikos.

Kontaktas pradžioje gana įtemptas, tiriamasis elgėsi iššaukiančiai, demonstratyviai (įėjęs į kabinetą apsidairo, neatsisėda, paspardo kėdę koja, išsitraukia buteliuką vandens, pasideda ant stalo savo daiktus) į pateikiamus anamnestinius klausimus atsako priešišku tonu, nenoriai pateikia duomenis apie save („čia mano asmeninis reikalas“, „turit kortelę“ ir pan.,).

Klausiant apie jam pareikštus įtarimus, pakeltu tonu, audringai, sunkiai nutraukiamu monologu išsako eilę pretenzijų dėl ikiteisminio tyrimo eigos, tyrimo veiksmų, jo pažeistų teisių, sužlugdyto jo verslo ir gyvenimo.

Įtarimus vadina „briedu“, pasak tiriamojo, „vis tai suklastota, surežisuota, surašyta, pakišta pasirašyti“, „totaliai nuo A iki Z viskas suklastota, aš tą įrodysiu.“. „Aišku, teismus irgi galima papirkti, bet Strasbūro nepapirksi“. Aiškina, kad Bužinskas jį čia „įgrūdo“, emocionaliai kalba apie pastarojo ryšius su KGB ir pan.

Aprimęs apie ikiteisminio tyrimo veiksmų pažeistas jo ir jo vaikų teises, žalojamą jo vaikų psichiką, žlugdomą verslą ir pan. Pasipiktinęs aiškina, kad „Jurgelevičienė atsikraustė į mano namus ir dabar sako, kad juose negyvensiu… man dabar draudžiama lankytis savo namuose, ten mano namai, mano vaikai, mano ofisas. Visu tuo siekiama mane sužlugdyti, išprovokuoti. Ir ekspertizė tam, kad paskui sakytų, jog aš psichas“.

Vėliau kiek ramiau teigia, kad byloje pateikti garso įrašai „gauti neteisėtai ir padirbti. Vadinasi, mane nuolat terorizuoja“, „tai neteisėtas sekimas, informacijos rinkimas ir paviešinimas“, jog „padariau klaidą – Jurgelevičienei pardaviau pusę savo namo, reikėjo atidavinėti paskolą, neturėjau, ką daryti. Viskas aišku, mane pasodins, priteis krūvą vaiko išlaikymo išlaidų, ir tada mano namo dalis atiteks jai ar nupirks ji jį“, čia pat piktai pradeda kalbėti apie advokatą („aš jį vadinu Bužinsku – Rupužinsku“), kuris „teisme dėl vaiko išlaikymo sako – „atiduok savo valia turtą, ir viskas“, atsisakiau, na ir tada prasidėjo… Kaunuosi šventą karą. Vienintelis būdas pasakyti pasauliui, kad esu“.

Psichologinio tyrimo metu gana šnekus, emocionalaus elgesio, pateiktas užduotis atlieka nuolat nukrypdamas į kita temas. Pasakodamas apie save, savo gyvenimo įvykius, įspūdžius, neretai perdėm audringai demonstruoja savo emocijas, kalba garsiai, lyg tribūnoje, palydėdamas savo žodžius išraiškingais gestais. Kartais apie save kalba trečiu asmeniu. Paprašius apibūdinti save, nurodo: „Drąsa kažko siekti, kažką daryti. Gyvenimo meilė. Judėjimas į priekį. Džiaugsmas. Naujovės. Mėgavimasis tuo, ką darai. Aš – stipri asmenybė. Bendraujantis.“ Pasak tiriamojo, „aš nenoriu valdyti savo fantazijų – tada gimsta visokios alternatyvos…. kaip tu gali valdyti savo veiksmus, jeigu užeina sąmonės srautas? Ir aš, pavyzdžiui, rašau eiles nesustodamas.“ „Neslepiu emocijų, neturiu, ko slėpti. Kalbu, kaip galvoju, o jei kam nepatinka – viso gero. Aš esu unikalus, vienintelis“.

Tyrimo metu stebimas netolygus elgesys (nuosaikaus elgesio epizodus keičia gan ekscentriškas impulsyvus elgesys), greita nuotaikų kaita, betarpiškas reagavimas, silpna emocijų ir elgesio kontrolė, aukštas savęs vertinimas, pretenzingumas, polinkis išaukštinti save, o aplinką vertinti kaip priešišką, lengvai išsiprovokuojantis dirglumas, priešiškumas, padidintas agresyvumas, kritikos savo elgesiui stoka. Visa tai gali būti vertinama ir kaip gynybinė reakcija į tiriamajam nepalankią, jį frustruojančią  (iškelta baudžiamoji byla, pareikšti įtarimai, skirtas suėmimas ir kt.) situaciją ir kaip stabilūs asmenybės bruožai, ir kaip psichikos sutrikimo simptomai.

Ambulatorinio  tyrimo tardymo izoliatoriuje sąlygomis nėra galimybės panaudoti daugiau tyrimo metodikų ir inventarijų, skirti daugiau laiko pokalbiui bei stebėjimui, todėl siekiant nustatyti tiek ekspertizės metu stebimo tiriamojo elgesio, tiek jo elgesio byloje nagrinėjamų įvykių determinantes (ar stebimas elgesys tiriamajam yra tipiškai būdingas, ar sąlygotas situacijos ir kitų faktorių), reikalingas išsamus psichologinis ištyrimas, ilgesnis pokalbio su tiriamuoju bei stebėjimo laikas.

IŠVADOS

PSICHIATRAS:

Įvertinus Z.Šegždos gyvenimo anamnezės duomenis, ikiteisminio tyrimo medžiagą, dabartinę jo psichikos būseną ir psichologinio tyrimo duomenis, išsiaiškinta, kad jis praeityje  į psichiatrus nesikreipė, buvo pilnai socialiai adaptuotas, įgijo aukštąjį išsilavinimą, dalyvavo darbinėje veikloje, dirbo vadovaujantį darbą. Šios ekspertizės metu tiriamasis jokių nusiskundimų psichikos sveikata  neišsako, psichikos būsenoje vyrauja asmenybės egocentriškumas, jaudrumas, kategoriškumas, stokojantis nuoseklumo ir racionalumo mąstymas, atkaklus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigimas, išreikštas priešiškumas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir sugyventinės atžvilgiu.

PSICHOLOGAS:

Psichologiniame tyrime  stebimas netolygus elgesys (nuosaikaus elgesio epizodus keičia gan ekscentriškas spontaniškas impulsyvus elgesys), greita nuotaikų kaita ir išreikštas emocinis nepastovumas, perdėm emocionalus, betarpiškas reagavimas, silpna emocijų ir elgesio kontrolė, aukštas savęs vertinimas, pretenzingumas, polinkis išaukštinti save, o aplinką vertinti kaip priešišką, lengvai išsiprovokuojantis dirglumas, priešiškumas, padidintas agresyvumas, kritikos savo elgesiui stoka. Dėl Z.Šegždos ekscentriško elgesio, neigiamos nuostatos ekspertizės atžvilgiu, ambulatorinės ekspertizės sąlygomis sąlygomis vienkartinio pokalbio metu nėra galimybės objektyviai įvertinti tiriamojo psichikos būsenos bei atlikti išsamaus psichologinio tyrimo, todėl tikslinga  stebėti jo psichikos būseną ir elgesį ilgesnį laiką stacionare.

Atsižvelgiant į tai rekomenduojame Zigmantui Šegždai skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje.

Teismo psichiatrijos ekspertė  ZITA KAZĖNIENĖ

Teismo psichologė ekspertė  VILMA JONELIŪKŠTIENĖ

 

AtsakytiPersiųsti
Facebook komentarai
Back To Top