skip to Main Content

 

Teismo pirmininko Maciejevski burtai – faktai byloje išgaruoja

 

 

Kreipiausi į prokuratūrą dėl Vilniaus miesto  apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Jan Maciejevski klastojimų – teisėjas nusprendė, kad mano išdėstyti faktai tėra mano „prielaida“, kitaip sakant, tokių dalykų byloje nėra įvykę.

 

Keisčiausia, kad tokias klastotes teismo pirmininkas daro visiškai nereikšmingoje  byloje – paprašiau nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo tokią teisėją Lidiją Valentukonytę, kuri „Laisvam laikraščiui“ įvedė cenzūrą ir eilinį kartą jį uždarė, areštuodama banko sąskaitas.

 

Vilniaus apygardos teismas panaikino šią Valentukonytės nutartį, tačiau ji toliau nagrinėjo bylą – tada parašiau skundą teismo pirmininkui, prašydamas ją nušalinti.

 

Minėtas „teisėjas“ Jan Maciejevski nieko gudriau nesugalvojo, kaip įrašyti į nutartį melagingas žinias – neva jokios cenzūros teisėja Valentukonytė neįvedė, todėl prašymas ją nušalinti nepagrįstas.

 

Tada kreipiausi į prokuratūrą dėl Maciejevski klastočių – nurodžiau, kad minėtas teisėjas suklastojo savo nutartį, įrašęs žinomai melagingus ir savo išgalvotus duomenis, ir pasirėmęs savo melagingais duomenimis, priėmė melagingą nutartį.

 

T.y. tokią klastotę Jan Maciejevski priėmė tam, kad išsukti nuo atsakomybės ir nenušalinti nuo šios bylos tokios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Lidija Valentukonytės, kuri šioje civilinėje byloje priėmė nepagrįstus ir man ir mano atstovaujamai įmonei „Patikimas verslas“ daug žalos padariusius sprendimus.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Valentukonytė civilinėje byloje Nr. e2-4821-608/2021 priėmė tokią nutartį :

 

patenkinti ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas Verslas“  iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento, internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt  publikuoti, įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“ (https://laisvaslaikrastis.lt/uz-vilniete-kazkas-deklaravo-pajamas-vmi-tiria-dokumentu-klastojima/), 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“ (https://laisvaslaikrastis.lt/kas-vadovauja-nacionaliniam-saugumui-strategine-reiksme-amobjektui-ggg-arba-kam-dirba-lietuvos-teisesauga-ir-teismai/), 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji Roko Masiulio ranka V.Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“ (https://laisvaslaikrastis.lt/desinioji-roko-masiulio-ranka-v-sliesoraitis-sutuoktinei-ir-dukroms-grasina-kad-savo-pazinciu-deka-pasodins-i-kalejima/), 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnį „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V.Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ (https://laisvaslaikrastis.lt/24249-2/) ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V.Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ (https://laisvaslaikrastis.lt/dar-nepaskirtas-lietuvos-gelezinkeliu-valdybos-pirmininkas-v-sliesoraitis-jau-grasina-apriboti-laisvo-laikrascio-veikla/).

 

 

Be to, teisėja Valentukonytė nurodė areštuoti bendrovės sąskaitas 10 tūkst. eurų sumai, tam, kad laikraštis neprisikeltų. Nors byla net nepradėta nagrinėti, tačiau ieškovo Sliesoraičio pretenzijos teismai tenkina pilnumoje.

Tokiu būdu teisėja Valentukonytė šioje byloje priėmė nutartį įvesti cenzūrą ir kontroliuoti žiniasklaidos tūrinį, net neišnagrinėjusi pareiškėjo ieškinio, tačiau avansu patenkinusi „pretenziją“ ir sustabdžiusi laikraščio leidybą.

 

Žinoma, kad tai neteisėta ir nusikalstama teisėjos Valentukonytės nutartis, tik bėda, kad teisėjai, spręsdami kitų žmonių likimus, už savo nusikaltimus neatsako.

 

Tada kreipiausi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos teisėjai Valentukonytei dėl piktnaudžiavimo, nurodžiau, kad ši jos nutartis nusikalstama dėl tokių priežasčių:

 

  1. Teisėja Valentukonytė nusprendė įvesti cenzūrą laisvai spaudai ir pati spręsti, ką laikraščiams galima rašyti, o ko ne.

Žinoma, tai laisvos spaudos pabaiga. Uždraudusi publikuoti straipsnius, kurie kai kam nepatinka, teisėja Valentukonytė įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

  1. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
  2. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.

Ar teisėja Valentukonytė yra bent pavarčiusi LR Konstituciją, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo? Jau nekalbant apie įstatymus, kuriais turėtų remtus. Kiek pamenu, Teismų įstatymas numato, kad „teisėjas, priimdamas nutartis, klauso tik įstatymo“.

  1. Visuomenės informavimo įstatymo 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę
  2. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
  3. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

Šiuo atveju teisėja Valentukonytė persekioja ‚Laisvą laikraštį“, nurodydama pašalinti jo paskelbtus straipsnius ir sužlugdydama jį ekonomiškai – uždarydama jos sąskaitas bankuose, kad jis negalėtų būti leidžiamas.

  1. Teisėja Valentukonytė iš esmės jau išnagrinėjo šią pretenziją, padarė tai už akių, nurodydama sustabdyti laikraščio leidybą ir išimti tam tikrus straipsnius, kurie nepatinka ieškovui.

Nors visi įrodymai, kad ‚Laisvame laikraštyje“ pateikti straipsniai atitinka tikrovę ir yra faktiniai duomenys (dokumentų kopijos yra pridėtos prie minėtų straipsnių), teisėja Valentukonytė nusprendė uždrausti skelbti tiesą, nes tai nepatinka ieškovui.

Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba, ir tarnybos pareigų neatlikimas.

Laikraščio uždarymas, net neišklausius jo, yra akivaizdus banditizmas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Taip pat nurodymas išimti tam tikrus straipsnius, net neišnagrinėjus, ar jie atitinka tikrovę ar yra faktiniai duomenys, yra piktnaudžiavimas tarnyba ir cenzūros įvedimas.

Vilniaus apygardos teismas panaikino teisėjos Valentukonytės paskirtas laikinąsias apsaugos priemonę – panaikino cenzūrą ir neteisėtą sąskaitą areštą. Deja, net praėjus dviem mėnesiams po šio sprendimo, UAB „Patikimas verslas“ sąskaitas iki šiol areštuotos, ir teisėja Valentukonytė iki šiol neįvykdė apygardos teismo nutarties.

Tada kreipiausi dėl teisėjos Valentukonytės nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, nurodžiau visas čia išdėstytas aplinkybes.

Mano skundą išnagrinėjo mano jau minėtas Vilniaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevski.

Jis savo nutartyje nurodė, kad visos čia mano išdėstytos aplinkybės apie cenzūrą ir sąskaitų areštą neatitinka tikrovės, ir yra mano išgalvotos.

T.y. teisėjas Jan Maciejevski nutartyje parašė : „Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog teisėja priimdama ginčo nutartį įvedė cenzūrą, vertintinos, kaip subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos“.

Prokuratūrai nurodžiau, kad tokiu būdu teisėjas Maciejevski sąmoningai suklastojo savo nutartį, visus realiai įvykusios faktus pavadindamas mano subjektyvia nuomone, tai yra tuo, ko realiai neįvyko.

Nors teisėjas Maciejevski puikiai žino teismo praktiką, ir kuo skiriasi faktas nuo nuomonės – faktą galima patikrinti. Tas faktas – teisėjos Valentukonytės teismo nutartimi įvesta cenzūra – buvo pateiktas teisėjui Maciejevski kaip dokumentas, ir jis puikiai žinojo, kad įvesta cenzūrą yra įvykęs faktas.

Tačiau Maciejevski vis tiek savo nutartyje parašė, kad to nėra buvę. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba – įvykusius faktus vertinti kaip mano fantaziją ir išgalvotus dalykus.

Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013), Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 100/2014). Atitinkamai šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės už tarnybinių įgaliojimų viršijimą (BK 228 straipsnio 1 dalis). Kaltininkas tyčia viršija įgaliojimus tada, kai suvokia, kad jo veiksmai pavojingi ir peržengia kompetencijos ribas, numato, kad dėl tokio elgesio neišvengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti didelė žala, nori tokių padarinių arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia arba netrukdo jiems atsirasti.

Piktnaudžiavimas, kaip ir bet koks kitas nusikaltimas, yra ne tik priešinga baudžiamajai teisei veika, bet ir pavojinga tam tikroms valstybėje vertinamoms vertybėms veika. Tai veika, daranti žalą kažkokiems gana svarbiems interesams (vertybėms). BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, ji reikalauja padarinių – turtinės ar neturtinės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).

Šioje byloje teisėja Valentukonytė, žinodama, kad ji veikia neteisėtai, uždarė ‚Laisvą laikraštį“, kuris leidžiamas jau daugiau nei 15 metų. Neteisėtai nurodė ištrinti to portalo straipsnius, o patį laikraštį uždaryti, uždėjus jos sąskaitomis 10 tūkst. eurų dydžio areštą. Akivaizdu, kad tokia neadekvati bausmė, net nepradėjus nagrinėti ieškinio, sukėlė „Laisvam laikraščiui“ sunkias pasekmes ir padarė jam didelę žalą – jis negalėjo būti toliau spausdinamas, nes neturėjo lėšų spaustuvei sumokėti, laikraščio prenumeratoriai negavo leidinio. Iš esmės šis verslas buvo sunaikintas vieninteliu neteisėtu ir nusikalstamu teisėjos Valentukonytės brūkštelėjimu. Teisėja Valentukonytė suprato, kad toks žingsnis sukels leidinio uždarymą, ir sąmoningai to siekė.

O „teisėjas“ Maciejevski nurodo, kad nieko panašaus nėra nutikę, ir tai įrašė dokumente – savo nutartyje.

Teisėjų įžūlumas klastojant savo nutartis pasiekė tokį lygį, kad jie bet kokį faktą pateikia kaip mano haliucinacijas, puikiai žinodami, kad tokie įvykiai yra įvykę.

Be to, teisėjas Maciejevski ne tik piktnaudžiavo tarnyba, tačiau ir suklastojo oficialų dokumentą – savo nutartį dėl atsisakymo nušalinti teisėją Valentukonytę.

Remiantis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Jan Maciejevski – piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento suklastojimo.

Aurimas Drižius

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));