skip to Main Content

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui

Skundas dėl nusikalstamo teisėjos L.Valentukonytės elgesio ir aplaidumo

Pareiškėjas Aurimas Drižius, ak. 36808110026, UAB „Patikimas verslas“ vadovas

2021 m. balandžio 16 d.

 

Civilinėje byloje Nr.  e2-4821-608/2021 teisėja L.Valentukonytė jau du mėnesius nesugeba įvykdyti Vilniaus apygardos teismo nutarties.

t.y.  2021 m. kovo 26 d. kreipiausi į teisėją Valentukonytę dėl baudos skyrimo antstoliui už teismo sprendimo nevykdymą ir įpareigojimo vykdyti sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-794-933/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą šioje byloje įvesti laikinąsias apsaugos priemones: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai: „Ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Uždrausti atsakovei UAB „Patikimas verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento, internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt publikuoti (viešinti), įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnyje „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnyje „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnyje „Dešinioji Roko Masiulio ranka V. Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnyje „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnyje „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ ieškovo Vyganto Sliesoraičio privačius duomenis – asmens kodą, banko sąskaitos numerį, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį bei nekilnojamojo turto adresą. Likusioje dalyje ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti“.

Šioje byloje teisėja Valentukonytė buvo įvedusi cenzūrą ir pritaikiusi tokias laikinąsias apsaugos priemones : Ieškovo Vyganto Sliesoraičio, gyvenančio M. K. Čiurlionio g. 3-34, LT-03104 Vilnius, asmens kodas 35403280271, reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas verslas“, buveinė J. Savickio g. 4, LT-01108 Vilnius, juridinio asmens kodas 303121202, nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar/ir trečiuosius asmenis, 10000,00 EUR (dešimties tūkstančių eurų) sumai, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu Vygantu Sliesoraičiu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 10000,00 EUR sumos.

Nors Vilniaus apygardos teismas buvo aiškiai panaikinęs UAB „Patikimas verslas“ sąskaitų areštą 10 tūkst. eurų sumai, tačiau šias sąskaitas areštavęs antstolis A.Bublys iki šiol sąmoningai nevykdo šio teismo sprendimo. Dar kovo 17 d. antstoliui elektroniniu paštu buvo išsiųstas minėtas apygardos teismo sprendimas ir prašymas, kad jis būtų įvykdytas nedelsiant: Aurimas Drizius 03-17, tr 15:11 (prieš 9 dienas) skirta A.Bublys prašau vykdyti nedelsiant.

Vietoj to buvo gautas atsakymas, kad neva dar kartą turiu kreiptis į teismą: Svetlana Kondakova 03-25, kt 09:26 (prieš 1 dieną) skirta aš Laba diena, Pranešame Jums , kad dėl arešto panaikinimo reikia kreiptis į teismą. Priedas : pranešimas apie atsisakymą įrašyti duomenis turto arešto aktų registre. Pagarbiai, Antstolio padėjėja Svetlana Kondakova.

Antstolio Bublio padėjėja atsiuntė man raštą (pridedamas), kuriuo atsisakoma vykdyti Vilniaus apygardos teismo nutartį atšaukti laikinąsias apsaugos priemones. Tai akivaizdus antstolio Bublio atsisakymas vykdyti teismo sprendimą. Toks atsisakymas tik didina žalą, kurią UAB „Patikimas verslas“ jau padarė teisėja Valentukonytė, priėmusi neteisėtą nutartį įvesti cenzūrą. UAB „Patikimas verslas‘ negali vykdyti veiklos, iš įmonės yra atleisti visi darbuotojai, „Laisvo laikraščio“ leidyba sutrikdyta. Dėl teisėjos Valentukonytės padarytos žalos UAB „Patikimas verslas“ jau pateiktas ieškinys Vilniaus apylinkės teismui. Neįtikėtina, kad ponia Valentukonytė, pridariusi tiek daug įstatymų pažeidimų, toliau bando „nagrinėti“ šią bylą. Tai, kad antstolis Bublys atsisako vykdyti teismo nutartį ir toliau daro žalą UAB „Patikimas verslas“, yra nusikaltimo, numatančio atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą, sudėtis.

BK 245 straipsnis. Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas Tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Atsisakęs vykdyti teismo sprendimą, antstolis Bublys pažeidė ir kitą įstatymą – Antstolių įstatymo 16 straipsnis. Antstolio atsakomybė 1. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą turi atlyginti ir asmuo, kurio, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigę. 2. Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

Remdamasis išdėstytu, prašiau spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo nevykdymo civilinėje byloje Nr. e2S-794-933/2021, o taip pat spręsti klausimą dėl šio sprendimo nevykdančio antstolio A.Bublio atsakomybės.

Tačiau iki šiol teisėja Valentukonytė nepadarė nieko, kad panaikintų savo neteisėtais sprendimais padarytą žalą – nors šis mano prašymas į teismą su elektroniniu parašu buvo išsiųstas dar kovo 26 dieną, tačiau iki šiol jokios reakcijos į mano prašymą. Įmonei toliau daroma didžiulė žala, areštuotos sąskaitos, ji negali vykdyti veiklos, o teisėja Valentukonytė, pridariusi įmonei didžiulės žalos, toliau miega, ir nieko nedaro.

Remdamasis išdėstytu, prašau nušalinti teisėją Valentukonytę nuo šios bylos ir spręsti jos drausminės atsakomybės klausimas – ji pridarė didžiulės žalos įmonei savo neteisėtais sprendimais. Šią žalą reikės padengti Lietuvos Respublikai. Gaila, kad ne asmeniškai teisėjai Valentukonytei.

Aurimas Drižius

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. balandžio 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, pavaduojantis teismo pirmininką, Jan Maciejevski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Patikimas verslas“ atstovo Aurimo Drižiaus pareiškimą dėl teisėjos Lidijos Valentukonytės nušalinimo,

 

n u s t a t ė:

 

atsakovės UAB „Patikimas verslas“ atstovas (vadovas) Aurimas Drižius civilinėje byloje Nr. e2-4821-608/2021, kurioje nagrinėjamas ieškovo Vyganto Sliesoraičio ieškinys, pareikštas atsakovei UAB „Patikimas verslas“ dėl garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, pareiškė teisėjai Lidijai Valentukonytei nušalinimą, motyvuodamas tuo, kad teisėja priimdama 2021 m. sausio 15 d. nutartį, kuria taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštavo įmonės turtą, įvedė cenzūrą bei padarė įmonei žalą ir neištaisė šio pažeidimo iki šiol, kas, atsakovės atstovo nuomone, sudaro pagrindą teisėją nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo.

 

 

Pareiškimas dėl nušalinimo atmetamas.

 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 64 straipsnį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

Teisėja Lidija Valentukonytė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo teisėją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.), tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje  Nr. 2KT-33/2008).

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis Nr. e2KT-49-943/2019). Sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, savaime nėra pagrindas abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012).

Įvertinus pareiškime nurodomus teisėjos nušalinimo pagrindus, konstatuotina, kad pareiškimas dėl teisėjos Lidijos Valentukonytės nušalinimo yra susijęs išimtinai su teisėjos procesine veikla – 2021 m. sausio 15 d. priimta nutartimi, kuria byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kas savaime nėra įstatyminis pagrindas teisėją nušalinti, kadangi bylos nagrinėjimo procesas priskirtinas išimtinai teismo, o ne byloje dalyvaujančių asmenų diskrecijai. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytą atsakovės turto areštą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teisėja priimdama minėtą nutartį išreiškė išankstinę nuomonę ir (ar) šališkumą nagrinėjant bylą. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog teisėja priimdama ginčo nutartį įvedė cenzūrą, vertintinos, kaip subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-71-943/2019). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė ir pasinaudojo minėta pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo teise.

Išnagrinėjus pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, konstatuotina, kad nėra nušalinimo pagrindų, nustatytų CPK 64 ir 65 straipsniuose, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu, todėl pareiškimas dėl teisėjos Lidijos Valentukonytės nušalinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69, 290 ir 291 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teismo pirmininko pavaduotojas,

pavaduojantis teismo pirmininką                                                                                                                                               Jan Maciejevski

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));