skip to Main Content

 

Teismas vertins, ar STT yra nusikalstama organizacija

 

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevičienė (nuotr. viršuje) nusprendė, kad „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus išsakyta nuomonė, kad „reikia nepamiršti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra nusikalstama organizacija, dengianti organizuotą nusikalstamumą, kurios pažymomis D.Grybauskaitė šantažavo Seimą“ neatitinka tikrovės ir pareikalavo, kad minėtas straipsnis būtų pašalintas iš portalo www.laisvaslaikraštis.lt

 

A.Drižius pateikė faktus, kodėl jis galvoja, kad STT yra nusikalstama organizacija ir apskundė šį sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pastarajam teko nelengva užduotis – vertinti minėtus STT vadovų įvykdytus nusikaltimus – t.y. atsisakymą tirti aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų – Dalios Grybauskaitės ir Lino Linkevičiaus piktnaudžiavimą tarnyba, bylų klastojimą, įrodymų naikinimą ir kitą nusikalstamą veiklą.

 

 Kaip žinia, dar 2015 m. pabaigoje Dalia Grybauskaitė, atėjusi į Seimą, jos vadovus ėmė šantažuoti, kad jeigu Seimas nepatvirtins jos jau trečią kartą teikiamo kandidato į generalinius prokurorus, tai jis paviešins spec. tarnybų surinktas pažymas apie kai kuriuos Seimo narius. D.Grybauskaitė minėjo, kad trys Seimo frakcijų vadovai – B.Bradauskas, J.Sabatauskas ir V.Gapšys buvo susitikę Kaišaidoryse su kai kuriais „šešėlinio pasaulio atstovais“ ir tarėsi, ką paskirti generaliniu prokuroru. Vėliau paaiškėjo, kad tai viisškas pramanas, ir jokio panašaus susitikimo nėra buvę. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai prezidentė STT ir VSD surinktas pažymas naudoja politinėje kovoje.

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2015/11/04/news/prezidentes-d-grybauskaites-gasdinimai-politikus-tik-prajuokino-539734/

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismui

2017 m. spalio 2 d.

Pareiškėjas Aurimas Drižius, 

UAB „Patikimas verslas“ direktorius, portalo www.laisvaslaikrastis.lt redaktorius

Konstitucijos per. 23b, Vilnius

 

Atsakovas : Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Gedimino pr. 60, LT01110, Vilnius

 

 

Skundas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo

2017-09-22 Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – ZEI) priėmė sprendimą Nr. SPR-114 „Dėl publikacijos „Reikia nepamiršti, kad STT yra nusikalstama organizacija, dengianti organizuotą nusikalstamumą“ paskelbtos informacijos.

ZEI nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Patikimas verslas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo publikacijoje „Reikia nepamiršti, kad STT yra nusikalstama organizacija, dengianti organizuotą nusikalstamumą“ („Laisvas laikraštis“, 2017 m. sausio 7-13 d., Nr. 1/606) ir reikalauti jį pašalinti (interneto tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt).

 

Šis ZEI sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, minėtas teiginys yra straipsnio autoriaus nuomonė, kuri yra pagrista faktais. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad pati STT nesikreipė į ZEI tai pati šios tarnybos vadovė nusprendė pradėti tyrimą ir ginti šios institucijos garbę.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad savo atsakyme ZEI aš nurodžiau visas aplinkybes, kodėl STT galima laikyti nusikalstama organizacija, dengiančia organizuotą nusikalstamumą, tačiau ZEI atsisakė vertinti šiuos faktus, nurodydama vienintelį argumentą –  kad joks teismas nepripažino STT nusikalstama organizacija.

Todėl ZEI nuėjo lengviausiu keliu – nusprendė, kad joks teismas nenusprendė, kad STT yra nusikalstama organizacija, todėl tai konstatuoti negalima.  Tačiau šioje publikacijoje niekur nėra rašoma, kad teismas ar kita „kompetentinga institucija“ pripažino, kad STT yra nusikalstama organizacija – tai yra mano asmeninė nuomonė, kuri remiasi labai konkrečiais faktais:

 

1. STT atsisakė tirti mano pareiškimą dėl akivaizdaus nusikaltimo – grupės valstybės pareigūnų ekskursijos į Prancūziją Karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“, tam panaudojant biudžeto lėšas.

2. STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kredito unijos Centro taupomoji kasa reketo, tačiau paaiškėjo, kad į visą šią istoriją įsivėlę ir Lietuvos banko vadovai, išėmė iš bylos ir sunaikino bylos įrodymus – minėtų pareigūnų pokalbių garso įrašus. Taip STT įrodė, kad dengia organizuotą nusikalstamumą – kredito unijų reketą.

 

Dabar pateiksiu kiekvieno epizodo paaiškinimus:

1. STT atsisakė tirti korupcinį nusikaltimą – grupės tarnautojų ekskursiją į Prancūziją

Dar 2015 m. rugsėjo 20 d. grupė valstybės tarnautojų  (Linas Linkevičius, Dalia Grybauskaitė ir kiti valstybės tarnautojai) Lietuvos Karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“ nuskrido stebėti Europos krepšinio čempionato finalą į Prancūzijos miestą Lilį. Krepšinio varžybų stebėjimas mokesčių mokėtojų sąskaita ir trumpalaikės atostogos Prancūzijoje neįeina į valstybės tarnautojų pareigas, todėl tai yra akivaizdus piktnaudžiavimo tarnyba pavyzdys. 2015 m. kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl minėto piktnaudžiavimo tarnyba, pastaroji persiuntė pareiškimą į STT, o ši atrašė „raštus“, nors turėjo priimti nutarimą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Galop STT nurodė, kad jos „raštus“, ar jie teisėti,  turi nagrinėti administracinis teismas. Tačiau teismai nenagrinėjo pačios šios ekskursijos teisėtumo, tačiau leidosi į lankas apie tai, ar STT galėjo atsirašinėti „raštais“ apie minėtą nusikalstamą veiklą.  

 T.y. 2015 m. rugsėjo 20 d. grupė valstybės tarnautojų nežinia kieko iniciatyva ir tokiu pagrindu nurodė KOP juos nuskraidinti į Prancūziją trumpalaikėms vienos dienos atostogoms. Iš esmės grupė draugų su Dalia Grybauskaitė priešakyje nuskrido į Lilį pažiūrėti finalines Europos krepšinio čempionato rungtynes. Jokių tarnybinių pareigų jie ten neatliko, o tik ištaškė dešimtis tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų, kad galėtų pamatyti šį reginį. Visi šie veikėjai padarė minėtą nusikaltimą siekdami asmeninės naudos – išvykti pailsėti į Prancūziją mokesčių mokėtojų sąskaita.

 Kreipiausi į GP, kuri mano skundą persiuntė į STT, pastaroji raštais atsisakė nei pradėti, nei atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl toks STT atsirašinėjimas vertintinas kaip nusikaltimo dengimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.  2015-12-15 buvo gautas 2015-12-11 Generalinės prokuratūros ONTT vyr. prokuroro pavaduotojo R.Petrausko raštas, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano prašymą „dėl galimai nusikalstamos veikos LR BK 228 str.“, nenurodant apskritai jokių motyvų, kodėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame rašte nurodyta, kad mano skundai buvo išnagrinėti vadovaujantis viešojo administravimo taisyklėmis. Nors aš prašiau priimti procesinį sprendimą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek STT, tiek ir Generalinė prokuratūra išsisukinėjo nuo tokio sprendimo, atsirašinėdamos raštais.

2015-10-08 raštu man atsakė STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotojas Egidijus Radzevičius. Jis nurodė : „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad „Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidentas gali būti prieš Iaiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka.“ Lietuvos Respublikos Seimo statuto 228 straipsnyje nustatyti pagrindai pradėti apkaltos procesą“.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra pažymėjęs, kad Respublikos Prezidento imunitetas jo pareigų vykdymo laikotarpiu yra labai platus. Jo turinį sudaro tai, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Atitinkamai, dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškiname, kad šiuo atveju STT negali taikyti Baudžiamojo proceso kodekso normas ir spręsti dėl procesinio sprendimo, (pagal analogiją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A- 442-583-08).

Tuo pačiu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Respublikos Prezidentas aprūpinamas specialios paskirties lėktuvu.

Taip pat informuojame, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis prokuratūra kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, o informacijos pateikimo požiūriu šis STT atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Toks atsirašinėjimas vertintinas tik kaip nusikaltimų slėpimas arba tarnybos pareigų neatlikimas. Šiuo atveju STT nei pradėjo, nei atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o tik nukreipė mane į administracinį teismą, kuris šioje byloje nieko negali nuspręsti. Suprantama, kad Respublikos Prezidentas turi imunitetą, t.t. ir negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau paties prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jei nebuvo nurodyta, kad tirti reikia tik Prezidentės veiklą (o net jeigu ir taip), tai nereiškia, kad prokuratūra ir STT turi teisę atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fakto – neteisėto karo orlaivio naudojimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, aiškėtų, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, kas tai padarė ir ar pakankamas pagrindas pareikšti įtarimus kam nors.

Pagal Specialiųjų tyrimų veiklos taisykles, ir įstatymo reglamentavimą, ši įstaiga tiria tarnybų korupcinio pobūdžio, tarnybinio kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba veikas (pagrindinai LR BK 228-229 str.).

Aš dėl tokios veikos ir kreipiausi. Kodėl Atsakovas atsisako tirti ir prašo jį įpareigoti per teismą, man yra nesuprantama. Be to, LR BPK nedraudžia pradėti tyrimo prieš teisinę neliečiamybę turinčius asmenis, tiesiog dėl bylos iškėlimo, patraukimo juos atsakomybėn yra numatyta apkaltos procedūra, o dėl Seimo narių patraukimo, išsiaiškinus, jog tai jie kaltieji asmenys, numatyta, jog kreipiamasi į Prokuratūrą, o ši kreipiasi į Seimą. Tirti Prezidento veikas nedraudė joks įstatymas, kai buvo siekiama susidoroti su Rolandu Paksu, jam buvo iškelta ir baudžiamoji, ir apkaltos procedūros, todėl STT atsakymas, tiksliau, nenoras nieko tirti, nėra pagrįstas.

 Todėl STT raštuose neteisingai atrašinėja, jog aš net negaliu kreiptis, jeigu aš įtariu, jog piktnaudžiavo galimai Prezidentė. Tai yra neteisingas įstatymų traktavimas. Be to, tyrimas pagal faktą gali būti pradėtas aplinkybių tikslinimui, nepradedant ikiteisminio tyrimo, taip atliekama didžioji dauguma tyrimų, jeigu yra kliūčių vykdyti tyrimą, yra atliekamas aplinkybių tikslinimas, apklausiami asmenys ne ikiteisminiame tyrime. Tokį tyrimą pagal pranešimą Atsakovas pilnai galėtų atlikti. Be to, lėktuvą užsakinėjo ne Dalia Grybauskaitė, o Prezidentūros kanceliarija yra administracinė įstaiga, ten nėra žmonių su teisiniu neliečiamumu, kad būtų neįmanoma apklausti. Tas pats su Karinių oro pajėgų vadovybe, niekas nekliudo apklausti, kokiu pagrindu buvo išskirtas lėktuvas ir lakūnai, kaip tai atitiko „VIP modulį“ .

 

 

2.  Dėl kredito unijos Centro taupomoji kasa reketo.

TV laidų „Patriotai“ vedėjas ir garsi žurnalistė, knygos apie Dalią Grybauskaitę „Raudonoji Dalia“ autorė  Rūta Janutienė mano, kad jai šiuo metu iškelta baudžiamoji bylą už tariamą Lietuvos banko Bankų priežiūros departamento vadovo Valionio šmeižtą yra politinė.  Kaip žinia, dar 2016 m. „Lietuvos rytas“ parodė laidą apie tai, kad neva Lietuvos banko Priežiūros tarnybos viršininkas Vytautas Valvonis per tarpininkus reikalauja 50 tūkst. eurų kyšių iš Centro taupomosios kasos unijos vadovo Kazio Ratkevičiaus už palankias Lietuvos banko tyrimo išvadas.  Neva STT tyrė šią bylą, ir buvo net patvirtinusi nusikalstamos veikos imitavimo modelį:  kredito unijos apsaugos vadovas vedė derybas su V.Aleksiuku, spaudusiu greičiau sumokėti pinigus, kurie esą bus perduoti V.Valvoniui. Priešingu atveju unija esą bus uždaryta. STT užfiksavo, jog V.Aleksiukas bendrauja su A.Labunsku, o derybos jau buvo priartėjusios prie momento, kai turėjo būti perduoti pinigai.

Tačiau tuo metu Centro taupomosios kasos vadovas Kazys Ratkevičius nuėjo pas Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską ir pareiškė: „Mes pinigų nemokėsime.“ Taip Lietuvos bankas sužinojo, kad vyksta veiksmas, kuris gali blogai baigtis. Nusikalstamos veiklos imitavimo modelis netrukus buvo nutrauktas – pinigai gavėjo nepasiekė, o Lietuvos bankas ir net Generalinė prokuratūra paskelbė, kad su banko veikla tai neturi nieko bendra. Tai vyko kaip tik tuo metu, kai V.Vasiliauskas turėjo būti tvirtinamas antrai kadencijai.

„Lietuvos ryte“ buvo pateikti ir neva STT užfiksuoti tokie pokalbiai:

Čia pateikti galimai V.Valvonio ir jo pažįstamo A.Labunsko pokalbiai vieno prekybos centro picerijoje Vilniuje 2015 m. gruodžio pabaigoje ir 2016 m. sausį. Tuo metu V.Valvonio sudaryta Lietuvos banko komisija purtė kredito uniją Centro taupomąją kasą, jai buvo pritaikytos sankcijos, grasinama net atimti licenciją. 

Pirmasis pokalbis: 2015 metų gruodžio pabaiga, kalba netaisyta, tik praleisti rusiški keiksmažodžiai, o jų – tikrai nemažai.

 A.Labunskas: Labas.

 V.Valvonis: Zdarova (labas – rusiškai). 

A.L.: Jau ką nors užsakei? Man paėmei alaus?

 V.V.: Ne, aš su mašina. 

A.L.: Klausyk, ko norėjau, žinai, Valdemarka (tarpininkas V.Aleksiukas. – Red.) dar kartą kalbėjo su jais. Tai jie, koroče (trumpai – rusiškai), sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi..

. V.V: Tuoj, bl… aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl… nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis. (K.Ratkevičius tvirtino, kad po šio pokalbio, gruodžio 30-ąją, jis buvo iškviestas į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą, ir V.Valvonis užsiminė, kad kredito unija gali netekti licencijos.) 

A.L.: Va va, ir aš taip sakiau.

 V.V.: Dengi večerom, a stulja utrom (pinigai vakare – kėdės rytą – rusiškai.) 

A.L.: Aš taip Valdemarkai ir sakiau, kad nesiterliotų, jis, žinai, cackinasi ten su jais, p… jiems protą. 

V.V.: Gerai, koroče, pagąsdinsime juos rašteliu, kad… (Netrukus iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos buvo atsiųstas perspėjamasis raštas, kad tikrinimo metu rasta bloga padėtis kredito unijoje. – Red.). 

A.L.: Va, taip geriau. 

Dalijosi grobį dar jo negavę Antras pokalbis, 2016 metų sausio mėnesio antroji pusė. 

A.Labunskas: Valdemaras (turimas galvoje V.Aleksiukas. – Red.) nori susitikti. 

V.Valvonis: Ko? 

A.L.: Nu, koroče, sakė, kad jie pakraupo nuo tavo rašto, sako, nori… 

V.V.: O ko jie tikėjosi? Pas mane, va, Aušrelė… (kalbama apie kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoją Aušrą Staliulionytę. – Red.). V.V.: Aušrelei bus, kaip visi, taip ir jai, o sankcijos ten – ch…, sankcijos ten dar bus. (Kredito unijai Lietuvos banko Priežiūros departamentas pritaikė plėtrą ribojančias sankcijas, balandį buvo paskirta nauja inspektuojanti Lietuvos banko komisija. – Red.)

 A.L.: Su Valdemarka mes pasitarėme ir sakome, gal kokių piatdesiat (penkiasdešimt – rusiškai)? Mums po piatiorka (penkis – rusiškai), kad būtų ką ant duonos tepti. (Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog V.Aleksiukas iš kredito unijos reikalavo būtent 50 tūkst. eurų kyšio, kuris esą būtų perduotas V.Valvoniui, po 5 proc. šios sumos atseikėjant dviem tarpininkams. – Red.)

 V.V.: Gerai, gerai. A.L.: O ką pirmininkas? 

V.V.: O pirmininkas man p…ui, jis gi dabar kėdę mėgina išsaugoti, vat, o mes liekam… (pokalbis vyko prieš paskiriant V.Vasiliauską Lietuvos banko pirmininku antrajai kadencijai. – Red.). 

A.L.: Gerai tada, sakau piadisokas (penkiasdešimt – rusiškai) pradžiai gerai.

 V.V.: Gerai sakai – pradžiai, eee…

 

Pati minėtos laidos autorė Rūta Janutienė sakė LL, kad „ STT nutraukė nusikalstamos veikos imitavimo modelį tada, kai reikėjo kelias dienas palaukti, kol Aleksiukas nuneš pinigus gavėjui. Didžioji dalis medžiagos yra nutekinta iš STT tyrimo – tas yra faktas. Nes tie patys dalykai guli ir Aleksiuko baudžiamojoje byloje. Aš buvau STT apklausta, iš kur aš gavau tuos įrašus, ir jiems pasakiau, kad kodėl jūs manęs šito klausiate – juk generalinis prokuroras Pašilis Seime pasakė, kad tų įrašų iš viso nėra. Tada STT man atsakė, kad jiems nesvarbu, ką sako generalinis prokuroras, prašau pasakyti, iš kur gavau bylos medžiagą. Tada dabar belieka suvaikščioti į STT ir paklausti, kur jie padėjo tuos įrašus. Nes STT įsitikinusi, kad įrašas yra“.

R.Janutienė paliudijo, kad „toje byloje taip pat nutiko toks juokingas atsitikimas. Kai Lietuvos bankas užklausė teismo, ar toje byloje yra Valvonio garso įrašas. Kadangi byloje nebuvo minėto garso įrašo failo, tai Lietuvos bankas paskelbė, kad tokio įrašo apskritai niekur nėra, jo tiesiog nėra gamtoje. Į ką bylą nagrinėjęs teisėjas Cininas savo facebooko paskyroje parašė pabrėžtinais didelėmis raidėmis, kad „mano byloje šio įrašo nėra“. Bet tai nereiškia, kad to įrašo nėra apskritai“.

 

Šie faktai rodo, kad STT dangsto politinę korupciją – pvz., pridengia piktnaudžiavimą tarnybinę padėtimi, kai kalba eina apie aukščiausius valstybės pareigūnus.

Be to, pridengia ir akivaizdžią korupcinę veiklą, kai į jos spąstus patenka aukšti pareigūnai, kaip kad Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento vadovas.

Žiniasklaidos funkcija yra viešinti visus minėtus faktus, ir natūralu, kad visos valdžios grandinės bando spausti ir terorizuoti savo darbą atliekančią žiniasklaidą. Todėl  minėtas ZEI sprendimas yra laikytinos tokios pat persekiojimo už kritiką pavyzdžiu.

ZEI nevertina nė vieno iš minėtų įrodymų, tačiau nurodo, kad : „Nagrinėjamu atveju publikacijos antraštės teiginyje STT yra nusikalstama organizacija, dengianti organizuotą nusikalstamumą“ yra paskleista konstatuojamojo pobūdžio faktinė informacija apie STT veiksmus, uždraustus baudžiamaisiais įstatymais ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. STT yra kaltinama nusikalstamų veikų (pa)darymu. Tokia informacija gali būti patikrinta tiesos požiūriu ir vertinama kaip žinia. Antraštėje konstatuojami faktai: 

1) STT yra nusikalstama organizacija; 2) STT dengia organizuotą nusikalstamumą. Nei vieno iš šių faktinių elementų nėra jokiuose oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose, joks oficialus ir kompetentingas tokius faktus konstatuoti šaltinis apie tai nėra pateikęs jokios informacijos. Nei STT buvimas nusikalstama organizacija, nei organizuotas nusikalstamumas, kurį „Laisvo laikraščio“ teigimu, dengia STT, nebuvo ir nėra objektyviai nustatytas ar įrodytas. Jokia kompetentinga institucija ar teismas nėra to pripažinęs. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) prašomas savo paaiškinimuose irgi nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų faktinį antraštės teiginio teisingumą ir pagrįstumą“.

ZEI nurodo, kad Lietuvos Respublikoje yra draudžiama persekioti už kritiką, tačiau STT apkaltinimas esant nusikalstama organizacija ir dengiant organizuotą nusikalstamumą negali būti vertinamas kaip kritika. Turi būti daromas aiškus skirtumas tarp kritikos ir neteisingos, šališkos informacijos visuomenės informavimo priemonėse skleidimo. Žurnalistai turi teisę kritiškai vertinti valstybės institucijų veiklą bei jų priimamus sprendimus, tačiau negali skleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, niekuo nepagrįstų kaltinimų. Nors valstybės įstaigoms ir institucijoms taikytinos gerokai platesnės kritikos ribos, bet kritikuojama turi būti sąžiningai, laikantis kritikos leistinumo ribų. Nagrinėjamu atveju publikacijos antrašte siekiama išreikšti ne objektyvią STT kritiką, norint išryškinti šios įstaigos veiklos trūkumus ir juos pašalinti, bet siekiant sumenkinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucija ir jos vykdoma veikla“.

Nenustatyta, kad SST būtų kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse padarymu, jos atžvilgiu nėra iškelta jokių baudžiamųjų bylų, tuo labiau STT atžvilgiu nėra priimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių, kurie galėtų rodyti šią instituciją esant nusikalstama organizacija, dangstant organizuotą nusikalstamumą ar darant nusikalstamas veikas. Jokių faktinių aplinkybių apie baudžiamuosius procesus STT atžvilgiu nėra nurodyta ir pačiame publikacijos tekste. Todėl darytina išvada, kad antraštė neatspindi publikacijos esmės ir jokio objektyvaus faktinio pagrindo tokiai antraštei nėra. Taigi antraštėje viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) sukūrė naują, savarankišką žinią, kuri iškreipia faktus ir neatitinka tikrovės“.

Visi mano išvardinti faktai – organizuotos korupcijos dengimas ir atsisakymas tirti itin sunkius nusikaltimus – įrodo, kad STT yra nusikalstama organizacija, kuri nėra nepriklausoma, o teisingumą vykdo tik pagal užsakymą.

Remdamasis išdėstytu, prašau:

1. Panaikinti 2017-09-22 Žurnalistų etikos inspektorius sprendimą Nr. SPR-114.

2. Priteisti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 500 eurų bylinėjimosi su ZEI išlaidoms atlyginti.

3. Įspėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kad nustotų persekioti spaudą už teisėsaugos instancijų kritiką.

 

 

Priedai:

1. Lrytas.lt straipsnis „Žinoma žurnalistė Rūta Janutienė smaugiama už kritiką“

2. Atsiliepimas ZEIT.

3. STT direktoriaus Urnabavičiaus atsiliepimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016-01-29

4. STT raštas 2015-10-08, adresuotas Aurimui Drižiui

5. Skundžiamas ZEIT sprendimas

 

 

Aurimas Drižius

 

Facebook komentarai
Back To Top