skip to Main Content

 

Teismas : prezidento G.Nausėdos užsakyta ir STT atlikta „Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“ tėra prielaida

 

Aurimas Drižius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, garsus dokumentų ir savo nutarčių klastotojas Petras Karvelis mano, kad G.Nausėdos prašymu  STT parengtas dokumentas pavadinimu „Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“ tėra prielaida, ir greičiausiai tokio dalyko apskritai nėra buvę.

Tokią išvadą teisėjas P.Karvelis padarė, išnagrinėjęs mano skundą dėl galimai nusikalstamo prezidento ar jo patarėjų veiksmų.

Mat dar pernai rudenį prezidentas G.Nausėda arba jo patarėjai buvo pavedęs STT surinkti privačią informaciją apie žmones, giminystės ryšiais susijusius su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)

 T.y. prezidentas G.Nausėda, norėdamas pašalinti iš posto Susisiekimo ministrą J.Narkevičių, kuris užkirto kelią G.Nausėdos numylėtinio Roko Masiulio bandymams neteisėtai užvaldyti didelės apimties „Lietuvos pašto“ valstybės turtą, pavedė STT surinkti bet kokią kompromituojančią informaciją apie LLRA ir susisiekimo ministrą J.Narkevičių.

https://www.youtube.com/watch?time_continue=6&v=OFgI4jakHIY&feature=emb_logo

Pridedama – delfi.lt  straipsnis „STT medžiaga: prie Narkevičiaus įdarbinti 12 su partija susijusių asmenų“.

 STT pateikė prezidentui savo dokumentą, pavadinimu „Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“.

Nors šį dokumentą ne kartą citavo prezidentas ir žiniasklaida, tačiau teisėjas Karvelis nurodo, kad tokio dokumento arba įvykio nėra buvę, o visi šie įvykiai tėra mano prielaidos.

 

STT parengtame dokumente nurodyta, kad susisiekimo ministro Narkevičiaus darbo pradžios 12 asmenų, turintys ryšių su LLRA, buvo įdarbinti ministerijai pavaldžiose įstaigose, trys partijos nariai patys dirba ministerijoje, joje taip pat yra ir su LLRA-KŠS susijusi politinio pasitikėjimo darbuotoja.   Informacija pateikta iš viso apie 16 asmenų. Trys LLRA-KŠS nariai dirba pačioje susisiekimo ministerijoje: ministras J. Narkevičius, viceministras ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Vladislavas Kondratovičius bei ministro patarėjas Jaroslavas Kaminskis. Tai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai.

Taip pat STT nurodė, kad ministerijoje dirbanti ministro patarėja Joana Sokolnik partijai nepriklauso, bet turi ryšių su partijai priklausančia pusseserės dukra. Dokumente fiksuojama, kad nuo ministro darbo pradžios „Lietuvos pašte“ dirbti pradėjo 6 asmenys, susiję su LLRA-KŠS priklausančiais asmenimis. Tačiau ryšiai neatrodo itin artimi. Pavyzdžiui, laiškininko, dirbančio Vilniuje, sutuoktinės pusbrolis yra partijos narys, arba skirstytojos, dirbančios Vilniaus rajone, sutuoktinio motina yra partijos narė.

Nurodyta kad ir 6 asmenų skaičius nėra iki galo tikslus – viena darbuotoja iš pareigų buvo atleista dar spalio pabaigoje, o pateiktoje lentelėje įrašytos dvi „Lietuvos pašto“ darbuotojos, kurios dirbti pradėjo dar prieš J. Narkevičiaus darbo pradžią.

„Lietuvos geležinkeliuose“ nuo ministro darbo pradžios buvo įdarbinta viena su LLRA-KŠS susijusi turto analitikė. Jos ryšys su partija – per sutuoktinio tetą. Viešoji įmonė „Lietuvos oro uostai“ įdarbino vieną asmenį, kuris yra susijęs su net septyniais partijos nariais. Ryšiai tokie: antros eilės pusbrolis, anūkas, sutuoktinės pusseserės sūnus, pusseserės sūnus. Šis asmuo yra aerodromo vairuotojas. Akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nuo ministro darbo pradžios įdarbino 3 asmenis, kurie susiję su LLRA-KŠS. Ryšiai tokie: partijos narės anūkas, antros eilės senelė, antros eilės teta. Šių darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 700 iki 800 eurų, jie atlieka techninį darbą. Viešojoje įstaigoje „Oro navigacija“ nuo J. Narkevičiaus darbo pradžios ministro poste dirbti pradėjo vienas asmuo, kuris susijęs su 4 skirtingais partijai priklausančiais asmenimis. Ryšiai tokie: antros eilės pusbrolis, teta, antros eilės teta, antros eilės senelis. Tačiau viskas tampa daug aiškiau, kai sužinoma, kad tai yra studentas, kuriam privaloma atidirbti nustatytą kiekį valandų, treniruočių metų imituojant piloto darbą.

 Gavusi šią STT surinktą privačią žmonių informaciją, prezidentūra ją paviešino, o pats prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad tai yra „rimta informacija“. „Prezidentas informaciją gauna iš įvairių šaltinių – kitų valstybės institucijų bei tarnybų, per savo patarėjus, jis gauna laiškų iš Lietuvos piliečių ir tiesiogiai. Prezidento pasisakymas buvo paremtas patikima informacija – iš įvairių šaltinių gauti duomenys tik papildė ir sustiprino ją“, – pareiškė prezidento patarėjas A.Bubnelis.

 

Nurodžiau, kad baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą numato Baudžiamojo kodekso (BK) 167 straipsnis.

 Minėto kodekso 168 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tokiu būdu gautos informacijos viešą paskelbimą, pasinaudojimą ja ar panaudojimą kitų asmenų labui.

 Teismų praktikoje nurodoma, kad tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus, visų pirma reikia įvertinti, ar rinkta informacija tikrai yra asmens privataus gyvenimo sritis.

 Pastebėtina, kad išsamių privataus gyvenimo apibrėžimų nėra. Pvz., generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose „Rekomendacijose dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo“ privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais žmonėmis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.

 Kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 168 straipsnį, informacija turi būti atskleista viešai – neapibrėžtam ratui per spaudą, televiziją, viešus renginius, internete ir pan. Konkrečioje situacijoje pateikta per mažai duomenų įvertinti, ar yra šis nusikaltimo sudėties požymis. Taipogi sunku įvertinti, ar bendrovė pasinaudojo surinkta informacija, ar tai padaryta trečiųjų asmenų labui, tai yra, ar jiems ji buvo naudinga.

 Šiuo konkrečiu atveju prezidentūros ir STT veiksmai atitiko visus BK 167 ir 168 str. numatytos nusikalstamos veiklos kriterijus

 T.y. prezidentūra nurodė STT surinkti neteisėtus duomenis apie privatų žmonių gyvenimą, ir STT atliko šį pavedimą, ir prezidentas pasinaudojo šia informaciją, ją paviešino ir taip panaudojo savo politiniams tikslams pasiekti.

 Šiuo atveju akivaizdu, kad prezidentūros darbuotojai pateikė prašymą pateikti STT informaciją apie privatų žmonių gyvenimą, ir šios užduoties tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis sukompromituoti LLRA narį J.Narkievičių. Šioje pažymoje buvo surinkta itin privati privačių žmonių gyvenimą liečianti informacija – jų giminystės ryšiai su kitais, valstybinėse įmonėse įdarbintais žmonėmis.

Faktas, kad STT pateikė prezidentūrai konfidencialią pažymą „„Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“, kuria pasinaudojo ir paviešino tiek LR prezidentas G.Nausėda, tiek ir kiti prezidentūros darbuotojai. Tokiu būdu buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 167 ir 168 str. – neteisėtai surinkta informacija apie privačius asmenis, ir vėliau šia informacija buvo pasinaudota, ją atskleidus ir paviešinus, siekiant sukompromituoti susisiekimo ministrą J.Narkevičių ir kitus jo partijos narius.

Prokurorė Vinterytė visus šiuos mano aprašytus faktus pavadino „akivaizdžiai neteisingais“, t.y. mano fantazija. Žinoma, kad tai yra prokurorės tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnyba.

Dėl neteisėto privačių asmenų duomenų rinkimo prokurorė Vinterytė nurodė, kad aš nepateikiau jokių duomenų apie tai, kad STT neva neteisėtai rinko informaciją apie privatų žmonių gyvenimą. Tačiau visos mano aprašytos aplinkybės paneigia tokią prokurorės Vinterytės nuomonę – STT neturėjo teismo leidimo rinkti informaciją apie žmonių giminystės ryšius su politinėmis partijomis, nes tai niekaip neįeina į STT funkcijas.  Be to, tai prieštarauja įstatymams, nes persekioti žmones pagal jų priklausymą politinėms partijoms arba dėl jų pažiūrų draudžia tiek Lietuvos Konstitucija, tiek ir Europos Žmogaus teisių deklaracijai.

Šiuo konkrečiu atveju prezidentūra nurodė STT atlikti nusikalstamą veiklą – surinkti privačius duomenis apie giminystės ryšius žmonių, kurie susiję įdarbinti valstybės įmonėse, ir giminystės ryšiais susiję su politine partija  Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Akivaizdu, kad žmonės buvo persekiojami ne dėl to, dirba valstybės tarnyboje, tačiau tik todėl, kad giminystės ryšiais susiję su šia partija. Prokurorė Vinteryte nurodo, kad visos šios aplinkybės nėra nustatytos, nors tokios jos išvados akivaizdžiai prieštarauja visiems minėtiems įvykiams. Prokurorė nurodo, kad aš neturiu teisės pranešti apie šį nusikaltimą, nors puikiai žino, kad tai yra jos pareiga : BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

 

Jua įpratau, kad teismai, pamatę juodą spalvą, sako, kad tai balta spalva. Tačiau šiuo atveju teismas pažengė dar toliau – tiesiog nenustato konkrečių įvykių, kurie yra įvykę ir visuotinai žinomi.

Tam, kad nuslėpti nusikaltimus, teismas pasako, kad tokių įvykių apskritai nebuvo.

P jeigu negerbi teismo, ir prieštarauji, kad jie buvo, tai sėsi į kalėjimą už nepagarbą teismui. Kaip man jau ne kartą yra buvę. Tik nežinau, kuo tokia praktika baigsis. 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top