skip to Main Content

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė dar kartą patikslinti „Laisvo laikraščio“ skundą. Teismas nurodė, kad mūsų prašymas uždrausti Gitano Nausėdos prezidentūrai persekioti laisvą spaudą ir taikyti cenzūrą yra pernelyg „abstraktūs prašymai“.

Kaip žinia, priezidentas G.Nausėdą po pernai liepos pradžioje įvykusios spaudos konferencijos, kuriame „Laisvas laikraštis“ klausė jo dėl teisingumo vykdymo – Garliavos, „Snoro“ ir kitų rezonansinių bylų – nurodė daugiau mūsų leidinio žurnalistų į savo spaudos konferencijas neįleisti.

 

G.Nausėdos vyriausias patarėjas Aistis Zabarauskas net sugalvojo pretekstą, kodėl galima atšaukti „Laisvam laikraščiui“ akreditaciją : „neva Valstybės saugumo departamento ataskaitoje „apie grėsmes saugumui „Laisvas laikraštis“ ir buvo įvardinta kaip tokia grėsmė“.

 

Kreipėmės į teismą, ir nurodėme, kad net Jungtinių tautų žmogaus teisių komitetas išnagrinėjo tokią VSD praktiką skirstyti spaudą į „keliančią grėsmę“ ir „teisingą“ ir pasisakė, kad tai absoliučiai nepriimtina.

Mat prezidentūra, priimdama sprendimą diskriminuoti “Laisvą laikraštį”, rėmėsi melaginga Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma “Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas”. Kaip žinia, šio paskvilio autorius, VSD šefas Jauniškis išvengė baudžiamosios bylos už šmeižtą tik todėl, kad prisipažino, kad pasirašė šią ataskaitą, jos net neskaitęs. Negana to, Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas pripažino, kad toks spaudos skirstymas į teisingą ir neteisingą yra neteisėtas, ir kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės įstaigos padarytų viską, kad Lietuvoje būtų garantuota piliečių teisė į žodžio laisvę.

 Gavęs tokį skundą, Aistis Zabarauskas sugalvojo naują priežastį, kodėl negalima įleisti „Laisvo laikraščio“ – neva jis šmeižė Lietuvos valstybę, ir apie tai Zabarauską informavo Vadovybės apsaugos departamentas, kuris rėmėsi neva Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimais.

 

 

Kadangi puikiai žinau, kad tokių sprendimų nėra, ir visa tai – pono prezidento Nausėdos vyriausiojo patarėjo Zabarausko šmeižtas, už kurį teks atsakyti teisme, leidžiu jiems toliau murkdytis savo mėšle. Užklausiau minėtos etikos komisijos, ar buvo tokių sprendimų, kuriuos mini Zabarauskas, ir kai gausiu oficialų atsakymą, kad tokių dalykų nėra, ramiai priduosiu visą šią prezidentūros gaują į generalinę prokuratūrą už šmeižtą.

Tada bus gražu žiūrėti, kaip ekscelencija gelbės savo „komandą“ nuo baudžiamosios atsakomybės už šmeižtą. Ai tiesa, gi prezidentas nesikiša į teisėsaugos darbą, visai pamiršau. Tada jiems nepavydžiu.

 

O kol kas bylinėjamės administraciniame teisme – bandau teismui įrodyti, kad prezidentūros panaikinti „Laisvo laikraščio“ akreditaciją šioje įstaigoje yra neteisėtas ir diskriminuojantis laisvą spaudą.

Teismas nurodo, kad mano prašymas „nustoti taikyti laisvai spaudai cenzūrą“ yra pernelyg abstraktu, teismui priėmus tokį sprendimą, asmenims liktų neaišku, ką konkrečiai jie turi daryti

Esu prašomas patikslinti skundą:

 

Administracinė byla Nr. eI-5585-789/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03686-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 55.2

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2019 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis, susipažinęs su pareiškėjo Aurimo Drižiaus patikslintu skundu,

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas 2019 m. spalio 28 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą atsisakyti suteikti pareiškėjui akreditaciją Lietuvos Respublikos Prezidentūros spaudos konferencijose, skirti Aisčiui Zabarauskui baudą už piktnaudžiavimą tarnyba – po 100 eurų už kiekvieną dieną, kai pareiškėjui nebuvo suteikta akreditacija Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, įpareigoti suteikti akreditaciją „Laisvam laikraščiui” Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir sustabdyti spaudos skirstymą į teisingą ir neteisingą. Teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus: 1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą nurodyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu; 2) tikslinti reikalavimą dėl baudos skyrimo; 3) aiškiai nurodyti, kokį subjektą teismas turi įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, suformuluoti atliktinus veiksmus pagal ABTĮ nuostatas; 4) pateikti ginčijamą administracinį aktą. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui patikslintą skundą. Patikslintu skundu pareiškėjas reikalauja: 1) panaikinti Prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą atsisakyti suteikti akreditaciją pareiškėjui Prezidentūros spaudos konferencijose; 2) įpareigoti suteikti akreditaciją Prezidentūroje “Laisvam laikraščiui” ir nustoti taikyti laisvai spaudai cenzūrą; 3) patraukti Valstybės saugumo departamentą šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pripažinti, kad Valstybės saugumo departamento paskleista žinia, kad “Laisvas laikraštis” platina rusišką propagandą, ir yra rusų agentas, neatitinka tikrovės, žeidžia “Laisvo laikraščio” reputaciją, garbę ir orumą, o taip pat viešai paneigti šią informaciją; 4) įpareigoti Valstybės saugumo departamentą paskelbti tokio turinio paneigimą : „VSM parengta ataskaita „Apie grėsmes nacionaliniam saugumui“, ir ta jo dalis, kad savaitraštis „Laisvas laikraštis“ platina prorusišką propagandą, neatitinka tikrovės ir šmeižia „Laisvą laikraštį“.

 

Patikslintu skundu trūkumai nėra pašalinti, nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti.

 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Pažymėtina, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 20 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 17 straipsniai), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 straipsniai) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 straipsnis). ABTĮ nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.), t. y. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, vertina ar šioje srityje viešojo administravimo subjektas atliko ar neatliko veiksmus, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės.

Šalindamas trūkumus, pareiškėjas suformulavo naujus 3 ir 4 reikalavimus (patraukti Valstybės saugumo departamentą šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pripažinti, kad Valstybės saugumo departamento paskleista žinia, kad “Laisvas laikraštis” platina rusišką propagandą, ir yra rusų agentas, neatitinka tikrovės, žeidžia “Laisvo laikraščio” reputaciją, garbę ir orumą, o taip pat viešai paneigti šią informaciją; įpareigoti Valstybės saugumo departamentą paskelbti tokio turinio paneigimą :„VSM parengta ataskaita „Apie grėsmes nacionaliniam saugumui“, ir ta jo dalis, kad savaitraštis „Laisvas laikraštis“ platina prorusišką propagandą, neatitinka tikrovės ir šmeižia „Laisvą laikraštį“). Tokiu būdu pareiškėjas formuluoja reikalavimą, susijusį su žinios paskleidimu bei galimai pažeista garbe ir orumu. Kaip matyti iš 3 ir 4 reikalavimų, pareiškėjas iš esmės siekia asmens garbės ir orumo gynimo, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje. Pagal ABTĮ 17 straipsnį, tokios bylos nėra priskirtos administracinių teismų kompetencijai, o nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose (pvz., žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį byloje Nr. T-92/2018). Taigi, skundas su tokiu reikalavimu negalėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, jeigu būtų formuluojamas reikalavimas tam tikro subjekto atžvilgiu, jis turėtų būti nurodomas kaip atsakovas. 

Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti skundžiamą administracinį aktą. Pareiškėjas patikslintu skundu teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą atsisakyti suteikti pareiškėjui akreditaciją Lietuvos Respublikos Prezidentūros spaudos konferencijose. Patikslintame skunde nurodo, kad 2019 m. birželio 19 d. Prezidento atstovas spaudai A. Zabarauskas informavo, kad pareiškėjas nebus įleidžiamas į spaudos konferencijas, taip pat, kad minėtas asmuo atsiuntė elektroninį laišką. Šio rašto (laiško) ar kitokios formos skundžiamo akto pareiškėjas nepateikė. Taip pat nurodo, kad 2019 m. lapkričio 20 d. gavo iš Prezidentūros raštą „Dėl sprendimo nesuteikti akreditacijos“. Prie patikslinto skundo prideda Prezidento kanceliarijos 2019 m. lapkričio 20 d. raštą, kurį yra pasirašęs taip pat A. Zabarauskas. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kokį konkrečiai administracinį aktą (nurodant pareigūną ar instituciją, datą, numerį, kitus žinomus rekvizitus) jis skundžia (nori panaikinti) ir kada jį gavo. Pastaroji informacija, be kita ko, reikalinga siekiant įvertinti, ar pareiškėjas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui pateikti. Pareiškėjas įpareigotinas nurodyti konkretų teisės aktą, kurį skundžia, jį pateikti (jeigu nėra pateikęs) ir nurodyti, kada jį gavo.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo įpareigoti suteikti akreditaciją „Laisvam laikraščiui” Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir nustoti taikyti laisvai spaudai cenzūrą. Nors patikslintame skunde pareiškėjas užsimena, kad toks reikalavimas nukreiptas į Prezidentūrą, visgi galutinai formuluodamas reikalavimą to nenurodo. Be to, pareiškėjui dar kartą išaiškintina, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį byloje Nr. A-1150-502/2018). Dėl to teismas laiko, kad šis pareiškėjo suformuluotas reikalavimas yra neaiškus ir neatitinka ABTĮ reikalavimų. Pareiškėjui siūloma reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus suformuluoti pagal ABTĮ nuostatas.

Pagal ABTĮ 88 straipsnį, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą kaip nepagrįstą; patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; patenkinti skundą ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; patenkinti skundą ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo 2 reikalavimo dalis („nustoti taikyti laisvai spaudai cenzūrą“) yra pernelyg abstrakti, teismui priėmus tokį sprendimą, asmenims liktų neaišku, ką konkrečiai jie turi daryti. Taigi skundas su tokiu reikalavimus negalėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjui siūloma suformuluoti skundo reikalavimus pagal nurodytas ABTĮ nuostatas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui nustatytinas terminas nurodytiems skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsniu, 107–108 straipsniais,

n u t a r i a :

 

Nustatyti pareiškėjui terminą iki 2019 m. gruodžio 27 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                                    Gediminas Užubalis

Facebook komentarai
Back To Top