skip to Main Content

 ALGIRDAS KAZYS

Data: 2019-12-12 03:20:35
Agnei Širinskienei
Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pirmininkei LR Seimas
Agne.Sirinskiene@lrs.lt
Laurynui Kasčiūnui 2019m gruodžio 09d
NSG komiteto pirmininko pavaduotojui Tauragė
LR Seimas
Laurynas.Kasciunas@lrs.lt
Nagliui Puteikiui Antikorupcijos komisijos nariui LR Seimas
Naglis.Puteikis@lrs.lt
Algimantui Valantinui Teisėjų Tarybos pirmininkui info@teismai.lt

Kazys Algirdas Čeliauskas Akacijų 10, Tauragė akceltau@gmail.com

Dėl bylos „sufabrikavimo“, tyčiojimosi iš teisingumo “, LR Įstatymų, Civilinio kodekso, fundamentalių mokslo žinių ir t.t.

Ginčas yra dėl kredito sutarties, kai bankas suteikė kreditą, pakeitęs esminius duomenis, kurių tokių kredito gavėjas net nežinojo ir žinot negalėjo, galiojant įstatyminei sutarčių sudarymo normai/sąlygai, apsakytai CK 6.183 straipsniu, kad pakeitimai ar papildymai galimi tik rašytiniu susitarimu sutikus abiem šalims, tai būtų, kad sutarties šalims nėra nežinomų duomenų, aplinkybių , informacijos.
Teismo neskundžiamomis nutartimis nustatyta kad kredito gavėjas duomenų , kuriais ir buvo suteiktas kredito gavėjas nežinojo ir nesivadovavo.
Aišku, įstatyminė sutarčių sudarymo sąlyga neįvykdyta, be to, pakeistais duomenimis neįvykdyta ir pagrindinė sutarties sąlyga.
Kadangi bankas neturi jokių galimybių tai nuneigti ir įrodyti kitaip , iniciatyvos ėmėsi Viniaus apygardos teismas ( teisėja Eglė Surgailienė), kad nereiktų pasisakyti dėl kredito sutarties sąlygų, kurios neįvykdytos, sukuria, kredito gavėjas buvo neatidus, todėl tokia kredito sutartis negali būti pripažinta negaliojanti.
Pažymėtina, teismo sukurtas neatidumas yra „iš lubų“ , sufalsikavus net sutarties sąlygą , be jokio pagrindimo, vadovaujantis tuo, kad teismo prerogatyva nustatyti.
Pasak, teismo, jei sutarties šalis yra neatidi, tai sutarčiai negalioja ir įstatyminė sutarčių sudarymo norma/sąlyga apsakyta CK 6.183 straipsniu Sutarčių pakeitimo išlyga., bet juk tai straipsnio taikymo apribojimas.
Byloje vien stebuklai , pavyzdžiui , kad žemės sklypas tuo pačiu metu yra kardinaliai priešingų savybių, kad praeities faktai yra kintami ir priklauso nuo šios dienos aplinkybių, išsityčioja ne tik LR Seimo įstatymų, tačiau ir iš fundamentalių mokslo principų.
Teikėme daugiau nei 50 prašymų atnaujinti procesą, taigi, teismai net nepasisako dėl ginčo esmės dėl kredito sutarties sąlygų, kurios neįvykdytos , aišku, jei pasisakytų, tai reiktų atnaujinti procesą, todėl teismai ir akcentuoja „viskas išnagrinėta“, bet, ką tas reiškia, kas nustatyta konkrečiai nieko nenurodo, yra „valstybinėpaslaptis“ .
Nauja bylų nagrinėjimo forma/rūšis , nereikia spręsti dėl ginčo esmės, pakanka parašyti, kad viskas yra išspręsta ir taškas.
Pažymėtina, mūsų ginče, manytina „stoga,s“ yra Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė , kuri ir dalyvavo apeliacinėje instancijoje , įtvirtino , kad sutarties galiojimui ne esmė yra sutarties sąlygos , o esmė yra tariamas sutarties šalies atidumas. Jei subjektas yra neatidus , tai galima jį apgaudinėti ir tokiai sutarčiai nebegalioja net įstatyminė sutarčių sudarymo norma.
Protu nesuvokiama , kodėl daugiau nei 70 teisėjų įvairių instancijų taip gali tyčiotis iš teisingumo , ignoruoti mokslo žinias į statymus ir t.t.
Pažymėtina, kad mūsų ginče yra nukentėjusi ir Valstybė apie 0, 3mln.Eur ir yra visos galimybės susigrąžinti, tačiau problema, teismai „gula kryžiumi“ , kad to neįvyktų , tada ir mūsų reikalai keistus.
Mūsų ginče pradinėje stadijoje yra dalyvavęs ir Rimvydas Norkus (buvęs LAT p-kas), kuris pareiškė, kad esate teisūs ir tai pareiškė priėmimo metu, kitaip juk negalėjo, tačiau nieko negalįs padaryti, tokia yra teismo prerogatyva, priimti sprendimus savo nuožiūra.
Teismai kategoriškai net atsisako nagrinėti žodžiu , net neapklaustas svarbiausias subjektas, kuris tokia kredito sutartį sudarė, panaudojo tokius dokumentus , kurių tokių nei būt gali iš viso, tikslu apgauti, o teismai, tai įtvirtina. Nagrinėjimo žodžiu atveju, nuneigti stebuklus būtų sunku , gali dalyvauti ir spauda, matomai, dėl to taip ir daro.
Mūsų ginče yra įsivėlęs ir notaras, patvirtino dokumentą su mums nežinomais duomenimis, kad mes nesužinotume, nutarė notarė nueiti į banką ir „ pasiaiškinti“ , o kaip buvo niekas nežino.
Manytume, mūsų atvejis tikrai nenusileidžia „garsiajai teisėjų bylai“ .
Turime informacijos , kad pardavėjai ( Tauragės nekilnojamojo turto agentūros savininkai) padavė bankininkui 120 000litų, kad atsiskaitytų.
Dalyviai : bankas Snoras , turto vertintojai UAB Verslavita su DK PZU Lietuva, Tauragės Nekilnojamojo turto agentūra, kurie ir pasidalijo apie 1,0mln.Eur., todėl teismai ir aktyviai juos gina.
Turime visa rašytinę informaciją, neprašome kištis į bylą, tačiau, kad teismai bent vadovautus LR Įstatymais, CK straipsniais, mokslo žiniomis , o nepiktnaudžiautų savo privilegijomis.
Pastaba : per tokį ilgą bylinėjimosi laiką , sutikome tik kelis objektyvius teisėjus , tačiau greitai buvo „nusodinti“.
Patarkite, kur kreiptis dėl teisingumo, Lietuvos teismai nesprendžia , daug kur kreipėmės atsakymas standartinis: teismai yra absoliučiai nepriklausomi , jų valia taikyti įstatymus, straipsnius savo nuožiūra.
Su pagarba,
Kazys Algirdas Čeliauskas Akacijų 10, Tauragė 

Facebook komentarai
Back To Top