skip to Main Content

Advokatas Arvydas Balčius gavo Vyriausiojo administracinio teismo atsakymą, kurio šis teismas atsisako nagrinėti jo skundą dėl to, kad „Laisvės partija“ pavėlavusi pateikė pareiškinius dokumentus Seimo rinkimuose.

 

Teismui buvo pateikti įrodymai, kad „Laisvės partija“ pareiškinius dokumentus Seimo rinkimuose pateikė gerokai po 20 valandos, kai Seimo rinkimų įstatymas numato, kad visi partijų pareiškiniai dokumentai turi būti pristatyti iki 17 val.

Tačiau vyriausiam administracinis teismas nusprendė, kad jis yra neįgalus nustatyti šias aplinkybes:

 

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. spalio 19 d. gautas pareiškėjo Arvydo Balčiaus (toliau – ir pareiškėjas) skundas ir skundo papildymas, kuriuose prašoma:
1) 2020 m. spalio 11 d. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą pripažinti negaliojančiais ir stabdyti 2 turo rinkimų organizavimą ir balsavimą;

2) pripažinti, kad politinė partija „Laisvės partija“ Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir VRK) laiku iki nustatyto termino 2020 m. rugpjūčio 7 d. 15:45 val. nepateikė dokumentų registracijai į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus
2020 metams ir VRK sprendimą dėl partijos registracijos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose pripažinti negaliojančiu, pašalinti iš kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą 2020 metų sąrašo ir apie tai viešai pranešti Lietuvos žmonėms;

3) solidariai iš atsakovų priteisti 20 000 000 eurų piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti; 4) pripažinti, kad Lietuvoje nėra teisėtos vyriausybės, kuri galėtų vadovauti Valstybės tarnybai, tame skaičiuje ir VRK.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus

.
Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu
suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo kompetencijai. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios  rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, spręsdama pareiškėjo skundo dalies dėl 1) ir 2) reikalavimų priimtinumo klausimą, pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su politinės partijos „Laisvės partija“ registracija Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnis reglamentuoja kandidatų į Seimo narius
registravimo procedūrą. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu po kandidato į Seimo narius
įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo
2 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio
3 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir
38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus, arba
pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu
kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį
įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu
politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 51
straipsnio 1 dalį, arba jeigu
kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą,
Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia
atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą. Vyriausioji
rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po
rinkimų dienos, kaip tai nustatyta šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-247 „Dėl eilinių
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai buvo paskelbti
2020 m. spalio 11 d. Taigi VRK sprendimą dėl politinės partijos kandidatų sąrašo atšaukimo galėjo
priimti ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, kuriame keliamas
reikalavimas pripažinti, kad politinė partija „Laisvės partija“ VRK laiku iki nustatyto termino
nepateikė dokumentų registracijai į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2020 metams ir VRK
sprendimą dėl partijos registracijos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose pripažinti negaliojančiu,
pašalinti iš kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą 2020 metų sąrašo, pateikė 2020 m. spalio 19 d.
Balsavimas 2020 m. spalio 11 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose
prasidėjo 2020 m. spalio 11 d. 7 valandą ir baigėsi 2020 m. spalio 11 d. 20 valandą (Seimo rinkimų
įstatymo 62 str. 1 d.).
Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad partija, iškėlusi kandidatą
į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki
balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi
būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog Seimo rinkimų
įstatymas nustato dviejų rūšių terminus, aktualius skundams paduoti nagrinėjamu atveju: (1) 5 dienų
ir (2) skundo padavimą iki balsavimo pabaigos. 5 dienų termino pasibaigimo nustatymas yra aktualus
tik tuo atveju, jei skundas paduotas iki balsavimo pabaigos. Pasibaigus balsavimui rinkimų į Seimą
atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundo nebegali priimti (žr., pvz., Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R444

5/2013).
Klausimo dėl pareiškėjo skundo priimtinumo aplinkybėmis tai reiškia, kad pareiškėjas siekia
inicijuoti ginčo dėl VRK neteisėtų veiksmų (neveikimo) nagrinėjimą Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme po balsavimo pabaigos.
Įvertinus Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, susijusias su
skundo padavimo terminu ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylos išnagrinėjimo
3
terminu, darytina išvada, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl politinės partijos „Laisvės partija“
registracijos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose negali būti nagrinėjamas Lietuvos
vyriausiajame administraciniame teisme, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų
leidėjo nėra įgaliotas nagrinėti rinkiminius ginčus po balsavimo pabaigos (šiuo aspektu žr., pvz.,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. R
444
-5/2013).
Pareiškėjas skunde taip pat reiškia reikalavimą priteisti 20 000

 

2020-10-19trumpinys-b-Klastojimai-VRK-koreg (1)

Facebook komentarai
Back To Top