skip to Main Content

Teismas jau pripažino, kad Eligijus Masiulis skolinosi iš R. Kurlianskio, o ne ėmė kyšį

Dar 2018 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsakymu patvirtino, kad buvęs Liberalų partijos pirmininkas Eligijus Masiulis ėmė paskolą iš Raimundo Kurlianskio, o ne gavo 90 tūkst. eurų kyšį viskio dėžutėje.

Apie tai LL informavo Vilniaus m. apylinkės teismo atstovė :

Rimante.Kraulise@teismas.lt

09-03, kt 16:41 (prieš 21 valandą)
skirta 

Laba diena,

 

sprendime yra informacija apie nepilnamečius, kurios pateikti negalime. O iš rezoliucinės dalies, cituoju: „6.3.2. E. M. turi asmeninę prievolę prieš R. K. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį; prievolę kreditoriui asmeniškai vykdys E. M.“

 

Todėl iki šiol Vilniaus apygardos teisme vykstantis spektaklis – E.Masiulio teismas – yra akių dūmimas, skirtas Lietuvos piliečiams nuraminti – teismas jau pripažino, kad E.Masiulis ne kyšininkavo, bet skolinosi iš Kurlianskio. Po Seimo rinkimų bus paskelbta, kad E.Masilis – dar viena politinio susidorojimo auka, ir galės prisiteisti milijonus iš Lietuvos Respublikos už „neteisėtą persekiojimą“.

Buvusi teisėja Neringa Venckienė mano, kad šis teismo sprendimas bus pagrindas kitam sprendimui – E.Masiulis ne ėmė kyšį, tačiau skolinosi, todėl jis nekaltas. „Atskiroje civilinėje  byloje teismas patvirtino, kad Eligijus Masiulis skolinosi ar ėmė paskolą iš Kurlianskio, – sakė N.venckienė, – nors dabar vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, tačiau teismas šiuo atveju prejudiciniu ryšiu laikys tą teismo sprendimą, kad Masiulis skolinosi, ir laikys tą teismo sprendimą pagrindu kitam sprendimui – kad tie pinigai buvo pasiskolinti“.

N.Venckienė mano, kad šios bylos likimas jau nuspręstas –  E.Masiulis bus paskelbtas šventuoju liberalu. Tai įmanoma tik tokioje valstybėje, kurioje teisėjai kyšininkai per savo Teisėjų tarybą patys save prisižiūri ir patys save baudžia.

Į klausimą, kas gali tai perlaužti, jeigu tie patys kyšininkai teisėjai patys save prižiūri, ji atsakė : „Tam reikia politinės valios ir pakeiti teismų įstatymą, kad teismų savivalda pati save ir prižiūri. Tam reikia politinės valios, kad sudaryti kažkokią įstaigą, kuri prižiūrėtų teismų darbą. Jeigu to nėra, reiškia, kad visoms valdžioms tinka, kad teisėjai yra uždara kasta. Juk kiek buvo politikų bylų, ir kiek jų baigėsi nuteisimais? Prisiminkime, kaip buvo išteisintas Vytenis Andriukaitis, kuris buvo išteisintas, kad pasiklausymo įranga buvo neva nesertifikuota. Pažiūrėkite, Eligijus Masiulis ėmė paskolas alkoholio butelių dėžutėse, buvo pagautas, tačiau Lietuvos žmonės nėra kvaili, viską supranta. Jūs galite meluoti, ką norite, tačiau mes visi suprantame, kad tai nebūna“.

 

Be to, paaiškėjo, kad E.Masiulis jau gražino skolą Kurlianskiui, nors STT konfiskuoto kyšio jam ir negražino.

„Aš grąžinau Raimondui Kurlianskiui paskolą. Tai padariau praeitų metų pabaigoje. Skola yra atiduota. Aišku, ne iš tų pinigų, kurie šiuo metu yra laikomi Specialiųjų tyrimų tarnybos seife“, – kalbėjo E. Masiulis per 2018 m. balandžio 18 d. surengtą spaudos konferenciją. Ir pridūrė: „Pagrindas šito skolos atidavimo buvo įsiteisėjusi teismo nutartis. Aš tiesiog gavau teismo nutartį, pagal kurią tą paskolą turėjau atiduoti.“

 

Tai, kad teismo įsakymas dėl tariamos Masiulio skolos yra privalomas, pabrėžia ir Vilniaus universiteto Teisės klinikos vadovas Laurynas Totoraitis.

Viena vertus, esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo įsakymas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 str. 4 d. numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį, kuriuo siekiama tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo teisinio pripažinimo, turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Tikėtina, kad gynyba baudžiamojoje politinės korupcijos byloje remsis šiuo argumentu siekdama išteisinamojo nuosprendžio, spaudai teigė Totoraitis, -tuo tarpu teismo įsakymo proceso tikslas – teismo pagalba paraginti skolininką geruoju įvykdyti prievolę, o skolininkui liekant pasyviam, išduoti kreditoriui vykdomąjį dokumentą. Proceso dėl teismo įsakymo išdavimo metu teismas nevertina byloje pateiktų įrodymų, o tik formaliai patikrina, ar tenkinamos sąlygos, kurios leidžia priimti teismo įsakymą. Priėmus įsakymą, skolininkui per 20 dienų terminą pakanka pateikti formalų (nebūtinai argumentuotą) prieštaravimą ir įsakymas yra panaikinamas. Tuomet kreditoriaus reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kurių metu teismas jau pats vertina byloje pateiktus įrodymus.

Taigi, kaip baudžiamojoje byloje turėtų elgtis teismas vertindamas tokį dokumentą? Visų pirma, nepaisant prejudicinės teismo sprendimo galios, toks dokumentas neturėtų būti suabsoliutinamas kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu. Antra, reikia turėti omenyje, kad teismo įsakymo priėmimo procedūra yra formali, todėl atitinkamai turi būti vertinamas ir pats įsakymas. Teigti, jog priimdamas teismo įsakymą teismas patvirtino tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius, būtų neadekvatu: visa, ką padarė teismas, tai tik patikrino, ar pareiškimas dėl teismo įsakymo atitinka formalius CPK numatytus reikalavimus. Tuo labiau, kad pareiškimą dėl teismo įsakymo nagrinėjusi teisėja nenagrinėja baudžiamosios bylos ir šio pareiškimo negalėjo vertinti baudžiamosios bylos kontekste.

Facebook komentarai
Back To Top