skip to Main Content

Teismas gelbėja prezidento G.Nausėdos kanceliariją – jos atsisakymas suteikti „Laisvam laikraščiui“ akreditaciją „nėra dokumentas“

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gaidytė išgelbėjo LR prezidento kanceliariją dėl gėdingos pabaigos, nes teismas nusprendė, kad kanceliarijos atsisakymas suteikti „Laisvam laikraščiui“ spaudos akreditaciją prezidentūroje dėl to, kad „Laisvas laikraštis“ neva yra VSD paskelbtas rusų agentu, „nėra dokumentas“, todėl jis negali būti nagrinėjamas teisme

 

Kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą po to, kai LR prezidento kanceliarija atsisakė suteikti man akreditaciją prezidento spaudos konferencijose.

Neabejoju, kad tai padaryti liepė asmeniškai Gitanas Nausėda, kai vienintelėje spaudos konferencijoje, į kurią buvau įleistas, uždaviau ‚ekscelencijai“ tris nepatogius klausimus, kurie privertė G.Nausėdą šluostytis prakaitą.

Nors G.Nausėda per rinkimus žadėjo, kad „viskas bus kitaip“, ir kad jis bendraus su visomis žiniasklaidos priemonėmis deja, viskas liko taip pat, kaip prie Grybauskaitės. T.y. Nausėda prisileidžia tik tas žiniasklaidos priemones, su kuriais klausimai jau būna „suderinti“, o atsakymai – išmokti atmintinai.

Negana to, G.Nausėda 2019 m. birželio 18 d.  per savo atsakovą spaudai Aistį Zabarauską raštu mane informavo, kad daugiau nebūsiu įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas ir negalėsiu uždavinėti klausimų LR prezidentui. T.y. buvo apribotos mano, kaip žiniasklaidos atstovo teisės dirbti savo darbą.

 

 A.Zabarauskas nurodė ir priežastį, kodėl mano atstovaujamas “Laisvas laikraštis” daugiau nebus įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas – “leidimo  žiniasklaidai į renginius suteikti negalėsime dėl leidinio figūravimo VSD ataskaitose”.

 Po to kelis kartus rašiau laiškus minėtam tarnautojui A. Zabarauskui, tačiau jokio atsakymo negavau.

Tada kreipiausi į administracinį teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo. Nurodžiau, kad toks sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis spaudos laisvės ir lygiateisiškumo principus, tuo labiau, kad jis remiasi melaginga Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma.

A.Zabarauskui nurodžiau, kad jo sprendimas manęs neįleisti į prezidento spaudos konferencijas, remiantis melaginga VSD pažyma, yra eilė grubių Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų. Kaip antai:

 

Visuomenės informavimo įstatymo

 

4 straipsnis. Informacijos laisvė

                   Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.

29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje

                   Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.

                   Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.

 

11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę

                   Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.

                   Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

Visi šie teisės aktai aiškiai nurodo, kad žiniasklaidos priemonės turi konkuruoti vienodomis sąlygomis, ir kad draudžiama persekioti žurnalistą, jeigu renkant informaciją nebuvo pažeisti įstatymai.

Pabrėžiu, kad savaitraštis ‘Laisvas laikraštis” niekada nepažeidė LR įstatymų, nors jo atžvilgiu ir teismas ir buvo įvedęs neteisėtą cenzūrą – uždraudęs rašyti apie korupcinį “Mažeikių naftos” privatizavimą.

Vienintelė priežastis, kodėl prezidentūros tarnautojas A.Zabarauskas nusprendė apriboti mano teises ir galimybes rinkti informacija – kad neva “Laisvas laikraštis” buvo atsidūręs VSD sąrašuose:

 

 

 

 Žinoma, šiais laikais sunkiais įsivaizduojama, kad tokia represinė ir teroristinė organizacija, kaip Valstybės saugumo departamentas (Europos žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, kad VSD organizavo užsienio piliečių neteisėtą laikymą ir kankinimą Lietuvos teritorijoje), sudarinėtų sąrašus, kurie spaudos leidiniai yra geri, o kurie – blogi.

 Tai neįtikėtina, kad VSD imasi organizuoti laisvos spaudos priežiūrą, ir jos vertinimą, nes laisvos spaudos prievolė ir yra pranešti visuomenei apie nusikalstamą tokios VSD veiklą. Kalba eina, matyt, apie garsųjį VSD kūrybos šedevrą, dar pavadintą “Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas”. Šiame veikale yra vienintelis sakinys apie ‘Laisvą laikraštį” – kad neva kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbia prorusišką propagandą.

Deja, šiame romane neparašyta, kokią “prorusišką propagandą” spausdino “Laisvas laikraštis”.  Šio kūrinio autorius, buvęs VSD vadovas Jauniškis yra viešai prisipažinęs, kad pasirašė minėtą savo šedevrą “Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas” , net jo neskaitęs.

Z.Vaišvila prašė iškelti baudžiamąją bylą VSD vadovui Jauniškiui už šmeižtą šiame traktate.

 Kita vertus, ne VSD spręsti ir reguliuoti laisvos spaudos tūrinį, ir mes neprivalome atsiskaityti apie savo straipsnių tūrinį.

Dar daugiau – Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) paskelbė, kad  minėtas  Valstybės saugumo departamento parengtas „Grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą“ yra prieštaraujantis minties laisvei ir įpareigojo jį panaikinti. Į šį sąrašą yra įtraukti portalai “Laisvas laikraštis”, Ekspertai.eu, “Lietuvos diena”, Audrius Nakas, Zigmas Vaišvila, Rafaelis Muksinovas, Renata Cytacka, Algirdas Paleckis ir kiti.

JTŽTK aiškiai nurodė, kad toks spec. Tarnybų persekiojimas už nuomones yra nusikalstamas. Kaip žinia, Teisingumo ministerija jau pusantrų metų į lietuvių kalbą neišverčia ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimo dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje. Šiame dokumente aiškiai nurodyta, kad prezidentas Valdas Adamkus leido steigti šį kalėjimą – matyt, todėl jis dokumentas ir nėra išverstas į lietuvių kalbą. Keista, bet Užsienio reikalų ministreija minėtą Jungtinių tautų komiteto sprendimą vis dėlto išvertė į lietuvių kalbą:

„Žodžio ir asociacijų laisvė 27. Komitetas susirūpinęs dėl iniciatyvų, kurios galėtų apriboti ir suvaržyti žodžio laisvę, taip pat ir tų asmenų, kurie nagrinėja lietuvių kolaboravimą su naciais darant Jungtinės Tautos CCPR/C/LTU/CO/4 9 nusikaltimus prieš žydus ir kitus asmenis. Kalbant konkrečiai, Komitetui kelia susirūpinimą pranešimai apie tai, kad Valstybės saugumo departamentas kasmet teikiamame Grėsmių nacionaliniam saugumo vertinime skelbia asociacijas, naujienų agentūras, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir kitus asmenis, nepateikdamas jokios informacijos apie tokio viešinimo kriterijus ir procedūras ar jo pagrindimą. Be to, Komitetas susirūpinęs pastaruoju metu siūlomais Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimais, kurie uždraustų pardavinėti medžiagą, „iškraipančią istorinius faktus“ apie šalį (19 ir 21 straipsniai). 28. Valstybė, Pakto Šalis, turėtų liautis fizinius ir juridinius asmenis, kurie naudojasi savo žodžio laisve, viešai vadinti „grėsme nacionaliniam saugumui“. Ji turėtų užtikrinti, kad visos jos teisėkūros ir kitų sričių iniciatyvos garantuotų, kad autoriai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir kiti asmenys bei asociacijos turėtų galimybę laisvai naudotis teise į žodžio laisvę pagal Pakto 19 straipsnį ir Komiteto bendrąjį komentarą Nr. 34 (2011) dėl nuomonės ir žodžio laisvės“.

Todėl reikalauju į šią bylą atsakovu įtraukti ir taip vadinamą VSD, bei priteisti man iš šios teroristinės organizacijos 10 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti.

https://www.urm.lt/uploads/default/documents/ZTK%20pastabos_TPPTP_IV%20pranesimui%20LT20180905.pdf

Apgailėtina, kad permainas žadėjęs LR prezidentas G.Nausėda ir jo parankiniai pirmiausiai ima persekioti laisvą spaudą, remdamiesi spec. tarnybų pažyma, kurią Jungtinių tautų komitetas įvardino kaip nusikalstamą.

VSD mane ir mano atstovaujamą ‘Laisvą laikraštį” apšmeižė, apšaukę valstybės priešu ir rusų propagandos skleidėju. Nors tam neturėjo jokio pagrindo. Tai yra akivaizdus šmeižtas, nes VSD valdžios kritiką prilygina valstybės išdavystei. „Laisvas laikraštis“ niekada neplatino rusiškos propagandos, o išimtinai kritikavo Lietuvos vyriausybės, teismų ir prokuratūros veiksmus. Tai yra laisvos spaudos pareiga ir priedermė, nors už šią kritiką mums nuolat persekioja.

 Aš nė kiek neabejoju, kad prezidentas G.Nausėda asmeniškai nurodė manęs neįsileisti į savo spaudos konferencijas po to, kai aš, prezidentui G.Nausėdai paskelbus, kad jis kas savaitę rengs spaudos konferencijas ir visi bus laisvi užduoti klausimus (tokia praktika seniai baigėsi, nes Nausėda kaip Grybauskaitė atsisakinėja tik į „sutartus“ klausimus „teisingoms“ žiniasklaidos priemonėms – aut. Pastaba) pirmą kartą įleistas į prezidentūrą, uždavė ekscelencijai tris klausimus – ką jis mano apie tai, kad Grybauskaitė asmeniškai prokuratūrai nurodinėjo, kam ir kokias baudžiamąsias bylas reikia kelti, ką jis mano dėl “Snoro” užgrobimo ir turto išvogimo, ir ar jis turės stuburą pareikalauti atsakomybės už tuos masinius prokuratūros ir teismų nusikaltimus rezonansinėse bylose, kaip Garliavos pedofilijos byla. Išgirdęs šiuos klausimus, G.Nausėda jautėsi akivaizdžiai nepatogiai, tačiau atsakė, kad “teisingumas bus atstatytas”.

 

Remdamasis išdėstytu, Visuomenės informavimo įstatymu, Jungtinių tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimu Nr. CCPR/C/LTU/4, , teismo prašau:

 

1                   Panaikinti prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą atsisakyti suteikti man akreditaciją prezidentūros spaudos konferencijose ir skirti pastarajam piliečiui baudą už piktnaudžiavimą tarnyba – po 100 eurų už kiekvieną dieną, kai man nebuvo suteikti akreditacija minėtoje instancijoje.

2                   Įpareigoti suteikti akreditacija prezidentūroje “Laisvam laikraščiui” ir nustoti skirtyti spaudą į teisingą ir neteisingą.

3                   Pripažinti, kad Valstybės saugumo departamento paskleista žinia, kad “Laisvas laikraštis” platina rusišką propagandą, ir yra rusų agentas, žeidžia “Laisvo laikraščio” reputaciją, garbę ir orumą, ir priteisti iš VSD 10 tūkst. eurų neturtinei žalai padengti, o taip pat viešai paneigti šią informaciją.

4                   Įpareigoti Valstybės saugumo departamentą paskelbti tokio tūrinio paneigimą : „VSM parengta ataskaita „Apie grėsmes nacionaliniam saugumui“, ir ta jo dalis, kad savaitraštis „Laisvas laikraštis“ platina prorusišką propagandą, neatitinka tikrovės ir šmeižia „Laisvą laikraštį“.

 

Priedai:

 

1                   Prezidentūros tarnautojo A.Zabarausko pranešimas A.Drižiui, kad “Laisvas laikraštis” daugiau nebus įleidžiamas į spaudos konferencijas, nes pateko į VSD sąrašus.

2                   Jau minėtas VSD romanas “Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas”

3                   Minėtas Jungtinių tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas Taip pat prašau atidėti arba sumažinti žyminį mokestį – dėl minėtų VSD veiksmų leidinys patyrė daug nuostolių, nes buvo tyčia apšmeižtas VSD.

  1. Žyminio mokesčio kvitas

Pageidauju teismo dokumentus gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis.

 

Byla nebus vedama per advokatą, joje aš atstovausiu pats save.

 

Tačiau jau minėta teisėją Gaidutė nutarė, kad toks zabarausko atsakymas nėra dokumentas, jis turi būti pasirašytas, kad galima būtų skųsti teismui:

 

Administracinė byla Nr. eI-5251-535/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-3363-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos 43.5.1.1; 43.5.2; 55.2

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, susipažinusi su Aurimo Drižiaus skundu,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas Aurimas Drižius elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą atsisakyti suteikti jam akreditaciją Prezidentūros spaudos konferencijose ir skirti pastarajam piliečiui baudą už piktnaudžiavimą tarnyba – po 100 eurų už kiekvieną dieną, kai jam nebuvo suteikta akreditacija minėtoje instancijoje; 2) įpareigoti suteikti akreditaciją prezidentūroje “Laisvam laikraščiui” ir nustoti skirstyti spaudą į teisingą ir neteisingą; 3) pripažinti, kad Valstybės saugumo departamento paskleista žinia, kad ,,Laisvas laikraštis” platina rusišką propagandą, ir yra rusų agentas, žeidžia ,,Laisvo laikraščio” reputaciją, garbę ir orumą, ir priteisti iš VSD 10 000 eurų neturtinei žalai padengti, o taip pat viešai paneigti šią informaciją; 4) įpareigoti Valstybės saugumo departamentą paskelbti tokio tūrinio paneigimą: „VSM parengta ataskaita „Apie grėsmes nacionaliniam saugumui“, ir ta jo dalis, kad savaitraštis „Laisvas laikraštis“ platina prorusišką propagandą, neatitinka tikrovės ir šmeižia „Laisvą laikraštį“.

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio         2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių. Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d. pateikia viešojo administravimo sąvoką ir nustato, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Pareiškėjas pirmuoju reikalavimu prašo panaikinti prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą ir skirti pastarajam piliečiui baudą už piktnaudžiavimą tarnyba. Iš dokumento, pareiškėjo įvardijamo nutarimu, turinio matyti, kad tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, neoficialaus pobūdžio pranešimas, nesukeliantis pareiškėjui teisių ar pareigų. Teismo vertinimu, šis pranešimas nelaikytinas oficialiu Prezidentūros raštu, sukeliančiu pareiškėjui teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, reikalavimą panaikinti prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą ir skirti pastarajam piliečiui baudą už piktnaudžiavimą tarnyba atsisakytina priimti kaip  nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundą pasirašė Aurimas Drižius. Antruoju reikalavimu A. Drižius prašo įpareigoti suteikti akreditaciją Prezidentūroje ,,Laisvam laikraščiui“, tačiau nepateikė duomenų, kad Aurimas Drižius yra įgaliotas asmuo atstovauti minėtą laikraštį ir ginti galimai pažeistas laikraščio teises. ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p. nurodyta, kad  teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad skundą padavė neįgaliotas asmuo, pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti suteikti akreditaciją Prezidentūroje ,,Laisvam laikraščiui“ atsisakoma priimti ir remiantis ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.

Pareiškėjas byloje taip pat reiškia reikalavimus pripažinti, kad Valstybės saugumo departamento paskleista žinia, kad ,,Laisvas laikraštis” platina rusišką propagandą, ir yra rusų agentas, žeidžia ,,Laisvo laikraščio” reputaciją, garbę ir orumą, o taip pat viešai paneigti šią informaciją, taip pat prašo įpareigoti Valstybės apsaugos departamentą pateikti paneigimą. Teismas pažymi, kad administracinėje teisenoje nėra numatyto tokio pareiškėjo nurodyto galimai pažeistų teisių gynimo būdo. Asmens garbės ir orumo gynimo tvarką reglamentuoja civilinio teisinio pobūdžio normos (CK 2.24 str.), todėl minėti reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad minėti reikalavimai atsisakomi priimti remiantis ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą iš Valstybės apsaugos departamento, dėl paskleistos melagingos žinios, garbės ir orumo pažeminimo. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra reiškiamas, žalos atsiradimą kildinant iš galimai pažeistos garbės ir orumo. Tokio pobūdžio reikalavimas nepatenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir nėra teismingas administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl minėtas reikalavimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi skundo reikalavimas nepriskintinas administraciniam teismui, jį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl nurodytų priežasčių Aurimo Drižiaus skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 8 p.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis gali kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Kadangi skundą atsisakytina priimti, 30 Eur sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 8 punktu, 107-108 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

Atsisakyti priimti Aurimo Drižio skundą.

Išaiškinti  Aurimui Drižiui, kad jis turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Dėl nutarties per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                 Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

 

Kreipiausi į taip vadinamo „prezidento“ kanceliarija, kad ji man pateiktų kieno nors pasirašytą dokumentą, kad „Laisvas liakraštis“ yra rusų agentas. Pažiūrėsime, ar atsiras toks drąsuolis

 

 

Facebook komentarai
Back To Top