skip to Main Content

Byla Nr. 1S-94-483/2016 Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.1.; 2.12.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kristinos Sulikienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą privataus kaltinimo tvarka kaip neatitinkant} įstatymo reikalavimų.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą ir skundą,

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2013 m. vasario 18 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00088-12 dėl galimo BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjai Kristinai Apanavičiūtei (dabar – Sulikienė) išaiškinta teisė dėl šmeižto kreiptis j Vilniaus miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. liepos 24 d. buvo gautas pareiškėjos Kristinos Sulikienės skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma pripažinti Naglį Puteikį kaltu padarius BK 154 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir skirti įstatymuose nustatytą bausmę; priteisti iš Naglio Puteikio 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00088-12 medžiagą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi baudžiamoji byla pagal Kristinos Sulikienės skundą privataus kaltinimo tvarka dėl Naglio Puteikio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. pagal teismingumą perduota Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti Kristinos Sulikienės skundą privataus kaltinimo tvarka kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

Pareiškėja Kristina Sulikienė skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti bylą teisiamajam posėdžiui.

Pareiškėjos manymu, apygardos teismas neteisingai sprendė, kad jos skundas neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas tokios išvados nedarė ir surengė tris taikinamuosius posėdžius. Pareiškėja nurodo, kad apygardos teismas taip pat neteisingai konstatavo, jog iš bylos duomenų neaišku, kas yra apšmeižtas.

Pareiškėjos teigimu, iš jos skundo privataus kaltinimo tvarka akivaizdu, kad apšmeižta buvo būtent ji, o ne jos tėvas Romualdas Apanavičius. Nurodo, kad teismas neturi teisės remtis spėlionėmis, tačiau daro išvadą, kad skunde privataus kaltinimo tvarka nurodyti teiginiai galėjo turėti įtakos ne pareiškėjai, o pačiam R. Apanavičiui, nors jis N. Puteikio interviu nėra minimas.

Pareiškėja teigia, kad skunde privataus kaltinimo tvarka ji, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, nurodė konkrečius ją šmeižiančius teiginius, pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriame aiškiai parašyta pareiškėją šmeižianti frazė.

Pareiškėjos manymu N. Puteikio interviu atliktas tiesiogine tyčia, siekiant apšmeižti pareiškėją, sumenkinti jos reputaciją, kad žmonės netikėtų jos straipsniais. Apygardos teismas, anot pareiškėjos, neteisus teigdamas, kad kaltininkas nesuvokia dėl ko traukiamas atsakomybėn. Prie bylos prijungtas prokuratūros nutarimas, straipsniai, apklausų protokolai.

Skunde taip pat nurodoma, kad vyko trys taikinamieji posėdžiai, kaltininkui atsisakius taikytis turi būti paskirtas teisiamasis posėdis ir kreipiamasi į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo. Anot pareiškėjos tai, kad įvyko taikinamasis posėdis rodo, kad skundas buvo priimtas.

Pareiškėjos Kristinos Sulikienės skundas tenkinamas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatos. BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys – skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t.y. jei nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, – pareiškimą pasirašo nukentėjusiojo teisėtas atstovas. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

BK 154 str. 1 d. nurodyta, kad šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimas, kai tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 str. 2 d. numatyta atsakomybė už asmens šmeižimą, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą motyvuodamas tuo, kad ji nelaikytina nukentėjusiąją, kadangi jos nurodomi teiginiai yra apie jos tėvą, o pareiškėja nepateikė teismui BPK 408 str. 2 d. numatytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, taip pat duomenų apie suteiktus įgaliojimus ir pan. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė konkrečių teiginių, kurie neatitinka tikrovės, nenurodė, kodėl tie teiginiai ją niekina ar žemina, pakerta pasitikėjimą ja. Remdamasis šiais argumentais teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų ir negali būti priimtas.

Vilniaus apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada yra nepagrįsta. Nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas, tačiau toks skundui keliamas reikalavimas nereiškia, jog kaltinimas šiame procesiniame dokumente turi būti suformuluotas preciziškai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja ją šmeižiančia informacija laiko 2012-06-22 „Laisvas laikraštis“ publikuotame straipsnyje „N. Venckienė žlugdo Prezidentę ir Lietuvos politinę sistemą“ išsakytus teiginius, kad pareiškėjos tėvas „apsišvietęs“ KGB agentas“; taip pat, kad laikraštis „Karštas komentaras44, kuriame ji dirbo, neva per Prezidentės patarėją įtakojamas Valstybės saugumo departamento. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-2-00088-12 esančio pilno publikuoto straipsnio turinio matyti, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai yra nukreipti būtent jos, o ne jos tėvo atžvilgiu. Straipsnyje nurodomas pareiškėjos vardas ir pavardė, užimamos pareigos, kalbama apie būtent jos laikraščiui „Karštas komentaras44 parašytą straipsnį, jo reikšmę, taip pat aptariamos straipsnio autorės – pareiškėjos – politinės pažiūros pažymint, kad pareiškėjos tėvas – „apsišvietęs KGB agentas44, o laikraštis, kuriame publikuotas pareiškėjos straipsnis – įtakojamas Valstybės saugumo departamento. Dėl šių priežasčių taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nenurodė konkrečių teiginių, kurie galimai ją paniekino, pažemino ar pakirto 

pasitikėjimą ja, nes tokie konkretūs teiginiai jos skunde privataus kaltinimo tvarka buvo nurodyti, jie taip pat yra aiškiai identifikuojami pagal ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00088-12 surinktą medžiagą.

Apygardos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja skunde privataus kaltinimo tvarka nenurodė aptariamų teiginių publikavimo pasekmių jai, t.y. nenurodė kodėl šie teiginiai ją niekina, žemina ar pakerta pasitikėjimą ja, nes iš pateikto skundo matyti, kad tokias pasekmes pareiškėja įvardijo. Skunde privataus kaltinimo tvarka nurodoma, kad aptariami „Laisvas laikraštis44 publikuoti teiginiai pareiškėjos manymu sumenkino jos reputaciją, sudarė klaidingą įspūdį apie jos šeimą, dėl to nukentėjo ji pati ir jos šeimos nariai, dėl publikuotų teiginių jai teko keisti gyvenamąją vietą, sumažėjo bendravimo galimybės, ji patyrė didžiulį pažeminimą, jaučiasi persekiojama. Ar apie pareiškėją paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti pareiškėją arba pakirsti pasitikėjimą ja, turi būti nustatyta bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka, todėl šių aplinkybių teismas nevertina.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skunde privataus kaltinimo tvarka nurodyti „Laisvas laikraštis14 publikuoti teiginiai yra nukreipti jos atžvilgiu, skunde šie teiginiai yra pacituoti ir aiškūs, pareiškėja taip pat nurodė šių teiginių publikavimo pasekmes jai, pareiškėja laikytina tinkamu subjektu pateikti skundą privataus kaltinimo tvarka dėl galimo BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jos skundas šiais aspektais atitinka BPK 412 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškėja kartu su skundu turėtų pateikti spaudos leidinius, kuriuose paskleisti ginčijami teiginiai, skunde turi būti nurodyta informacija apie liudytojus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti skunde nurodomas aplinkybes. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde privataus kaltinimo tvarka teismo prašė išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00088-12 medžiagą, kurioje yra visa ši apygardos teismo reikalaujama informacija, tokios informacijos skunde nepateikimas negalėtų būti pagrindu nepriimti pareiškėjos skundo. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismui turi būti pateikti mažiausiai du skundo egzemplioriai, nors BPK 412 str. tokio įpareigojimo pareiškėjui nenumato, taigi dėl šios priežasties atsisakyti priimti pareiškėjos skundą taip pat nėra pagrindo.

Apeliacinis teismas, remdamasis BPK 412 str. 2 d., nenustatė pareiškėjos skundo privataus kaltinimo tvarka trūkumų, todėl pareiškėjos skundas turi būti priimtas ir perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti klausimui dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos Kristinos Sulikienės skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti. Kristinos Sulikienės 2015 m. liepos 21 d. skundą priimti ir perduoti jį pirmosios instancijos teismui spręsti klausimui dėl proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama. 

 

 

 

 

Viktoras Kažys 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top