skip to Main Content

Antanas Stugys

 

TEISINIS SUSPARDYMAS 

Feljetonas

 

Birželio 21dieną gaunu elektroninį laišką iš Klaipėdos prokuratūros (pasirašytą prokurorės Jūratės Pocienės – 11psl. apimties): „Dėl ikiteisminio tyrimo NR…. nutraukimo.“ Tai jau antras toks nutraukimas toje pačioje byloje. Vienas prokuroras nutraukia, kitas – vėl atnaujina. Aš, kaip pranešęs apie nusikaltimą asmuo, tą labai įtartiną teisėsaugos „jovaliuką“, privalau srėbti nekriuksėdamas. Proce…dūrinimą procesu priimdamas kaip likimo dovaną. O kitą dieną, civilinėje byloje – vykstant ikiteisminio tyrimo veiksmų apskundimo procesui, skubama civiline tvarka patvirtinti, jog jokio nusikaltimo: įdedant ne tą endoprotezą – nebuvo! Žala, žmogaus sveikatai, įdedant nesukomplektuotą, ne tam asmeniui skirtą endoprotezą – nepadaryta! Visą komplektą dokumentų išstudijuoti į juos įsigilinant – nebelieka laiko. Teismui: žmoguje – 20% darbingumo ar 100% – dzin! Invalidas aš, įdėjus ne tą endoprotezą, ar sveikas – limitai tie patys. Nei karto nebuvau paklaustas, ar man užtenka laiko pasiruošimui?! Neįgalus žmogus visada viską planuoja iš anksto. Ne paskutinę dieną. „Paskutinė diena“ – nusiprausimui, nusiskutimui ir kitokiam „marafetui“. Judėjimo negalią kompensuojančios priemonės (invalido vežimėlio paruošimui), spec. transporto priemonės techniniam patikrinimui, lydinčio asmens darbo dienos perplanavimui. Nors galvoje tik lietuviškos pjuvenos ir viena ištempta virvelė iš vidaus prilaikanti ausis, vis tiek supratau – čia yra begėdiškai-prokuratūriškas žaidimas. Duoti medžiagą, nepaliekant laiko įsigilinimui ir detaliam jos analizavimui. 

Antrą siurpraizą – žmona parnešė pareidama po darbo. Tai laiškas iš Šiaulių apygardos teismo: „Dėl civilinės bylos medžiagos su atskiruoju skundu siuntimo“, pasirašytas teisėjos Irenos Stasiūnienės. Jame nurodoma, kad „Šiaulių apygardos teismas, siunčia Lietuvos apeliaciniam teismui, civilinės bylos medžiagą Nr…“ Kuri bylos medžiagos dalis siunčiama – nenurodoma. Kiek lapų – neįvardijama. Telefono skambučiais ir elektroniniu paštu „remiu prie sienos“ advokatą D.Vaičiulį. Jį teismo sekretoriate informuoja, kad kaip numatyta, teismas sekančia diena – bus. Kad apeliaciniam teismui išsiųsta – tik dalis bylos medžiagos. Ta dalis, kuri naudinga atsakovo komandai, ar ta dalis, kuria remiuosi aš – viešindamas medicinos ir teisėsaugos pažeidimus – sąmoningai nutylima. 

Pagal logika. Kol ieškovas nesusipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Kol negauta apeliacinio teismo išvada. Apie galutinį teisminio sprendimo priėmimą negali būti ir kalbos. Kiekvieno posėdžio metu pastebimi vis kiti, vis riebesni, vis drąsesni mano teisių pažeidimai. Vis akivaizdesnis: teisėsaugos ir sveikatos apsaugos darbuotojų pasityčiojimas iš suluošinto žmogaus, paciento, LR piliečio. Įdomu: kiek ir kam pažadėta: už ne konkurso tvarka „BLOGO LIETUVIO“ knygos autoriaus, „netyčinį užlenkimą“ patyliukais???   

Taigi. Birželio 22 dienos teismo posėdis, teisėjai (mano manymu), neteisėtai lipant pažeidimu ant pažeidimo – pradedamas. Akivaizdžiai juntamas teisėjos noras, nusiteikimas ir pasiruošimas, šiandien tikrai užbaigti ir taip jau užvilkintą civilinę bylą. Kas iš tikrųjų ją vilkino į mane rodant pirštu – užfiksuota bylos medžiagoje. Tai įrodo ir man „kiaulę pakišusio“, visada teisaus, chirurgo Vidmanto Žegunio dalyvavimas „baigiamajame“ teismo posėdyje. Šiauliškė teisėsauga išpin…drąsėjo iki visiško nesiskaitymo. Aktyviai viską ignoruoja nebekreipdama jokio dėmesio į posėdyje dalyvaujančius Lietuvos žmonių teisių sąjungos narius: Donatą Šulcą ir Joną Milerį. (Įsivaizduoju kaip iš žmonių tyčiojamasi, kai tų „gelbėtojų komandos“ narių salėje nėra).

Taip, esu naivus. Dar tikintis teisybę lietuvis. Į iš anksto surežisuotą posėdį važiavau norėdamas tik tiesos. Su ja ir gavau… – per stugišką veidaknygę. Tokio iškalbingo, advokato D.Vaičiulio „varpelio skambėjimo“, per visą civilinės bylos nagrinėjimą nebuvau girdėjęs! Arba jis lindo nesakysiu kur ir nesakysiu kam į iš anksto surežisuotą vietą, arba žinojo, kad galutinis rezultatas nuo to vis tiek nepasikeis, o jo įvaizdį ir reitingą… kilstels. O gal, jame, iš letargo miego atbudusi prabilo dar ne visiškai atrofuota advokatiška sąžinė?

Taigi. Supratau, kad čia ir dabar, neatsižvelgiant į jokius prašymus ir argumentus, po keletą kartų pažeidžiant viską ką galimą pažeisti, bus sprendžiamas mano sveikatai padarytos ar nepadarytos žalos likimas. Matau bylos medžiagą, esančią Šiaulių teisme. Matau ir jaučiu nenorą, leisti man asmeniškai susipažinti su visa Klaipėdos prokuratūros surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Matau ir jaučiu, teisėjos Irenos Stasiūnienės šališkumą. Advokato D.Vaičiulio pasyvumą ir abejingumą viso proceso metu. Esant tokioms sąlygoms. Tokiai fiktyvumo atmosferai. Tokiam teisės aktuose apibrėžtos tvarkos nesilaikymui. Neabejoju ir nesistebėsiu tuo, kas akivaizdžiai turi įvykti. 

Kad neatrodytų visiška… Teisėja bandė pateisinti, gegužės 03d. posėdyje jos pačios padarytus akiplėšiškus pažeidimus. Pagrindinį daiktinį įrodymą, kurį įsidėjęs portfelin į teismą atnešė chirurgas R.Mikalauskas ir, nekišant po panagėm adatų patvirtino, kad tai tas pats endoprotezas, kurį JIS iš manęs išėmė Šiauliuose, pakartotinos planinės operacijos metu. Kuris tuojau pat, teisėjos Irenos Stasiūnienės, buvo paimtas ir paslėptas – iki geresnių laikų. Be jokio perėmimo perdavimo akto. Be implanto detalių skaičiaus ir vaizdo teisiško įforminimo. Be leidimo, man ir suinteresuotiems asmenims su jomis susipažinti. Be bandymo viešai ir legaliai identifikuoti serijinius detalių numerius. Akylai, tokį nešališką, nešališkos teisėjos elgesį stebint, posėdyje dalyvaujantiems Lietuvos žmonių teisių sąjungos nariams. 

Pavėluotas noras reabilituotis – sukniso visiškai viską. Birželio 22 d. posėdyje, teisėja pati liepė atnešti ir padėti man ant stalo, neaišku iš kur ir neaišku ką! Pati pasiūlė pripažinti, kad tas daiktas yra endoprotezas… kurį prieš mėnesį į teismą atnešė Robertas Mikalauskas. Ir kuris yra pridėtas prie bylos medžiagos, kaip daiktinis įrodymas. Kuris neaišku kur gulėjo ir kas su juo visą tą mėnesį buvo daroma. Kurio aš niekada anksčiau nebuvau matęs savo akyse. Man, tą keistą „kažką iš kažkur“ – „tikrai ne detalę nuo „KAMAZo“, dabar leido: pauostyti, palaižyti ir net pakramtyti! Šiaulietiškas „teisingumo“ nachališkumas neturi ribų… Žinau, kad esu emocionalus, bet šį kartą su-si-lai-kiau. Be jokių apylankų – niekur nieko nepasiunčiau! 

Suvedęs galus su galais, teisiškai iškastruoto gaidžio protu, supratau, ko teismo dieną į Šiaulius atsitrenkė, mano negerbiamas, KUL chirurgas Vidmantas Žegunis. „Krokodilo ašaromis verkdavęs“: koks jis užimtas… koks nežmoniškas beširdiškumas versti švaistyti brangų jo darbo laiką, kurį dėl manęs jis negali paskirti pacientams! O čia ėmė ir prisistatė! Kepurė dega? Turiu teisę manyti, kad atvežė, TO endoprotezo, kurio JIS man neįdėjo operacijos metu – (nes implanto dar neturėjo) detales. O nešališkoji teisėja, jas sukeitusi (R.Mikalausko išimtas – su V. Žegunio atvežtomis), dabar visaip man jas stengsis įpiršti – patys suprantate… Operacija buvo atlikta 03.12 d., o vardinis endoprotezas, pagal sąskaitą-faktūrą ir perėmimo-perdavimo aktą, pristatytas į VšĮ tik 03.17 d. Štai ir visas paaiškinimas, kodėl manęs taip kaip visų, neoperavo sekančią po atsigulimo į KUL dieną. Kodėl „įvyko“ endoprotezo surinkto iš metalo laužo – iš-ni-ri-mas. Štai kodėl, bandant pateisinti nusikaltėlišką darbo broką, „pagriebtu šiaudu“ dandstomasi prieš 30 metų autoįvykio metu patirtomis pasekmėmis (stuburo smegenų pažeidimas). Galiausiai buvau apkaltintas: neadekvatumu, invalido vežimėliu dažnu važinėjimu į WC rūkyti (nesu rūkantis), vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimu!     

 

Pažadu. Sekantis feljetonas bus dar įdomesnis. Kviečiu! 2017 Liepos 10d. 14val. atvykti į Šiaulių apygardos teismo viešą posėdį – nuosprendžio išklausymui: Šiauliai, Dvaro g. 83. (Aplinka neįgaliems pritaikyta. Liftas yra). Patys įsitikinsite, kas ir kaip Lietuvoje tyčiojasi iš teisingumo. Žiniasklaida ypač laukiama.  

 

Pagarbiai… autorius              

 

         

 

Facebook komentarai
Back To Top