skip to Main Content

                                                                                 

   Juozas IVANAUSKAS 

 

Teisininkas Rimas Andrikis: „Neįsivaizduoju situacijos, kad kviečiamas Lietuvos generalinis prokuroras nevyktų į Europos Parlamentą!..“

Klausimą dėl europarlamentaro Rolando Pakso teisinės neliečiamybės panaikinimo svarstantiems Europos Parlamento Teisės komiteto nariams kilo įtarimai dėl galimai sukurptos politinės – kriminalinės bylos, todėl jie nusprendė pakviesti į Briuselį Lietuvos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir pateikti jam keletą klausimų. 

Nepriklausomi šalies teisininkai neabejoja, jog Europos Parlamentas E. Pašilį kviečiasi tam, kad išsiaiškintų, ar EP nario, nuversto Respublikos Prezidento R. Pakso pareiškimas apie politinį persekiojimą Lietuvoje yra pagrįstas. „Nuo 2004 metų Lietuvoje vyksta politinis persekiojimas, kuris dabar įgijo baudžiamosios bylos formą“, — tvirtina R.Paksas, patenkintas Teisės komiteto sprendimu iškviesti E. Pašilį: „Galiu pasakyti, kad pradėjau labiau tikėti Europos Sąjungos teisingumu. O generaliniam prokurorui, prieš atvykstant į Briuselį,  siūlyčiau šiek tiek pasiskaityti įstatymus.“

EP Teisės komiteto nariai dėl R. Pakso neliečiamybės panaikinimo planavo balsuoti vasario pabaigoje, o jau po to galutinis balsavimas dėl R.Pakso neliečiamybės vyks EP plenariniame posėdyje. Jeigu Europos Parlamentas netenkintų Lietuvos prokurorų prašymo panaikinti R.Pakso teisinę neliečiamybę, paskubomis sukurptai baudžiamajai bylai būtų suteiktas politinio persekiojimo atspalvis ir tai būtų didžiulis smūgis mūsų valstybei: ES narė, kuri skelbiasi gerbianti žmogaus teises, būtų apkaltinta buvusio Lietuvos Prezidento politiniu persekiojimu. Tikėtina, jog tada atsakomybės neišvengtų ir generalinis prokuroras.

„Jei atims neliečiamybę, prasidės teismai Lietuvoje, o procesas bus ilgas ir nuobodus, atimantis daug laiko. Mes jį vis tiek laimėsime, nes neteisybė negali triumfuoti“, – po Teisės komiteto posėdžio sakė R. Paksas.

Kaip žinia, į Briuselyje vykstančius Teisės komiteto posėdžius iki šiol nebuvo kviečiamas nė vienos ES šalies generalinis prokuroras. Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis prieš Europos Parlamento Teisės komiteto narius stos pirmasis.

Žinomas advokatas, neseniai tapęs Seimo nariu, Rimas ANDRIKIS „Laisvo laikraščio“ skaitytojams mielai sutiko pakomentuoti teisiniu požiūriu išties kuriozišką situaciją Lietuvoje. 

——————————————————————————————-

 

Kaip žinote, svarstant europarlamentaro Rolando Pakso teisinio imuniteto atėmimo klausimą, Europos Parlamentas nusprendė išsiaiškinti, ar tai nėra politinis susidorojimas, todėl kviečiasi Lietuvos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį į Briuselį. Nejau tai reiškia, jog Europos Sąjungos  lygmenyje pagaliau bus pajudėta link teisingumo Prezidento R. Pakso reabilitavimo byloje?

— Aš tikrai nenorėčiau skubotai daryti jokių apibendrinimų. Tiesiog perskaičiau šią informaciją ir sveikinu visas iniciatyvas, kurios leidžia minėtą klausimą išnagrinėti kuo tiksliau, objektyviau, išsamiau, palankiau ir taip toliau. Be abejo, aš galvoju, kad tai yra teigiamas dalykas, tačiau iš karto čia noriu pasakyti STOP. 

– Kodėl sakote STOP, o ne visu greičiu pirmyn link teisingumo?

— Todėl kad Lietuvos teisinė, teisminė praktika žino daug atvejų, kai buvo ignoruojami tarptautinių institucijų sprendimai. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas išplėstinėje kolegijoje išnagrinėjo beprecedentinį atvejį – dėl nusikalstamą veikią imituojančio elgesio modelio. Vėliau paskleidė tai kaip pavyzdį visai Europai. Betgi Lietuvoje nuo to absoliučiai niekas nepasikeitė, deja. Kaip buvo vykdomos įvairios provokacijos, taip ir toliau jos yra vykdomos. Todėl aš nenoriu pirm laiko džiaugtis ar kažką teigti. 

Be abejo, teisiniu požiūriu tai tikrai geras, sveikintinas Europos Parlamento žingsnis – išsikviesti generalinį prokurorą, sankcionavusį teisinio imuniteto panaikinimą Europos Parlamento nariui R. Paksui. Bet ar tai turės kokią nors apčiuopiamą įtaką Lietuvai, tuo aš labai abejoju. Juk iki šiol mūsų šalies atitinkamos institucijos spjaudavo į visa tai, ką Lietuvos atžvilgiu priimdavo tarptautinės organizacijos.

Galima sakyti, Lietuva jau seniai yra atsitvėrusi Kinų siena nuo jai „neparankių“ tarptautinių teisinių organizacijų sprendimų bei rekomendacijų?

— Suprantate, aš nenoriu apibendrintai teigti vienaip ar kitaip. Sakau tik tai, ką pats gerai žinau. Atitinkamos statistikos Lietuvoje niekas neveda. Kiekvienas žmogus, kiekvienas teisininkas savo išvadas daro besiremdamas tuo, ką jisai pats yra patyręs arba pasikliaudamas tam tikrais duomenimis. Betgi čia niekas nieko neskaičiavo, kiek bylų buvo priimta, kiek sprendimų įvykdyta. 

Aš žinau, kad Lietuvoje nevykdomi sprendimai rimtų tarptautinių organizacijų, kuriuos mūsų valstybė privalo vykdyti, tame tarpe ir Prezidentui R. Paksui palankūs EŽTT bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimai. Deja, tie sprendimai Lietuvoje nevykdomi ir nekreipiama į juos visai jokio dėmesio!.. Tai šitokius konkrečius atvejus mes tikrai žinome. O kiek jų yra, daug ar mažai?.. 

Čia žodžių ekvilibristiką galime taikyti be galo ir be krašto, bet aš nenoriu to daryti. Man visa tai jau įgriso. Turbūt neverta tuščiai liežuviu malti ir burną aušinti. Kartoju, visumoje šią žinią, gautą iš Europos Parlamento, aš vertinu teigiamai. 

Jūsų nuomone, ar generalinis prokuroras E. Pašilis vis tiktai teiksis nuvykti į Briuselį, Europos Parlamentą, ir ten atsakyti į jam keliamus klausimus?   

— Aš tiesiog neįsivaizduoju tokios situacijos, kad kviečiamas Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis galėtų nevykti į Europos Parlamentą!.. Ir nors aš to neįsivaizduoju, betgi tai tėra mano požiūris, mano asmeninė nuomonė. Esu eilinis pilietis, teisininkas, šiuo metu Seimo narys. Juk paprastai kiekvienas žmogus pats nusprendžia ir įvertina savo galimybes, teisę ar pareigą vykti arba nevykti. 

Čia kaip ir apie bet ką ateityje. Kas pasakys ateitį, tas bus Dievas. Aš toks nesu, todėl nenoriu spėlioti kaip pasielgs Evaldas Pašilis. Mano nuomone, to tiesiog būti negali, t. y. nevykti jis negali. Bet, suprantate, apie daugelį reiškinių aš galvojau, kad to apskritai negali būti Lietuvoje, tačiau taip yra. Todėl ateities spėlioti nereikia. Į viską žvelgiu bei galiu vertinti remiantis tuo, kas jau buvo ir kas dabar yra. Tai tiek.  

Aiškiai suvokiant, jog Lietuvoje metų metais vykdomas politinis susidorojimas su valdančiųjų rėžimo arba, kitaip sakant, SISTEMOS nuverstu Prezidentu Rolandu Paksu, yra pagrindo manyti, kad kviečiams į Europos Parlamentą generalinis prokuroras E. Pašilis staiga „susirgs“ ar suras kitą pretekstą nevykti į Briuselį?

— Kaip teisininkas aš negaliu grįsti kažkokių savo išvadų prielaidomis. Prielaidos yra prielaidos, versijos yra versijos ir t. t. Tačiau su dalimi jūsų klausimo aš sutinku: šis procesas buvo ir yra politinis nuo pat pradžios iki šių dienų. Politikoje įstatymas dažnai klaidžioja, tai panyra į vandenį, tai vėl pakyla iki saulės. Apskritai politikoje teisės yra labai mažai. Ir kadangi čia yra politinis procesas, tai išimtinai apie teisę, kurią aš iš tikrųjų labai myliu, nenorėčiau daug kalbėti. Visais atvejais kur yra politinis procesas, ten turi būti priimtas politinis – teisinis sprendimas. Štai ir viskas. 

Turbūt jūs čia turite omenyje STT „viešųjų ryšių“ akcijomis liūdnai pagarsėjusią kriminalinę bylą dėl tariamos „prekybos poveikiu“?

— Ne, aš turiu omenyje Prezidento Rolando Pakso politinio reabilitavimo klausimą bei leidimą dalyvauti rinkimuose Lietuvoje. Būtent tą klausimą, dėl kurio iš principo iki šiol viskas taip vangiai vyksta. Europos Parlamento nario R. Pakso bylos politinė potekstė man absoliučiai akivaizdi. Tai reikia gerai žinoti ir jokių prielaidų nedaryti. 

Suprantate, kuomet politinį Prezidento Rolando Pakso reabilitavimo procesą lydi kriminalinio pobūdžio elementai, tai aš esu labai toli nuo minties, kad tie elementai neturi politinės potekstės. Tiek ir tenorėjau pasakyti.  

Dėkoju už pokalbį.

——————————————————————————————–

Post Scriptum

 

 EP narys, Prezidentas Rolandas Paksas: „Įrodyti savo tiesą kartais būna taip pat sunku, kaip kovoti su vėjo malūnais, tačiau esu viskam pasiryžęs!..”

 

„2016 m. vasario 29 d.  buvo pademonstruota, kad gali būti sudorotas kiekvienas, prieš kurį yra nukreiptas politinio užsakymo taikiklis. Šiandien kiekvienas gali patekti į jėgos struktūrų voratinklius, iš kurių vaduotis, patikėkite manimi, labai sunku. Lietuvoje užsimota sudaužyti neparankias, nepaklusnias politines jėgas. Kas mūsų laukia rytoj, kas mūsų laukia poryt? Valstybinė politinė konkurencija absoliučiai eliminuota. Tokiomis sąlygomis laisvi rinkimai yra neįmanomi!..

Galiu tik nujausti, kodėl pareigūnai siekė mane įbauginti, padaryti psichologinį spaudimą ar palaužti. Ar tokiais metodais turi dirbti demokratinės valstybės teisėsauga?.. Lietuvoje dar nėra buvę atvejo, kai visi specialiųjų tarnybų veiksmai būtų tiesiogiai transliuojami į žiniasklaidos priemones. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje jau nustojo galioti įstatymai? Ar tai reiškia, kad žmogaus teisės mūsų valstybėje tėra tiktai pramanas?..“, – retoriškai klausė prezidentas R.Paksas partijos „Tvarka ir teisingumas“ 2016 m. kovo 1 d. išplatintame pareiškime.

„Tvarkiečių“ frakcija pasiūlė dėl STT neteisėtų veiksmų Seime pradėti parlamentinį tyrimą ir tikisi, jog valdančiosios koalicijos partneriai palaikys šią iniciatyvą. „Parlamentinė kontrolė virš specialiųjų struktūrų turi būti!..“, – akcentavo R. Paksas.

Seimo nariui Petrui GRAŽULIUI specialiųjų tarnybų pareigūnų veiksmai priminė kagėbistų represijas: „Jau seniai reikėjo keisti STT vadovo skyrimo tvarką, kad atsakingas pareigas užimantis asmuo būtų mažiau pavaldus Prezidentei, akivaizdžiai simpatizuojančiai konservatoriams ir liberalams. Šiandien, jeigu Seimas nesuras jėgų pertvarkyti pavaldumą teisėsaugos institucijų, situacija tikrai negerės… Pasaulyje teisiami konkretūs asmenys, o pas mus bandoma susidoroti su partija. Čia yra baisiau nei sovietiniais laikais!..“, – piktinosi P. Gražulis.

Tuometinis „tvarkiečių“ frakcijos narys, parlamentaras Povilas GYLYS atkreipė dėmesį į tai, jog užsimota ne tik prieš „Tvarką ir teisingumą“, bet ir prieš kitas valdančiąsias partijas: „Pastebėkite, dviejų partijų niekada per pastarąjį laikotarpį teisėsauga nelietė. Ką tai reiškia? Ruošiamasi Seimo rinkimams, valomas politinis laukas nuo nereikalingų politinių jėgų“, – teigė P. Gylys. 

„Teisėsaugos veiksmai nepanaikina abejonių, kad čia vėl gali būti Prezidentės inicijuotas susidorojimas su tam tikrais jos oponentais. Galų gale pati Prezidentė turi pakomentuoti, ar STT gali šitaip, pasitelkdama žiniasklaidos priemones, vykdyti tyrimą. Juk kažkas nutekino informaciją, kad jie (R.Paksas ir G.Vainauskas – red. pastaba) susitiks, ir tie duomenys turėjo būti gauti atliekant sankcionuotas priemones“, – „Vakaro žinioms“ sakė buvęs STT Panevėžio skyriaus vadovas, parlamentaras Povilas URBŠYS.

 „Manau, tas politinis žaidimas prieš vienintelę partiją, kuri dar gina nacionalinius interesus, tęsis. Ir jeigu paskelbus juridinius kaltinimus partijai, matyt, nieko nebuvo, ką būtų galima iškelti į dienos šviesą, reikėjo sugalvoti naujus. Štai, kaip aš galvoju apie šitą bylą!.. Buvo kažkas ar nebuvo? Noriu pasakyti dar kartą, kad nieko nebuvo. Jokios nusikalstamos veikos nebuvo!.. 

Jeigu prokuroras ir visa Generalinė prokuratūra nori kreiptis į Europos Parlamentą dėl teisinio imuniteto nuėmimo, duok Dieve jiems sveikatos. Čia yra ta pati žaidimo antra ar trečia, ar ketvirta dalis. Anksčiau ar vėliau žmonės, kurie tai daro, atsakys už tai. Tegu kreipiasi kur nori, nors ir į patį velnią!..

Šis ikiteisminis tyrimas yra 2003-aisiais pradėtos APKALTOS TĘSINYS. 2004-aisiais visi iki užkimimo kalbėjo, kad priimtas sprendimas visam gyvenimui ir panašiai, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė visai kitokį verdiktą. Deja, tam prireikė penkerių metų. Apkaltos nepanaikino tik Lietuvos politikai, nors Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas konstatavo, kad nuo 2004-ųjų metų turi būti atkurtos pilietinės ir politinės R.Pakso teisės. 

Įrodyti savo tiesą kartais būna taip pat sunku, kaip kovoti su vėjo malūnais, tačiau esu viskam pasiryžęs. Aš kovoju už teisybę. Bandau liudyti tiesą ir savo pavyzdžiu noriu parodyti kitiems žmonėms, kad jie nepasiduotų, kovotų.

Lygiai taip pat, kai 2003-2004 metais man buvo iškelta net šešiolika kaltinimų, paskui beliko trys, o galiausiai nė vieno!.. Kur dabar tas išaukštintas choras teisininkų, per apkaltą šaukęs – esą čia mafijos pradžia, o pabaiga – tarptautinis terorizmas?…“ – Prezidento apkaltos farso detales priminė Rolandas PAKSAS. 

STT dirbtinai sukeltame „viešųjų ryšių“ skandale vertėtų priminti, kad žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ savininkas, redaktorius Gedvydas VAINAUSKAS 2003-2004 metais aktyviai dalyvavo antikonstituciniame perversme, „valstybininkams“ verčiant iš posto demokratiškai žmonių išrinktą Prezidentą Rolandą Paksą. 

Reziumuojant galima drąsiai teigti, jog Prezidentei D. Grybauskaitei pavaldžių teisėsaugos pareigūnų, vykdančių politinius užsakymus, STT bei Generalinės prokuratūros imituojamos kovos su politine korupcija   PASEKMĖ – autokratinio rėžimo, antidemokratiška valstybė, kurioje mes gyvename!.. Ar bus pagaliau atsitokėta, kai prolandsberginio-grybauskinio klano užvaldytoje Lietuvoje jau peržengtos visos ribos?!..

——————————————————————————————–

P. S. – 2

Knygos „R. P. VARDAN KO?..“ PRISTATYMAS Anykščiuose

 

„Tuo metu, kai ėjau Respublikos Prezidento pareigas, buvau įnirtingai puolamas už savo pasisakymus ir ideologiją, palaikančią nacionalinę valstybę, lietuvybę, tautines bei šeimos vertybes, kalbą, kultūrą ir t.t. Tai, ką mano priešininkai anuomet vadino didžiule nesąmone, šiandien valstybės deklaruoja viena po kitos, pradedant Vengrija, Lenkija, baigiant „Brexit“ ir Donaldo Trampo pergale Jungtinėse Valstijose. Skaitydamas, ką tie profesoriai filosofai, sociologai, politologai rašo dabar – visiškai priešingai nei prieš 10-12 metų, – kartais pagalvoju: ar ne per anksti tapau prezidentu? Gal visuomenė dar buvo tam nepasiruošusi ir tikėjo, kad kažkur yra labai gerai ir kažkas už mus išspręs visus klausimus, o mums nereikės nieko daryti? Dabar, pasauliui keičiantis ir įgiję patirties, jau žinome, kad už viską atsakome patys, patys ir galime būti savo valstybės šeimininkai“, — teigia „užsispyręs žemaitis“ R. Paksas, užgrūdintas ilgametės kovos už tiesą ir teisingumą.   

Vasario 24 d. (penktadienį), 16:30 val. Anykščių m. bibliotekoje (Vyskupo skveras 1) bus pristatyta leidyklos „Gairės“ išleista knyga apie Prezidentą Rolandą Paksą „R. P. Vardan ko?..“.

Renginyje dalyvaus: knygos autorius, žurnalistas, publicistas Juozas IVANAUSKAS, Seimo nariai Petras GRAŽULIS, advokatas Rimas ANDRIKIS, teisės filosofijos prof. Saulius ARLAUSKAS, filosofas prof. Algirdas DEGUTIS.  

Neseniai pasirodęs leidinys, blokuojamas daugelio knygynų, turi išliekamąją vertę – neleis užmiršti to, kas įvyko Lietuvoje 2003-2004 metais, pilietiškai aktyviems tautiečiams kovojant už teisinę, demokratinę valstybę!..

Dėl knygos įsigijimo teirautis: (8-5) 241 93 43; 8 686 91 211 (Vilniuje) ir

 8 615 400 32.

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top