skip to Main Content

Teisėjų bendruomenės (klano) užkulisiai 

arba

Teisingumo nėra ir paskutinėje ieškos stotelėje – Konstituciniame Teisme  

Buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, dabar – konsultantas Petras Navikas.

          L.L. Jūs  Lietuvoje  žinomas kaip aktyvus kovotojas už mokesčių teisingumą, ginęs nuo apgaulės  įklimpusius  azartinių lošimų liūne gyventojus, o dabar  ir atskleidžiant  teismų ir teisėjų neteisėtus veiksmus nustatant teisingumą. Šiais klausimais parašėte septynias knygas.  Knygoje „Teisingumo parodija“ žmonėms suprantama kalba aprašėte, kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai vengė išspręsti ir neišsprendė visuomenei aktualaus – mokėtinos sumos už daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, naudojimą ir valdymą apskaičiavimo teisingumo ir teisėtumo klausimo.

            Knyga tarsi liko nebaigta, nes joje neatskleisti Konstitucinio Teismo veiksmai į kurį kreipėtės ir prašėte ištirti ar Konstitucijai neprieštarauja visų instancijų teismų teisėjų nenusišalinimas nuo bylų nagrinėjimo, kai jie kartu buvo atsakovai ir teisėjai bylose.  Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai ir šio teismo sprendimai atsisakyti priimti kasacinius skundus, juos neišnagrinėti ir nepriimti galutinio sprendimo.  Ar Civilinio proceso kodekso nuostatos neprieštarauja  Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymui bei kitais klausimais.

 

L.L. Skaitytojams būtų įdomu susipažinti su teismų ir teisėjų veiksmais, siekiant nepriimti sprendimo dėl ginčo esmės ir neatlikti konstitucinės pareigos, nustatytos Konstitucijos 30 ir 109 straipsniais. Prašau papasakoti.

 

P,N.  Ginčas teismuose nagrinėtas septynis metus. Jo likimas dar sprendžiamas Konstituciniame Teisme. Sugaišta šimtai valandų, prirašyta tūkstančiai lapų dokumentų,  o jis neišspręstas, nors yra paprastas. Teismai ir teisėjai  turėjo pripažinti, kad mokėtina suma turi būti apskaičiuojama Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 3 dalimi ar 4.76 straipsnio  nustatyta tvarka, o sąskaitose nurodomi šiais straipsniais nustatyti duomenys (išlaidos ir jų apmokėjimo dalis).  Tačiau jie vengė pripažinti šio mokėtinos sumos apskaičiavimo būdo teisėtu ir galiojančiu, o  namo bendrijos taikomą būdą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, kadangi jos sąskaitose nenurodyti Civilinio kodekso  straipsniais nustatyti duomenys mokėtinai sumai apskaičiuoti

 

L.L. Kokiais argumentais teisėjai  pagrindė sprendimus atmesti ieškinius? 

 

P.N.  Teisėjai neišnagrinėjo ginčo esmės, o ieškinius atmetė  prasimanytais ir teisės aktais nepagrįstais  argumentais. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuris  priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 3 dalimi  konstatavusi,  kad  teisėjas peržengė ne ieškovo (pareiškėjo), o jos sugalvoto ieškinio ribas. Sekančioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Tankevičienė atsisakė ištirti ir priimti sprendimą dėl Civilinio kodekso 4.76 straipsniu  apskaičiuotos mokėtinos sumos, pareiškusi, kad ne  ieškovas, o atsakovas (bendrija) turi teisę teikti tokio pobūdžio ieškinį. Trečioje byloje  šio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, ieškinį atmetė, konstatavusi, jog nerado Civiliniame kodekse ieškovo teisių  gynybos būdo. Ketvirtoje byloje taip pat šio teismo teisėja Ramunė Mikonienė, ieškinį atmetė, nurodžiusi, kad jis pateiktas teismui praleidus 3 mėnesių terminą, kai Civiliniu kodeksu nustatytas 6 mėnesių terminas.

Be to, šios teisėjos, pažeisdamos Civilinio proceso kodekso 94 straipsnį (kai nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, išlaidos tarp ginčo šalių paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir išlaidų susidarymo priežastis), priteisė  apmokėti  namo bendrijos  bylinėjimosi išlaidas ir jas apmokėjo Pareiškėjas.

Aukščiausiasis teismas  atsisakė priimti kasacinius skundus šiose bylose, nurodęs abstraktaus pobūdžio  priežastį – nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Neįvertino teisės taikymo aspektu ir nepaneigė kasaciniuose skunduose konstatuotų teisės aktų pažeidimų žemesnės instancijos teismuose ir nepanaikino jų sprendimų net  esant absoliučiam  jų sprendimų negaliojimo pagrindui. Pažeidė Pareiškėjų teisę, laiduotą Konstitucijos 30 straipsniu, kreiptis į teismą ir neįvykdė konstitucinės pareigos, nustatytos Konstitucijos 109 straipsniu, nes nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės.

Šie faktai patvirtina, kad Civilinio proceso kodekso 346 straipsnis, suteikiantis teisę Aukščiausiajam teismui nepriimti kasacinio skundo, jo nenagrinėti ir nepriimti galutinio sprendimo, prieštarauja Konstitucijos 30, 109 ir kitiems straipsniams. Ir tai yra pagrindas Konstituciniam Teismui ištirti ir išaiškinti šį faktą.

 

L.L. Dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, kuriais jie pažeidė Jūsų konstitucines teises, laiduotas Konstitucijos 30 ir 109 straipsniais, patyrėte  materialinę ir moralinę žalą. Ar šiuo klausimu kreipėtės į teismą?

 

           P.N. Civiliniu kodeksu nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė. Vadovaudamasis šia teisę, pareiškėjas ir jo atstovaujami asmenys prašė  Vilniaus miesto apylinkės teismo priteisti iš valstybės jiems teisėjų padarytą materialinę ir moralinę žalą.  Teisėja Donata Kravčenkienė atmetė ieškinį, motyvavusi, jog neįrodyta teisėjų padaryta  žala, nors kiti asmenys, išskyrus teisėjus,  neturėjo teisės teisėjauti ir galimybės padaryti žalos.

Be to,  nepripažino pareiškėjo, kaip Bendrijos valdybos nario,  teisės vykdyti Bendrijų įstatymo nustatytas teises ir pareigas, siekti kad būtų mokėtina suma apskaičiuota teisėtu ir teisingu būdu visiems namo bendro naudojimo objektų savininkams (jų  buvo 50) ir ginti viešąjį interesą. Atsisakė Pareiškėją pripažinti sūnaus įgaliotu atstovu  ir būti proceso dalyviu, turinčiu teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei trečiuoju asmeniu. Atmetė Pareiškėjo  prašymus kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nenusišalino nuo bylos dėl teisėjų neteisėtais ir neatliktais veiksmais padarytos žalos nagrinėjimo, nors  jos kolegos – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai  padarė  žalą ir yra  atsakovai.

Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus, kuriais neišspręstas šalių ginčas iš esmės – dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo ir kitais klausimais Šis teismas nenusišalino nuo bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo ir neperdavė jos kitos apygardos teismui, nors šio teismo teisėjai savo veiksmais padarė  žalą ir iš esmės yra  atsakovai byloje.

 

   L.L. O kaip pasielgė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, juk turbūt  pateikėte kasacinį skundą dėl apylinkės ir apygardos teismų teisėjų neteisėtų veiksmų?

 

P.N. Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, nurodęs, jog  pareiškėjai neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nors  Konstitucijos 30 straipsniu nustatyta, jog į teismą turi teisę kreiptis visi asmenys, kurių konstitucinės teisės pažeidžiamos.  Bet ir baigusios teisės studijas universitete advokatės pasirašytą kasacinį skundą taip pat atsisakė priimti, nurodęs jau minėtą abstraktaus pobūdžio priežastį, kurio pagrindu atmesti ankstesni kasaciniai skundai.

 

L.L. Turbūt Jūsų veiksmai nenutruko siekiant teisingumo?

 

  1. N. Aukščiausiojo Teismo buvęs pirmininkas Rimvydas Norkus pareiškėjui paaiškino kodėl taip pasielgė šio teismo teisėjai. Mat, Švedijos Aukščiausiasis teismas per metus gauna apie 70 skundų, o mes – gerokai daugiau, todėl ir atsirenkame, kuriuos nagrinėti, o kitus grąžiname pareiškėjams.Taigi ne tik neįvykdomas Konstitucijos 109 straipsnis (teismas turi priimti sprendimą), bet kas gali paneigti, kad  skundai, kuriuos teisėjai savo nuožiūra pasirinko nagrinėti, neįtakoti įvairių paskatų, galimai ir korupcijos. 

 

            L.L. Kokį vaidmenį atliko Teisingumo ministerija, kurios prašėte paramos?

 

P.N.  Nustebino Teisingumo ministerijos, atsakingos už teisingumo įgyvendinimą ir piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, požiūris.

Civilinio proceso kodekso  347 str. 3 d. nustatyta, kad teikiamą Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą privalo surašyti advokatas, bet  šis teismas atsisakęs priimti advokato surašytą kasacinį skundą, nepadengia pareiškėjo išlaidų advokatui samdyti. Atsižvelgdamas į tai, kad ministerija apmoka  Europos Žmogaus Teisių Teismo priteistas sumas už Lietuvos Respublikos teismų padarytus žmogaus teisių pažeidimus nagrinėjant  bylas, Pareiškėjas prašė Teisingumo ministerijos padengti jo patirtas išlaidas.

Teisingumo ministerija netenkino prašymo, motyvuodama, kad Žalos atlyginimo įstatymu nepavesta ministerijai atlyginti žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Rekomendavo kreiptis į teismą.

Sprendžiant ginčą teisme Teisingumo ministerija tampa fiktyvia atsakove ir teisėjų, kurie savo procesiniais veiksmais padarė žalą pareiškėjams, advokate. Teisėjai, padarę žalą, pašalinami iš ginčo proceso ir gali net teisėjauti. Taip ir buvo šioje byloje.

Šis Teisingumo ministerijos atsakymas aiškiai parodė, kad teisingumo paieška yra beviltiška ir nebus įmanoma laimėti ieškinį dėl teisėjų padarytos žalos, nes teisėjas savęs ir kolegų nepripažins atsakingu už padarytą žalą, o Teisingumo ministerija jiems pritars.   Taip ir įvyko. Teisingumo ministeriją atstovavo tas pats darbuotojas, kuris rekomendavo teikti ieškinį teismui ir advokatavo   teisėjus byloje.

 

L.L. Praėjo metai kai išleidote knygą Teisingumo parodija“, kurioje paskelbėte, kad kreipėtės į Konstitucinį Teismą.  Kokie rezultatai?

 

           P.N. Prašiau ištirti, ar Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui neprieštarauja Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, šio teismo sprendimai atsisakyti priimti kasacinius skundus, juos neišnagrinėti ir nepriimti procesinių sprendimų.  Vilniaus apygardos teismo sprendimas nesikreipti į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar pareiškėjas, būdamas gyvenamo namo bendrijos valdybos nariu, neturi teisės atstovauti sūnų – namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininką – teisme pagal pavedimo sutartį ir įgaliojimą, o taip pat ginti kitų namo bendrojo naudojimo objektų savininkų teisėtus interesus. Visų instancijų teismų teisėjų nenusišalinimas nuo bylos nagrinėjimo, kai jie buvo kartu ir atsakovai byloje. Taip pat prašymas ištirti,  ar Civilinio proceso kodekso nuostatos neprieštarauja Civiliniam kodeksui ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymui.

Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti prašymą, konstatavęs jog „teismas nėra  priėmęs sprendimo, galėjusio pažeisti pareiškėjo teises  ar laisves“. Net keista, kad  nepastebėjo prie prašymo pridėtą Aukščiausiojo Teismo  2020 m. kovo 30 d   sprendimą (nutartį), kuriuo atsisakė priimti kasacinį skundą ir  pažeidė pareiškėjo ir dar dviejų asmenų   konstitucinę teisę kreiptis į teismą,  laiduotą 30 straipsniu.  Be to, dar nurodė, kad „prašyme konstatuoti klausimai  yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Tačiau nenurodė teismo kuriam žinybingi klausimai ir nepersiuntė šiam teismui jų nagrinėti.

Nebuvo paslapties šiuo klausimu, nes tik Aukščiausiasis Teismas nepriėmė kasacinio skundo, jo neišnagrinėjo ir nepriėmė galutinio sprendimo byloje. Manytina, kad šiuo abstrakčiu  įrašu siekta sustiprinti savo sprendimą.

L.L. Turbūt nenuleidote rankų ir griebėtės už šiaudo, kaip skęstantis ?

 

P.N. Jūs teisus. Konstitucinio Teismo sprendimą  gavo Aukščiausiasis Teismas. Prašiau šio teismo pirmininkės, kuri yra ir Teisėjų Tarybos pirmininkė, Sigitos  Rudėnaitės,  priimti kasacinį skundą, jį išnagrinėti ir priimti galutinį sprendimą byloje. Tačiau ji pasislėpė už Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotojos Egidijos Tamošiūnienės pečių. Ši pareigūnė atmetė prašymą nurodžiusi, kad   Teisėjų taryba neturi kompetencijos vertinti Konstitucinio Teismo atliktų veiksmų, nors Pareiškėjas neprašė vertinti Konstitucinio Teismo veiksmų, o tik vykdyti šio teismo sprendimą .

 

  L.L. Konstitucijoje nurodyta, kad Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (4 str.). Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas,  Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (5 str.). Tauta išrenka Seimo narius, Prezidentą ir Vyriausybę, o teisėjų nerenka. Juos paskiria tautos išrinkta valdžia – Seimas, Prezidentas, Vyriausybė. Taigi Valdžia privalo kontroliuoti kaip jos paskirti  teisėjai atlieka konstitucines pareigas. Ar kreipėtės pagalbos į Valdžią?

 

  1. N. Prašiau Prezidento, Seimo pirmininkės ir Teisingumo ministrės (informuota ir Vyriausybės vadovė) pareikalauti, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkė įvykdytų Konstitucinio Teismo sprendimą.  Tačiau prašymas nepasiekė šių asmenųir negavau jų atsakymo. Mat, jie kanceliarine siena atskirti nuo rinkėjų.

Į prašymą atsakė kanceliarijos darbuotojai, kurie nėra Valdžia ir neturi įgaliojimų spręsti prašymo klausimo. Be to, atsakymuose nenurodyta, kad  Aukščiausieji Valdžios asmenys supažindinti ir kokius veiksmus jie atliko prašymui įvykdyti ar kokiais argumentais atsisakė nevykdyti prašymo. Todėl tuo klausimu žiniasklaidoje paskelbiau viešą pareiškimą Prezidentui. Bet  ir jis liko nepastebėtas.

  

L.L.  Tai neeilinis įvykis, o katastrofa. Juk Aukščiausiasis Teismas grubiai pažeidė Konstituciją nepriimdamas kasacinio skundo dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų peržiūrėjimo ir nepriėmė galutinio sprendimo. Byla nebaigta nagrinėti.  Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Aukščiausiasis Teismas turėjo priimti kasacinį skundą, išnagrinėti ir priimti galutinį sprendimą. Dargi šis faktas Konstituciniam Teismui   tapo priežastimi atsisakyti priimti Jūsų prašymą, nors dėl to esate nekaltas. Bet valdžia ne tik Seimo pirmininkė. Yra opozicija, kuri turėtų būti suinteresuota išaiškinti šį Konstitucijos pažeidimą. Ar supažindinote ją?

         

           P.N.   Ir aš taip maniau. Informaciją šiuo klausimu elektroniniu laišku nusiunčiau Seimo frakcijų seniūnams: V. Juknai, R. Morkūnaitei, A. Norkienei, J. Pinskui, A. Sysui. Prašiau jų nebūti abejingais ir nuošalyje.  Tačiau nesulaukiau jokio dėmesio, nors priminiau, kad padorumas ir įstatymas reikalauja atsakyti pareiškėjui.

 

   L.L. Ar čia ir baigėsi Jūsų teisingumo ieškos kelias ?

 

           P.N.  Dar ne, bet jau matosi jo pabaiga. Mat, dar kartą  kreipiausi į Konstitucinį Teismą, prašydamas peržiūrėti prieš metus priimtą sprendimą, nes jis yra neteisingas ir nepagrįstas Konstitucinio Teismo įstatymu.

Neteisingai sprendime konstatuota, kad  teismas nėra  priėmęs sprendimo, galėjusio pažeisti pareiškėjo  teises ir ar laisves. Kaip minėjau, Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 30 d nutartimi atsisakė priimti Pareiškėjo ir dar dviejų asmenų kasacinį skundą, ir tuo veiksmu pažeidė šių asmenų Konstitucijos 30 straipsniu laidotą teisę kreiptis į teismą.

Antras  motyvas – klausimai nežinybingi Konstituciniam Teismui – yra nesusijęs su Pareiškėju, nepriklausė nuo jo valios ir negalėjo būti pagrindu atsisakyti nagrinėti prašymo. Pareiškėjas įvykdė visas nustatytas sąlygas prašymui pateikti. Bylos neišnagrinėjo tik Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinio Teismo įstatymu nenustatyta sąlyga, kad šis teismas, remdamasis šia aplinkybe, gali  atsisakyti priimti ir nenagrinėti  prašymo.

Kartu su kitais Konstitucinio Teismo teisėjais 2020-09-15 sprendimą priėmė  teisėja Janina Stripeikienė, o 2021-09-15 sprendimą dėl sprendimo antros dalies išaiškinimo – teisėjai Janina Stripeikienė ir Algis Norkūnas, kurie galimai buvo suinteresuoti priimti tokio turinio sprendimus. Mat, dirbdami Aukščiausiojo Teismo teisėjais, atsisakė priimti kasacinius skundus, juos išnagrinėti ir priimti procesinius sprendimus su šia byla susijusiose bylose.

Po keturių mėnesių turėčiau sulaukti  Konstitucinio Teismo atsakymo. Nors rusena maža viltis, bet  tikriausiai teisėjų ambicijos ją užgesins ir iš esmės nepakeis sprendimo.

 

L.L. Atskleidėte teismų ir teisėjų užkulisius. Kaip Jūs vertinate esamą būklę ir kas būtina padaryti ?

 

           P.N.  Būklė yra prasta. Knygoje atskleidžiau teisėjų paskatas darbui sąžiningai neatlikti.

  1. Civiliniame kodekse parašyta, kad „Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo“. Tokio turinio straipsnio trūksta Civilinio proceso kodekse (teisėjavimo taisyklėse). Teisėjai žino įstatymus ir, nagrinėdami bylas, turi jų klausyti (vykdyti, taikyti), privalo atsakyti už įstatymų netaikymo, jų pažeidimų pasekmes (padarytą žalą ginčo šalims). Tai yra esminis šio Kodekso trūkumas.

Neteko girdėti, kad nors vienas teisėjas būtų atleistas iš pareigų  už tinkamai neatliktą tiesioginį darbą, už Konstitucijos pažeidimą. Teisėjai atleidžiami iš pareigų už transporto taisyklių ir kitus administracinio pobūdžio pažeidimus.

Suabsoliutintas teisėjų nekaltumo ir neliečiamumo principas. Tarsi jie Dievo paskirti ir yra neklystantys. O taip nėra ir negali būti.

  1. Apeliacinis ir kasacinis teismai tinkamai neperžiūri ir neįvertina pirmos instancijos teismų sprendimų. Bylų peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teismuose yra formalus ir nė nepastebint absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Faktas, kad teismas nenori perduoti bylos nagrinėti kitos apygardos teismui, kuris nėra atsakovas, leidžia manyti, kad yra nerašytos teisėjų bendruomenės, o gal klano solidarumo taisyklės.
  2. Užskleistos durys tarėjams į teismą ir aišku, dėl kokių tikslų.  Kai daugiau akių, sunkiau paslėpti. Ši aplinkybė gerokai apribotų teisėjus priimti šališkus sprendimus. Net teisiškai neišprususiam žmogui aišku, jog kai kurie teisėjų sprendimai yra neteisingi.
  3. Žmonės rašo skundus Aukščiausiajam Teismui, vildamiesi surasti teisingumą. Bet ir čia dažniausiai atsimuša kaip į sieną. Atsisakoma priimti kasacinius skundus prisidengus abstrakčiais argumentais: teisės normų pažeidimas neturi reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui arba skunde nesuformuluota teisės aiškinimo ir taikymo problema, kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus vieningos teismų praktikos formavimo požiūriu. O teisės normų pažeidimai žemesnės instancijos teismuose, dėl kurių  pareiškėjas kreipėsi į  šį  teismą, atseit, yra ne jo pareiga ištirti ir priimti sprendimą.
  4. Erškėčiais klotas kelias piliečių prašymams patekti į Konstitucinį Teismą. Bet ir įveikus šį kelią mažai vilties, kad prašymas bus išnagrinėtas. Šios bylos istorija patvirtino kaip neteisėtais būdais teisėjai neišnagrinėjo bylos ir nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės, o Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo, kuris aktualus ne tik pareiškėjui, bet šimtams tūkstančių daugiabučių namų gyventojams. Valdžia liko abejinga  šiam svarbiam klausimui, prisidengdama figos lapeliu –nesikišimo į teisėjų veiklą, o aiškiau pasakius, nenoru kontroliuoti kaip jie atlieka konstitucines pareigas. Nors to nesitikėjau, bet taip yra.

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));