skip to Main Content

Antanas Stugys

TEISINGUMAS – TIK PAUOSTYMUI

Feljetonas

 

Jeigu pats nebūčiau nukentėjęs nuo teismų neteisingumo, sąžiningai prisipažinčiau, kad konkrečiu klausimu, neturiu tvirtos nuomonės. Nebylių tylėjimas – auksas. Tie kurie prabyla – tildomi.

 

Keturi garbingi vyrai: advokatas, profesorius, Stanislovas Tomas. Advokatas Audrius Nakas. Signataras Zigmas Vaišvila ir LŽTSS vadovas Donatas Šulcas,  susirinkę Seimo konferencijų salėje – tik įrodymas, kad teisinės bedugnės pakraštys jau Lietuvoje. Gerkite kiek tiktai norite valerijono lašiukų, praraja – ne miražas, savaime niekur nedings. Diskusija tikrai labai aktuali ir naudinga visiems. Dar nesusidūrusiems ir jau pervažiuotiems lietuviškos  teisėsaugos vežimu. Mano tikslas – ne užsakomasis. Ne keršyti. Ne juodinti tai kas ir taip juoda. O lyriškai-satyriška forma, pateikti skaitytojams labai skaudžia problemą – natūraliai – be vazelino.    

Konferenciją, kaip visada, pradėjo gerbiamas Z. Vaišvila. Apžvelgdamas Donato Šulco badavimo prezidentūros kieme peripetijas. Jėga išvaikytos legalios akcijos pasekmes. Donatas ir Skolastika – bado akcija, norėjo atkreipti prezidentės dėmesį į betvarkę teismuose. Kad vieni Šiaulių teisėjai tiria bylą, o kiti priiminėja nuosprendį. „Fitilis“ ir tiek. Kad praktikuojami masiški teismų nusišalinimai nuo nepatogių bylų. Kas buvo pasiekta? Kokia kaina? Kokie atsakomieji prokuratūrųs veiksmai? Aukotis badaujant vienam už visus – vienas dalykas. Po to dar kartą, dar labiau kentėti nuo varginančios teismų rutinos – „už akiplėšiškumą ginant žmonių interesus“ – visai kas kita. Gerb. Stanislovo Tomo žodžiais, Donato atvejis – akivaizdi faktų klastojimo byla. Teisėjų etikos komisija pažeidimų iš teisėjų pusės nemato. „Sklando gandai, kad į tą komisiją, atrenkami ne tai dvasiškai, ne tai fiziškai akli teisėjai“. Dėl ko ir išryškėja teisės į teisingą teismą nebuvimas. Kad užsūdyti nepatogų žmogų teismais, pati produktyviausia išeitis – jam priklijuoti „žmogus-grėsmės nacionaliniam saugumui“ etiketę! Nenusiplaus nei skalbimo milteliais, nei ūkišku muilu! O tada belieka stabilus, tradicinis susidorojimas su oponentu: valstybiniu susidorojimu. Jokių taisyklių. Traktuok įstatymus kaip nori. Kad tik ir taip skriaudžiamam bei kenčiančiam žmogui būtų dar blogiau! Imamasi net represinių susidorojimo veiksmų. Valdžiai neįtikęs: gyvenantis, dirbantis ir mokesčius mokantis pilietis – baudžiamas per jo darbo vietą. Per asociaciją. Pažeidžiant jungtinių žmogaus teisių sprendimą. Kaip priversti valstybę, gerbt jos pačios paktą, pasirašytą stojant į tarptautinę bendruomenę? Įdomus faktas. Prancūzijoje, ir valstybėse esančiose jos įtakoje (Buvusiose šalyse kolonijose)  konstitucinio teismo nėra. Prezidentas Šarlis de Golis KT vertino kaip pavojų Prancūzijos demokratijai. Lietuvai KT irgi nereikalingas. Žmonėms – ne, valdžiai – taip. Kad vieni teisėjai nematytų kitų teisėjų darbo broko.

Įdomus akcentas. Mėnesinis pabėgėlio orumo  įvertinimas 600 eurų. O Lietuvos pensininko orumo įvertinimas… – akivaizdžiai skiriasi. Todėl, kad pabėgėliai pastoviai skundžiasi į visas instancijas ir bylas laimi. O Lietuvos pensininkai pastoviai tyli. Pastoviai bijo, kad tik dar nebūtų blogiau. Tarybinio laikmečio marškinėliai taip stipriai prilipo prie mūsų didvyriškų kūnų, kad anapilin išeisime kartu su jais.

   Gerb. Audrius Nakas, irgi turėjo ką pasakyti. Apie Europos teisėjus, kurie mokosi iš Lietuvos teismo. Ko?.. Prezidentė, pernai buvo apdovanota pirmo laipsnio pasižymėjimo ženklu „už nuopelnus teismų sistemai“. Šiemet irgi apdovanota „už didelę pažangą prokuratūros srityje“. Įtariu, tas įprotis atsidėkoti medaliais už nuopelnus Tėvynei – stagnacinis palikimas nuo L.Brežnevo laikų. Kaip vieno aktoriaus teatre „Apie Šaulį Fedotą“ juokauja poetas Leonidas Filatovas – kas netelpa ant krūtinės – kabinama ant nugaros. ( https://youtu.be/DnVGQt72hBE?t=243 ) Kad Lietuvoje užfiksuotas nepasitikėjimas teismais – jokia paslaptis. Valdžiai dėl to nei kėdė, nei tarpkėdis neprakaituoja. Lietuvos teismai deda skersą, ant visų tarptautinių įsipareigojimų, ir du išilgus ant tų, kurie zirzia įkyriomis musėmis, trukdydami vykdyti globalinio skersavimo politiką. Kaip jaustis žmonėms, patyrusiems teismų neteisingumą? Ne valdžia, o klampi bevaldystė. Sąmoningų kolaborantų valda tinkamai nedirba ir tiek. Dideles algas ima, šaiposi, o produkto negimdo nors tu ką. Yra nuomonė, kad kai kas iš Seime sėdinčių, net nesupranta ką daro. Pasvajoti, apie pasodinimą į „katalaškę“, blogų įstatymų leidėjus, žinoma kol kas nerealu. Bet, gerai užsisklendus ir užsirakinus, virtuvėse apie tai pasvajoti… kol kas nedraudžiama.

 Gerb. Tauro Jakelaičio nuomone, šiandien teisingumas teismuose ne vykdomas, o naikinamas. Organizacijos, kurios gina teisingumą Lietuvoje, jaučia didelį pi…presingą. Kokia turi būti žmonių reakcija į teismų daromus nusikaltimus?

Šauniausias, mano nuomone, paliktas desertui – buvo Liudo Vedeckio taškų sudėliojimas ant „i“. Jis, paprastai, aiškiai ir labai originaliais palyginimais, apibudino katastrofišką ES teisingumo sistemą. Vedančią į susinaikinimą. „Jei kažkokio daikto svoris yra kilogramas, kilogramu jis turi kvepėti visur vienodai: ir Švedijoje, ir Vokietijoje, ir Anglijoje, ir visoje sąjungoje, ir ne tik. Ačiū už jo  emocingą, šeimininkišką situacijos įvertinimą. Tikrai taip. Kritome veidu į kapitalistinį mėšlą. Atėjo išsvajoti Amerikos gelbėtojai ir mus išvadavo:  nuo naftos, nuo darbo, nuo atlyginimų, nuo  ateities.

Norite viską pamatyti gyvai: ( https://youtu.be/TKepqbBCUEE?t=5789 )

 

2019

 

 

 

 

 

 

 

  

Facebook komentarai
Back To Top