skip to Main Content

„Teisingumą“ žadėjęs atstatyti prezidentas G.Nausėda jau rūpinasi mafijai dirbančių teisėjų karjera

Dar prieš dvi savaites prezidentas Ginatas Nausėda žadėjo atstatyti teisingumą Lietuvoje, o šiandien tos viltys jau sudužę ir kiekvienu savo žingsniu G.Nausėda tas viltis vis labiau laidoja.

Šiandien Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir gavęs Teisėjų tarybos patarimą, pasirašė dekretus, kuriais Lietuvos Respublikos Seimui teikia pritarti teisėjų atleidimui ir paskyrimui į naujas pareigas.
Šalies vadovas siūlo Seimui atleisti Rimvydą Norkų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų, paskyrus jį Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju.

Kaip žinia, vadovaujant R.Norkui, visoje teismų sistemoje įsivyravo teisėjų gaujos, kurios darė labai sunkius nusikaltimus, niekaip už tai neatsakydamos. LL redaktorius daug kartų kreipėsi į R.Norkų dėl teisėjų nusikaltimų, tačiau gaudavo atsakymą, kad jis neketina kištis į teismų darbą, ir už tai niekaip neatsako.

 

Be to, prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui pritarti keturių Vilniaus apygardos teismo teisėjų – Virginijos Liudvinavičienės, Vilijos Mikuckienės, Aleno Piesliako ir Vytauto Zeliankos – atleidimui iš pareigų ir paskyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais, taip pat pritarti Agnės Tikniūtės paskyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.

Prezidentūra nurodė, kad šalies vadovas, spręsdamas dėl teisėjų paskyrimo ir atleidimo iš pareigų, atsižvelgia į tai, kad teisėjams keliami ypatingi profesiniai ir etiniai reikalavimai. Viena iš garantijų, kad teisėjai tinkamai vykdys teisingumą, yra jų kvalifikacija. Vykdydami teisingumą, jie taip pat turi būti nešališki, nepriklausomi, jų elgesys turi būti nepriekaištingas.

Apie teisėjų V.Liudvinavičienės ir Aleno Piesliako kompetenciją ir nepriklausomybę geriausiai parodo jų nuosprendis Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės motinai Laimutei Kedienei.

Vien už tai, kad sėdėdama savo namuose su vyru 70 metų moteris piktinosi jos anūkę prievartavusiais pedofiljais, minėti Gitano Nausėdos favoritai Liudvinavičienė ir Piesliakas nuteisė moterį „dėl anūkės tvirkinimo“.

 

„Šįryt teko pabuvoti Vilniaus apygardos teisme, kur vyko Laimutės Kedienės ir jos kaimynės Olgos Girdauskienės teismo posėdis dėl Deimantės „tvirkinimo“. Sunku rašyti be riebių epitetų, bet pasistengsiu, – pasakojo L.Merkevičius, – teisėjai: Virginija Liudvinavičienė (pranešėja – nuotrauka viršuje), Alenas Piesliakas, Jurgita Mačionytė. Kaltinimas sulipdytas iš „žurnalisčių“ L. Lavastės ir A. Kuznecovaitės, etatinių liudytojų M.Kuprevičiaus bei V.Keršio „prisiminimų“ ir, svarbiausia, iš stebuklingų slapto pasiklausymo įrašų. Šie „viską įrodantys“ garso įrašai Kedžių namuose, daryti 2009–2010 metais nužudymo byloje, neaptikus juose nusikaltimo požymių, „tyrėjos“ A.Gecevičienės dėka nebuvo sunaikinti (bent jau taip veidaknygėje rašė vienas iš minėtų etatinių liudytojų): įrašuose pradėta ieškoti, kuo dar galima būtų apkaltinti teisėsaugos terorizuojamus žmones.

Kaip tai dera su kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis dėl slaptų įrašų tvarkymo, žino tik prokurorai, jei žino. Praėjus beveik 6 metams, persijojus įrašus, išrinkus visus pasakytus sakinius, kuriuose pavartotas žodis, prasidedantis ped-, pyd-, ar sys-, (net ir pasakytus nedalyvaujant vaikui, o tokie – beveik visi), buvo aptikti reikiami „tvirkinimo“ ar „poveikio“ požymiai.

Vasario 15 d. paskelbtas pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis buvo tikras Tautos pasveikinimas Valstybės atkūrimo šimtmečio proga (sveikintojai teismų sistemos vardu: Alvydas Rimkevičius (pirm.), Liuba Kymantienė (pran.), Aušra Vingilė).

Vis dėlto 2 mln Lt ieškinys už „tvirkinimu“ padarytą žalą Deimantei („vaiko raidos sulėtėjimas“, ir pan.) teismo buvo patenkintas tik maža dalimi, sumažintas iki 10 tūkst. eurų – teismas negalėjo be jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų (psichiatrų pažymų, etc.), priteisti tokių sumų.

Pasinaudojęs šia dingstimi, iš bylos „pabėgo“ garsusis advokatas G. Černiauskas. Apygardos teisme jį pakeitė advokatė Neringa Grubliauskienė. Prokuroras taip pat kitas: A. Valiukevičius.

Beje, įdomu tai, kad prokuratūra Kedžių ir Venckų namuose buvo įtaisę pasiklausymo įranga, kuri viską įrašinėjo net ketverius metus – nuo 2008-12-17 iki 2012-05-17.

Tačiau iš keturių metų klausymosi pokalbių niekas netiko bylai sukurpti – kaip mums pranešė Asta Kuznecovaitė, kuri, priešingai nei teisiamieji, jau turi nuosprendį, iš keturių metų pokalbių įrašo iš bėdos tiko tik toks epizodas : „Vieną tokią pamoką 2010 metų balandžio 4 dieną užfiksavo ir Kedžių namuose įrengta slapta klausymosi įranga. Tąkart į Kedžių namus užsukus O.Girdauskienei ir N.Venckienei šeimynėlė nusprendė įteikti dovaną balandžio 8-ąją savo gimtadienį švenčiančiai L.Stankūnaitei. Dovana turėjo tapti jos mažametės dukters piešiniai, kuriuose pavaizduoti vyrai su iki žemės nutįsusiais lyties organais. „Ūsas tavęs pasiilgo, paklausk motinos, kur Aidas ir Jonas, ar tu nori su Ūsu gyventi, piešk pimpalus, piešk Joną, Ūsą ir Aidą su pimpalais ir sysalais, kuriuos bučiuoja“, – garso įraše girdėti „mokytojų“ balsai. Panašios kalbos Kedžių namuose skambėjo ir balandžio 20 dieną. „Ar Stankūnaitė tave atiduodavo Ūsui? Atiduodavo motina ar ne?“.

Gaila, tačiau įraše nėra pateikiamas Deimantės kalbos – matyt, kad jos smarkiai netiko klatinimams, todėl teko jų atsisakyti.

Teisiamos Olgos Girdauskienės advokatas teisme sakė, kad kaltinime nurodytas laikotarpis sudaro net 1260 dienų. Pastaroji aplinkybė yra esminė. Tai yra, būtent dėl šios aplinkybės – tariamos nusikalstamos veikos laiko nekonkretizavimo, jos gynybos galimybė yra maksimaliai bei visiškai nepelnytai apribojama. Taip išdėsčius kaltinimą laike, galimybė pateikti savo alibi, pagaliau, net ir teikti įrodymus, kad toje dalyje abstraktų kaltinimą galėtų paneigti, yra sumažinta iki minimumo. Pakeistame kaltinime taip pat neaiškiai išdėstyti ir tariamos nusikalstamos veikos padarymo būdai, tačiau vis tik pagrindinis to kaltinimo trūkumas – nekonkretūs bei neaiškus kaltinime išdėstytos tariamos nusikalstamos veikos padarymo laikas. Jos atžvilgiu šios bylos procesas pradėtas nepagrįstai. Jeigu byla nebus perduota prokurorui ir pastarasis jos atžvilgiu nenutrauks, byloje turi būti priimtas jos atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis reabilituojančiu ją pagrindu. Ji, Olga Girdauskienė pateiktame kaltinime tariamos, nei jokios kitos nusikalstamos veikos nepadarė ir nedarė. Nei laikotarpyje nuo 2008-12-17 d. iki 2012-05-17 d., nei jokiu kitu laiku bendraudama su Deimante Kedyte.

Nors kaltinime jai bandoma inkriminuoti, kad ji esą mokino D. Kedytę „ką reikia visiems pasakoti“, kad ši kaltinime nurodytose „baudžiamosiose bylose duotų melagingus parodymus apie Andrių Ūsą, Joną Furmanavičių ir A. neva atliktus jos atžvilgiu seksualinės prievartos veiksmus“, tačiau šiuo atveju kaltinimo autorius visiškai neįvertina tų svarbių aplinkybių, jog ji pati nebuvo proceso dalyviu tose bylose (nei įtariamąja, nei nukentėjusiąją, nei advokate, prokurore, kieno nors iš proceso dalyvių atstove ar pan.), apie tas bylas jai nebuvo nieko žinoma (nei kas, kokius parodymus davė ar duoda, nei pan.). Šalia to, jai nebuvo jokio tikslo mokyti Deimantę Kedytę ką nors meluoti – ta mergaitė jai nebuvo nei giminaitė, nei kaip nors kitaip artimas asmuo, o kaltinime minimų kitų asmenų („A. Ū., J. F. ir A.“) ji niekada nepažinojo ir jokių santykių su jais neturėjo. Prokurorė pateikė teismui slapto pasiklausymo protokolą, kuriame yra fiksuoti Deimantės pašnekesiai su jos seneliais, jos teta Neringa Venckiene ir atskiruose tų pokalbių esą dalyvavusi ji. Neprisimena ir negali prisiminti, kokiuose pokalbiuose prieš daug metų yra su kuo dalyvavusi, todėl negali ir vertinti, ar tuose pokalbiuose, tiksliau, tame protokole priskiriami jai žodžiai buvo jos pasakyti iš tiesų, ar tie pokalbiai nėra kupiūruoti, pagaliau, kaip nors sukomponuoti – pakeisti, sumontuoti bei pan. Tačiau, net jeigu tuose pokalbiuose ji dalyvavo, o taip pat jeigu tame protokole priskiriami jai žodžiai buvo iš tiesų jos pasakyti, tai ir tas protokolas, o taip pat atitinkamas slapta darytas įrašas niekaip nepatvirtina jos kaltės, nes ji jokio nusikaltimo nesiruošė daryti ir nedarė. Kaltinimas jai bandomas pagrįsti liudytojo Mariaus Kuprevičiaus parodymais. Šis asmuo yra visiškai nepatikimas liudytojas (kiek jai žinoma, keletą kartų teistas). Pažymėtina, ir tai, kad vienu metu buvęs aktyviu Deimantės Kedytės artimųjų nurodytosios pedofilijos versijos šalininku, vėliau jis tapo tos versijos tokiu pačiu aktyviu priešininku. Jis, be to, turėjo ir, matomai, tebeturi ir savą interesą apkalbėti ją ir tokiu būdu įsiteikti kaltintojų naudai. Svarbiausia, kad jo parodymus galėjo ir gali paneigti eilė liudytojų. Tuos liudytojus iškviesti ir apklausti apylinkės teismas atsisakė. Dar šiame kaltinimo epizode kaltintojai remiasi liudytojo Vitalijaus Keršio parodymais, kurie taip pat yra ne tik melagingi, bet ir bet kuriuo atvejų nepatikimas įrodymų šaltinis. Liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymai yra melagingi. Prasidėjus įvykiams dėl žudynių Kaune (nuo 2009 m. spalio mėn.) mažametė Deimantė jos namuose viena nesilankydavo, nes jai buvo paskirta apsauga ir jei ji kartais paprašydavo ateiti apžiūrėti jos auginamų gyvūnų, tai ji ateidavo trumpam į kiemą kartu su apsaugos darbuotojais, kurie visada būdavo šalia mergaitės. Nei iki minėtųjų įvykių, nei po jų ji niekada nebuvo kokia tai mažametės Deimantės aukle, nes tuo metu buvo dirbanti. Ji pati Deimantės neklausinėjo nei apie tai, kas vyksta jai būnant su mama, nei apie galimą seksualinę prievartą. Ar tos minėtos mergaitės kalbos buvo tiesa ar ne, ji galutinai nežinojo. Tačiau prasidėjus įvykiams po žudynių Kaune tiek iš pačių K., V., tiek iš žiniasklaidos, televizijos laidų, net įvairių atskirų politikų pasisakymų susidarė savo subjektyvią nuomonę, kad mergaitės kalbos buvo tiesa, t.y. tuo tikėjo, kaip ir didelė dalis Lietuvos Respublikos gyventojų. Jos sveikata buvo labai bloga, o šiuo metu ir dar labiau pablogėjo, prie ko ženkliai prisidėjo ir nepelnytas baudžiamasis persekiojimas jos atžvilgiu, vykstantis paraleliai keliose baudžiamosiose byloje, tame tarpe šioje byloje. Byloje dabar prieš ją pateikiami atskiri tariami įrodymai, kuriais bandomas pagrįsti kaltinimas man: pačios mažametės Deimantės Kedytės atskiri parodymai, jos motinos L. S. parodymai, jau minėtų liudytojų M. K., V. K., A. K. parodymai, L. K., E. T., G. D. parodymai, atskirų specialistų išvados. Visi tie įrodymų šaltiniai, nei juos vertinant atskirai, nei visumoje nepatvirtina jokios jos kaltės. Tuos įrodymus išsamiau įvertins šioje byloje jos gynėjas, išsamiau dėl tų įrodymų pasisakys savo paskutiniame žodyje (jeigu šios bylos procesas tęsis iki pastarojo). Šiuo metu atsakingai pareiškia tik tai, kad pačios mergaitės D. S. parodymai jos atžvilgiu, kuriais bandomas pagrįsti prieš ją kaltinimas, yra visiškai nepagrįsti ir turi būti atmesti, nes tai vaiko, esančio priešiškai prieš ją ir jos kaimynus K. nusistačiusių asmenų žinioje ir be abejonės, vienaip ar kitaip tų asmenų paveikto, vaiko parodymai“.

Nukentėjusioji Deimantė, patvirtinusi, kad ikiteisminio bylų tyrimo metu aprašyti jos parodymai yra teisingi, atsakė į proceso dalyvių klausimus:

„Su mama gyvenu iki šiol. Su mama gerai sutariame, santykiai geri tarp mūsų. Šiuo metu mokausi 6 klasėje, mokslai gerai sekasi. Savo tėtį prisimenu. Nesiskundžiau niekam dėl O. veiksmų, bet mamai sakiau apie tai, kai ji mane pasiėmė, gal prieš du metus. Prisimenu tą laikotarpį kai gyvenau ne su mama, kai gyvenau K. ir V. namuose. Šiuo metu lankau muzikos pamokas, neatsimenu kaip tas instrumentas vadinamas, bet su mušamaisiais groju. Ant O. iki šiandien pykstu. Šachmatais žaidžiau kartais su O.“.

 

  

Leonas Merkevičius : „Šakės! Aš galiu tik taip suprasti, kad Prezidentui šiuo metu prioritetai kiti, o teisėjų skyrimas, tai koks antraeilis dalykas, sueis automatiškai, ką pateikė teisėjų atrankos komisija, tie ir bus gerai! Bet gerai nebus. Gal dar Seimas blokuos, nors jie taip pat teisdarių korpuso formavimą įsivaizduoja kaip paskutinės svarbos reikalą.

Visgi gal ne visai automatiškai iš teisėjų atrankos komisijos atrinkto dešimtuko (iš 29 pretendentų) išsirinko, spėčiau, Prezidento vyr. patarėja Jūratė Šovienė: Rimšelis, nors buvo nr.1, paskirtas nebuvo, o paskutinėje – dešimtoje – vietoje buvusi Liudvinavičienė (ciniškai nuteisusi Laimutę Kedienę dėl „tvirkinimo“) – paskirta. 

 

 Visgi 2 mln Lt ieškinys už „tvirkinimu“ padarytą žalą Deimantei („vaiko raidos sulėtėjimas“, ir pan.) teismo buvo patenkintas tik maža dalimi, sumažintas iki 10 tūkst. eurų – teismas negalėjo be jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų (psichiatrų pažymų, etc.), priteisti tokių sumų. Pasinaudojęs šia dingstimi, iš bylos „pabėgo“ garsusis advokatas G. Černiauskas. Apygardos teisme jį pakeitė advokatė Neringa Grubliauskienė. Prokuroras taip pat kitas: A. Valiukevičius.

 

G.Nausėda nusprendė, kad teisėjas Alenas Pesliakas, kuris būdamas policininku, teisėju tapo tik savo tėvo, Aukščiausio teismo teisėjo Vytauto Pesliako dėka ir per tėvo protekcijas, yra labai kompetetingas.

Lygiai tą patį pasakė ir apie Vytautą Zelianką, kuris būdamas Vilniaus apygardos teismo pirmininkiu, ne kartą klastojo savo nutartis.

 

 

Prezidentas ketvirtadienį, vadovaudamasis Konstitucija, kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl teisėjų paskyrimo ir atleidimo iš pareigų, ir tokį patarimą gavo penktadienį.

Konstitucijos 112 straipsnio penktoji dalis numato, kad dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. To paties Konstitucijos straipsnio trečioji dalis numato, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus Respublikos Prezidentas skiria Seimo pritarimu.

 

Facebook komentarai
Back To Top