skip to Main Content

Teisėsaugos “ožio” byla (“Garliavos gaujos”) gali prašapti

Kristina Sulikienė

Viso ankstesnės “gaujų” bylos būdavo tiriamos taip: teisėsauga suranda porą – ketvertą žmonių nužudžiusius asmenis, pažada juos atleisti nuo atsakomybės (UŽ NUŽUDYMUS) mainais, kad apkalbės Daktarą, Agurką, dar kažką.

Teisėsaugos “pakabinti” ožiai sutinka. Tada į teismą vedami su “palyda”, neretai ir kaukėmis, priliudija ko net nesapnavę, ir galutinėje finišo stotelėje koks Daktaras ar Agurkas lieka vienas – visi kiti išimami iš bylos.

Nes pavyzdžiui, Daktaro byloje taip ir atsitiko – kasacinėje instancijoje teismas išteisino ir nuo bet kokių ieškinių atpalaidavo “ožį”, pritaikę senatį, Henrikui Daktarui netaikė, nors jam suėjusios 2 senatys.

Garliavos byla prasidėjo nuo laiškiuko, vėliau laiškiuko autorius bandė tapti tik liudytoju, bet jam nieko neišėjo.

Tačiau kaip ir Daktaro byloje, ožį atpažinsi iš tolo – jį veda ir saugo teisėsauga, kuri, kito ožio (viską organizavo, prisipažino viską organizavęs, tačiau jokia byla nekeliama) nuomone, bus atleistas nuo atsakomybės, nes neva “padėjo išaiškinti nusikaltimą”.

Tačiau ožiams kažkas nesiseka: teisėjai nuodugniai tyrinėja bylą, nepertraukinėja bylos dalyvių, leidžia pasisakyti netgi nelabai pagal protokolą – nes teisėjams įdomu, kas iš tikrųjų yra nutikę. Prokurorė į save susisuka vis labiau su kiekvienu posėdžiu.

Vienas iš ožių slepia veidą, tačiau net po kauke matosi pilnos baimės akys: nes jeigu tikėtume teisėsaugos veikimo schemomis, už šeštavimą šioje byloje kažkas pažadėta kažkokioje kitoje. Kokioje – niekas nežino. Na o jeigu šitoje išteisins ir nepavyks “ožio” karjera, tada kitokia karjera labai nenusiseks – nes ožiams kalėjime yra ne kas.

Kartą jau “ožys” sėdėjo 30 parų ir po to pasidarė šitoks uolus liudytojas, nes dar kartą sėdėti nebenori.

 

Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė

 Sutrumpino ir pakoregavo Rimvydas Žiliukas

GARLIAVOS PEDOFILIJOS BYLOS FAKTAI

1. Faktas, kad L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė prašėsi apsaugos nuo D.Kedžio grąsinimo! Bet jos negavo. Dėl to prarastos dvi gyvybės – tai prokuroro kaltė, bet jis už tai nebuvo nubaustas.

2. Faktas, kad teisėja N. Venckienė prašėsi apsaugos nuo A. Ūso grasinimo nukirsdinti ją! Paramos ir vėl nesulaukta, todėl žuvo dar vienas žmogus. O jei būtų atlikta psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kaip prašė N. Venckienė, ir A. Ūsas būtų buvęs areštuotas, jis būtų likęs gyvas! Tačiau ekspertizė neatlikta, įtariamasis neareštuotas. Maža to, netgi melo detektoriaus duomenys nebuvo panaudoti tyrimo krypčiai suformuoti! Dar blogiau – ne tik byloje buvusios telefono išklotinės nepanaudotos bendrininkų ryšiams nustatyti, bet ir kitoje – pedofilo Gotlibo byloje – sunaikinti analogiški įrodymai (telefonų išklotinės ir uţrašų knygelė)!!! Taigi, įtariamųjų ratas akivaizdžiai susiaurintas. Ir vėl pareigybinis nusikaltimas, tačiau niekas iš tyrėjų nebuvo pagal jį patrauktas atsakomybėn. Priešingai – generalinis prokuroras gavo teisėjo mantiją su imunitetu. Argi tai ne apdovanojimas uţ nuopelnus klanui?

3. Faktas, kad 4 licenzijuotų ekspertizių išvados patvirtina, jog pagrindinė liudininkė ir nukentėjusi D. Kedytė nefantazuoja ir jos parodymai galėjo ir turėjo būti patikrinti kitais įrodymais (vietos apžiūra, liudininkų parodymias, atpažinimu, akistata, įvairiapuse apklausa ir t.t.)! Tačiau tyrėjai ignoravo specialistų išvadas ir pasikliovė neturinčios licenzijos nežinomos specialistės atvirkštine pažyma, kurią net nemačiusi aukos ji parašė! Ir dabar ši paţyma byloje dominuoja?! Tai vėlgi pareigybinis nusikaltimas, už kurį niekas nepatrauktas atsakomybėn.

4. Faktas, kad antroji auka – O. Naruševičiūtė, 2 metais vyresnė ir pati susipratusi kreiptis į mokyklos specialistą, išvis eliminuota iš bylos, nors yra medicininės išvados apie liekamąsias pasekmes jos sveikatai, sietinas su sistemingu analiniu prievartavimu?!! Maža to, ji netgi išvežta iš Lietuvos ir dabar, nors turi tėvą ir du gyvus senelius, gyvena, kiek žinoma, Vokietijos vaikų namuose. Ir nei viena iš vaikų teisių gynėjų vadovių (Šalaševičiūtė ar Žiobienė) nepatraukta atsakomybėn už tokį akivaizdų vaiko nuskriaudimą, nesuteikiant jai nei medicininės pagalbos, nei tinkamos socialinės aplinkos (jau vien dėl kalbos barjero)?!

5. Faktas, kad D. Kedytė buvo neteisėtai, be globėjos N. Venckienės žinios paimta iš darželio pareigūnų, išvežta iš Kauno į Vilnių, į Vaikų raidos centrą (VRC) ir ten jame laikoma. Jame be pranešimo globėjai mažylė „gydyta“ taip, kad po to užmiršo net supynes, jau nekalbant apie kitus žaidimus. Vaiko pagrobimas – nusikaltimas. Bet niekas, nei vaikų teisių gynimo pareigūnai, nei VRC vadovai, nei įstatymo priežiūrą vykdyti privalantys pareigūnai nebuvo patrauktas atsakomybėn.

6. Faktas, kad L. Stankūnaitė pati savanoriškai atsisakė dukters ir teisme patvirtinta „Taikos sutartimi“ atidavė vaiką auginti tėvui. Galite įsivaizduoti, kokių gyvenimo uodegų“ išaiškinimo teisme ji bijojo, jei sutiko pasirašyti sutartį? Tokiu būdu D. Kedytė iš 8 savo gyvenimo metų net 6 gyvena pas Kedţius, o su motina tebuvo tik 2 metus.

7. Faktas, kad būtent per tuos 2 mažylės gyvenimo su motina metus, vaikas įgijo neadekvačios jos amžiui patirties, o L. Stankūnaitė – nepagrįstai praturtėjo. Argi neakivaizdu, kad ir dėl materialinių paskatų, o ne vien tik dėl pedofilijos bylos sužlugdymo, biologinė motina užmiršo savo pasirašytą „Taikos sutartį“?

8. Faktas, kad priimdami sprendimus teisėjai Varsackas ir Kondratjevas nesivadovavo nei pedofilijos bylos dešimties tomų medžiaga, nei vaiko teises ginančiais tarptautiniais bei Lietuvos įstatymais, ir net nepaklausę pačios D. Kedytės, pas ką ir su kuo ji nori gyventi? Tačiau šių teisėjų nepagrįsti sprendimai nebuvo svarstomi Teisėjų taryboje, o atvirkščiai – svarstoma N. Venckienė.

 Tokių pedofilijos byloje užfiksuotų faktų be atitinkančio įstatymus teisinio įvertinimo yra virš 200. Tuos visus įstatymų pažeidimus vykdo tik pareigūnai !!!

Ką padarė Stasio Šedbaro vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstęs 56 D. Kedžio pareiškimus ir nustatęs pažeidimus? Nieko. Pažeidėjai liko taip ir nenubausti už 2 gyvybių žūtį. O tai sąlygojo tolesnį bylos vilkinimą, teisininkų Venckų šeimos koordinuotą ir sistemingą niokojimą bei persekiojimą, o taip pat dar 3 bylos dalyvių mirtis. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras už tai nuo pareigų nenušalintas, nors to buvo reikalaujama ir signatarų rezoliucijose, ir visuomeninių organizacijų reikalavimuose. Valstybininkų tvirtovė laikosi solidariai.

D. Kedį į amžinojo poilsio vietą palydėjo dešimt tūkstantinė minia, o A. Ūsą į kapus lydėjo, įskaitant ir duobkasius, tik 8 asmenys?.. Ar tai nieko nesako? Mažos mergaitės skriauda parodė tikrąjį Tautos garbės, orumo ir atjautos dydį. Klonio gatvės sargybiniai – tikrieji teisingumo sergėtojai, o ne tie, kurie kabinetuose užsidarę kuria sau patogius įstatymus ir jais dangstosi.

Deja šiandien teisėtvarka gina ne žmogų, o suinteresuotą grupuotę.

Politikai abejingai bei ciniškai dėsto (tik per TV) savo tuščius postringavimus, atvirai ignoruodami Tautos interesus. Politikai, atrodo, užmiršo, kad moralė – pati brangiausia vertybė, kurią jie seniai prarado. Tik Tauta turi orumo, žmogiškumo, atjautos, saugo mergaitę. 

 

Facebook komentarai
Back To Top