skip to Main Content

Teisėjų mafijos aukos tyliai gęsta kalėjime

Aurimas Drižius

 

Kaunietis Andrius Kalasiūnas jau beveik treji metai laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje po to, kai išsiaiškino, kad jo prabangų automobilį BMW nežinomu būdu užvaldė ir sudaužė toks Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Kursevičienės sūnus, dirbantis policijoje, Darius Kursevičius.

Kaltę dėl avarijos bandė prisiimti D.Kursevičiaus tėvas, buvęs prokuroras Romas Kursevičius, norėdamas padėti sūnui išvengti atsakomybės. Generalinė prokuratūra baudžiamąją bylą dėl A.Kalasiūno automobilio vagystės numarino (tiesiog pradangino nukentėjusiojo A.Kalasiūno skundus). Šią istoriją iškapsčiusiam A.Kalasiūnui baigėsi dar liūdniau – dėl tariamo bandymo nužudyti jis įkalintas devyneriems metams, nors vienintelis jo nusikaltimas – apsižodžiavo su savo buvusia drauge.

Kai sužinojo, kad prie šio nusikaltimo prikišę nagus ir „teisėsaugos“ atstovai, A.Kalasiūnas buvo nedelsiant sugrūstas atgal į kalėjimą ir „teismas“ KGB stiliumi jam skyrė psichiatrinę ekspertizę.

A.Kursevičius po buitinio konflikto su savo sugyventine buvo sulaikytas policijos, ir kalėjime išlaikytas beveik  pusę metų. Išėjęs iš kalėjimo, A.Kalasiūnas sužinojo, kad jo automobilis, kuri atėmė policija po incidento su drauge, buvo pagrobtas ir sudaužytas. Jis išsiaiškino, kad minėtą automobilį buvo neaiškiu būdu užvaldęs policijos pareigūnas Darius Kursevičius buvusios Kauno apylinkės teismo teisėjos, kuri dabar dirba Klaipėdos apygardos teismo teisėje,  Kursevičienės sūnus.

„Tada ir supratau, kodėl Kauno apylinkės teismas mane laikė uždarytą kalėjime taip ilgai, – pasakojo A.Kalasiūnas, – išėjęs sužinojau, kieno tai darbas. Tada mane vėl iš karto uždarė ir laiko iki šiol“. 

Kai A.Kalasiūnas ėmė rašyti skundus, ir policija ėmė tirti bylą dėl automobilio vagystės, A.Kalasiūnas vėl iš karto atsidūrė kalėjime – neva darė poveikį liudininkei (kažkas apmėtė kiaušiniais „nukentėjusios“ sugyventinės automobilį, ir į kalėjimą vėl buvo įkištas A.Kalasiūnas).

Kol sėdėjo kalėjime, A.Kalasiūnas sužinojo, kad teismas pakeitė jo nusikaltimo kvalifikaciją – vietoj buvusio smulkaus chuliganizmo jis buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti savo sugyventinę. A.Kalasiūnas pripažįsta, kad konflikto metu į keiksmų laviną iš buvusios sugyventinės jis delnu pliaukštelėjo jai per žandą. Tačiau jokio pasikėsinimo ar bandymo nužudyti nebuvo. Nors įrodymų daugiau jokių nebuvo, tik nukentėjusios parodymai, Kauno apygardos teismas pasiuntė A.Kalasiūną į kalėjimą 9 metams. 

„Toliau sėdžiu kalėjime, – LL pasakojo redakcijai paskambinęs A.Kalasiūnas, – dėl automobilio vagystės ir sudaužymo jau niekam nebesiskundžiu, nes nebematau prasmės rašyti. Pavargau visiems skųstis – vis tiek jokio rezultato. Mano balsas niekur į dangų neina. O bankas, už kurio paskolą buvau pirkęs butą, dabar tą butą iš manęs atiminėja, nes nemoku įmokų – tris metus sėdžiu kalėjime. Taip, teismas man buvo paskyręs psichiatrinę ekspertizę, tačiau nustatyta, kad aš sveikas ir pakaltinamas. Kitaip ir negalėjo būti – viskas su manimi yra gerai. Kodėl teismas man skyrė psichiatrinę ekspertizę? To pačio galėčiau paklausti ir jūsų. Nei aš, nei mano advokatas nesuprantame, kodėl buvo skirta ta ekspertizė. Gal būt, norėjo mane dar palaikyti kalėjime“.

 

Į redakciją paskambino pats A.Kalasiūnas (šiuo metu laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje). Jis atsakė į LL klausimus:

 

Tai kas ten nutiko?

– Kai 2014 m. liepos mėn. įvyko konfliktas su mano sugyventine, ir aš buvau sulaikytas, mano automobilis – 2009 m. pagamintas BMW – buvo uždarytas į Kauno saugomų automobilių aikštelę. Iš areštinės buvau perkeltas į tardymo izoliatorių. Mano suėmimas smarkiai užsitęsė paslaptingomis aplinkybėmis, o pati byla iš oro pūtėsi ir pūtėsi iki neregėtų aukštumų. Galiausiai Apeliacinis teismas 2015 m. vasario mėn. paleido mane iš suėmimo, nes Kaune teismai buvo akivaizdžiai šališki, ignoravo visus dokumentus. Žodžiu, pernai vasario 12 d. mane paleido, ir nuvykau pasiimti savo automobilio.  Radau, kad jis yra nepataisomai sudaužytas. Pradėjau aiškintis, kaip saugomoje aikštelėje buvęs automobilis atsirado sudaužytas, įsigilinau iki tiek, kad sužinojau, kad mano automobilį sudaužė Kauno teisėjos Dalios Kursevičienės sūnus Darius Kursevičius, dirbantis Kauno policijoje. Sužinojau, kad mano automobilį pavogė policininkas D.Kursevičius, ir būdamas girtas, jį sudaužė. Kai sudaužė, norėjo avarijos vietoje, griovyje, jį sudeginti, slėpdamas nusikaltimo įkalčius. Kai nepavyko, išsikvietė tėvą, teisėjos Dalios Kursevičienės vyrą, buvusį prokurorą Romą Kursevičių, kuris išėjęs į pensiją.  Tada abudu išsikvietė policijos traliuką, išsitraukė sudaužytą BMW, nugabeno į Garliavą, paslėpė garaže, kuris priklauso to pačio Dariaus Kursevičiaus sesei, t.y.  teisėjos dukrai, kuri taip pat dirba policijos mokykloje vyr. specialiste.  Ten tą mano automobilį virino, iš gabalų sulipdė, suklijavo tiek, kad jis vėl stovėtų ant keturių ratų. Tada vėl jį numetė atgal į saugomą aikštelę, lyg nieko nebūtų nutikę. Tai sužinojęs, kreipiausi į policiją, Kelių policiją ir dar eilę visokių įstaigų. Skundas Generalinėje prokuratūroje atsimušė kaip į sieną. Policija numarino ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės, byla teismą pateikė tik dėl Administracinio teisės pažeidimo – Darius Kursevičius, būdamas neblaivus, svetimu automobiliu sukėlė autoįvykį ir nuslėpė šį nusikaltimą. Apylinkės teismo teisėjos Violetos Musteikienės 2015-09-05 sprendimu D.Kursevičius nubaustas bauda 869 eurų, trims metams atimta teisė vairuoti. D.Kursevičiaus tėvui iškelta byla dėl melagingų parodymų, o dar vienam D.Kursevičiaus draugui, taip pat policininkui, kuris sėdėjo automobilyje avarijos metu, taip pat iškėlė bylą dėl melagingų parodymų.  Abu apskundėme šią nutartį, nes D. Kursevičiui skirta minimali bausmė, o jis policijos pareigūnas, ir visa kita. Kas vyksta toliau? Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas mano skundo net nenagrinėja be jokių motyvų, o Kursevičiaus skundas patenkintas iš dalies. Jo tėvas, buvęs prokuroras Romas Kursevičius, visur, ir kelių policijoje, prisipažino, kad jis neva ir pasiėmė ir vairavo vogtą BMW. Tėvas bandė sūnų ištraukti iš bėdos, kad jo neatleistų iš darbo policijoje.  Į klausimą, kas jam leido pasiimti svetimą BMW, atsakė, kad niekas neleido, tiesiog atsisėdo į mano automobilį, ir jį sudaužė. Kelių policijoje R.Kursevičius atvirai taip ir pasakė, kad reikia daryti viską, kad sūnus darbo neprarastų, reikia jį ištraukti. Tačiau pasitaikė principingi kelių policininkai, jį taip ir prigavo. Tai vieninteliai nekorumpuoti policininkai visoje šioje grandinėje pasitaikė. Jie tiesiog surašė tarnybinius pranešimus, kad pas juos atėjo toks ir toks pilietis su sūnumi, pareiškė, kaip reikia tvarkyti avariją, ir kad ją apskritai reikia nuslėpti, kad nebūtų jokių problemų. Visi dokumentai tai įrodo. Tada D,Kursevičiaus tėvui iškėlė bylą dėl melagingų parodymų.  Kauno apygardos teismas mano skundo nenagrinėjo, o D.Kursevičiaus skundą patenkino iš dalies, gražino bylą nagrinėti iš naujo. Advokatai mano, kad tai stebuklas. Kaip žinia, Kauno apylinkės teisme ilgą laiko Dariaus Kursevičiaus motina Dalia Kursevičienė. Būtent Kauno apylinkės teismo sprendimais aš pusę metų buvau suimtas.

Bet už ką, ką jūs ten tokio pridirbote?

– Buvau suimtas už tai, kad neva grasinau sunkiai sutrikdyti sveikatą savo sugyventinei, vėliau tas kaltinimas pasikeitė į pasikėsinimą nužudyti. Nors buvo tik konflikto metu pasakyti atitinkami žodžiai. Apie mane galite paskaityti ir ‚Lietuvos ryte“, nors ten objektyvios tiesos labai mažai. Daviau interviu ir LNK žinioms, tačiau viską iškirpo. Ten iš manęs padarė didžiausią nusikaltėlį, tačiau tik todėl, kad nuslėpti tai, apie ką aš ir kalbu. Turiu visus įrodymus, net ir Generalinės prokuratūros raštus, kaip prokuroras Alinskas pradangino skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl automobilio vagystės. Nes automobilio vagystę Kursevičiams prokuratūra užglaistė – joje pradingo dokumentai ir mano skundai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Paliko tik atsakomybę dėl administracinės bylos. 

L.rytas rašo, kad jūs neva plaukus plėšėt savo draugei ir panašiai?

– Tarp manęs ir mano sugyventinės buvo konfliktas, tačiau jokių plaukų aš neplėšiau ir nieko nemušiau, tik pliaukštelėjau delnu per žandą, kad nusiramintų. Turiu visą bylą atsišvietęs – jeigu kas nors norėtų į tai įsigilinti, ir parašyti nors kiek tiesos, galite mane aplankyti Kauno tardymo izoliatoriuje. Berods delfi.lt rašė, kad prokuratūrą bandė nuslėpti šį nusikaltimą, nes Dalia Kursevičienė kažkada dirbo Kauno apygardos prokuratūroje. Esmė tokia – ar jūs norite į tai gilintis?

Taip, o tai ilgai jūs ten dar laikys?

– Taip, laikys, nes šita instancija man davė devynis metus kalėjimo. Tai absurdų absurdas, net visi samdyti advokatai tą patį sako. Mane čia laiko jau du su puse metų, nors manęs net laikyti čia nebuvo už ką – tik už tai, kad žodžiais apsikeitėme su mano drauge.

Tai o kokie įrodymai?

– Ten tik nukentėjusios parodymai, tačiau klausimas, kokiu būdu jie buvo išgauti. 

– Tačiau spaudoje rašoma, koks jus baisus ir sadistas?

– Taip, nors aš pats ir kreipiausi į spaudą, konkrečiai į ‘Kauno dieną“. Kai mane paleido iš suėmimo, per savo pažįstamą žurnalistą Vidą Mačiulį paklausiau, ar galėtų spauda man padėti – norėjau papasakoti, kaip buvo pavogtas ir sudaužytas mano automobilis, o byla sunaikinta. Nes dėl automobilio vagystės aš iš pradžių net bijojau kreiptis į policiją – reikia suprasti, kokie ten dirba žmonės. nes kai policijoje papasakojau istoriją, kad mano mašiną pavogė ir sudaužė girtas policininkas, jie net atsisakė priimti mano pareiškimą. Tik tada, kai nuėjau pas komisariato viršininką, jo pavedimu policininkai ėmėsi konkrečių veiksmų. Vėliau teisme išsiaiškinome, kaip buvo sudaužytas mano automobilis – juo buvo važiuojama apie 120 km. per valandą greičiu Vilijampolėje, t.y. Kauno mieste. BMW trenkėsi į stulpą ir jį nulenkė – vėliau ekspertizė nustatė, kad ant to stulpo liko mano automobilio dažų. Tačiau policininkai tam, kad neliktų įrodymų, tą stulpą net nupjovė ir paslėpė. Todėl ir norėjau rasti žurnalistų, kurie įsigilintų ir parašytų objektyviai, kas įvyko. Mačiulis man davė „Kauno dienos“ žurnalistės Dianos Krapavickaitės numerį. Buvau su ja susitikęs, kalbėjomės gal pusantros valandos, ji taip pat buvo už galvos susiėmusi. Tačiau vėliau paaiškėjo, koks ‘Kauno dienos“ vaidmuo šioje istorijoje – kaltinimą man palaiko prokuroras, konkrečiai susijęs su Kursevičių šeima, daro man poveikį nuolatos. Tai va, teismo išvakarėse paskambinau žurnalistams Krapavickaitei ir Dargiui, sakau, kad ateikite rytoj, paviešinsiu kelis dokumentus, bus įdomu. Kitą dieną prokuroras teisme sako: „Va, Kalasiūnas iš kalėjimo skambina žurnalistams, juos kviečia į teismo posėdį“. Pagalvojau – iš kur jis žino. Nemanau, kad Dargis su juo ryšį palaiko, tai belieka tik ‘Kauno diena“. Viskas prasidėjo nuo to, kad aš kreipiausi į „Kauno dieną“ pagalbos, o sulaukiau…visiškai priešingo rezultato. Todėl ir nebežinau, su kuo iš žurnalistų bendrauti ir kuo pasitikėti. 

– Tai koks ten konfliktas įvyko su jūsų drauge?

– Paprastas buitinis konfliktas. Taip, grasinimų buvo iš abiejų pusių. Ji man prisakė eilę negražių dalykų, aš – jai. Puikiai atsimenu, kad du kartus delnu trenkiau jai per ausį ir žandą, kad nusiramintų. O iš viso to padarė didžiausią kriminalą. Yra medikų išvados, kad jai padaryta 11 trauminių poveikių, įskaitant nubrozdinimus, o nuosprendyje parašyta, kad aš jai padariau jau 24 trauminius poveikius. Kaip tik dabar rengiu skundą.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top