skip to Main Content

Teisėjų mafija, atsakinga ir už Ievos Strazdauskaitės nužudymą – aklas įrankis Dalios Grybauskaitės rankose 

 

Aurimas Drižius

 

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju ir šio teismo pirmininku.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pripažino, kad tinkamiausi kandidatai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas yra Aukščiausiojo Teismo teisėjas G.Kryževičius ir teisėjas Ramūnas Gadliauskas.

Kaip žinia, teisėjas ir buvęs Aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius labiausiai išgarsėjo tuo pavadino „teisinės sistemos pūliniu“ Kauno apygardos teismo teisėją Neringą Venckienę, kuri bandė padėti savo broliui apginti pedofilų prievartautą dukrą.

Tas bandymas buvo nesėkmingas, D.Kedys buvo itin žiauriai nužudytas, N.Venckienė su sūnumi pasiprašė prieglobsčio JAV, o prezidentė Dalia Grybauskaitė neliko skolinga visiems teisėjams, kurie priėmė lemiamus sprendimus dėl pedofilijos ir Kauno žudynių bylos sužlugdymo.

Tačiau pastarųjų savaičių įvykiai, kai buvo itin žiauriai nužudyta Ieva Strazdauskaitė, atskleidė metodus, kokiais kruvinais būdais yra daromos karjeros Lietuvos taip vadinamojoje „teisinėje sistemoje“.

Pvz., paaiškėjo, kad Ieva Strazdauskaitė dar ir šiandien būtų gyva, jeigu dar 2008 m. tuometinis Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis būtų atlikęs savo pareigą ir nuteisęs kalėti už nužudymą tą patį įtariamą I.Strazdauskaitės žudiką A.K.

Mat pastarasis su bendrais Kėdainiuose apiplėšė ir nužudė pensininką, pagrobę iš jo pensiją – 500 litų. Nusikaltėliai žinojo, kada žmogus gauna pensiją ir jo laukė – sumušė pagaliais ir užmušė. Policija greitai surado įtariamuosius – jie prisipažino, tik jau minėtas A.K. viską neigė. Teisėjas E.Gladutis su savo bendrais nusprendė, kad kaltinamieji nekalti dėl nužudymo, nors dėl kito epizodo – kai A.K. apipylė benzinu ožką ir ją padegė – pripažino A.K. kaltu. 

Šiandien mažai kas abejoja, kad tas Ievos Strazdauskaitės žudikas dar 2008 m. išsisuko nuo bausmės už kyšius – tačiau tik tam, kad po kelerių metų itin žiauriai nužudytų merginą.

Tačiau teisėjas E.Gladutis padarė karjerą dėl sprendimų kruvinoje pedofilijos byloje

 

Teisėjas E.Gladutis (dešinėje) žino, kam turi būti dėkingas už savo karjerą

 

Dar 2010 m. Panevėžio apygardos teismo teisėjo kolegija, pirmininkaujama E.Gladučio,  atmetė Neringos Venckienės ir jos vyro, D. Kedžio gynėjo Aido Venckaus skundus, kuriais buvo prašoma pareikšti įtarimus mažametės D. Kedžio mergaitės seksualiniu išnaudojimu ne tik L. Stankūnaitei, bet ir kitiems asmenims L. Stankūnaitės seseriai Violetai Naruševičienei, Kauno apygardos teismo teisėjui Jonui Furmanavičiui.

Jam neprireikė iš pedofilijos bylos dingusių šešių tomų L.Stankūnaitės, V.Naruševičienės, J.Furmanavičiaus ir A.Ūso pokalbių išklotinių. E.Gladučiui neįdomi buvo ir neįvykdyta 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl įtarimų pareiškimo L.Stankūnaitei.

Nesudomino E.Gladučio L.Stankūnaitei padovanotas prabangus automobilis, L.Stankūnaitės gaunamos tūkstantinės pajamos, J.Furmanavičiaus naudojami telefonai, “sužadėtinės” skambutis L.Stankūnaitei, melo detektoriaus duomenys, atliktas įtariamųjų atpažinimas po metų laiko, pateikiant mažametei 36 nuotraukas, kuriose A.Ūsas su ūsais, o J.Furmavičius su beveik nuskustais plaukais.

Primename, kad apylinkės teismo teisėjas A.Cininas, išteisinęs A.Ūsą, bet pamiršęs perskaityti mažametės apklausas, jos ekspertizes, prezidentės iniciatyva jau buvo paaukštintas pareigose ir perkeltas dirbti į Vilniaus apygardos teismą. Paaukštinti buvo teisėjas Kondratjevas, prokurorai Kiuršinas, Čivinskaitė.

Iš karto po to, kai nurodė nutraukti ikiteisminį tyrimą pedofilijos bylos įtariamiesiems, E.Gladutis padarė karjerą – prezidentė Dalia Grybauskaitė iš pradžių jį paskyrė į Apeliacinį, o vėliau E.Gladutį rekomendavo į Aukščiausiąjį teismą.

Beje, kiti uolūs Dalios Grybauskaitės nurodymų vykdytojai, apsisiautę juodais audeklais, ir pasikabinę grandines su Lietuvos herbu, taip pat padarė itin greitą karjerą. 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Daiva Pranytė-Zalieckienė prezidentės buvo paaukštinta pareigose ir paskirta dirbti į Apeliacinį teismą po to, kai į kalėjimą dėl Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ pasiuntė šios partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą.

D.Pranytė-Zalieskienė išgarsėjo, kai nuteisė Darbo partijos lyderius kalėti byloje, kurioje nebuvo jokių konkrečių įtariamųjų kaltės įrodymų, o buvo tik „įrodymų visuma“. Ji niekaip nevertino ir fakto, kad kratos metu Darbo partijos būstinėje STT darė ką norėjo penkias valandas niekieno neprižiūrimi, ir nedalyvaujant Darbo partijos atstovams.

Tuometis Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Dovidaitis pokalbyje su kolegomis teigė, kad pas jį atėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius ir teiravosi, kodėl Darbo partijos byloje – tokia ilga pertrauka. V. Dovidaitis teigia paaiškinęs visas aplinkybes, o G. Kryževičius esą sakęs, kad eina „pas ponią“. Vėliau jis neva atbėgęs „visas raudonas“ ir jau tada kalbėjęsis su bylą nagrinėjančią teisėja Daiva Pranyte-Zalieckiene. Tuomet pastaroji ir priėmė verdiktą, kad V.Uspaskich vertas kalėjimo.

 

Tačiau V.Uspaskich jo išvengė, pasinėręs į meditaciją ir  atsisakęs visko, ką buvo sukūręs gyvenimą – Darbo partijos lyderio vairą jis perdavė dar vienam D.Grybauskaitės statytiniui Valentinui Mazuroniui, kuris šią partiją sėkmingai numarino. 

 

 

Apie G.Kryževičiaus darbo metodus

Lietuvos „teisinė“ sistema dar turi kuo nustebinti – pasirodo, kad ne tik visų lygių teismai masiškai klastoja dokumentus, į juos įrašydami žinomai melagingus duomenis, ir taip pakeisdami nutarčių esmę.

Lygiai taip pat elgiasi ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas Norkus, ir buvęs pirmininkas G. Kryževičius.

„Mano tėvas kreipėsi į Jonavos rajono teismą, kad leistų jam pakeisti savo tautybę pase ir dokumentus į Vokietijos piliečio, nes jis yra ir Vokietijos pilietis, – LL pasakojo buvęs VSD pareigūnas A.Beržinis, – jis norėjo pasikeisti savo pavardę į tikrą vokišką. Teismas nesutiko, nors buvo pateikti dokumentai iš Vokietijos su postile. Kitoje byloje man priteisė sumokėti žyminį mokestį, ir mes abu su tėvu tame pačiame voke išsiuntėme du kasacinius skundus – abiem skundams buvo nustatytas trijų mėnesių terminas, ir abu skundai buvo priimta 2013-05-09, – pasakojo A.Beržinis, – Aukščiausiojo teismo kolegija (Ambrazienė, Kryževičius, Norkus) mano kasacinį skundą priėmė, nustatė, kad jis gautas ir registruotas – parašė, kad jis gautas laiku ir priimtas nagrinėti. Tačiau mano tėvo skundas, kuris buvo gautas tame pačiame voke, ta pati kolegija nustatė, kad praleistas terminas. Nors abi skundžiamos nutartys buvo priimtos tą pačią dieną, ir joms galėjo tas pat trijų mėnesių apskundimo terminas“.

Savo ieškinyje jis nurodė : „Ieškiniu taip vadinamai teritorijai Lietuva ir atstovams taip vadinamiems „teisingumo“ ministerijai, „Lietuvos aukščiausiam teismui ir teisėjams“ D.Ambrazevičienei, G.Kryževičiui, R. Norkui dėl taip vadinamame „aukščiausiame teisme“ rimtais protiniais sveikatos sutrikimais vykdoma diskriminacija padarytos 20000 litų žalos atlyginimo ieškovas V.Beržinis kreipėsi į taip vadinamą instituciją „Vilniaus apylinkės teismą“ civilinėje byloje Nr 2-12127-155/2014. 

 

„Kadangi lietuviai buvo ir yra tik bailių sukčių, vagių, kyšininkų, plėšikų, prievartautojų ir 1.1. dar neišsivysčiusių žmogbeždžionių gentis, tai taip vadinamos institucijos „Vilniaus apylinkės teismo“ taip vadinama „teisėja“ J.Vegelienė iš baimės šališkai ir priklausomai pažeisdama teisę į veiksmingą teisinę gynybą 03 12 2013 nutartimi neteisėtai atsisakė priimti ieškinį, tačiau 11 02 2014 nutartimi taip vadinama institucija „Vilniaus apygardos teismas“ civilinėje byloje panaikino šališką ir priklausomą 03 12 2013 taip vadinamo „apylinkės teismo“ nutartį, nušalino taip vadinamą „teisėją“ J.Vegelienę nuo civilinės bylos nagrinėjimo“, – juokiasi A.Beržinis. 

 

Visam šiam cirkui, kuris dar vadinamas „teisėjų savivalda“ (kas iš tiesų reiškia – teisėjai niekam neatsiskaito, niekas jų nekontroliuoja, daro ką nori, ir niekas jiems už tai negresia), vadovauja vadinamoji Teisėjų taryba.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top