skip to Main Content

Teisėjų gauja savų neišduoda

Aurimas Drižius

 

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Nerijus Masiulis nusprendė, kad jo kolegos – Vilniaus apygardos teismo teisėjai Gintaras Dzedulionis, Alenas Piesliako ir Jolanta Čepukėnienė (nuotr. viršuje) nepadarė jokio nusikaltimo sąmoningai nuteisdami „Laisvo laikraščio“ redaktorių vien už tai, kad jis parašė straipsnį „Mafija visiškai užvaldė generalinę prokuratūrą“.

Nors minėtai kolegijai buvo pateikti visi įrodymai, kad kiekvienas straipsnio teiginys atitinka tikrovę ir yra autoriaus vertinimas, minėta kolegija nusprendė, kad A.Sadeckas nemelavo, sakydamas, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu. Nors garbūs teisėjai turėjo rankose A.Sadecko „pataisytą“ įstatymą, kuris atvėrė „Mažeikių naftą“ įsigyti rusų kompanijai, tačiau ta pati kolegija nutarė, kad žmogus, kuris asmeniškai sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis turi būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos, su minėtu procesu nėra niekaip susijęs ir privatizavimo procese nedalyvavo.

Negana to, minėtos kolegijos pirmininkas G.Dzedulionis man, skaitydamas nuosprendį teismo salėje, žodžio paaiškino, kad „aš turėčiau pakeisti savo požiūrį, nekritikuoti teisėsaugos, tada tavo situacija pasikeis“ (pridedamas garso įrašas)

Tada pridaviau visą šią šutvę dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nurodžiau, kad minėta teismo kolegija, atsisakiusi vertinti mano pateiktus įrodymus, piktnaudžiauja tarnyba ir klastoja dokumentus.

Prokuroras R.Imbrasas atsisakė pradėti tyrimą ir  man nurodė, kad visi mano pateikti faktai yra „prielaidos“ ir mano fantazija. Nors ir turėjo visus įrodymus ir dokumentus.

Prokuroras turėtų žinoti, kad faktams taikomas tiesos kriterijus, ir šiuos faktus labai lengva patikrinti.

O visi šie faktai buvo surašyti mano skunde, ir tereikėjo juos patikrinti ir atitinkamai įvertinti.

T.y. prokuratūrai buvo pateikti tokie faktai:

  1. Minėta teisėjų kolegija mane nuteisė baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365/2016 už tariamą Alvydo Sadecko šmeižtą. T.y. buvau nuteistas už tai, kad : „…

Aurimas Drižius 2013-06-15 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 24(431) straipsnyje „Nors teismas pripažino, kad LL redaktorius A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus net keturiose baudžiamosiose bylose, tačiau generalinis prokuroras D. Valys atsisakė atnaujinti šias bylas“ viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius Alvydą Sadecką duomenis:

<…> LL redaktorius A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus net keturiose baudžiamosiose bylose…

<…> LL rašė tiesą apie A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime, o A. Sadeckas melavo…

 

  1. Nors visi mano teiginiai, dėl kurių buvau nuteistas už tariamą šmeižtą, buvo pagrįsti dokumentais ir įrodymais, tačiau minėta kolegija atsisakė juos vertinti, o pats kolegijos pirmininkas G.Dzedulionis man žodžiu, skelbdamas nuosprendį, išaiškino, kad esu nuteistas todėl, kad kritikuoju teisėsaugą.
  2. T.y. tai vadinamai teisėjų kolegijai buvo pateikti tokie įrodymai:

A.Sadeckas buvo pagrindinė figūra „Mažeikių naftos“ privatizavime, jis pats asmeniškai sprendė, kam ir kaip turi būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos, pats keitė įstatymus taip, kad šios akcijos būtų parduotos Lietuvai nedraugiškai šaliai – Rusijos kompanijai „Jukos“

A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 2001 m. asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-02 priimtą Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šių įstatymų pakeitimo tikslas – leisti Rusijos kompanijai „Jukos“ įsigyti trečdalį „Williams“ valdomų „Mažeikių naftos“ akcijų, o taip pat įsigyti ir naujai valstybės išleidžiamą ir valdomą akcijų paketą, kad pirkėjas valdytų daugiau nei 51 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų. Kitaip sakant, A.Sadeckas vienasmeniškai padirbėjo, kad kontrolinis „Mažeikių naftos“ valdomų akcijų paketas pereitų Rusijos kompanijos „Jukos“ nuosavybėn. Tam reikėjo pakeisti kelis įstatymus, kurie draudė Lietuvos strategines įmones pirkti įmonėms iš šalių, kurios nėra NATO narės, t.y. Rusijos bendrovėms.

Asmeniškai A.Sadeckui „pataisius“ šį projektą, buvo pakeista jau minėto reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai“ 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika“ apribojimų.

Asmeniškai A. Sadeckui pakoregavus šį įstatymą, „Mažeikių naftos“ pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos, kuriomis AB „Mažeikių nafta“ akcijų pirkėjas galės įsigyti šios įmonės naujos emisijos akcijų, įstatyme išsamiai aprašyta, kaip ir kokiomis sąlygomis „Mažeikių naftos*’ pirkėjas galės pirkti šios įmonės akcijų, t. y. ją privatizuoti.

Seimas : mes netiriam teismų nusikaltimų, jie „nepriklausomi“

  1. Sadeckas teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-913/2006, Kauno apylinkės teisme nagrinėjant Vytauto Kabailos bylą, kurį A.Sadeckas taip pat kaltino šmeižtu, prisipažino, kad „pakeitimo įstatymo projektai mano pačio pataisyti“, prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė – neva jis nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime, ir niekaip šiame procese nedalyvavo. Neva tai padarė Seimas, o ne konkretus pilietis – A.Sadeckas.

Nurodžiau, kad toks A.Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas, tai yra veikimas Lietuvai nedraugiškos valstybės Rusijos atžvilgiu, nes buvo naudingas Rusijos įmonei „Jukos“. Kitaip sakant, A.Sadecko veikimas šiuo atveju prilygsta valstybės išdavimui. 0 tam, kad nuslėpti savo nusikaltimus, A.Sadeckas padavė teismui „prevencinį ieškinį“, kuriuo pareikalavo įvesti cenzūrą ir uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Tokie yra faktai, o teisėjų kolegija visus mano pateiktus įrodymus apibendrina taip : „A. Drižiaus samprotavimai dėl A. Sadecko neva melagingų parodymų neturi jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad A. Drižius, rašydamas apie A. Sadecką, sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų“.

 

Nors A.Sadecko lemiama įtaka „Mažeikių naftos“ privatizavime yra jau teismo pripažinta, teismui nurodžius, kad „Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl ‚Mažeikių naftos“ privatizavimo“, tačiau pats A.Sadeckas kategoriškai neigia savo bet kokias sąsajas su minėtu privatizavimu ir toliau meluoja. Nes yra padavęs „prevencinį melagingą ieškinį teismui, reikalaujant jį uždrausti sieti su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu. Teismas patenkino A.sadecko ieškinį, įvedė cenzūrą, ir vėliau aštuonis (AŠTUONIS) kartus atsisakė ją panaikinti, nors Konstitucija aiškiai sako, kad „cenzūra Lietuvos Respublikoje uždrausta“.

 

 

  1. Visus šiuos faktinius duomenis labai lengva patikrinti, nes visi įrodymai yra byloje. Nors tai yra pagrįsti objektyvūs duomenis, kuriuos labai lengva patikrinti, ir tai yra nurodęs Lietuvos Aukščiausias teismas. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

0 tam, kad nuslėpti savo nusikaltimus, A.Sadeckas padavė teismui „prevencinį ieškinį“, kuriuo pareikalavo įvesti cenzūrą ir uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.  Teismas jį patenkino ir įvedė cenzūrą, kurią draudžia Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.

„Byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad A. Sadeckas davė melagingus parodymus“, – nurodo man teisėja Dzedulionus, Čepukėnienė ir Pesliakas

Teismui nuodžiau, kad tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba ir dokumentų klastojimas.

  1. T.y. teisėjas G.Dzedulionis, atmetęs mano skundą, 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teisme man žodžiu išaiškino, kodėl aš šiame teisme visada esu nuteisiamas – tik todėl, kad kritikuoju „teisėsaugą“. Gavau teisėjo Gintaro Dzedulionio man teisme perskaityto moralo garso įrašą. Šis teisėjas kartu su savo kolegomis Jolanta Čepukėniene ir Alenu Piesliaku mane nuteisė birželio 9 d. nutartimi už tariamą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko šmeižtą.

Vien už tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad buvau daug kartų nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, o minėtas teismas nusprendė, kad tai šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus.

Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei dešimt metų klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija. „Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, – pripažino mano nuomonę kaip pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu. Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“.

„Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, – tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis. Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“. Nors Konstitucija sako, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, teisėjas Dzedulionis tai daro, ir tai atvirai deklaruoja. Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio.

Toliau pažodžiui pateikiamas teisėjo G.Dzedulionio moralas, birželio 9 d. skaitant šio teismo nutartį: „Nenoriu aš ginčytis su tomis aplinkybėmis ar su savo kolegomis, tačiau aš noriu pasakyti, kad šiuose bylose tas klausimas nebus niekada nagrinėjamas. Kolegija žiūrėjo į tą jūsų skundą per tą prizmę, kurią nurodė apygardos teismas, ji žiūrėjo ir per tą nuostatą, kurią išsakė Aukščiausiasis teismas. Tai yra ne per tą draudimą, o kitaip tariant, kad tai yra žmogaus teisės rašyti apie teisėsaugos institucijų darbą. Mes bandėme žiūrėti į šią visą situaciją ir per šią prizmę. Bet, užkliuvo vienas momentas, kurio mes niekaip negalėjome išspręsti. Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A.Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją, nes…čia gal ne mūsų nutarties dalykas, bet toks pastebėjimas. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą. Va tokia yra situacija. Teisėjų kolegija yra gyvi žmonės, kurie žiuri normaliai j tą situaciją. Taip nebuvo, kad viens du ir priėmė nutartį“.

Visi šie įrodymai buvo pateikti teismui, tačiau minėta kolegija dėl jų nepasisakė nė žodžio, o jau minėtas teisėjas Dzedulionis man žodžiu pranešė, kad „šiuose bylose tas klausimas (dėl melagingų A.Sadecko parodymų – aut. Pastaba) nebus niekada nagrinėjamas“.

Kitaip sakant, teisėjas Dzedulionis man pranešė, kad aš esu nuteisiamas dėl to, kad kritikuoju mafijinę teisėsaugą, ir kad A.Sadecko įtariami nusikaltimai Vilniaus apygardos teisme niekada nebus nagrinėjami“.

  1. Prokuroras Imbrasas neneigia visų šių išvardintų aplinkybių, o taip pat fakto, kad Dzedulionis man paaiškino, kad esu nuteistas už teisėsaugos kritiką. Tačiau vis tiek prokuroras visus šiuos faktus vadina prielaidomis : „taigi, turimais duomenimis matyti, kad Pareiškėjas sistemingai kreipiasi į teisėsaugos institucijas, nurodydamas tuos pačius deklaratyvius pagrindus, kuriais remiantis turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas teisėjų atžvilgiu, o pareiškimuose ir skunduose nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių turėtų būti pradėti IT, o taip pat sprendžiama dėl anksčiau priimtų procesinių sprendimų teisėtumo. Pareiškėjo reiškiami kaltinimai nėra paremti objektyviais duomenimis, nėra formuluojamas konkretus kaltinimas ar nurodomos realios, patikrintinos aplinkybės. Todėl pareiškime nurodyti argumentai laikytini deklaratyviais, subjektyviais ir remiantis jais pradėti ikiteisminį tyrimą visų nurodytų asmenų atžvilgiu yra neįmanoma. Priešingu atveju būtų sukuriama klaidinga teisės taikymo praktika, ikiteisminio tyrimo institutą naudojant kaip spaudimo būdą, nepasitenkinimo išraiškos formą“.

 

  1. Teisėjo Dzedulionio prisipažinimas, kad aš esu nuteistas už tai, kad kritikavau teisėsaugą, ir kad to neturėčiau daryti ateityje, tada mano situacija pasikeis, yra trūkstamas įrodymas, kad minėta teisėjų kolegija tyčia ir sąmoningai mane nuteisė ir teisėjas Dzedulionis tai pripažino, kartu pagrasinęs, kad Vilniaus apygardos teisme nesulauksiu jokio teisingumo.

Tokiu būdu teisėjas Dzedulionis, o taip pat ir kiti du kolegijos nariai padarė nusikaltimą – „piktnaudžiavimas tarnyba“. BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas nurodo, kad :

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Aukščiausias teismas nurodė : „Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams. Todėl teismas visais atvejais turi pareigą  atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė“.

Nurodžiau, kad šiuo atveju teisėjai Dzedulionios, Pesliakas ir Čepukėnienė yra apygardos teismo teisėjai, kurių pareiga – objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Teismų įstatymas numato, kad teisėjas klauso tik įstatymo, o įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kad yra žinia ir kas nuomonė. Žinią galima patikrinti, ar toks įvykis iš tiesų buvo – šiuo atveju teismas privalėjo patikrinti visus mano pateiktus aukščiau išvardintus įrodymus ir juos vertinti.

Nes tik teismui suteikta teisė vykdyti teisingumą, todėl teismas privalo tai vykdyti nešališkai. Tačiau teisėjas Dzedulionis ne tik nevertina mano pateiktų įrodymų, tačiau dar ir mane nuteisia, kaip pats sako, už „teisėsaugos kritiką“, ir dar mane įspėja, kad niekada neieškočiau teisingumo, nes jo šiame teisme nerasiu. Tai yra besitęsiantis nusikalstamas teisėjų veikimas mano atžvilgiu, nes teismas yra įvedęs cenzūrą ir jau dešimt metų mane persekioja už teisėtą veiklą. Minėta kolegija, mane nuteisdama, puikiai žinojo, kad aš esu nekaltas, o vienintelis žmogus, padaręs nusikaltimą, yra A.sadeckas, kuris pripažintas „nukentėjusiuoju“. Šiuo nuosprendžiu man buvo padaryta didžiulė žala – buvau nepagrįstai nuteistas laisvės atėmimo bausme, o mano šeimos turtas – žemės sklypas – buvo parduotas varžytinėse tariamai „žalai atlyginti“.

 

Mano skundas dėl minėtos gaujos buvo išsiųstas apeliacinio teismo į Šiaulių apygardos teismą. Jį nagrinėjo jau minėtas Nerijus Masiulis.  Jis ilgai nekvaršino galvos – teparašė, kad „pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo nutarimams“.

 

O paskui teisėjas N.Masiulis tiesiog pakartojo mano skundą atmitusios Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Balkaitienės išmintį, kad visi mano pateikti ir dokumentais įrodyti faktai tėra mano fantazijos, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis“, ir kad nėra „jokių objektyvių duomenų“, kad teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo“. Toliau pateikiama visa teisėjo Masiulio nutartis:

Masiulio nutartis

Toliau pateikiami mano „fantazijas“ įrodantys dokumentai ir garso įrašai. Nė vienas teismas jų iki šiol nevertino ir apsimetė, kad jų tiesiog nėra:

  1. Sadeckas dar 2000 m. padavė „prevencinį skundą“, kuriuo prašė teismo uždrausti jį sieti su „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. Teismas patenkino šį skundą ir įvedė cenzūrą, kurią draudžia Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.
  2. Sadeckas pats asmeniškai pakeitė Nacionalinių pagrindų įstatymą, kuris draudė strategines įmones, kaip „Mažeikių nafta“, parduoti Rusijoje registruotoms įmonėms. Seimas balsavo už šį Sadecko pateiktą projektą, ir tada „Mažeikių naftą“ įsigijo Rusijos kompanija „Jukos“. Pateikiamas Sadecko „pataisytas“ įstatymo projektas:

sadecko įstatymas

 

  1. Sadeckas teisme ir savo skunduose teigė, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu ir šiame procese nedalyvavo – jos jo įmonėje „Ekskomisarų biuras“ buvo net įregistruoti „Williams“ įgalioti atstovai – firma „British and Baltic“, kuri valdė „Mažeikių naftą“. Pinigai iš šios įmonės per trečiąsias įmones ir tiesiogiai buvo pumpuojami į SADECKO įmonę. Mažeikių prokuratūra buvo iškėlusi bylą dėl pinigų plovimo, tačiau labai greitai ją nutraukė.
  2. Visų pavadinimų teismas iki šiol sako, kad Sadeckas niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu ir bet koks kitoks manymas yra kriminalinis nusikaltimas.
  3. Aš manau, kad visų pavadinimų teismai tiesiog aptarnauja šią mafiją, ir tik visuomenės spaudimas gali pralaužti šią gelžbetoninę uždangą.

 

Todėl trauksiu atsakomybėn ir teisėją Masiulį dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kažkurioje grandyje šios mafijos siūlės nutrūks, arba mane dar kartą greitkelyje pervažiuos vilkikas.

 

Facebook komentarai
Back To Top