skip to Main Content

Teisėjų etikos ir drausmės komisija (jos pirmininkė Sigita Jokimaitė – nuotr. viršuje) : už „Laisvo laikraščio“ uždarymą teisėjai Valentukonytei reikia skirti ordiną

 

Aurimas Drižius

 

Šiurpius nusikaltimus nuolat vykdantys teisėjai nepamiršta mums priminti, kad jų nusikaltimus kontroliuoja ir prižiūri „teisėjų savivalda“ – Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Pastaroji kelia drausmės bylas teisėjams, kurie pažemina teisėjo vardą. Niekas kitas neturi teisės kištis į „teismų darbą“, nors pastarieji jau labai seniai komercializavo visą teisingumą – pergalę teisme lemia tik pinigai.

Norėjau dar kartą įsitikinti, kaip veikia ši teisėjų „savivalda“.

Ir neapsirikau – iš tiesų ji veikia nepriekaištingai tobulai.

Buvo tokia istorija – dar sausio pradžioje tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Valentukonytė nurodė uždaryti „Laisvą laikraštį“, išimti iš portalo www.laisvaslaikrastis.lt tam tikrus straipsnius, ir tam, kad leidinys neprisikeltų, dar uždėjo 10 tūkst. eurų areštą ant leidėjo UAB „Patikimas verslas“ sąskaitų.

Iš esmės teisėja Valentukonytė patenkino tokio piliečio Vygando Sliesoraičio, kuris garsiojo ministro Roko Masiulio pastangomis buvo įkištas į visokių valstybės įmonių, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, Giraitės ginkluotės gamykla, „Kelių priežiūra“ valdybas. V.Sliesoraitis kreipėsi į teismą, kai „Laisvas laikraštis“ paviešino jo žmonos Viktorijos Sliesoraitienės pasakojimą apie savo vyro darbelius ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

Pvz., Viktorija Sliesoraitienė pasakojo, kad dar jaunystėje vežė vyro duotą portfelį su pinigais į Ukmergės miesto teismą, kur jos vyras, tuometinis „Utenos pieno“ direktorius Vygandas Sliesoraitis, buvo teisiamas dėl vagystės stambiu mastu.

„Sliesoraitis krenta man ant automobilio kapoto, verkia, mūsų mergaitės ima klykti, – pasakojo V.Sliesoraitienė, – tada aš išlipu iš mašinos ir mano vyras sako : „Ar tu gal gali tą portfelį nuvežti į Ukmergę?“. Ar suprantate? Aš turėjau nuvežti į teismą Sleisoraičio portfelį su pinigais. Nors nebuvau jo atidariusi, tačiau man ir taip buvo aišku, kad ten pinigai. Nes Sliesoraičio byla jau buvo perduota į teismą. Tačiau aš nebijojau, ir nuvežiau jo portfelį į teismą. Nebijojau…Nuvežiau portfelį į teismąkabinete sėdėjo tas teisėjas. Tai padėjau portfelį šalia jo ant kėdės ir sakau, kad „Sliesoraitis prašė portfelį perduoti“. Teisėjas nieko nepasakė, matyt, kad viskas jau buvo sutarta. Po kiek laiko V.Sliesoraitis teisme buvo išteisintas. Žodžiu, mano vienintelė klaida buvo ta, kad aš vežiau savo vyro pinigus teisėjui“.

Žodžiu, teisėja Valentukonytė (nuotr. viršuje) nusprendė, kad visų šių dalykų „Laisvas laikraštis“ negali skelbti, ir įveda cenzūrą – nurodo juos pašalinti iš portalo www.laisvaslaikrastis.lt

Tada aš kreipiausi į Vilniaus apygardos teismą skundu, nurodžiau, kad minėta cenzūra yra nusikalstama ir neteisėta. Savo skunde labai aiškiai nurodžiau, kad teisėja Valentukonytė šioje byloje įvedė cenzūrą ir avansu uždarė „Laisvą laikraštį“, t.y. nurodė, kokius laikraščio straipsnius galima spausdinti, o kurių – ne.

Žinoma, kad tai nusikalstama teisėjos Valentukonytės veikla, dėl jos jau kreipiausi į prokuratūrą dėl piktnaudžiavimo. Savo skunde nurodžiau, kad teisėja Valentukonytė, nurodžiusi areštuoti „Laisvo laikraščio“ leidėjo – UAB „Patikimas verslas“ sąskaitas banke, sužlugdė jo leidybą, ir jo sąmoningai siekė.

Šioje byloje teisėja Valentukonytė griebėsi politinių represijų prieš laisvą spaudą – nurodė pašalinti straipsnius, kurie nepatiko ieškovui, nors ir atitiko tikrovę. Taip pat areštuoti jo sąskaitas bankuose. UAB „Patikimas verslas“ dėl šių represijų – areštuotų sąskaitų – prarado savo turtą – pinigines lėšas, laikomas sąskaitose bankuose.

Teisėja pritaikė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia LK konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.

T.y. teisėja Valentukonytė nutarė :

patenkinti ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas Verslas“, buveinė J. Savickio g. 4, LT-01108 Vilnius, juridinio asmens kodas 303121202, iki teismo sprendimo šioje byloje jsiteisėjimo momento, intemetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt publikuoti, įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“ (https://laisvaslaikrastis.lt/uz-vilniete- kazkas-deklaravo-paiamas-vmi-tiria-dokumentu-klastoiima/), 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“ (https://laisvaslaikrastis.lt/kas-vadovauia-nacionaliniam-saugumui- strategine-reiksme-amobiektui-ggg-arba-kam-dirba-lietuvos-teisesauga-ir-teismai/), 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji Roko Masiulio ranka V.Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“ (https://laisvaslaikrastis.lt/desinioii-roko- masiulio-ranka-v-sliesoraitis-sutuoktinei-ir-dukroms-grasina-kad-savo-pazinciu-deka-pasodins-i- kalėjimą/), 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnį „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V.Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ (https://laisvaslaikrastis.lt/24249-2/) ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V.Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ (https://laisvaslaikrastis.lt/dar- nepaskirtas-lietuvos-gelezinkeliu-valdvbos-pirmininkas-v-sliesoraitis-iau-grasina-apriboti-laisvo- laikrascio-veikla/).

Vilniaus apygardos teismas po dviejų mėnesių panaikino minėtą teisėjos Valentukonytės nutartį, tačiau įmonės sąskaitos banke dar buvo areštuotos mažiausiai du mėnesius – man antstolis negavo teisėjos Valentukonytės parėdymų panaikinti sąskaitų areštą.

Tada kreipiausi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Valentukonytei.

Nurodžiau, kad teisėja L.Valentukonytė šioje byloje priėmė nutartį įvesti cenzūrą ir kontroliuoti žiniasklaidos tūrinį, net neišnagrinėjusi pareiškėjo ieškinio, tačiau avansu patenkinusi „pretenziją“ ir sustabdžiusi „Laisvo laikraščio“ leidybą. Nutarimas apriboti spaudos laisvę ir įvesti cenzūrą buvo įvestas net neišnagrinėjus ieškinio dėl neva tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimų.

Teisėja Valentukonytė galėjo įsitikinti, kad visus reikalaujamos paneigti žinios atitinka tikrovę ir yra faktiniai duomenys, nes minėtų straipsnių nuorodose buvo įdėti ir dokumentai, kurie įrodo, kad tos reikalaujamos paneigti žinios yra tikros ir atitinka tikrovę.

Tačiau teisėja Valentukonytė nusprendė grįžti į sovietmetį ir pati spręsti, kas galima publikuoti spaudai, o ko negalima. Žinoma, kad tai neteisėta ir nusikalstama teisėjos Valentukonytės nutartis, tik bėda, kad teisėjai, spręsdami kitų žmonių likimus, už savo nusikaltimus niekaip neatsako.

Teisėjos Valentukonytės nutartis nusikalstama dėl tokių priežasčių:

  1. Teisėja Valentukonytė nusprendė įvesti cenzūrą laisvai spaudai ir pati spręsti, ką laikraščiams galima rašyti, o ko ne.

Žinoma, tai laisvos spaudos pabaiga. Liepusi ištrinti straipsnius, kurie atitinka tikrovę, tačiau labai nepatinka ieškovui, teisėja Valentukonytė įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

  1. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
  2. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.

Įstatyme numatyta, kad draudžiama avansu skelbti informaciją, kurstančią karą ir rasinę neapykantą, tačiau jame nėra nieko apie tai, kad valstybės tarnautojai gali reguliuoti, ką spaudai rašyti, o ko ne.

 

Ar teisėja Valentukonytė yra bent pavarčiusi LR Konstituciją, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo? Jau nekalbant apie įstatymus, kuriais turėtų remtus. Kiek pamenu, Teismų įstatymas numato, kad „teisėjas, priimdamas nutartis, klauso tik įstatymo“.

  1. Visuomenės informavimo įstatymo 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę
  2. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
  3. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

 

Šiuo atveju teisėja Valentukonytė persekioja ‚Laisvą laikraštį“, nurodydama pašalinti jo paskelbtus straipsnius ir sužlugdydama jį ekonomiškai – uždarydama jos sąskaitas bankuose, kad jis negalėtų būti leidžiamas.

  1. Teisėja Valentukonytė iš esmės jau išnagrinėjo šią pretenziją, padarė tai už akių, nurodydama sustabdyti laikraščio leidybą ir išimti tam tikrus straipsnius, kurie nepatinka ieškovui.

 

Nors visi įrodymai, kad ‚Laisvame laikraštyje“ pateikti straipsniai atitinka tikrovę ir yra faktiniai duomenys (dokumentų kopijos yra pridėtos prie minėtų straipsnių), teisėja Valentukonytė nusprendė uždrausti skelbti tiesą, nes tai nepatinka ieškovui.

Skunde nurodžiau, kad tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba, ir tarnybos pareigų neatlikimas.

Laikraščio uždarymas, net neišklausius jo, yra akivaizdus banditizmas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Taip pat nurodymas išimti tam tikrus straipsnius, net neišnagrinėjus, ar jie atitinka tikrovę ar yra faktiniai duomenys, yra piktnaudžiavimas tarnyba ir cenzūros įvedimas.

Šioje byloje teisėja Valentukonytė, žinodama, kad ji veikia neteisėtai, įvedė cenzūrą, liepė sunaikinti jau išspausdintus straipsnius, kurie atitinka tikrovę, taip pat  uždarė ‚Laisvą laikraštį“, kuris leidžiamas jau daugiau nei 15 metų.

Neteisėtai nurodė ištrinti to portalo straipsnius, o patį laikraštį uždaryti, uždėjus jos sąskaitomis 10 tūkst. eurų dydžio areštą. Akivaizdu, kad toks neadekvatus veiksmas, net nepradėjus nagrinėti ieškinio, sukėlė „Laisvam laikraščiui“ sunkias pasekmes ir padarė jam didelę žalą – jis nebegali būti toliau spausdinamas. Areštavus jo sąskaitas, bendrovė „Patikimas verslas“ nebegali atsiskaityti su spaustuve, todėl yra sustabdyta jo leidyba.

Daugiau nei pusantro tūkstančio prenumeratorių negavo leidinio, o daugiau nei 6 tūkst. skaitytojų negavo savo leidinio prekybos tinkluose, nes jis nebuvo išleistas dėl minėtos teisėjos Valentukonytės nutarties.

Leidinys nebegali būti spausdinamas, nes areštavus sąskaitas neturi lėšų spaustuvei sumokėti, laikraščio prenumeratoriai negavo leidinio. Iš esmės šis verslas buvo sunaikintas vieninteliu neteisėtu ir nusikalstamu teisėjos Valentukonytės brūkštelėjimu.

Teisėja Valentukonytė suprato, kad toks žingsnis sukels leidinio uždarymą, ir sąmoningai to siekė.

Teisėja Lidija Valentukonytė prisiekė ginti Konstituciją ir įstatymas, tačiau minėta savo nutartimi labai grubiai šią priesaiką sulaužė, įvesdama Konstitucijoje uždraustą cenzūrą. Man kilo abejonės, ar apskritai teisėja Valentukonytė yra skaičiusi LR Konstituciją, jeigu priima tokias nutartis.

Nors minėtą Valentukonytės nutartį praėjus mėnesiui panaikino Vilniaus apygardos teismas, tačiau šios nutarties teisėja Valentukonytė sąmoningai nevykdė dar du mėnesius.

Kaip žinia, spaudos laisvė yra vienas iš kertinių demokratinės valstybės požymių.

Sunaikinusi spaudos laisvę, teisėja Valentukonytė pasikėsino į vieną svarbiausių teisinės valstybės ramsčių, ir tai negali būti traktuojama kitaip, kaip piktnaudžiavimas.

Kartu ji padarė ir didelę žalą „Laisvam laikraščiui“ – buvo sustabdyta jau 15 metų besitęsianti jo leidyba, tūkstančiai skaitytojų negavo leidinio, o portalas buvo iškastruotas ir jame pakliktos tik tos naujienos, kurios patinka teisėjai Valentukonytei.

Uždraudusi spaudos laisvę ir įvedusi cenzūrą, teisėja Valentukonytė pasikėsino į demokratijos pagrindus, padarė ir tebedaro laisvai spaudai didžiulę žalą, todėl kitaip, kaip piktnaudžiavimu, jos nutarčių negalima įvardinti.

Tai ji darė tyčia, žinodama kad pažeidžia LR Konstituciją ir to siekdama, nes kitaip išeitų, kad ji nežinojo nei Konstitucijos, nei įstatymų, ir iškiltų klausimas, ką teisėja Valentukonytė apskirtai veikia teisme.

Prokuratūra apskritai vertina teisėjus kaip „šventą karvę“, matyt, tik todėl, kad teismas dažnai bendrininkauja su neteisėtais prokuratūros veiksmais.

Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka: 
1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį, t. y. su teisėjo garbe nesuderinamą ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantį poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties;
2) už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą;

Priimdama nutartį uždaryti „Laisvą laikraštį“ ir pašalinti straipsnius, teisėja Valentukonytė padarė teisėjo vardą žeminantį poelgį, pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui

 

O dabar – linksmiausia dalis – teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkė nusprendė, kad teisėja Va;entukonytė priėmė „procesinį sprendimą“, ir jo kvestinouoti minėta komisija neva neturi teisės.

 

O kas bus, jeigu teisėja Valentukonytė rytoj priims nutartį, pvz. tokią : „{pilietį Aurimą Drižių sušerti šunims“, arba „pakarti ant sausos šakos. Nutartis neskundžiama“. Tada kabėčiau ant sausos šakos, o visa ši banditų gauja su juodomis mantijoms žvengtų ir sakytų – taigi teisėja priėmė tokį „procesinį dokumentą“.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));