skip to Main Content

 

Nuotr : Šiandien mokykloje lankėsi Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė. Teisėja papasakojo mokiniams apie savo darbą, savybes, kuriomis turi pasižymėti teisėjas, baudžiamosios atsakomybės pasekmes, atsakinėjo į mokinių pateiktus klausimus. Dėkojame teisėjai už mokiniams suteiktas žinias, o 3 kl. mokytojai R. Šumskienei už šio susitikimo suorganizavimą!Teisėjos A.Dudzinskienės Nuotr. viršuje) sūnaus vadovaujama vagių gauja siautėja Alytaus rajone

Aurimas Drižius

LL jau rašė apie Alytaus miesto apylinkės teismo teisėjos Audros Dudzinskienės sūnaus Beno Dudzinsko vadovaujamą automobilių vagių gaują. Benas įkliuvo, kai gegužės pradžioje su keliais bendrais pavogė aštuonis antikvarinių automobilių kėbulus iš Veisiejų miestelio Lazdijų rajone gyventojo Romo Balevičiaus sodybos. Paaiškėjo, kad tai ne vienintelis šios gaujos žygis.

R.Balevičius yra gerai žinomas antikvarinių automobilių restauravimo meistras, todėl jis puikiai suprato, kad tokias prekes gali pirkti tik keli žmonės Lietuvoje, kurie verčiasi panašiu verslu.  R.Balevičius kreipėsi pagalbos į mane, nes „Laisvas laikraštis“ buvo ne kartą rašęs apie jo likimą – kapitaliai suremontavęs Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio „Volgą“, meistras sulaukė ne sutarto atlygio, tačiau teisėjo pastangomis buvo įgrūstas į kalėjimą, jam prikelta begalė absurdiškų bylų, kuriuose apeliacinio teismo teisėjo Kažio naudai melagingai liudijo žinomi nusikaltėliai.

Romas Balevičius rado savo  vogtus antikvarinius automobilius pas savo kolegą Kaune

 

Todėl R. Balevičius iš karto įtarė, kad ir jo automobilių vagystė buvo tų pačių rankų darbas. Vagys jau pradėjo pardavinėti R.Balevičiaus vogtų mašinų dalis ir kėbulus facebooke, uždaroje grupėje. Šalia parduodamų dalių buvo ir pardavėjo telefono numeris. R.Balevičius paskambino šiuo numeriu, ir aiškiai pardavėjui pasakė, kad šis parduoda jo vogtus daiktus. Kartu R.Balevičius pažadėjo, kad nesikreips į policiją, jeigu vagišiai gražins visus jo pavogtus daiktus. „Kalbėjo jaunas vyrukas, matyt, kad dar vaikis, visi mes padarome klaidų, todėl ir pasiūliau jam gražinti visus daiktus, ir žadėjau, kad nekelsiu bylos už vagystę, – sakė R.Balevičius.

Vagišius pasiteisino, kad dirba savivarčio vairuotoju Druskininkuose, ir pasiūlė atvažiuoti į Druskininkus. Abu su Romu nuvažiavome į susitikimą su šiais vagimis. Prie Druskininkų „Maximos“ aikštelės privažiavo Audi, ir išlipo jaunas vaikinas. Tai ir yra mūsų vagišius. „Tai koks tavo vardas?“ – paklausė Romas.

Benas Dudzinskas (nuotr. viršuje) – vagių gaujos vadas, motina – teisėja

„Benas“, – atsakė šis. O pavardė ? Dudzinskas. Kadangi R.Balevičius vietinis, puikiai pažįstantis visus Druskininkus, jis greitai prisiminė girdėjęs šią pavardę. O tai palauk – tavo motina – ne teisėja? „Taip…“ nedrąsiai numykė mūsų vagišius.

Nu istorija, prapliupome juoktis. Motina – Alytaus teismo apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė (nuotraukoje viršuje pasakoja Leipalingio progimnazijos mokiniams apie savo darbą, savybes, kuriomis turi pasižymėti teisėjas, baudžiamosios atsakomybės pasekmes), o jos sūnus – nevykęs automobilių vagis. Kuris labai gailisi, kad buvo pagautas, ir dabar labiausiai bijo, kad teks keliauti į belangę.

Tačiau Romas nusiteikęs geranoriškai – „jeigu man viską smulkiai papasakosi, kas, kur ir kada užsakė šią vagystę, į policiją nesikreipsiu“, – pažada vyras. Vagišiui labiausiai rūpi, ar apvogtas žmogus dar nepranešė apie įvykį policijai, ir sužinojęs, kad dar ne, labai apsidžiaugia. Čia pat pažada, kad gražins visą vogtą turtą, ir atlygins žalą. „Mes tokie durni, pirma padarome, paskui galvojame, ką padarėm“, – atvirai kalba mūsų pagautas vagišius.

„Gerai, bet  visos mūsų mašinos tu turi pasakyti, kas užrodė mano sodybą, kaip suplanavote ir visus kitus dalykus, – sako Romas.

Mūsų vagis neprieštarauja : „Gerai, mums tą vietą užrodė toks Andriuškevičius iš Jovaišių, jeigu tokį pažįstate. Jis ir už mane jaunesnis dar dvejais metais. Klausiau jo, kieno čia tos mašinos. Tai jis pasakė, kad nežino, tačiau tikisi parduoti. O paskui internete radau, kad kažkas ieško senovinių automobilių dalių. Ieškojome dalių supirktuvės, ir radome, susitarėm ir pardavėm „Volgos“ kėbulą. Žmonės atvažiavo, pasižiūrėjo, ir nupirko“.

Čia pat Romas stebisi : ‚Vaikai, kokie jus durni, taigi motina teisėja, ką jai pasakysite“. O kaip dėl tėvo, kuris dirbo pasienio apsaugos tarnyboje? Tas jau pensijoje, nebebus gėda darbe“.

Vagišius Benas sutinka, kad kvailai įkliuvo – „mes padarome, paskui pagalvojame. Aš ieškojau pirkėjo per metalo supirktuves, skambinau ir sakiau, ar nereikia tokios senovinės mašinos dalių. Vienas žmogus sutiko apžiūrėti, o kitą dieną atvažiavo su tralu ir nupirko tą Volgos kėbulą. Atvažiavo dviese (vėliau paaiškėja, kad tai seni Romo pažįstami tėvas ir sūnus į Lapių rajono Kaune – jie negalėjo nežinoti, kad perka vogtą daiktą)“.

‚Gerai, žinau tuos žmones, matau, kad nemeluoji, – sako Romas. Vagis atsako : „Tikrai nemeluoju, nenoriu problemų“. Pasirodo, kad vagis pardavė automobilius be jokių dokumentų, tik kaip metalo laužą. Man tik Andriuškevičius parodė tas mašinas, aš jų anksčiau nebuvau matęs. Sakiau, kad mašinos be dokumentų, ne mano, tačiau jie vis tiek jas nupirko. Jie nusipirko „Mercedes“, Pobiedos ir Zimo kėbulus ir dvi Volgas. Dar kelios liko Andriuškevičiaus kieme“.

Per kelias savaites vagys sugabeno Romui Balevičiui jo pavogtų automobilių kėbulus, ir žmogus pats išsiaiškino, kas organizavo šią vagystę ir kas dalyvavo.

Paaiškėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai ši vagių gauja ką nors apvogdavo, tačiau nė karto nebuvo įkliuvusi. Gal todėl, kad vagių gaujos vado motina – Alytaus apylinkės teismo teisėja?.

Beje, juokinga, kad jaunieji vagišiai, pagauti nusikaltimo vietoje, viską iš karto prisipažino ir pažadėjo gražinti visą pavogtą grobį. Minėtos gaujos narys Vytas Andriuškevičius, kurį nurodė B.Dudzinskas, viską smulkiai papasakojo Romui Balevičiui.

Pateikiame R.Balevičiaus ir V.Andriuškevičiaus pokalbio įrašo išklotinę:

R.Balevičius (R.B.):  Nu, tai pasakok

V.Andriuškevičius (vagis): tai ką čia pasakot, čia juokdarystė

R.B. Pasakok, man viskas įdomu, man viskas gerai.

Vagis : Nieko čia gero, į minusą šoksime ir tiek.

R.B. Aš savo žodžio neatsisakysiu, tačiau aš noriu žinoti visą schemą iki smulkmenų. Noriu žinoti, kas į tą kaimą važinėjo, nes ten buvo išardytas ir traktorius. Kas jį išardė? Kaip jūs visi susiję ir ar tas kaunietis Juozas, kuris pirko tas mano vogtus kėbulus, ar jis žinojo, kad tai mano mašinos? Aš tą Juozą pažįstu gal tris metus, nes ir jis ir aš tas senienas krapštome. Ir aš esu jam daug kur padėjęs, ir dabar staiga – perka mano vogtas mašinas…ir jeigu jis meluoja, ir sako kelias versijas, iš kur tas mašinas gavo, reiškia, yra šudmalys…

Vagis : tai aš galiu pradėti dėstyti nuo pradžių, iš kur aš sužinojau apie tas mašinas…aš jau kokią dešimt metų žinojau, kad jos ten stovi. Važinėjau motoroleriu visokiomis pakampėmis, pamačiau ir užsukau pažiūrėti. Pasivaikščiojau tarp jų, pasidariau tokių nuotraukų. Sūnėnas mano mažiukas, gal 11 metų, buvo labai susidomėjęs, tai aš sakau važiuojame, aš tave nuvešiu. Nuvažiavome, pasivaikščiojom, dar paskui tą Volgą aš pamačiau, dar kartą ją pažiūrėjau įdėmiau. Sakau, ji visai dar neblogo stovio. Paskui pradėjau klausinėti, kas ir kaip. Pradėjau domėtis apie jus.

R.B. : Ko tu klausei?

Vagis : Aplinkinių kaimynų, paskui ten pamačiau, kad dar stovi ir antras golfas. Paskui kalbėjau ir su kitais kaimynais, pas tą Antaną, jis man pasakė, kad žino kažkiek šį žmogų ( R.Balevičių – aut. Pastaba) ir nežinau, ar jis apskritai ant žemės vaikščioja. Prisiklausiau visokių istorijų apie jus – kad lyg tai uždarytas, arba lyg tai apskirtai ant žemės jau nebėra. Tada atsirado drąsos, aš nuvažiavau ir pasiėmiau tą Volgą. Ten viską gražiai mes padarėme, vietoje užkūrėme variklį, nors ir sunkiai, tačiau krapštėmės ilgai. Nė viena mašina pro šalį nepravažiavo, niekas nieko nesakė, ir paskui aš susitikau su tuo Benu..

R.B. : Bet kaip jis visko bijo, net kalbėdamas dreba, tu jam pasakyk, gal tegul išgeria kokio valerijono?

Vagis : jojo, aš jam sakiau, kad jeigu jis nervuosis, geriau nebus. Niekas jau nepasikeis, tačiau aš manau, kad jis labiausiai bijo, kad tėvai to nesužinotų.

R.B. : Aš jam sakiau, kai tik jis pasakė, kiek uždirbo, nes žinau, kad ta Audra (Dudzinskienė – teisėja, vagies motina, aut. Pastaba) lipo lipo, pasiekė tam tikrą lygį, o dabar kilo toks kipišas.

Vagis : tai mes su tuo Benu nuvažiavome, nes mums buvo įdomu senos mašinos. Man patinka technika, noriu prie jos krapštytis, jis nuvažiavo ir papasakojo lygiai tokią pačią situaciją apie mašinų savininką. Tai jis man ir sako, tai gal taip ir taip. O aš voopšče Kaune buvau, tai Benas tada susiieškojo tokių mašinų supirkėjo numerius, skambino, tas atvažiavo vieną dieną, apsižiūrėjo tas mašinas. O kitą dieną jis jau paskambino su savo pasiūlymais – ką perka ir už kiek. Atvažiavo, pasiėmė, padavė pinigus.

R.B. : Ar jis klausė, ar tos mašinos nėra vogtos?

Vagis : jam siuntėme nuotraukas. Po teisybei, tai sakė, kad sklypas yra nupirktas, ir reikia jį išvalyti. Tai buvo kalbėta. Aš sakau, kad tame pardavime nedalyvavau, tuo metu Kaune buvau, aš tik parodžiau, kur tos mašinos yra. Aišku, pasiėmiau iš jo savo „dolią“.O tam žmogui, kuris atvažiavo pirkti, buvo pasakyta, kad tas sklypas nupirktas ir reikia jį išvalyti. Šitoje vietoje tikrai nemeluoju.

R.B. : aš tik noriu, kad tu visą teisybę papasakotum, ir viską gražintum, ir viską pamirštam..Tuo labiau, kad visur – pažįstamų ratas.

Vagis : tai aš ir sakiau – mašinos stovi 15 metų, niekam nereikalingos, nors jos tikrai vertingos. Sakau – kam jos gali būti reikalingos. Pasirodo, kad reikalingos…

R.B. : Tos, kurios vertingos, yra garaže arba ten, kur niekas nežino. O sodyboje buvo laikomos tik tos mašinos, kurios naudojamos kaip „donorai“ – Volga, 10-as moskvičius ir kiti modeliai…gal kažkam reikės dalių, todėl tos mašinos su originaliais agregatais ten ir buvo laikomos. Man tik įdomiausia, ar tas pirkėjas iš Kauno žinojo, kad tos mašinos mano? Jam buvo pasakyta mano vardas ir pavardė?

Vagis : aš jūsų vardą ir pavardę sužinojau tik vakar. Todėl jos tikrai negalėjo niekam sakyti.

R.B. O kai krovėte, kas buvo dar antras krovėjas?

Vagis : kažkokį draugą Benas buvo pasiėmęs, kad padėtų.

R.B. : tai tur būt krabuką?

Vagis : ne, krabuko neėmė, nes tas vienas krabukas, Mantas yra mano klasiokas. Mes jo neėmėme, nes jis labai daug šneka. Benas kažką pasiėmė iš savo aplinkos.

R.B. :Aš noriu žinoti, ar tas pirkėjas žinojo, kad tai mano vogtos mašinos?

Vagis : Benas man sakė, kad jis tam pirkėjui pasakė, kad nupirktas žemės sklypas, ir reikia jį išvalyti. Jis, aišku, klausė apie mašinų dokumentus ir jam gal ir kilo kažkoks supratimas, nes jis klausė, ar jam nieko nebus, jeigu tas mašinas nupirks? Gal jis kažką ir suprato, tačiau tiesiogiai nežinojo, kad ten jūsų mašinos.

R.B. O kadangi tu ten pirmas pradėjau vaikščioti, tai kas išardė tą traktoriuką?

Vagis ; kai atvažiavau su tuo sūnėnu, tas traktoriukas dar nebuvo išardytas, nes buvau ten įkišęs galvą. Paskui aš atvažiavau tų mašinų, tai traktorius jau buvo apardytas. Jis buvo dalimis išardytas, ir viskas palikta, man atrodo.

R.B Toks vaizdas, kas pasirengta išvežti.

Vagis Tai kad jis nedidelis, atvažiuoji su busu ir „susimeti“, jeigu nori.

R.B. O kada tu buvai sodyboje sus sūnėnu?

Vagis : pavasario pradžioje.

R.B. : tai pasakyk, kas tą traktorių išardė, nes ten kažkas iš tavo chebros, nes ta informacija pasklido iš tavęs? Nes iš tavęs išgirdo ir tavimi pasinaudojo. Man reikia, kad tie traktoriaus ratai būtų atvežti atgal..

Vagis : gerai, aš pabandysiu.

R.B. : Tai tu nuo Pobiedos nuėmei ratus? O dabar iš bagažinės kas paėmė visas atsargines dalis? Ten tu kapsteisi, ar Juozas?

Vagis : Aš kapsčiausi. Man reikėjo Volgos velenėlio ir spyruoklių ir jų ieškojau. Bet neradau ir viską suverčiau.

R.B. : nes aš tiems vogtų mašinų pirkėjams pasakiau, kad viską man gražintų iki paskutinio varžtelio ir man nesvarbu, kur jie. Nes aš manau, kad tie vagišiai ir mano garažus sudegino (paskui ilgai pasakoja, kokio vogtų dalių jam dar negražino).

Vagis : ką mes paėmėme, viską atiduosime. O ko nežinau, pasistengsiu sužinoti…tai

R.B. : Jūsų laimė, kad aš niekur nesikreipiau.

Vagis  : sutrumpėjo ir jūsų gyvenimas matyt metais, ar ne?

R.B. Ne, man tai nesutrumpėjo, nes aš į viską žiūriu filosofiškai – yra tai yra, nėra tai nėra, toks gyvenimas. Bet kada nors pašnekėsime, ant ko jūs galėjote užsirauti.

Vagis : reikia žinoti, nes aš grabaliojuosi per tuos darbus, ant tos nuomos, atsirado pas juos tokios galimybės, aš ten vis tiek ten nedalyvauju, tai man bus ramu. Aš jau net tų pinigų nebeturiu, kuriuos Benas man davė, išleidau ant nuomos ir dalių. Reikės skolintis, kad viską gražinti, tai kad man nėra linksma.

 

Beno istorija

Dar gegužės viduryje, paaiškėjus, kad Benas Dudzinskas facebooke pardavinėja vogtus automobilius, R. Balevičius ir aš susitikome su juo Druskininkuose. B.Dudzinskas labiausiai nerimavo, ar Romas dar neparašė pareiškimo policijai dėl vogtų automobilių.

„Ne“, – atsakė šis ir žada nerašyti, jeigu vagys viską gražins.

Benas labai apsidžiaugia – „rytoj iš karto sėsiu į tralą, kad viską parvežti“. Paklausiau Beno, kiek uždirbo iš vogtos daikto. „Aštuonis šimtus eurų, rytoj visas tas mašinas nuvešiu atgal, iš kur paėmėme. Dar šiandien skambinsiu tiems žmonėms, kurie nupirko, paklausiu, kiek norės už tai, kad gražintų“, – atsako šis. Romas vėl susinervina ir sako vagiui – tu tik pagalvok, kas būtų, jeigu dabar parašau pareiškimą policijai, jie atvažiuoja visus susemia, ir tada kas ? Paaiškėtų ne tik šios vagytės, tačiau ir dar daug kas matyt?

Benas vėl susigraudina „ Naktim neužmiegu, nežinau ką daryti, tik nerašykite pareiškimo policijai“.

Abu su Romu ilgai juokiamės iš tokio nevykėlio vagišiaus. Pats Romas man sako, kad jo iškelta sąlyga vagims nesikreipti į policiją yra tokia – viską sąžiningai papasakoti, kas sugalvojo šią vagystę ir ją suplanavo. Paaiškėjo, kad vienas iš šios vagių gaujos draugė dirba Druskininkų savivaldybėje ar tik ne Malinausko sekretore. „Du vagys vagia, tempai į savo kiemą, žino, kad čia Malinausko mašina, tačiau vis tiek vagiau“, stebisi Romas. „Man šis variantas gerai dar ir tuo, kad man nereikės vaikščioti po teismus ir gaišti laiko, – sako jis, – pusę metų bėgiosiu – kokia to prasmė?“.

Po kiek laiko paaiškėjo, kad ta vagių gauja iš kažkur sužinojo, kad Romas Balevičius neseniai buvo patyręs infarktą, ir tada matyt sugalvojo, kad jo nebėra ir niekas tų vogtų automobilių neįieškos.

Tada iš karto lenda kitų banditų galai – kas jums tai pasakė?

Romas prisimena, kad jo byloje prieš Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį jo naudai liudijo du garsus Lazdijų rajono kontrabandistai.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top