skip to Main Content

Teisėjo G.Rainio cirkai – pripažino, kad „A.Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“ nėra šmeižtas, nors toks A.Drižiaus teiginys yra „nieko nepagrįstas ir neįrodytas“ 

 

Aurimas Drižius

Vargšas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Rainys, kuris birželio 6 d. paskelbė mano išteisinamąjį nuosprendį dėl Alvydo Sadecko šmeižto. Teisėjas ne kartą posėdžio metu sakė, kad „kas man bus, jeigu pasakysiu savo nuomonę“ ir todėl priėmė kaip jam atrodo saliamonišką sprendimą – mane dėl A.Sadecko šmeižto išteisino, tačiau tam, kad išsukti A.Sadecką nuo atsakomybės už melagingus parodymus, nurodė, kad mano teiginiai yra „niekuo nepagrįsti“.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo jau 34-tą A.Sadecko man iškeltą bylą (tai matyt iš tiesų Lietuvos rekordas, nes iš viso A.Sadeckas man ir „Laisvam laikraščiui“ buvo iškėlęs 34 baudžiamąsias bylas. Kai kuriose nuosprendžiai dar nepanaikinti).

Dabar A.Sadeckas iškelia man eilinę bylą dėl to, kad savo straipsniuose parašiau, kad buvau nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, ir kad jis valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą.

Kai pateikiu visus įrodymus, kaip A.Sadeckas asmeniškai keitė įstatymo projektą, po kurio iš „Mažeikių naftos“ reorganizavimo įstatymo dingo nuostata, kad šiai įmonei taikomas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimai – neparduoti strateginės įmonės Lietuvai priešiškai valstybei (po šio A.Sadecko veiksmo „Mažeikių naftos“ akcijas įsigijo priešiškos Lietuvai Rusijos kapitalo įmonė). Seimas aklai nubalsavo už šias A.sadecko pakeistą projektą, ir paskui Vyriausybė labai „nustebo“, sužinojusi, kad „Williams“ po kilimu susitarė su rusais dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo. A.Sadeckas keitė įstatymus, o į jo firmą „Ekskomisarų biuras“ tuo pačiu metu buvo pumpuojami „Mažeikių naftos“ milijonai – pasak bylą iškėlusios Mažeikių apylinkės prokuratūros prokuroro, „už butaforines paslaugas“.

A.Sadeckas pats teisme pripažino, kad „Pakeitimo įstatymo projektai mano pačio taisyti. Kokia čia dar grėsmė“. Tokie A.Sadecko žodžiai užfiksuoti teismo posėdžio protokole, nors vėliau A.Sadeckas susigriebė, kad tai išduoda jo melą, ir ėmė neigti tuos parodymus – „neatsimenu, ar taip sakiau“.

Visą laiką įrodinėjau, kad A.Sadecko melagingi skundai ir parodymai slepia kur kas rimtesnius nusikaltimus – G.Kiesus pats norėjo nusipirkti „Mažeikių naftą“ („A.Lubiui buvo galima nusipirkti „Achemą“, o kodėl man ne?“), todėl painiojosi po kojomis didiesiems „privatizuotojams“, galimai todėl ir buvo nužudytas.

Tačiau ironiška tai, kad pats A.Sadeckas teisme neigė savo bet kokias sąsajas su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, o teismai nė karto nesiryžo įvertinti jo melo. Teisėjai ir prokurorai dažniausiai apsimesdavo, kad nesupranta lietuviškai, todėl rašydavo, kad „A.Drižius terminą „privatizavimas“ supranta kitaip, nei teismas“, ir panašias nesąmones.

Galiausiai, nagrinėjant kažkelintą baudžiamąją bylą, buvo apklausta lietuvių kalbos specialistė, kuri pasakė, ką reiškia „dalyvauti privatizavime“. Pasak specialistės, Lietuvos kalbos instituto vyriausios mokslo darbuotojos  profesorės Laimos Kalėdienės, terminas „dalyvauti privatizavime“ reiškia „atlikti tam tikrus veiksmus privatizuojant, privatizavimo procese“.

 

 Po tokio įvertinimo A.Sadeckas liko sėdėti baltas kaip popierius, ir nors bylą nagrinėjančiai teisėjai Vigelienei pateikiau krūvą dokumentų apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime, taip pat jo asmeniškai rengtą įstatymo pataisą, po kurios ši įmonė su visomis valstybės akcijomis perėjo „Jukos“ nuosavybėn, teisėja Vigelienė savo nuosprendyje parašė, kad „tiesos sakymas neturi teisinės reikšmės šioje byloje“

 

Galiausiai ta teisėjų kantrybė trūko, ir pernai vasarą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė birželio 19 d. nutartimi nurodė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko atžvilgiu pagal „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus skundą. Apygardos teismas šią nutartį, žinoma, panaikino.

 

Pateikiame teisėjo G.Rainio nutartį

 

PK-624-276/2016 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00001-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.8.1.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys sekretoriaujant Rasai Zdanavičienei dalyvaujant privačiam kaltintojui Alvydui Sadeckui jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Aurimas Drižius, gimęs 1968-08-11 Kaune, a.k. 36808110026, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Laisvas laikraštis“, gyvenantis Moliakalnio g. 86, Vilniuje, teistas, –

– kaltinamas LR BK 154 str. 2 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, –

nustatė:

Alvydas Sadeckas privataus kaltinimo skundu kaltino pagal LR BK 154 str. 2 d. Aurimą Drižių už tai, kad jo:

-1. 2012-08-18 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 rugpjūčio 18-24 Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ paskleisti duomenys žeminąjį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus…

-2. 2013-02-02 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 vasario 2-8 Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“, paskleisti duomenys žemina jį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<… > LL redaktorius A. Drižius nuteistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose.

-3. 2015-05-30 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 gegužės – birželio 5 Nr. 21 (526)) straipsnyje „“Laisvo laikraščio“ redaktorius A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“, paskleisti duomenys žeminąjį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> teisme A. Sadeckas davė melagingus parodymus.

-4. 2015-06-27 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 birželio 27 – liepos 3 Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. Sadecko naudai“, paskleisti duomenys žeminąjį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> A. Sadeckas, puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t.y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas.

-…>parašiau tiesą apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „ Mažeikių naftos “ privatizavime >

2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. Sadecko ..prevencinis” skundas yra melagingas.

‘…> A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta” ir jos privatizavimu.

<…> A. Sadecko valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą.

-5. 2015-07-04 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 liepos 4-10 Nr. 26 (531)) straipsnyje ..Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“, paskleisti duomenys žemina jį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

… > Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis … Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš Alvydą Sadecką, net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos – komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <…> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“privatizavime..

…> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

-6. 2015-08-29 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 rugpjūčio 29-rugsėjo 4 Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“, paskleisti duomenys žeminąjį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą: <…> melagingų A. Sadecko parodymų.

<…> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydama melagingus duomenis, A. Sadecko naudai. …> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos1’privatizavime.

šiuose straipsnyje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina jo, A. Sadecko, garbę. A. Drižius ausčiau įvardintais duomenimis viešai paskelbė, jog tariamai jis, Alvydas Sadeckas yra įvykdęs nusikaltimus ir neteisėtus veiksmus:

-yra korupciniais ryšiais susijęs ir netgi valdo teisėjus, kurie priiminėja jo naudai neteisėtus sprendimus, tariamai klastoja teismo sprendimus;

– tariamai jis pateikė melagingą (neteisėtą) ieškinį teismui;

– tariamai jis davė melagintus parodymus;

tariamai jis neteisėtai dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime.

Kaltinamasis Aurimas Drižius kaltu pagal LR BK 154 str. 2 d. neprisipažino ir parodė, kad visus A. Sadecko privačiame kaltinime nurodytus straipsnius parašė jis. Jis surinko įrodymus, kad prieš AB „Mažeikių nafta“ privatizuojant, A. Sadeckas ir jo sūnus konsultavo dukterinę „Williams“ bendrovę, už tai gavo pinigus. A. Sadeckas būdamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku, kurdamas palankius įstatymus, padėjo „Williams“ privatizuoti AB „Mažeikių nafta“, vėliau tokia privatizacija buvo pripažinta nusikalstama Konstitucinio teismo. Jo nuomone A. Sadeckas būdamas AB „Mažeikių nafta“ akcininku, konsultavęs dėl privatizavimo, turėjo nusišalinti nuo dalyvavimo šią bendrovę privatizuojant, to nepadarė, aktyviai dalyvavo privatizacijos procese. Jis eilę kartų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtų A. Sadecko veiksmų privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, rašė skundus, kad A. Sadeckas meluoja savo raštuose teismams ir prokuratūrai, duoda melagingus parodymus apie savo dalyvavimą

AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, kaltina melagingai jį (A. Drižių) jį šmeižiant, jo (A. Drižiaus) skundai buvo netenkinami prokurorų, bylos nutraukiamos, teismų sprendimai buvo palankūs A. Sadeckui, jis (A. Drižius) buvo nuteistas už A. Sadecko šmeižimą, jam teismo nutartimi buvo uždrausta rašyti apie A. Sadecką, todėl jam susidarė nuomonė, kad tiek prokurorai, tiek teismai yra korumpuoti, klausosi tik melagingų A. Sadecko parodymų, todėl apie tai rašė savo straipsniuose. Kadangi jis nevykdė teismo sprendimo nerašyti apie A. Sadecko dalyvavimą AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, jam buvo iškelta eilė baudžiamųjų bylų, jis buvo nuteistas, šiuo metu Aukščiausiasis Teismas šiuos teismo nuosprendžius naikina ir jį išteisina.

Privatus kaltintojas Alvydas Sadeckas parodė, kad jis AB „Mažeikių nafta“ privatizavime nedalyvavo, jos privatizavimo momentu akcijų neturėjo, tuo metu buvo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovu, komitetas privatizavime nedalyvavo, nes tuo užsiėmė Ekonomikos komitetas. Nors šie faktai A. Drižiui buvo žinomi, teismai savo sprendimuose išaiškino kas yra dalyvavimas privatizavime, kas yra nusikalstama veika, už tokius šmeižikiškus teiginius A. Drižius buvo nuteistas, tačiau ir vėl savo straipsniuose rašo tuos pačius teiginius, kad jis (A. Sadeckas) jį (A. Drižių) melagingai skundžia, duoda melagingus parodymus, jis yra nusikalstamai susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, kad įtakoja teisėjus ir prokurorus, kurie slepia jo (A. Sadecko) nusikaltimus. Visa tai tęsiasi virš 10 metų, šie teiginiai neatitinka tikrovės, žeminąjį, jo garbę ir orumą.

Pagal LR BK 154 str. 1 d., 2 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą yra šmeižimas, kvalifikuojantis šios veikos požymis: tas, kas šmeižė asmenį, neva, šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimo sudėčiai yra būtini šios veiklos tikslai – skleidžiama tikrovės neatitinkančia informacija (žinomai melagingi prasimanymai) apie kitą žmogų yra siekiama paniekinti ar pažeminti tą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, šio nusikaltimo objektas garbė ii orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai).

A. Drižius pateikdamas tokią informaciją rėmėsi savo subjektyviais samprotavimais apie teismų sistemą, joje dirbančius teisėjus ir prokurorus, jo atžvilgiu priimtus jam nepalankius teismi sprendimus. A. Sadecko vertinimas, neva Jis valdo korumpuotą teismų sistemą“, teismo vertinami: kaip asmeninė ir ne visai etiška, nepagrįsta jokiais teisiniais, logiškais argumentais. Tarp A. Sadeckc ir A. Drižiaus teisinis konfliktas vyksta pakankamai senai, A. Drižiaus atžvilgiu yra priimta eilė jan nepalankių teismo sprendimų bei nuosprendžių ir jis pasisakydamas apie teismų darbą, vertino ne A Sadecko veiksmus, bet pačią Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, kas, teismo nuomone, negali būt: vertinama kaip A. Sadecko orumo, garbės įžeidimas ir šmeižimas. Dėl A. Drižiaus atžvilgiu priimti jam nepalankių teismo sprendimų ar nuosprendžių yra pasisakę aukštesnės instancijos teismai, todė teismas nevertina šių sprendimų, kurių dalis yra palankūs kaltinamajam. A. Drižiaus publikacijose akivaizdžiai išreikšta asmeninė neapykanta ne A. Sadeckui, o teismams ir prokuratūrai. Teiginys, kac A. Sadeckas valdo korumpuotą teismų ir prokuratūros sistemas, vertinamas kaip subjektyvi žurnaliste nuomonė, kuri susidarė įtakoje visų buvusių teismo procesų ir ikiteisminių tyrimų metu ir tai įtakoje jo, kaip žurnalisto poziciją, kurią jis ne visai etiškai išdėstė savo publikacijose.

Nustatant pačio šmeižimo turinį sudarančius požymius turi būti atribojama informacija nuc nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė

Teismas vertina, kad straipsniuose paskleista informacija yra žurnalisto nuomonė i situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją, todėl šiai informacija negali būti taikomas visiškas tiesos kriterijus, kuris taikomas faktams ir duomenims, kurii egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvi ir ja nėra taikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to paskelbta informacija (nuomonė), apie nukentėjusiojo neva valdomą teismų ir prokuratūros sistemą, kuri yra korumpuota, ar tai, kad teismai klastoja dokumentus, nėra ir negali būti traktuojama kaip šmeižianti nukentėjusiojo garbę ir orumą.

Vadovaujantis išdėstytu, teismas daro išvada, kad A. Drižiaus publikacijose paskleista informacija vertintina kaip neatitinkanti tikrovės, kadangi ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta, bet ji nevertinama kaip tikslas apšmeižti A. Sadecką. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei informacija paskelbta ne visiškai tiksliai ar klystant, turi būti vertinamas informacijos paskleidimo tikslas, todėl darytina išvada, kad A. Drižius tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino A. Sadecko ir negali būti traktuojama kaip neigiamo pobūdžio.

Teismo nuomone A. Drižius interpretuodamas turimą informaciją, ją laikė subjektyviai patikima, išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis. Paskelbta informacija, kuria grindžiamas kaltinimas, vertintina bendrai visų straipsnių kontekste, nėra pareikšti kategoriški teiginiai, kad A. Sadeckas padarė sunkų ar labai sunkų, korupcinio pobūdžio nusikaltimus bei piktnaudžiavo tarnyba.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija ne tik užtikrina žmogaus teisę skleisti teisingą informaciją apie fizinį ar juridinį asmenį, bet ir gina asmenį, kuris paskleidė kad ir ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 10 str. 2 d.). A. Drižius savo straipsniuose analizuodamas ir vertindamas faktus, informaciją kaip žurnalistas ir įgyvendindamas šio įstatymo suteiktą teisę, neperžengė jos realizavimo ribų, tai yra rašant publikacijas jis neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį A. Sadecką, pakirsti pasitikėjimą juo, pažeminti jo garbę ir orumą bei apkaltinti pastarąjį padarius sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Tai paskutinė priemonė naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti tų pačių tikslų. Baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesų gynybą. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Šiuo atveju A. Sadeckas savo galimai pažeistas teises gali ginti ir civilinio proceso nustatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms Aurimas Drižius iš kaltinimo LR BK 154 str. 2 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Alvydo Sadecko 10000 eurų civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, –

nusprendė:

Aurimą Drižių iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Alvydo Sadecko civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Nuorašas tikras

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));