skip to Main Content

Teisėjo G.Dzedulionio moralas nuteistajam A.Drižiui : „Nustok aštriai kritikuoti teisėsaugos institucijų darbą ir tavo situacija pasikeis“

Aurimas Drižius

 

Vakar gavau Vilniaus apygardos teismo teisėjo Gintaro Dzedulionio man teisme perskaityto moralo garso įrašą. Šis teisėjas kartu su savo kolegomis Jolanta Čepukėniene ir Alenu Piesliaku mane nuteisė birželio 9 d. nutartimi už tariamą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko šmeižtą. Vien už tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad buvau daug kartų nuteistas pagal melagingus A.sadecko parodymus, o minėtas teismas nusprendė, kad tai šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus. Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei aštuoni metai klastoja savo nutartis A.sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija. „Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, – tai pripažino teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu.

Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, – tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis.

Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“.

Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio. 

Toliau pažodžiui pateikiamas teisėjo G.Dzedulionio moralas, birželio 9 d. skaitant šio teismo nutartį:

„Vilniaus apygardos teismo nutartis. Apygardos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A.Drižius buvo nuteistas bauda pagal BK str. Teisėjų kolegija nutaria : nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą atmesti.  Norėčiau A.Drižiui paaiškinti spendimo motyvus – jus savo apeliacinį skundą motyvavote tuo, kad buvo prokurorės Kisinienės ir teisėjos Norkūnaitės nutartys, kuriuose buvo išsakyta nuomonė, kad A.Sadecko parodymai neatitinka tikrovės. Nenoriu aš ginčytis su tomis aplinkybėmis ar su savo kolegomis, tačiau aš noriu pasakyti, kad šiuose bylose tas klausimas nebus niekada nagrinėjamas. Kolegija žiūrėjo į tą jūsų skundą per tą prizmę, kurią nurodė apygardos teismas, ji žiūrėjo ir per tą nuostatą, kurią išsakė Aukščiausiasis teismas. Tai yra ne per tą draudimą, o kitaip tariant, kad tai yra žmogaus teisės rašyti apie teisėsaugos institucijų darbą. Mes bandėme žiūrėti į šią visą situaciją ir per šią prizmę. Bet, užkliuvo vienas momentas, kurio mes niekaip negalėjome išspręsti. Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A.Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją, nes…čia gal ne mūsų nutarties dalykas, bet toks pastebėjimas. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą. Va tokia yra situacija.

– A.Drižius : Jūs žiūrėkite įstatyme, kaip parašyta, o ne mano santykių su Sadecku. Žiūrėkite, kaip parašyta įstatyme, o jūs dabar teisinatės prieš mane, baikite tas nesąmones.

– Teisėjų kolegija yra gyvi žmonės, kurie žiūri normaliai į tą situaciją. Taip nebuvo, kad viens du ir priėmė nutartį.

Taigi aš suprantu, kad jūs atsiskaitote tam Sadeckui? Tai ne naujiena.

– Aš Sadecko nesu matęs akyse.

Tai sakote, kad Sadeckas niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu? Jūs galite man įrodinėti, kad juoda yra balta, tačiau aš vis tiek matysiu, kad juoda yra juoda.

– Ponas Drižiau, aš pilnai pritariu Norkūnaitės išvadoms dėl to, bet šioje byloje šie klausimai nėra nagrinėjami.

 {mp3}istrauka{/mp3}

 

Beje, ta pati teisėjų kolegijai buvo pateikti įrodymai, kad A.sadeckas asmeniškai taisė „Mažeikių naftos“ reorganizavimo įstatymą, po kurio iš jo dingo „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymo nuostata, kad strateginės Lietuvos įmonės gali būti parduodamos tik NATO šalyse registruotoms įmonėms, be to, daug kartų svarstė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo pakeitimus, pats juos asmeniškai taisė, tačiau teisėjo D.Dzedulionio nutartyje aiškinama, kad A.sadeckas niekaip nesusijęs su minėtu „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Galima būtų pagalvoti, kad teisėjai nemoka lietuvių kalbos ir nesupranta, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime“, tačiau net ir čia teisėjams buvo suteikta pagalba. Teisme apklausta Lietuvių kalbos instituto profesorė Kalėdienė termina „dalyvauti privatizavime“ paaiškino taip – „atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas“. Nors A.sadeckas atliko esminius „Mažeikių naftos“ privatizavimo veiksmus, t.y. keitė privatizavimo įstatymus ir sprendė, kam ir kokiomis sąlygoms gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos, tačiau teismai iki šiol galvoja, kad A.sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu. 

Visi, kurie galvoja, kad jis melagis, yra šmeižikai. Tiesa, Dzedulionis mane paguodė, kad „mano situacija keičiasi Po Aukščiausio teismo nutarties“.

Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad „Mažeikių naftą“ privatizavusios „Williams“ atstovė buvo registruota Tradenio gatvėje, patalpose, kurios priklausė A.sadecko privačiai įmonei „Ekskomisarų biuras“, ir kad per minėtą atstovę A.sadecko įmonei iš „Mažeikių naftos“ plaukė milijonai už paslaugas, kurias Mažeikių prokuratūra įvertino kaip „butaforines“.

Mat iki šiol lietuviškiems teismams mistika buvo tai, ką Visuomenės informavimo įstatymas įvardija kaip cenzūra. Tie patys teisėjai buvo įvedę cenzūrą ir mna uždraudė rašyti straipsnius apie A.sadecko ryšį su „Mažeikių naftos“ privatizavimu. Nors tokia cenzūra yra uždrausta Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatyme, kur aiškiai pasakyta, kad : „Konstitucijos 44 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta : „Masinės informacijos cenzūra draudžiama. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausiai reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ir laidų tūrinio“. 

 

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos tūrinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

Tačiau visokiems dzedulionims ir piesliakams toks paprastas dalykas buvo nesuprantamas – jie net šešis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą. Prireikė šešerių metų, kol išplėstinė Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija cenzūros byloje nutartų, kad „negalima bausti už teisėtą veiklą“.

Tačiau visi šie nuosprendžiai už cenzūrą man iki šiol galioja – niekas nėra panaikinta, aš esu daugybę kartų teistas recidyvistas. 

Taip baigiasi tiems, kurie, pasak Dzedulionio, „nesupranta, kad nereikia aštriai kritikuoti teisėsaugos institucijų darbo“.

Įdomu, ką apie tai galvoja Europos Komisija?

 

Dzedulionio išmintis:

 

Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-365/2016 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00256-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2; 2.4.6

NUORAŠAS

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2016 m. birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pinnininko Gintaro Dzedulionio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant nuteistajam Aurimui Drižiui, jo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nuosprendžio, kuriuo Aurimas Drižius pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalj ir nuteistas 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 d., 5 d. 1,2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-15 ir 2013-12-09 nuosprendžiais skirtomis bausmėmis apėmimo būdu ir Aurimui Drižiui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant Aurimą Drižių neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš Aurimo Drižiaus priteista nukentėjusiajam Alvydui Sadeckui 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

Aurimas Drižius nuteistas už tai, kad būdamas straipsnių autorius, savaitraščio „Laisvas

<…> A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus…

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-10-05 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. spalio 5-11 Nr. 38 (445)) straipsnyje „D. Grybauskaitės favoritas D. Valys asmeniškai dengė mafijos nusikaltimus?“ viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys ir šmeižiantys Alvydą Sadecką duomenys:

<…> pats A. Sadecko skundas uždrausti jį sieti su „Mažeikių nafta“ privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu buvo melagingas ir nusikalstamas – vadinasi, kad prokuratūra penkis metus persekiojo A. Drižių pagal nusikalstamą A. Sadecko skundą.

<…> teismas jau buvo nustatęs, kad A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus.

<…> A Sadecko dar 2008 m. rašytas skundas uždrausti jį sieti su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu jau pats savaime buvo melagingas ir nusikalstamas.

<…> prokuratūra pripažino, kad penkis metus persekiojo A. Drižių pagal melagingą ir nusikalstamą A. Sadecko skundą…

<… > pats A. Sadecko pareikštas skundas dėl draudimo jį sieti su „Mažeikių nafta“ buvo melagingas ir nusikalstamas…

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-10-19 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. spalio 19-25 Nr. 40 (447)) straipsnyje „Teismai ir prokuratūra penkis metus dangstė A. Sadecko nusikaltimus14 viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančiu Alvydą Sadecką duomenis:

<…> Teismai ir prokuratūra penkis metus dangstė A. Sadecko nusikaltimus.

<…> 2013 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. Kisinienė pripažino, kad minėtas A. Sadecko skundas buvo melagingas ir nusikalstamas.

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-11-16 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. lapkričio 16-22 Nr. 43 (450)) straipsnyje „Generalinio prokuroro Dariaus Valio logika – nuteisti žmogų pagal melagingą skundą galima14 viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius Alvydą Sadecką duomenis:

<…> A. Drižius nuteistas dėl melagingo A. Sadecko skundo…

<…> A.Drižius nuteistas dėl melagingo buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko skundo.

<…> A. Sadecko skundas teismui buvo melagingas.

<…> Pagaliau, kai suėjo senatis, prokuratūra pripažino, kad A. Sadecko skundas melagingas… <…> Pagaliau, kai prokuratūra pati pripažino, kad A. Sadeckas padarė nusikaltimą…

<…> Aplinkybė, kad buvau nuteistas pagal žinomai melagingą A. Sadecko skundą – tą pagaliau pripažino ir prokuratūra.

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-11-16 savaitraštyje „Laisvas laikraštis44 (2013 m. lapkričio 16-22 Nr. 43 (450)) straipsnyje „Prokuroras S. Verseckas klastoja nutartį, kad atsakomybės išvengtų teisėja D. Pranytė-Zalieskienė, išgelbėjusi A. Sadecką44 viešai paskleidė tikrovės

*i- J- n _ I I

<…> esu teistas keturis kartus pagal melagingą Alvydo Sadecko skundą – tai jau priremta įrodymų buvo priversta pripažinti ir Vilniaus apylinkės prokuratūra, aptarnavusi A. Sadecką ir kėlusi man bylas pagal jo žinomai melagingą skundą. … esu nuteistas pagal melagingą A. Sadecko skundą…

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-01-04 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2014 m. sausio 4-10 Nr. 1 (456)) straipsnyje „D. Grybauskaitės kerštas „Laisvam laikraščiui“ viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius Alvydą Sadecką duomenis:

<…> Nors ta pati A. Sadecką aptarnaujanti Vilniaus apylinkės prokuratūra po penkių metų bylinėjimosi pripažino, kad A. Sadecko skundas, dėl kurio buvau nuteistas net keturiose bylose, buvo melagingas …

<…> Nors prokuratūra pripažino, kad A. Sadecko, skundas melagingas, tačiau atsisako pripažinti, kad jo analogiški skundui parodymai teisme yra melagingi…

<„.> Tačiau aš buvau teisiamas pagal tą patį melagingą skundą nuo 2009 iki dabar…

<…> aš jau penktą kartą teisiamas pagal tą patį melagingą A. Sadecko skundą…

<…> Nors prokuratūra pripažino, kad A. Sadecko, skundas melagingas, tačiau atsisako pripažinti, kad jo analogiški skundui parodymai teisme yra melagingi…

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-01-04 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2014 m. sausio 4-10 Nr. 1 (456)) straipsnyje „10 metų teisingumo ieškojęs K. Nekvedavičius netiki Strasbūro teismu“ viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius Alvydą Sadecką duomenis:

<…> pripažinta, kad esu nuteistas pagal melagingą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko skundą…

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-01-04 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2014 m. sausio 4-10 Nr. 1 (456)) straipsnyje „Mafijos užvaldyto Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Zelianka nepraslydo į Aukščiausiąjį teismą“ viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius Alvydą Sadecką duomenis:

<…> A. Sadecko skundas uždrausti „Laisvam laikraščiui14 rašyti apie A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas…

<…> esu nuteistas pagal minėtą melagingą A. Sadecko skundą ir melagingus jo parodymus… <…> A. Saaeckas melavo ne viešuose pasisakymuose, o procesiniuose dokumentuose ir duodamas parodymus…

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-01-18 savaitraštyje „Laisvas laikraštis’4 (2014 m. sausio 18-24 Nr. 3 (458)) straipsnyje „Teismai pagal melagingą A. Sadecko skundą įvedė cenzūrą spaudai” viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius Alvydą Sadecką duomenis:

<…> Nepaisant to, aš dėl šio melagingo A. Sadecko skundo buvau nuteistas jau keturis kartus ir dabar esu teisiamas penktą kartą.

<…> A. Sadeckas visose bylose davė melagingus parodymus…

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-02-08 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2014 m. vasario 

<…> Nors prokuratūra po penkerių metų vilkinimo pripažino, kad A. Sadecko skundas melagingas…

<…> pats A. Sadecko skundas buvo melagingas, ką savo nutarime pripažino ir Vilniaus apylinkės prokuratūra.

<…> visose šiose bylose A. Sadeckas davė melagingus parodymus…

Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-07-19 savaitraštyje „Laisvas laikraštis44 (2014 m. liepos 19 – rugpjūčio 1 Nr. 28 (483)) straipsnyje „Prašau A. Sadecko manęs nežudyti44 viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius Alvydą Sadecką duomenis:

<…> Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra savo 2013-05-16 nutartimi pripažino, kad minėtas A. Sadecko skundas, kuriuo buvo įvesta cenzūra, yra melagingas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Aurimas Drižius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016- 03-04 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino melagingų A. Sadecko parodymų, jog jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta44 ir jos privatizavimu, nors buvo šios įmonės akcininkas ir privatizavimo įstatymų autorius, teisme sakė, kad niekaip nedalyvavo šiame privatizavime. Teigia, jog savo straipsniuose niekur nerašė, kad „teismas pripažino, kad A. Sadeckas davė melagingus parodymus44, o rašė, kad „buvo nuteistas pagal melagingą A. Sadecko skundą ir jo parodymus44. Rašė savo nuomonę, vertindamas faktus. Be to, nors šiuo atveju reiškė savo nuomonę, jog buvo nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, ši nuomonė taip pat gali būti vertinama kaip faktų konstatavimas, nes šią informaciją labai lengva patikrinti. Nuteistojo teigimu, visi melagingi A. Sadecko parodymai yra išvardinti Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 1 S-191 -626/2013. A. Sadecko dalyvavimas AB „Mažeikių nafta44 veikloje yra nekvestionuojamas ir akivaizdžiai neteisėtas. A. Sadeckas melavo procesiniame dokumente, teigdamas, kad niekaip privatizavime nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Šmeižimas pagal BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos objektyviai egzistuojantys. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro.

Kaip matyti iš nuosprendžio, A. Drižius nuteistas už A. Sadecko šmeižimą už tai, kad ne vienam epizode savaitraščio „Laisvas laikraštis41 straipsniuose viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius Alvydą Sadecką duomenis, jog A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus.

A. Drižius neneigia minėtame savaitraštyje patalpinęs minėto turinio duomenis, tačiau mano, kad rašė savo nuomonę, vertindamas faktus. Be to, nors šiuo atveju reiškė savo nuomonę, jog buvo nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, ši nuomonė taip pat gali būti vertinama kaip faktų konstatavimas, nes šią informaciją labai lengva patikrinti.

Šie teiginiai ir apeliaciniame skunde išdėstyti juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nebuvo ir nėra duomenų, kad A. Sadeckas būtų nuteistas už melagingus parodymus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad A. Sadeckas davė melagingus parodymus, A. Drižiaus nurodomas argumentas, neva jo pateikta nuomonė gali būti vertinama kaip faktų konstatavimas, nes šią informaciją labai lengva patikrinti, yra visiškai nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir tuo atveju, jei asmuo pateikia ne faktus, kuriuos galima patikrinti, bet vertinimus, toks vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Šiuo atveju minėtame savaitraštyje išsakomą informaciją A. Drižius pateikė kaip faktus, sukurdamas jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją, tekste nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, jog pateikiama informacija yra tik jo asmeninė ir subjektyvi nuomone (nenaudojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir t. t.), kas leidžia daryti išvadą, kad A. Drižiaus straipsniuose buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė. A. Drižiaus samprotavimai dėl A. Sadecko neva melagingų parodymų neturi jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad A. Drižius, rašydamas apie A. Sadecką, sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų.

Vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas (taip pat – ir per visuomenės informavimo priemonę) dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tvčia. t. v. kaltininkas suvokė tnHnc čir.c 

dėl teismų ar prokuratūros sprendimų, kuriais A.Drižiaus pretenzijos dėl melagingų parodymų pripažintos nepagrįstomis. Akivaizdu, jog visos šios aplinkybės buvo ir yra žinomos nuteistajam.

A.Dryžius rašo ir publikuoja straipsnius , juose nurodydamas teisėsaugos instituciją, kuri eilinį kartą neva neteisingai vertina jo argumentus, tačiau kiekviename straipsnyje pabrėžtinai akcentuojamas dėmesys į tas pačias aplinkybes: A.Sadecko ryšys su AB“Mažeikių nafta“, šios įmonės privatizavimas ir neva melagingi parodymai. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad publikacijų tikslas ne teisėsaugos institucijų darbo ypatumai, o A.Drižiaus ir A.Sadecko nesutarimai.

Apeliantas nurodo, kad visi melagingi A. Sadecko parodymai yra išvardinti Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 1 S-191-626/2013, tačiau šie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš minėtos nutarties turinio, joje nurodyta, kad A. Sadecko parodymai dėl dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo galimai neatitinka tikrovės ir ją sąmoningai iškraipo, t.y. buvo daroma prielaida kad ne visos aplinkybės buvo įvertintos. Nagrinėjant iš naujo tai buvo padaryta, tačiau rezultatas nepasikeitė, ir tai taip pat žinoma Drižiui. Vien tik tikėtina galimybė nėra ir negali būti vertinama kaip teismo neginčytinai nustatyta aplinkybė, nes vėlesniais procesiniais sprendimais nebuvo padaryta išvada, kad A. Sadecko parodymai buvo melagingi.

Apeliacinės instancijos kolegijai nekyla jokių abejonių, kad apelianto aukščiau minėtuose straipsniuose paskleisti tikrovės neatitinkantys faktai, jog A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, žemina, menkina bei diskredituoja nukentėjusįjį, kenkia jo reputacijai, ir tai visuomenėje suprantama vienareikšmiškai neigiamai. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog A. Drižius, paskleisdamas straipsnius apie A. Sadecką, pastarąjį apšmeižė, t. y. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 2 d.

Naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių ir padarytų išvadų nuteistojo kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimu bei neleidžia kitaip vertinti nuteistojo veiksmų, nei jie skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti ir pripažinti nusikalstamais BK 154 str. 2 d. prasme.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas

 

 

Facebook komentarai
Back To Top