skip to Main Content

 

Teisėjas Viktoras Kažys savo kreditorius sodina į kalėjimą (pildome)

Aurimas Drižius

 

Lazdijų rajono Veisiejų miestelio gyventojas Romas Balevičius, turintis senovinių automobilių restauravimo įmonę, daugiau niekada neįsileis į savo servisą nei teisėjų, nei advokatų, nei jokių kitokių „teisininkų“.

Niekada gyvenime su teisėsauga problemų neturėjęs vyras gailisi to momento, kai sutiko restauruoti Apeliacinio teismo teisėjo, teisėjų „garbės“ teismo nario  Viktoro Kažio senovinį automobilį „Volga“. Teisėjas ne tik nesumokėjo restauratoriui nė cento už atliktus beveik 30 tūkst. litų darbus, atsisveikindamas jam parodė pirštų kombinaciją, bet ir parašė policijai pareiškimą, kad neva R.Balevičius jį apvogė, pasisavino jo turtą.

V.Kažio kolegos su malonumu nuteisė restauratorių, o tam, kad pastarajam nekiltų noras viešinti šią istoriją, ir jis per daug nesispardytų, buvo atsiųsti banditai, kurie beisbolo lazdomis sumušė R.Balevičių jo namo kieme, sulaužė jam kaulus, ir atsisveikindami dar pasakė: „linkėjimai iš Vilniaus“.

„Šie klientai pas mane atsirado 2008 m. rudenį, – pasakojo R.Balevičius, – kadangi aš jau senai užsiiminėjau „senienomis“, t.y. senoviniais automobiliais, per vieną savo pažįstamą Alytuje mane susirado teisėjas V.Kažys. Jis man buvo pristatytas kaip labai geras žmogus, ir nors aš turėjau daug darbų, nenorėjau imtis to užsakymo, tačiau po kiek laiko susitikome su V.Kažiu. Mūsų susitikimą suorganizavo toks advokatai Artūras Kuzma ir Staniulis iš Alytaus, buvę ENTT pareigūnai. Aš tos „Volgos“ nuvažiavau pasiimti ir pamačiau, kad ji tragiška, nors man nupasakojo, kad ji dar gerame stovyje, važiuojanti. Anksčiau V.Kažys bandė remontuoti savo „Volgą“ Nemunaityje, pas tokį meistrą Kęstą Silicką. Kai aš jo paklausiau, kodėl jis atsisakė remontuoti „Volgą“, tai K.Silickas man atsakė, kad kai paklausė klientų, kas mokės už remontą, tai pastarieji atsakė, kad „mes tau padėsime“. Jam reikėjo, kad klientai pinigus ant stalo padėtų, o ne šiaip padėtų, todėl jis ir atsisakė. O aš, kaip durnelis, ir sutikau, nors Dievulis mane ir buvo perspėjęs, kad to nedaryčiau“. 

R.Balevičius sugaižo kelis mėnesius, kol atnaujino ir sutvarkė tą „Volgą“, tačiau paskui, kai reikėjo mokėti už darbą, prasidėjo problemos. „Ir V.Kažys, ir tie jo draugai advokatai man vis sakė, kad „susimesime“ ir sumokėsime, tačiau pinigų vis neatveždavo, – pasakojo R.Balevičius.

„Iš tos „Volgos“ liko tik „kepurė“, nes viską atnaujinau – priekis naujas, visi agregatai nauji, durys, slenksčiai, galas, salonas, – pasakojo R.Balevičius, – viso darbas kainavo apie 29 tūkst. litų, nors su klientais buvau sutaręs, kad remontas kainuos apie 27-28 tūkst. litų. Tačiau kadangi prisidėjo nenumatytų darbų, tai kaina išaugo. V.Kažys atvažiavęs truputį paverkė, kad kaina išaugo, tačiau galiausiai suderėjome kainą – 29600 litų, nes padariau apie 2,5 tūkst. litų nuolaidą. Tačiau galiausiai jis nieko nesumokėjo. Kai teisėjas man išvažiuodamas iškėlė vidurinį pirštą, tai man įdomiai atrodė“.

V.Kažio „Volgos“ remontas buvo baigtas 2011 m. gegužės mėnesį, ir meistras kelis kartus skambino teisėjui, kad tas atvažiuotų pasiimti savo automobilio. „Buvau atlikęs ir automobilio techninę pažiūrą, galiausiai gegužės 18 d. V.Kažys su sūnumi atvažiavo išbandyti „Volgos“, – pasakojo R.Balevičius, – jie išbandė automobilį, neturėjo jokių pretenzijų, tačiau kadangi nebuvau dar įdėjęs vienos sėdynės, tai V.Kažys pasakė, kad gegužės 26 d. atvažiuos pasiimti automobilio, nes sūnui kaip tik tą dieną mokslo metų pabaiga, nori su tuo automobiliu pavažinėti. Sutartą dieną jie neatvažiavo, vakare skambinau, pažadėjo, kad kažkas sumokės, tačiau niekas nemokėjo. Vėl pasakė, kad „mes sumesime“. Vakare paskambinau, tai teisėjas paklausė, gal aš galiu tą automobilį atvaryti į Vilnių. Kai jo paklausiau, o kaip pinigai, tai teisėjas su tokiu sarkazmu man atsakė (labai gerai įstrigo į atmintį) – „tai pats žinai, kaip pinigai“. Iš karto pajutau, kad kažkas negerai, tačiau nenorėjau parodyti nepasitikėjimo klientu, todėl pažadėjau, kad atvešiu, nors žinojau, kad to nedarysiu. Vėliau paskambinau, ir pasakiau, kad nerandu vairuotojo, kuris mane parveš į Veisiejus, todėl nevažiuosiu“.

Jau tada R.Balevičius pajuto, kad klientas nemokės už darbą, todėl pasitarė su Veisiejų policijos įgaliotiniu Rimu, kuris patarė nuimti ratus. „Nesutikau – kaip atrodys, jeigu klientas atvažiuoja, o automobilis be ratų, – pasakojo R.Balevičius, – kitą dieną jie atvažiavo dviese – V.Kažys ir Vytas Baura. Jie iš karto mane užsipuolė, kodėl neatvežiau į Vilnių, paskui teisėjas sako, kad „dabar Vytas pavažiuos su „Volga“, pažiūrės, kaip ji važiuoja“. Tada atsakiau, kad jau išbandėte automobilį, ir viskas buvo gerai. Lyg žinodamas, kad jie bandys tą automobilį pagrobti, buvau dirbtuvėse „Volga“ užstatęs kitu automobiliu. Tada ir sakau teisėjui: „dėkite pinigus ant kapoto, ir galite važinėti, kiek norite“. „Ne, – atsakė teisėjas, – taigi čia mano daiktas“. Tada jie pradėjo mane gąsdinti – „mes tave gaidžiu padarysime“, „uždarysime į kalėjimą“, „į ežerą stačia galva įmesime“. „Aš teisininkas, ir tave pasodinsiu“, – sakė teisėjas V.Kažys. Klausiau ir stebėjausi – ne tik, kad taip šneka teisėjas ir advokatas, tačiau ir dėl ko kito – kad jie mane grasino pasodinti į kalėjimą už nieką. Neįsivaizdavau, kad tai įmanoma Lietuvoje. Todėl juokiausi iš tokių grasinimų“.

R.Balevičius sako, kad jis su visais klientais sudarydavo sutartis, kuriose buvo nurodoma, kokie bus atlikti darbai, ir kiek kainuos. Tačiau kadangi šį kartą klientai buvo „teisininkai“, tai meistras pasiūlė jiems patiems ją surašyti. „V.Kažys pažadėjo parengti sutartį, tačiau taip nieko ir nepadarė“, – pasakojo R.Balevičius.

Todėl jis visiškai nesitikėjo tokio teisėjo elgesio, ir nesugebėjo įrašyti jo grasinimų. „Tada nežinojau, kad kuo rimčiau žmogus atrodo, tuo didesnę šunybę jis gali iškrėsti“, – pasakojo žmogus. 

Lemtingąją dieną „teisininkai“, ilgai keikę meistrą, galų gale kažkur nuėjo. Nors abu buvo atvažiavę su Bauros BMW automobiliu. „prieš tai jie man aiškino, kad gal čia ne jo automobilis, – pasakojo R.Balevičius, – parodžiau technikinį pasą, kad tai tikrai jo automobilis. Jie man toliau rėkė, kad mane gaidžiu padarys, ir uždarys. Tada aš uždariau garažo duris, kad negalėtų pagrobti automobilio, kol neatsiskaitė.  Sėdau į savo automobilį „Fiestą“, įjungiau atbulinę pavarą, ir išvažiavau, pasiėmęs „Volgos“ dokumentus. Paskambinau policijos įgaliotiniui, tačiau jis nekėlė ragelio. Privažiavau Veisiejų bažnyčią – žiūriu, stovi V.Kažys su kažkokiais vyrukais. Privažiavau arčiau, paklausiau teisėjo, ar jis žada mokėti pinigus. Jis man nieko neatsakė. Tada nuvažiavau tolyn, ir galvoju, ką daryti.“.

R.Balevičių toks teisėjo elgesys priminė gūdžius 90-uosius, kai banditai atvirai atiminėjo automobilius. „Nuo tada jau žinojau tokį fokusą, kad mašinos nepavogtų – įvarai ją priekiu, ir už traukės pririši iš apačios, – pasakojo žmogus, – kai vagis išvarinėja mašiną iš garažo, virvė įsitempia, ir taip kerta per vairą, kad ratai įkrenta į duobę. Taip buvau išgelbėjęs kelias mašinas nuo vagių“.

Grįžęs į dirbtuves, R.Balevičius pamatė už „Volgos“ vairo jau sėdi Baura, o V.Kažys laiko garažo duris. Jie išvažiavo, o aš teisėjui taip pasakiau: „nu gerai, mašiną pasiėmei, o pinigus tai atvežk, nes vėl Grinevičiūtė tave rodys“. Tačiau jis man tik tylėdamas parodė vidutinį pirštą, ir nuėjo. Taip susinervavau – galvoju, ką daryti. Kai paskambinau tam policijos įgaliotiniui, tas nustebo, ir sakė, kad stebisi, kad tokie žmonės taip „šūdeliaus“. Policininkas man patarė palaukti kelias dienas, gal teisėjas susimokės. Tačiau po kelių dienų gavau šaukimą į policiją – teisėjas V.Kažys parašė pareiškimą, kad aš buvau pasisavinęs jo turtą. Jis suprato, kad aš netylėsiu, ir apie tą patį faktą parašė net tris pareiškimus, kurie skyrėsi“.

R.Balevičius – apvogtas ir nuteistas

„Jis pasiskundė, kad R.Balevičius mašinos negražino, nors pinigus man neva sumokėjo, o aš jam negražinau jo teisėto turto, – pasakojo R.Balevičius, – nors neturėjo jokių dokumentų, kad man pinigus sumokėjo, tačiau teisme užteko teisėjo V.Kažio žodžio, kad pinigus jis man sumokėjo. Tačiau teisme aš prašiau mane teisusio Kauno apygardos teismo „teisėjo“ Romo Švirino, kad tegul teisėjas Kažys pateikia savo pajamų deklaraciją. Jeigu jis sako, kad 2009 m. pavasarį man davė 10 tūkst. litų, o rudenį – dar 3 tūkst. eurų, tai visa tai turi būti nurodyta jo, kaip valstybės pareigūno, pajamų deklaracijoje. Tačiau teisėjas Švirinas tą klausimą apėjo kaip velnias kryžiaus“.

R.Balevičius sako, kad iki to įvykio neturėjo jokių reikalų su teisėsauga – priešingai, pranešdavo policijai apie kontrabandininkus. „Po šio teisėjo mašinos remonto man buvo iškelta 11 bylų, – pasakojo jis, – kėlė bylas net už tai, kad, kaip sakoma, orą pagadinai. Viskas būtų gal ir nieko, tačiau Kažys tų vaikinų prie bažnyčios klausė, gal jie turi traktorių, nes reikia patraukti tą automobilį, kuris blokavo jo „Volgą“. Tačiau tie pagalvojo, kad čia kažkas nešvaraus, ir atsisakė. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tie vaikinai – cigarečių kontrabandininkai, pagauti su 220 tūkst. litų vertės kontrabandinėmis cigaretėmis. Neaišku, kaip V.Kažys ten patvarkė, tačiau tie žmonės atsipirko minimalia bauda. Tačiau mano teisme tie „liudininkai“ paliudijo taip, kaip reikia Kažiui. Net kai mano skundas buvo nagrinėjamas Apeliaciniame teisme, teisėja Kartanienė jų paklausė, kodėl jie liudija jau ketvirtą kartą, ir kas kartą – skirtingi. Iš pradžių jie paliudijo, kad aš išvažiavau namo su savo automobiliu „Fiesta“. Paskui paliudijo, kad su „Volga“. Trečią kartą sakė, kad neatsimena. Viskas baigėsi tuo, kad aš buvau nuteistas ir esu žulikas. Mano skundą atmetė net Aukščiausias teismas. Šiandien negaliu tuo patikėti, kad tokie dalykai galimi Lietuvoje. 

 

„Man pritaikė straipsnį „svetimo turto pasisavinimas“, neva aš jam neatidaviau jo „Volgos“, o jis man neva sumokėjo 10 tūkst. litų ir 3 tūkst. eurų, – pasakojo Romas Balevičius, – nors jis man nesumokėjo nė cento. Galiausiai teismas nuteisė mane ir davė 6 tūkst. litų baudą, plius dar 7 tūkst. litų – tariamai žalai Kažiui atlyginti“. 

„Proceso metu teisėjų prašiau tik išreikalauti Kažio pajamų deklaraciją – jeigu jis man sumokėjo, ten turi būti nurodyta, – pasakojo R.Balevičius, – nė vienas teisėjas nepatenkino šio prašymo. Jeigu jis man davė 10 tūkst. litų, o to niekas nematė, tačiau jeigu aš duodu tokią sumą, tai vis tiek paprašyčiau dokumento, kad tokią sumą sumokėjau“.

Pradžioje ši byla buvo nagrinėjama Lazdijų teisme, tačiau ten buvo aišku, kad į Kažio pretenzijas rimtai nežiūrima. „Tada jis padidino žalos sumą, ir tada skundą turėjo nagrinėti toks Kauno apygardos teismo teisėjas Švirinas, kuris yra geras jau minėto Kuzmos draugas – kartu ne vieną kartą pamatyti baliavojantys“, – pasakojo R.Balevičius.

Jį teismuose atstovavo keli advokatai. Pradžioje toks advokatas Platūkis prisipažino R.Balevičiui, kad jam „buvo perduoti linkėjimai nuo kolegų Alytaus advokatų“, todėl jis negali atstovauti šioje byloje. „Jis bent sąžiningai prisipažino, kad negali man atstovauti“, – pasakojo R.Balevičius. Kitas jo advokatas Miliauskas nė piršto nepajudino. Apeliaciniame teisme R.Balevičiaus skundą nagrinėjusi teisėta Kartanienė koridoriuje nė nedrįso pažvelgti teisiamajam į akis, pradėjo nuleidusi galvą. Aukščiausias teismas formaliai taip pat atmetė jo skundą.

 

R.Balevičius vėliau pradėjo domėtis Kažio biografija, ir sužinojo, kad jis nėra pirmoji teisėjo auka, taip apgaunant su automobilio remontu.

„Kalbėjausi su žmogumi, kuris dar 2009 m. prižiūrėjo Kažio sodybą Molėtų rajone, Toliejų kaime, – pasakojo R.Balevičius, –  jis pasakojo, kad vietiniai vyrukai galimai taisė teisėjo Kažio volgą, negavo pinigų, tačiau vėliau ta volga buvo rasta supjaustytomis padangomis ir išdaužytais langais. Žmonės kalbėjo, kad taip „meistriukai“ atsidėkojo už tai, kad negavo pinigų. Tačiau ten Kažys pasielgė kiek kitaip – atėmė tą mašiną iš remonto su policijos pagalba. Kada tie vaikinai pradėjo ieškoti pinigų už darbą, taip išėjo, kad vienas buvo užpultas ir sumuštas, ir vėliau mirė. O kitas suprato, kuo tai baigsis, ir emigravo iš Lietuvos“.

Tai, kad žmonės, bandantys atgauti pinigus už darbą iš teisėjo Kažio, vėliau būna užpuolami banditų, jau tampa kasdienybe.

„Mane užpuolė 2014 m. sausio 29 d., – pasakojo jis, – mane užpuolė dviese su beisbolo lazdomis, sudaužė mašiną ir rankas, nes jomis prisidengiau galvą. Už ką? „Linkėjimai iš Vilniaus“, – pasakė banditai. 

 

Nuteisė už „poveikį liudininkams“, pastariesiems meluojant

 

Tačiau Romo Balevičiaus bėdos tuo nesibaigė – iš viso jam buvo iškeltos 11 bylų, viena – dar 2013 m. iškelta ‚dėl poveikio liudininkui“. Neva jis gąsdino tuos liudininkus, kurie liudijo byloje dėl Kažio „Volgos“.

Nukentėjusieji liudininkai parodė, kad 2011 m. liepos pradžioje R.Balevičius gąsdino tuos liudininkus savo serviso patalpose. „Tačiau aš tą servisą aš išsinuomavau tik 2011 m. spalio pabaigoje, – pasakojo R.Balevičius, – iki to laiko  ten dirbo kiti žmonės, ir tas patalpas buvo išsinuomavę visai kiti žmonės. Jie teisme paliudijo, kad aš liepos mėnesį tose patalpose negalėjau būti, kadangi servisas priklausė kitai firmai, ir jie patys negali įeiti į viršininko kabinetą, jeigu jo nėra. Tačiau teismui tai neįdomu, aš vis tiek buvau nuteistas „už poveikį liudininkui“ 50 parų arešto. Tie nukentėję paliudijo, kad aš jiems taip sakiau : „rankas atpjausiu“.

 

Tokių terminų aš net nežinau, tačiau vėliau supratau, kaip tie „nukentėję“ tuos žodžius sužinojo – jie dar 2009 m. buvo prisikabinę prie vietos profesinės mokyklos moksleivių, ir „gavo malkų“ nuo jų. Tada „nukentėję“ pasakė: „jūs nežinote, su kuo prasidėjote, jūsų rankos bus prispaustos prie kojų“. Paskui tą savo žargoną jie pritaikė man – kad aš neva taip gąsdinau. Nors daugiau jokių įrodymų nebuvo, aš buvau nuteistas. Iki manęs atėjo kalbos, kad tiem kontrabandininkams pasakyta taip : jūs tik parašote pareiškimą, paliudijate nors „į tą pusę“, ir R.Balevičius bus nuteistas. Jūs nedvejokite, nes tikrai turėsite užnugarį“.

Nuo to laiko R.Balevičius nenori turėti jokių reikalų su „teisininkais“. Pas jį atvažiavo toks Valteris Alekna, advokatas iš Kauno, kuris atveža automobilį Citroen, 1928 m. gamybos, restauruoti. „Jau beveik pasirašome sutartį, tačiau paaiškėja, kad tas V.Alekna bendrauja su jau minėtų advokatu Kuzma, – pasakojo R.Balevičius, – tada jam tyliai ramiai pasakiau, kad nenoriu turėti su juo jokių reikalų vien todėl, kad jis advokatas“.

R.Balevičius visas šias istorijas apie teismų darbą bandė pasakoti, rašydamas skundus Generalinei prokuratūrai. „Nežinau, kiek sąžiningas yra prokuroras Irmantas Mikelionis, tačiau iš jo girdėjau tik vieną nuoskaudą, – pasakojo R.Balevičius, – kaip jam papasakojau apie teisėją Kažį, tai prokuroras man atsakė taip : „žinote, pas mane durys neužsidaro“ (matyt, nuo žmonių, kurie nukentėjo nuo tokių „teisėjų“ darbo). I.Mikelionis atnaujino kelias bylas, įžiūrėjęs liudininkų melagingus parodymus. Bylą ištirti buvo pavesta Druskininkų prokuratūrai, kuri bylą „numuilino“. Dėl to užpuolimo 2014 m.  sausio 29 d. vakare – grįžau namo, o ten jau laukė trys banditai su kaukėmis, atvažiavę automobiliu „Subaru“. Sudaužė mane priekinį stiklą, pripurškė dujų, ir daužė mane beisbolo lazdomis. Aš tik kritau ant sėdynės, ir užsidengiau galvą rankomis – sulaužė rankas ir kojas. Dar pasakė, kad „man linkėjimai iš Vilniaus“. Prisiminiau, kokiu automobiliu atvažiavo užpuolikai – „Subaru“, valstybinis numeris CBE 680. Tačiau policija niekaip neranda šio automobilio savininko – nors ji registruota ir drausta, labai lengva rasti jos savininką. Tačiau policija jo niekaip neranda“. 

 

 

Teisėjas V.Kažys yra nuskambėjęs savo labai humaniškais sprendimais žiaurių nusikaltėlių bylose:

Buvęs žinomas bušido kovotojas Daumantas Barinovas išteisintas dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų – Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino jam skirtą suėmimą ir nurodė nedelsiant paleisti iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kuriame jis yra laikomas.

 

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/busido-kovotoja-isteisino-del-emigranto-nuzudymo-prie-maximos.d?id=70112502

Paleido į laisvę vieną žiaurios „Lapinių“ grupuotės lyderį

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/teisejas-nusilenke-vilniaus-narkomafijai-nieko-baisaus-jeigu-pabegs-i-uzsieni.d?id=65481948

 

paleido į laisvę policininko nužudymu kaltinamą asmenį

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/nusauto-policininko-seima-pribloksta-kaltinamaji-nuzudymu-teisejas-paleido-i-laisve.d?id=67397090

 

 Žmonės, kurie yra nukentėję nuo tokios „teisėsaugos“, kviečiami nedelsiant atsiliepti

 

Kauno apygardos teismo teisėjo R.Švirino „nuosprendis“ 

 

Romą Balevičių nuteisęs Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant  Daivai Aliulienei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Meilučiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, nukentėjusiajam V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) , Lazdijų rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Lazdijų raj. Veisėjų sen.(duomenys neskelbtini) kaime, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 str. 2 d. 302 str. 1 d.,  

n u s t a t ė :

 

kaltinamasis R. Balevičius., 2008 m. pabaigoje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas advokato K. S. kontoroje, adresu Alytus, (duomenys neskelbtini) , susitiko su nukentėjusiuoju V. Kažiu., su kuriuo žodžiu susitarė, kad R. B. iki 2009 m. birželio- liepos mėn. atrestauruos V. K. priklausantį automobilį GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu nukentėjusysis V. K. jam priklausantį automobilį  patikėjo R. B., kuris po to, tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvyko į Alytaus raj. (duomenys neskelbtini) kaimą kur V. K. leidimu iš A. S. naudojamo garažo paėmė nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir jį parsigabeno į savo dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) Veisėjuose. R. B. vykdydamas šio automobilio restauravimo darbus, 2011 m. gegužės 26 d., tyčia paslėpė jam patikėtą, nukentėjusiajam V. K.priklausantį automobilį GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė  30 000 Lt, jo negrąžino teisėtam automobilio savininkui V. K., tokiu būdu neteisėtai pasisavino šį nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Kaltinamasis R. B., 2008 m. pabaigoje, susitaręs su V. K. dėl automobilio GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), restauravimo, gavo iš V. K. ir automobilio registracijos liudijimą, kurį 2011 m. balandžio mėn., keičiant automobilio spalvą, pakeitė į kitą automobilio registracijos liudijimą. 2011 m. gegužės 26 d. pasisavindamas V. K. priklausantį automobilį GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. pagrobė šio automobilio registracijos liudijimą, įrodantį nuosavybės teisę į pasisavintą minėtą automobilį.

Kaltinamasis R. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. rudenį su juo susisiekė pažįstamas ir pasakė, kad vienas advokatas ieško meistro kuris galėtų atrestauruoti jo draugo automobilį. Vėliau susitiko su A. K. ir K. S., kurie prašė jų draugui atrestauruoti automobilį ir jis sutiko. 2009 m. vasario mėnesį jis su nukentėjusiuoju susitiko advokato K. S. kontoroje Alytuje ir derino automobilio restauravimo darbų kainas. Pagal V. K. pasakojimą, automobilis Volga buvo važiuojantis, šiek tiek paveiktas korozijos. Jis nurodė, kad tokio automobilio restauravimo kaina, pagal automobilio apibudinimą, gali būti apie 27 000-28 000 Lt. Jis parodė nukentėjusiajam atrestauruotų automobilių nuotraukas ir pasiūlė nukentėjusiajam pagalvoti. Po tokio įvertinimo A. K. nebuvo patenkintas, nes kaina buvo nemaža. Sutarė, kad apsisprendus, turėtų būti sumokėta avansas apie pusę visos sumos ir sutartį turėjo paruošti V. K.. Vėliau paskambinęs K. S. pasakė, kad V. K. tai tenkina ir nurodė, kad automobilį reikia pasiimti iš Nemunaičio. Jis nuvažiavęs į Nemunaitį pamatė automobilį Volga, kuris buvo supuvęs, be slenksčių, plastikiniais sparnais, neužsivedė ir ten buvusiam A. K. pasakė, kad tokio automobilio restauruoti neapsimoka, tačiau A. K. labai prašė. Jis sutiko restauruoti ir traliuku automobilį parsivežė į savo dirbtuves  Veisėjų miestelyje. Išradžius automobilį pastebėjo, kad ir stogas prastos būklės, todėl apie tai pasakė V. K., kuris paminėjo, kad turi tokios pat markės nevažiuojantį automobilį Molėtų rajone, savo sodyboje. Jis nuvažiavęs parsivežė automobilio kėbulą ir toliau dirbo prie automobilio. Kelis kartus į dirbtuves buvo užsukęs A. K. ir matė, kaip vyksta remonto darbai. Pradėjus remonto nukentėjusysis avanso nesumokėjo. Vėliau su juo susitiko Vilniuje ir pradėjo kalbėti apie avansą ir sutarties sudarymą, tačiau darbų sutartis nebuvo sudaryta, nors nukentėjusysis tai padaryti žadėjo. Jis ir toliau dirbo prie automobilio, buvo padaryta daug darbų – pastiprintas rėmas, pakeistos užpakalinės arkos, pakeista visa priekinė automobilio dalis ir kitos dalys ir automobilis buvo paruoštas dažymui. 2010 m. liepos viduryje pas jį dirbtuves atvažiavę V. K., V. B., A. K. ir K. S. pradėjo reikšti pretenzijas dėl užsitęsusių remonto darbų. Pasakius, kad remontui reikalingi pinigai V. K. susinervino pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu, trenkė rankine. Išeidamas V. K. pasakė, kad remontuotų automobilį, o pinigus sumokės. 2010 m. rudenį jis paskambino V. K. ir vėl priminė apie pinigus, nes reikėjo apsiūti saloną, pirkti odą sėdynėms. Vilniuje prie Belmonto šalia degalinės susitiko su V. K., tačiau ir tuo metu pinigų nukentėjusysis nedavė ir pasiūlė į automobilį įdėti BMW automobilio variklį. Automobilį ir toliau remontavo už savo lėšas ir visas išlaidas užsirašinėjo. 2011 m. pavasarį automobilis praktiškai buvo suremontuotas ir atrestauruotas. Balandžio mėnesį nukentėjusysis jam davė automobilio techninį pasą ir Regitros Lazdijų skyriuje padarė pakeitimus, nes buvo pakeista automobilio spalva iš baltos į juodą, praėjo  automobilio techninę apžiūrą. Šiuo automobiliu jis pravažiavo apie 700 km ir įsitikinęs jog viskas tvarkoje paskambino V. K.. 2011 m. gegužės 18 d. nukentėjusysis atvažiavo su sūnumi, apžiūrėjo automobilį, pravažiavo su juo ir buvo nutarta šiek tiek pažeminti priekį. Jis paminėjo, kad šie darbai bus padaryti savaitės bėgyje. Dirbtuvėse jis parodė surašytą darbų ir detalių sąmatą, paskaičiavo preliminarią sumą, kurią sudarė darbų ir detalių kainos. Šioje sąmatoje, kurios egzempliorių davė ir V. K., nebuvo įrašyta pinigų sumos, kurias nukentėjusiojo tvirtinimu jis gavo.  2011 m. gegužės 26 d. vakare  į dirbtuves automobiliu atvažiavo V. K. ir  V. B., nes buvo sutarta, kad automobilį V. K. gali atsiimti. Automobilis GAZ 21 iš dirbtuvių buvo išvarytas į kiemą ir užstatytas autobusiuku. Apžiūrėjus automobilį tarp jo ir V. K. kilo ginčas, nes V. K. atsisakė mokėti 28 000 Lt už automobilio restauravimą. V. K. įpyko ir išėjo iš kiemo. Besikalbant su V. B. jis pasakė, kad reikalinga atvežti Volgos automobilio dokumentus ir sėdęs į savo automobilį išvažiavo. Važiuojant matė, kad V. K. kalbėjosi su vietiniais vyriškiais. Palaukęs kažkiek tai laiko ir būdamas įsitikinęs, kad V. K. ir V. B. išvažiavo, grįžo į dirbtuves, nes norėjo į garažą įvaryti V. K. automobilį. Jis patraukė autobusiuką ir išgirdo, kad užsivedė Volgos automobilio variklis. Matė, kad už automobilio vairo sėdi V. B.. Jis norėjo išlipti iš automobilio, tačiau dureles laikė V. K.. Iš kiemo automobilis išvažiavo vairuojamas V. B.. Automobilio  daiktadėžėje buvo ir automobilio techninis pasas. Nuo to laiko automobilio nematė, V. K. nei už detales, nei už darbą nesumokėjo. Detales pirko iš savo lėšų, turguje, patvirtinančių dokumentų neturi. Automobilį vertina nuo 30000 iki 32000 Lt, tačiau ją parduoti galima ir už didesnę ir mažesnę pinigų sumą. V. K. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. 

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2005 m. jis už 2500 Lt nusipirko automobilį GAZ 21 Volga, jį suremontavo už 4000 Lt ir norėjo atrestauruoti. Vilniuje tinkamų meistrų nesurado, todėl dėl to pasikalbėjo su buvusiu bendramoksliu draugu A. K., kuris pažadėjo surasti meistrą.  2008 m. A. K. surado meistrą ir automobilį nuvarė į Alytaus rajoną, tačiau apžiūrėjus automobilį meistras atsisakė restauruoti.A. K. paminėjo, kad suras kitą tinkamą meistrą ir po kažkurio tai laiko paskambino ir pasiūlė atvykti į Alytų susitikti su žmogumi, kuris užsiims automobilio restauravimu. Alytuje R. B. sutiko advokato K. S.kontoroje, kurioje buvo V. B., A. K., jo pažįstamas R. P.. R. B. rodė katalogus, nuotraukas ir paliko gerą įspūdį. Sutarė, kad automobilį suremontuos ir kartu atrestauruos už 25 000 Lt. Šiuos darbus pažadėjo atlikti iki 2009 m. liepos mėn. Po kažkurio tai laiko R. B. atvyko į Vilnių ir prie autobusų stoties jis jam davė 10 000 Lt automobilio remontui, jokio raštelio apie avanso sumokėjimą nepaėmė, nes kalinamuoju pasitikėjo. R. B. iš jo sodybos Molėtų rajone pasiėmė tokio pat automobilio kėbulą ir parsivežė į Veisėjus, nes sakė, kad remontuojamo automobilio kėbulas paveiktas korozijos. Vasarą jis pradėjo skambinti R. B. teiraudavosi kaip vyksta darbai, tačiau jis dažnai neatsiliepdavo, o kai pavykdavo pasikalbėti nurodydavo, kad sirgo, buvo susilaužęs šonkaulius. Nepavykus prisiskambinti jis prašydavo A. K., jog jis nuvyktų ir pasidomėtų automobilio remonto darbais, tačiau ir pastarasis kelis kartus nerado kaltinamojo, į telefono skambučius neatsakydavo. Pirmo susitikimo metu R. B. užsiminė dėl automobilio BMW pirkimą už 3000 eurų. Vėliau, 2009 m. vasarą, Vilniuje, šio automobilio pirkimui jis davė R. B. 3000 eurų, tačiau automobilio jis nenupirko. Veisėjuose, kaltinamojo dirbtuvėse, apie tai kalbėjo su kaltinamuoju ir jis prašė šiuos pinigus įskaityti į automobilio remonto išlaidas.  Per du kartus automobilio remontui jis R. B. perdavė 10000 Lt ir 3000 eurų. Automobilis sutartu terminu nebuvo atrestauruotas. Jis buvo nuvykęs 2010 m. rudenį ir matė jau nudažytą automobilį, kaltinamasis minėjo, kad Prienuose apsiuvamos sėdynės, kad tas meistras geria. 2011 m. gegužės 18 d. su sūnumi nuvyko į Veisėjus ir su automobiliu pervažiavo, tačiau jis nebuvo baigtas restauruoti, sutarė, kad atvažiuos po savaitės. Šio susitikimo metu R. B. pradėjo aiškinti, kad darbai pabrango ir nurodė, kad bendra suma gali kilti iki 35 000 Lt, davė lapelį kuriame buvo surašyta detalių ir darbų kainos. 2012 m. gegužės 26 d. pavakarę jis su V. B. nuvažiavo į Veisėjus pasiimti automobilio ir pamatė, kad dirbtuvių kieme pravažiavimas užstatytas. R. B. buvo susierzinęs, įpykęs ir už restauruotą automobilį pareikalavo papildomai sumokėti 12 000 Lt, tačiau jis nesutiko, pasakė R. B., kad gali pasiimti automobilį, tačiau privalo grąžinti pinigus, kuriuos buvo davęs automobilio remontui. Savo automobilį jis matė kieme užrakintą ir neapsikentęs kaltinamojo patyčių išėjo iš kiemo. Netoliese sutiko du vaikinus, prašė traktoriaus, kad galėtų patraukti automobilį, kuris užstojo išvažiavimą. Vėliau V. B. sakė, kad R. B. sėdęs į savo automobilį išvažiavo. Jis skambino R. B., tačiau jis pasakė, kad vyksta į Lazdijus. Tą vakarą automobilio iš kaltinamojo nepasiėmė ir dėl tokių jo veiksmų kreipėsi į policiją. Kaltinamajam jis buvo perdavęs ir automobilio registracijos liudijimą, nes reikėjo pakeisti automobilio spalvą iš baltos į juodą.   Kitą dieną V. B. paskambino vienas miestelyje iš sutiktų vyriškių ir pasakė, kad jo automobilio kaltinamojo kieme nėra. Kaltinamojo pasisavintą automobilį vertina 39 000 Lt, automobilis nesurastas, turtinė žala jam neatlyginta, prašo patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo R. B. 39 000  Lt. 

Liudytojas V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamojo R. B. nepažinojo ir su juo pirmą kartą susitiko Alytuje, advokato K. S. biure, į kurį atvyko kartu su nukentėjusiuoju V. K., kuris norėjo susitarti su kaltinamuoju dėl automobilio GAZ 21 Volga remonto ir restauravimo. Biure taip pat buvo A. K.. V. K. kalbėjosi su kaltinamuoju dėl automobilio remonto, pastarasis rodė jam katalogus ir nuotraukas, kaip galėtų atrodyti automobilis po restauravimo. Nepamena, ar buvo kalbėta apie sutarties sudarymą. Nukentėjusiajam priklausantis automobilis buvo laikomas garaže netoli Alytaus, kurį ir pasiėmė kaltinamasis, nes meistras, su kuriuo buvo tartasi anksčiau, atsisakė remontuoti. Po automobilio perdavimo kaltinamajam 2010 m. ir anksčiau jis kartu su V. K., karta kelis kartus buvo nuvažiavę į Veisėjus, matė kaltinamojo garaže išardytą neremontuojamą automobilį, dažnai, nors ir buvo sutarę, nerasdavo ir paties R. B.. Pas nukentėjusįjį kelis kartus buvo nuvažiavę ir su A. K., K. S. bei Raimundu ir dėl kaltinamojo neveiklumo su juo buvo apsipykę, tačiau jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu nenaudojo, niekas kaltinamojo nemušė. V. K. minėjo, kad R. B. davė pinigų automobilio remontui ir tai pripažino pats R. B., o taip pat jam davė 3000 eurų BMW automobilio pirkimui. 2011 m. gegužės 26 d. jis su V. K. buvo nuvažiavę ir Veisėjus ir tai buvo paskutinis kartas, kada jie matė remontuojamą automobilį. Automobilis stovėjokieme, jis buvo praktiškai baigtas remontuoti, tačiau jis buvo užstatytos kitu automobiliu ir išvažiuoti nebuvo galima. R. B. už automobilį paprašė 20-25 tūkstančių litų ir nurodė, kad už remontą kiek norės tiek prašys. Tariantis dėl galutinės kainos R. B. pradėjo elgtis įžūliai, užrakino automobilį ir sėdęs į kitą automobilį išvažiavo. V. K. tuo metu buvo išėjęs į gatvę. Važiuojant Veisėjuose sutiko du vaikinus kurių paprašė stebėti R. B. garažą, davė savo mobilių telefonų numerius. Atvykus į Alytų V. K. kreipėsi į policiją. 

Liudytojas K. S. parodė, kad susitikimas kaltinamojo R. B. su nukentėjusiuoju V. K. dėl automobilio Volga remonto ir restauravimo įvyko jo kontoroje prieš 4-5 metus. Tuo metu kontoroje buvo advokatas A. K. bei R. P.. Su kaltinamuoju buvo atvykęs jaunas vaikinas.  Kaltinamasis  rodė katalogus, nuotraukas ir paliko rimto verslininko įvaizdį. V. K. ir R. B. sutarė dėl automobilio restauravimo, buvo minima kaina  apie 25 000 Lt ir darbai turėjo būti atlikti nuo metų iki pusantrų. Praėjus kažkuriam tai laikui V. K. paskambino ir pasakė, kad R. B. neatsako į skambučius ir prašė nuvažiuoti į Veisėjus. Jis kartu su A. K. ir R. P. kelis kartus buvo nuvažiavęs pas R. B.. Dažnai jo nerasdavo, surastas meluodavo, kad automobilis remontuojamas kitur, kai kurios detalės daromos Prienuose ir matėsi, kad jis vengia pasakyti kokie darbai konkrečiai padaryti, pradėjo vengti susitikti. Automobilį GAZ 21 jis matė dirbtuvėse ir vieno susitikimo metu, R. B. dirbant prie automobilio girdėjo, kaip V. K. sakė kad R. B. sumokėjęs pinigus už kuriuos pastarasis suremontuos automobilį. Iš kaltinamojo girdėjęs, kad už nukentėjusiojo duotus pinigus automobilio remontui jis pirko motociklą. Nežino kur dingo nukentėjusiajam priklausęs   suremontuotas automobilis.

Liudytojas A. K. parodė, kad jo geras pažįstamas V. K. kreipėsi į jį su prašymu dėl meistro, kuris galėtų restauruoti automobilį Volga, suradimo. Jis surado meistrą Alytaus rajone, tačiau jis apžiūrėjęs automobilį remontuoti atsisakė. Kažkas nurodė, kad tokį automobilį gali restauruoti R. B.. Susisiekė su juo ir nukentėjusysis su kaltinamuoju susitiko K. S. kontoroje Pulko g. Alytuje. Be jų kontoroje buvo V. B.,K. S., R. P.. V. K. ir R. B. susitarė dėl automobilio remonto ir restauravimo, aptarė, kad tai gali kainuoti apie 20 000 Lt. Kaltinamasis rodė katalogus ir nuotraukas, jie suderino darbų atlikimo terminus. Kiek jam žinoma iš Nemunaičio automobilį paėmė ir į savo dirbtuves, esančias Veisėjuose, nusivežė  R. B.. Automobilio remonto eigoje jis daug kartų su draugais buvo nuvažiavęs pažiūrėti kaip vykdomi darbai, tačiau dažnai kaltinamojo dirbtuvėse nerasdavo, surastas išsisukinėdavo, kad darbai atliekami, tačiau automobilio nematydavo. Kelis kartus, tame tarpe ir nuvykus su nukentėjusiuoju, matė išardytą remontuojamą automobilį, buvo kalbėta dėl remonto terminų. Iš pokalbių vykusių tarp V. K. ir R. B. jis žinojo, kad nukentėjusysis sumokėjęs kaltinamajam 10 000 Lt automobilio remontui. Žinojo, kad nukentėjusysis  kaltinamajam davė 3000 eurų automobilio BMW pirkimui ir šiam jo nenupirkus šiuos pinigus prašė įskaityti į automobilio remonto išlaidas. R. B. niekada nemušė, jam  negrasino, to nedarė ir jo draugai. Jam žinoma, kad nukentėjusysis su V. B. buvo nuvažiavę į Veisėjus pasiimti automobilio Volga, tačiau automobilio neradę kreipėsi į policiją.

Liudytojas R. P. parodė, kad su kaltinamuoju susitiko advokato K. S. kontoroje Alytuje. Tuo metu jis važiavo pro šalį ir gatvėje prie kontoros pastebėjo nukentėjusiojo V. K. automobilį. Kontoroje jis sutiko V. K., K. S., A. K., V. B., kaltinamąjį ir su juo buvusį vaikiną. Jis girdėjo, kad buvo kalbama apie automobilio Volga remontą, kaltinamasis rodė katalogus, nuotraukas, suprato, kad V. K. nori suremontuoti šį automobilį, su kaltinamuoju aptarė remonto kainą, kuri sudarė apie 20 000 Lt. Buvo kalbama, kad detalėms pirkti V. K. kaltinamajam sumokės 10 000 Lt. Apie tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam sumokėjo 10000 Lt ir dar sumokėjo 3000 eurų BMW markės automobilio pirkimui žinojo iš nukentėjusiojo V. K.. Kokiomis aplinkybėmis V. K. kaltinamajam perdavė pinigus automobilio remontui nežino. Vėliau kelis kartus su A. K., K. S. bei su nukentėjusiuoju buvo nuvykęs į Veisėjus ir domėjosi kaip kaltinamasis remontuoja automobilį. Kaltinamasis automobilį remontavo ilgai, vis nurodydamas vienokias tai kitokias to priežastis. Su kaltinamuoju buvo ir karštų diskusijų dėl remonto trukmės, tačiau jo atžvilgiu smurto niekas nenaudojo. 2011-05-26 jis buvo sutikęs nukentėjusįjį ir V. B. ir jie sakė, kad automobilio Veisėjuose nerado, todėl nutarė kreiptis į policiją. Jis, kartu su minėtais asmenimis, buvo nuvykęs į Alytaus policijos komisariatą, kur V. K. parašė pareiškimą.              

Liudytojas  M. M. parodė, kad su kaltinamuoju R. B. buvo draugai, dirbo pas jį. R. B. prašė paliudyti, kad automobilį Volga išsivarė nukentėjusysis, tačiau jis nesutiko ir nuo to laiko santykiai su kaltinamuoju pablogėjo. Dirbdamas pas R. B., nors ir dirbdamas kitose dirbtuvėse matė, kad R. B. remontavo nukentėjusiajam priklausantį automobilį, automobilis buvo perdažytas juoda spalva, sėdynės apsiūtos balta oda. 2011 m. gegužės 26 d. vakarą jis su  D. B. stovėjo prie bažnyčios Veisėjuose, kai prie jų privažiavo raudonos spalvos automobilis. Kiek pamena automobilyje buvo du vyriškiai, vienas iš jų nukentėjusysis, kuris išlipęs iš automobilio paklausė ar pažįsta R. B. ir pasakė, jog atvažiavo pasiimti suremontuoto automobilio, tačiau jo neatiduoda. Nukentėjusysis teiravosi, gal kas turi traktorių, nes reikėtų patraukti prie dirbtuvių užstatytą autobusiuką. Nuėję jie matė  prie R. B. dirbtuvių automobilį Volga ir ant keliuko užstatytą autobusiuką. Išvažiuoti Volgai nebuvo galimybės. Nukentėjusysis skambino R. B., tačiau jis neatsiliepė. Vėliau jiems stovint miestelyje privažiavo kaltinamasis ir paklausė apie ką kalbėjo su jais nukentėjusysis, prašė juos pasekti ir pranešti kada jis išvažiuos. Jis matė, kaip nukentėjusiojo automobilis išvažiavo ir apie tai pasakė R. B.. Nuėjus  prie dirbtuvių R. B. patraukė autobusiuką ir sėdęs į automobilį Volga nuvažiavo link Radvilonių. Vėliau šio automobilio nematė. Kaltinamasis R. B. dėl tokių duotų parodymų jį persekioja, įtaria, kad pastarasis sugadino jo automobilį. Jis yra kreipęsis į policiją, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Patvirtino, kad R. B. yra agresyvus, žino, kad yra sumušęs kelis žmones. M. M. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis prašydamas pakeisti parodymus turėjo jo ir D. B. atšviestus parodymus.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji yra M. M. draugė, jie kartu gyvena.  R. B. persekioja M. M., nes jis nepakeitė parodymų  dėl automobilio Volga, kaip to prašė R. B..

Liudytojas A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad  kaltinamasis R. B. yra jo dėdė, jo motinos brolis. Jis nurodė, kad dėdę buvo nuvežęs į Alytų susitikti su nukentėjusiuoju dėl automobilio GAZ 21 restauravimo. Jam dalyvaujant pokalbis vyko advokatų kontoroje, kurioje buvo dar 3 asmenys. R. B. rodė nuotraukas, katalogus, aptarinėjo darbų kainas ir siūlė nukentėjusiajam pagalvoti dėl automobilio remonto. Po kelių mėnesių nuvyko į kaimą Alytaus rajone ir  padėjo dėdei pakrauti automobilį, kurį pavežė į Veisėjus. Vėliau kartu su R. B. buvo nuvažiavę į Ignalinos rajoną apžiūrėti kito tokios pat markės automobilio kėbulo. 

Liudytojas D. B. parodė, kad  R. B. pažįsta ir santykiai su juo buvo normalūs, tačiau po nukentėjusiojo automobilio dingimo  – blogi. 2011 m. gegužės  26 d. vakarą, tokią datą nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jis su M. M. stovėjo prie bažnyčios Veisiejuose, kai prie jų privažiavo automobilis. Iš automobilio išlipęs nukentėjusysis paklausė ar pažįsta R. B. ir pasakė, kad jis neatiduoda suremontuoto automobilio, nors pinigai sumokėti. Nukentėjusiajam nuvažiavus prie jų automobiliu privažiavo R. B. ir paprašė pažiūrėti kada išvažiuos nukentėjusysis. Tą vakarą jie buvo nuėję pas R. B. ir matė dirbtuvėse stovinčią juodą Volgą, keliukas buvo užstatytas autobusiuku ir pravažiavimo nebuvo.  Matė, kaip tą vakarą R. B. važinėjosi savo automobiliu ,,Siera“. Kai išvažiavo nukentėjusysis Volga dar buvo, o vėliau jie vėl buvo prie R. B. namų, tačiau šio automobilio nei dirbtuvėse, nei kieme nesimatė. Jis nematė kas galėjo išvažiuoti šiuo automobiliu ir kur jis dingo. Vėliau R. B. buvo jį ir M. M. pasikvietęs ir prašė pakeisti parodymus, rodė ant lapų surašytus jų parodymus, tačiau jis nesutiko. Iš nukentėjusiojo jokio atlygio už tai, kad pažiūrės kur automobilis, negavo ir pastarasis to nesiūlė, niekada neprašė  duoti jam palankių parodymų.

Liudytojas G. K. parodė, kad  nukentėjusysis V. K. yra jo tėvas.  Jam žinoma, kad tėvas automobilį GAZ 21 buvo perdavęs remontuoti kaltinamajam. Į šį automobilį buvo planuota įdėti BMW variklį, tam tikslui tėvas kaltinamajam davė 3000 eurų. Viso automobilio remontui tėvas davė apie 20000 Lt. 2011 m. gegužės mėnesį su tėvu jie buvo nuvažiavę į Veisėjus ir pas kaltinamąjį garaže matė restauruojamą automobilį. Tėvas iš kaltinamojo atrestauruoto automobilio nepasiėmė. 

Liudytojas A. S. parodė, kad į jį kreipėsi pažįstamas A. K. prašydamas suremontuoti draugo GAZ 21 automobilį. Automobilį atvarė nukentėjusysis ir jis buvo pastatytas garaže Alytaus rajone. Buvo pažeistas automobilio kėbulas, tačiau jis važiavo. Kadangi jis neapsiėmė automobilio restauruoti, todėl po 3 – 4  mėnesių jį traliuku išsivežė R. B.. Už kokią pinigų sumą galima buvo restauruoti minėtą automobilįsu nukentėjusiuoju nekalbėjo.

Liudytojas J. A., policijos pareigūnas, parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą jis apklausė  nukentėjusįjį, kaltinamąjį, kelis liudytojus, darė akistatas, o vėliau bylą perdavė į Alytaus policijos komisariatą. Liudytojų apklausų protokolų kopijų niekam, tame tarpe ir kaltinamajam R. B., nedavė. 

Liudytojas D. Č. parodė, kad 2009 m. dirbo Lazdijų policijos komisariate kriminaliniame skyriuje tyrėju. Jam buvo pavesta tirti nukentėjusiojo pareiškimą. Jis buvo nuvykęs į kaltinamojo sodybą, garažus, tačiau kaltinamojo nerado. Vėliau jis išėjo atostogauti ir medžiaga buvo perduota kitam tyrėjui. Pas jį niekas neprašė apklausų protokolų kopijų. 

Iš protokolo – pareiškimo (t. 1, b. l. 19) matyti, kad 2011m. gegužės 26 d. nukentėjusysis V. K. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydamas, kad 2008 m. rudenį R. B. perdavė remontuoti automobilį GAZ 21 ,,Volga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio jis negrąžino ir galimai pasisavino.

Iš ieškomų kelių transporto priemonių išrašo (t. 1. b. l. 24-27), matyti, kad paskelbta nukentėjusiajam V. K. priklausančio automobilio GAZ 21 ,,Volga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška. 

Iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį (t. 1, b. l. 23) matyti, kad automobilis GAZ 21 ,,Volga“, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. rugsėjo 20 d. priklauso nukentėjusiajam V. K.. 2011 m. gegužės 6 d. pakeisti šios transporto priemonės duomenys  – spalva juoda, nekeičiant savininko ir valstybinio numerio ženklo.

Lazdijų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011m. birželio 8 d., nutartis  dėl leidimo daryti kratas, kratų protokolai  (t. 1, b. l. 34-38, 41-42) patvirtina, kad R. B. motinos O. B.namuose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Veisiejai, Lazdijų raj., (duomenys neskelbtini) k. Veisiejų sen. Lazdijų raj., R. B. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Veisiejai Lazdijų raj., padarytos kratos, tačiau jų metu automobilio GAZ 21 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimo nerasta.

Iš Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimų, sankcionuotų ikiteisminio tyrimo teisėjų, UAB ,,Omnitel“ pateiktų telefonų išklotinių ir šios gautos informacijos analizės (t. 1, b. l. 50-102) matyti, kad nukentėjusysis V. K., kurio mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis R. B., kurio mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , 2011m. pradėjo bendrauti skambindamiesi nuo vasario 8 d. iki  gegužės 26 d. Pagal skambučių skaičių daugiausiai skambino V. K. R. B. ir  paskutinę dieną (2011-05-26) V. K. skambino R. B. 10 kartų, R. B.V. K. 1 kartą – paskutinis skambutis 19, 50 val.

Iš prašymo Nr. 7474229 (t. 1, b. l. 173) matyti, kad 2011 m. gegužės 6 d. Valstybės įmonės  ,,Regitra“ Alytaus filialo Lazdijų grupei pateiktas nukentėjusiojo V. K. vardu prašymas pakeisti TP registracijos liudijimą ir įregistruoti pasikeitusius TP GAZ 21 duomenis. Iš pažymos apie kelių transporto priemonės apžiūrą Nr. 30068690-7474229 matyti, kad automobilis GAZ 21 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos, 2005 m. rugsėjo 20 d. išduotame transporto priemonės registracijos liudijime (t. 1, b. l. 175) nurodyta šio automobilio spalva balta.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b. l. 1-8) matyti, kad nukentėjusysis V. K. patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, Lazdijų raj. Veisėjuose (duomenys neskelbtini) , parodė vietą kur 2010 m. buvo restauruojamas jo automobilis GAZ 21 ir kur 2011 m. gegužės 18 d. atvykęs į šią vietą pervažiavo savo automobiliu. V. K. taip pat parodė fermas į kurias kaltinamasis buvo jį nuvežęs ir tvirtino, kad šioje patalpoje saugomas jo automobilis, tačiau jis tuo metu apžiūrėjęs šias patalpas automobilio nematė.

Iš akistatų  protokolų (t. 2, b. l. 164-165,166-168) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant pašalinti esminius prieštaravimus tarp kaltinamojo R. B. ir V. B. bei tarp nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo R. B. parodymų buvo atliktos akistatos, kurių metu akistatoje suvesti asmenys laikėsi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, R. B. tvirtinant, kad automobilį GAZ 21 ,,Volga“ 2011 m. gegužės 26 d. išsivarė nukentėjusysis su V. B., o pastarieji tvirtino priešingai, kad kaltinamasis šio automobilio neatidavė ir vėliau jis pradingo.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b. l. 173-184)  matyti, kad R. B., patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo  metu, Lazdijų raj. Veisėjuose, (duomenys neskelbtini) savo dirbtuves, kuriose buvo restauruojamas nukentėjusiajam priklausantis automobilis GAZ-21 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vietoje. 2011m. gegužės 26 d. stovėjo išvarytas minėtas automobilis, kurioje vietoje stovėjo autobusiukas ir kur jį užstatė, kad V. K. nepaimtų savo automobilio, parodė kryptį kuria V. B. išsivarė ir nuvažiavo nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu.  

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis R. B. pasisavino nukentėjusiajam V. K. priklausantį automobilį GAZ 21 ,,Volga“. Kaip matyti iš kaltinamojo R. B. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis neneigė, kad su nukentėjusiuoju sutarė dėl šio automobilio remonto ir restauravimo, parsigabeno jį į savo dirbtuves, esančias Veisėjų miestelyje, jį remontavo. R. B. nurodė, kad daug kartų buvo atvažiavęs A. K. ir K. S., buvo atvažiavęs ir V. K., V. B. ir R. P.. Tokius jo parodymus šioje dalyje patvirtino nukentėjusysis ir minėti liudytojai. Tačiau dėl kitų aplinkybių nukentėjusysis užėmė aktyvią gynybinę poziciją. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad nukentėjusysis V. K. avanso 10000 Lt ir 3 000 eurų nesumokėjo, visus minėtus darbus atliko savo lėšomis, lapelyje, kuriame buvo surašyta detalių ir darbų kainos, nėra nurodyta V. K. sumokėti pinigai.  2011 m. gegužės 26 d. vakarą iš jam priklausančių dirbtuvių kiemo, automobilį GAZ  21 išsivarė V. B., kuris buvo atvykęs su V. K.. Iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis, neigdamas savo kaltę, davė ir ikiteisminio tyrimo metu, tokių parodymų laikėsi ir minėtų akistatų metu. Nukentėjusysis V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamajam automobilio restauravimui Vilniuje perdavė 10000 Lt, tačiau pinigų perdavimo neįformino, nes pasitikėjo R. B.. Vėliau automobilio BMW pirkimui R. B. davė 3000 eurų, kurie, kaltinamajam nenupirkus šio automobilio, bendru sutarimu buvo įskaityti į automobilio restauravimo kainą. Nors liudytojai G. K., R. P., A. K., K. S. ir nematė kada nukentėjusysis perdavė pinigus R. B., tačiau iš nukentėjusiojo pasakojimų ir bendrų pokalbių tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo jo dirbtuvėse, suprato, kad pinigus nukentėjusysis automobilio remontui buvo davęs. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad su V. K., būnant kaltinamojo dirbtuvėse, buvo kalba apie BMW automobilį, kaltinamasis aiškino kad šio automobilio nenupirko ir prašė įskaityti šią sumą į automobilio GAZ 21 restauravimo darbų kainą. Iš esmės tokius nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir V. K. byloje pateiktame automobilio detalių ir darbų sąraše (t. 1, b. l. 194) nurodytos kainos, kuriame nurodyta ir iš bendros sumos atimtina nukentėjusiojo perduota kaltinamajam pinigų suma 20 350 Lt (10 000Lt +3 000 eurų-10 350 Lt). Teisminio bylos nagrinėjimo metu išvalstybinės mokesčių inspekcijos  pateiktų metinių pajamų ir individualios veiklos pajamų deklaracijų matyti, kad R. B. deklaruotino turto už 2011m. nepateikęs (t. 4 b. l. 4-6). R. B. aiškinimas, kad automobilio detales pirko savo lėšomis, nėra logiškas, nes tai vertinant minėtų aplinkybių visumoje, joms įsigyti ir papildomiems darbams, kuriuos atliko kiti asmenys (odos pirkimas, sėdynių apsiuvimas, automobilio smėliavimas ir kt.) turėjo būti išleista nemaži pinigai, kurių tiek kaltinamasis neturėjo. Teismas vertindamas šių aplinkybių visumą daro išvadą, kad kaltinamajam R. B. nukentėjusysis V. K. automobilio restauravimui buvo davęs20350 Lt avansą ir tuo atmeta kaltinamojo aiškinimus, jog nukentėjusysis automobilio restauravimui pinigų nedavė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad 2011 m. gegužės 26 d. V. K. atvyko į Veisėjus atsiimti  automobilio GAZ 21, tą pripažįsta ir R. B., abu teigia,  kad kilo konfliktas dėl galutinės automobilio vertės, dėl pinigų sumokėjimo už atliktą automobilio restauravimą.  Kaltinamasis R. B. nurodė, kad   automobilį  GAZ 21 iš dirbtuvių kiemo išsivarė V. B. ir juo nuvažiavo. Tokius kaltinamojo parodymus paneigė V. K. ir V. B., nurodydami, kad automobilio jie neėmė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas M. M. ir D. B. patvirtino, kad 2011 m. gegužės 26 d. Veisėjuose jie kalbėjosi su nukentėjusiuoju, kuris sakė kad atvyko pasiimti automobilio, tačiau keliukas užstatytas, teiravosi   kur galima būtų rasti traktorių, kuriuo patrauktų prie  R. B. dirbtuvių esantį autobusiuką. Šie liudytojai matė kieme stovintį automobilį. Prie jų buvo privažiavęs R. B., teiravosi ko norėjo nukentėjusysis, prašė pasakyti, kada jis iš kiemo išvažiuos. Vėliau jie matė kaip nukentėjusysis su kitu asmeniu nuvažiavo. Liudytojas M. M.patvirtino, kad nukentėjusiajam išvažiavus R. B. automobiliu grįžo į kiemą ir sėdęs į Volgą išvažiavo. Po to jie buvo nuėję prie dirbtuvių, tačiau Volgos dirbtuvėse ir kieme nematė. Šie liudytojų parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiojo V. K. ir liudytojo V. B. parodymus ir paneigia kaltinamojo parodymus, kad  jis automobiliu iš kiemo nenuvažiavo. Liudytojai M. M. ir D. B. yra Veisiejų miestelio gyventojai, minėtą dieną nukentėjusįjį matė pirmą kartą ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai esminėse detalėse nėra prieštaringi, nėra įrodymų, kad nukentėjusysis juos būtų bandęs paveikti. Gi priešingai nustatyta, kad šiuos liudytojus bandė paveikti ir reikalavo pakeisti parodymus kaltinamasis R. B.. Esant tokioms aplinkybėms teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų M. M. ir D. B. parodymais, kurie esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus papildo. 

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę, tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti.Todėl neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinkaBK 183 straipsnio sudėtį.

Neabejotinai nustatyta, kad 2008 m. rudenį, tikslesnis laikas nenustatytas, tarp nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo R. B. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl automobilio GAZ 21 ,,Volga“ restauravimo ir kaltinamajam, vykdant šį susitarimą, buvo perduotas automobilis, kuris buvo nugabentas į Veisėjus – kaltinamojo dirbtuves. Taigi šis automobilis kaltinamajam buvo patikėtas ir atrestauravus privalėjo būti grąžintas šio automobilio teisėtam savininkui V. K.. Automobilis buvo atrestauruotas ir nukentėjusysis už atliktus darbus kaltinamajam buvo sumokėjęs pinigus ir ruošėsi dar primokėti. Tačiau, kaltinamasis aukščiau minėtomis aplinkybėmis, nukentėjusiajam V. K. automobilio negrąžino ir tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai, nuvairuodamas automobilį, paslėpė ir tuo jį pavertė savo turtu, pasielgdamas su šiuo automobiliu kaip su savo. Taigi nukentėjusiajam priklausantis automobilis iš teisėto kaltinamojo valdymo perėjo į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai buvo pasisavintas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. B. veika buvo kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į pasisavinto turto – automobilio vertę – 27 858 Lt. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. K. teismui pateikė prašymą nurodydamas, kad pasisavinto automobilio GAZ 21 ,,Volga“ vertė yra  39 000 Lt  ir kaltinamojo veiką atitinkamai prašė kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes pasisavintas didelės vertės turtas. BK 190 straipsnyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (MGL 130 Lt) -32 500 Lt. Pasisavintas automobilis, nors ir vykdoma jo paieška, nesurastas ir jo vertės nustatyti nėra galimybės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. B. nurodė, kad tokio automobilio reali vertė gali būti nuo 30 000 iki 32 000 Lt. Pagal nusistovėjusią praktiką visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl nukentėjusiajam priklausančio automobilio GAZ 21,,Volga“, valst Nr.   (duomenys neskelbtini) reali rinkos vertė nustatytina 30 000 Lt ir  R. B. veika  kvalifikuotina pagal prokuroro kaltinamajame akte nurodytą veikos kvalifikavimą – BK 183 straipsnio 1 dalį, be veiką kvalifikuojančių aplinkybių – didelės žalos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. B. pripažino, kad nukentėjusysis V. K. perdavė jam automobilio registracijos liudijimą, nes buvo būtina atlikti pakeitimus, kadangi automobilis buvo perdažytas. Tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis V. K.. Kaltinamasis R. B., pasisavindamas nukentėjusiajam priklausantį automobilį, pagrobė ir šio automobilio registracijos liudijimą, kuris įrodo nukentėjusiojo nuosavybės teisę į minėtą automobilį, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje požymiai. 

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo R. B. 39 000 Lt. Nukentėjusiojo V. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. B. pasisavino nukentėjusiajam priklausantį automobilį, kurio vertė 30 000 Lt. Įrodyta, kad V. K. automobilio restauravimui kaltinamajam perdavė 20 350 Lt ir šį automobilį jis buvo įsigijęs už 5000 Lt. Taip pat buvo panaudotas automobilio restauravimui kito automobilio kėbulas, kurį nukentėjusysis vertina 1000 Lt. Nukentėjusysis dėl užsitęsusio automobilio remonto dažnai vykdavo iš Vilniaus į Veisėjus ir kelionės išlaidos sudarė 1500. Nors nukentėjusysis rašytinių įrodymų patvirtinančių šias kelionės išlaidas nepateikė, tačiau teismo nuomone, įvertinus atstumą tarp minėtų vietovių šios išlaidos buvo būtinos, yra realios, nėra per didelės. Taigi, civilinis ieškinys šioje apimtyje – 27 850 patenkintinas, nes turtinė žala nukentėjusiajam V. K. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais ir tarp jo veiksmų ir atsiradusių minėtų padarinių yra priežastinis ryšys.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių  aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie nesunkų ir apysunkių (BK 11 str. 3 ir 4 d.). Jis anksčiau nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl teismas mano, kad skirti laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam turi būti paskirtos baudos, kurios subendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu. 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais,

 

n u s p  r e n d ž  i a :

 

            R. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:

• pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 150 MGL – 19 500 Lt baudą.

• pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 170 MGL – 22 100 Lt baudą.

            Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 170 MGL – 22 100 Lt baudą.

           Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

           Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš R. B. 27 850 Lt V. K. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

           Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                        Rimas Švirinas

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top