skip to Main Content

 

 

 

Teisėjas Gintaras Pašvenskas iš viso nesuvokia „Seimo nario neliečiamybės“ sąvokos

Kristina Sulikienė

Tai, jog Seimo narys neliečiamas, ir negali būti suvaržyta jo laisvė, reiškia, jog neliečiamybė taikoma BAUDŽIAMOSIOSE bylose, kad nebūtų daromas neleistinas poveikis politinei Seimo nario veiklai.

Tai, jog Seimo nario veiklos klausimai – nekompetetingi administraciniams teismams, teisėjas žino. Tačiau jeigu Seimo narys kreipiasi į administracinį teismą, teisėjas negali priimti nutarties nepriimti jo skundo, nes kreipėsi Seimo narys. Todėl G. Pašvensko išaiškinimas, jog Seimo nario negalima paduoti į administracinį teismą – irgi kreivas. O kaipgi vairavimo išgėrus bylos arba vaiko nepriežiūra? Kur policijai kreiptis, jeigu G. Pašvenskas aiškina, jog Seimo nario negalima paduoti net į administracinį teismą? Ta įstatymo norma, jog „Seimo nario veiklos netiria administraciniai teismai“ susijusi su jo politine veikla, tačiau nieko bendro su viešąja veikla neturi, tačiau teisėjas to nesuvokia. 

Jeigu policija kreiptųsi su skundu dėl vieno ar kito Seimo nario girtavimo, vairavimo išgėrus, nepriežiūros, ar vaikų atėmimo – joks teismas negali atsisakyti priimti skundą. Teisėjai matyt nesuvokia, tai aš išaiškinsiu, kokia tolimesnė procedūra – jeigu teismas įžvelgia kliūtį, jog nebegalima nagrinėti bylos, nes yra neliečiamumo klausimas, teismas stabdo bylą ir kreipiasi į Seimą. Viskas. O ne atsisakinėja priimti policijos, vaikų teisių apsaugos, ar koks skirtumas kieno skundą, ar perduotą pagal kompetenciją bylą. Teisėjas Gintaras Pašvenskas kuria kažkokį pavojingą teisės precedentą, kurio iš viso nėra jokiuose kodeksuose, nefiksuota tokie neliečiamumo sąvoka ne tik Konstitucijoje, bet ir europinėje teisės doktrinoje. 

Teisėjas taip pat „nežino“, jog tokiu atveju, kai klausimai nežynibingi administraciniams teismams,  automatiškai visi klausimai, susiję su Seimo nariu, žynibingi bendrosios kompetencijos teismams.

Jeigu teisėjas Pašvenskas mano, jog Seimo nario negalima paduoti į teismą, tai jis labai klysta – nes tokiu atveju Seimo kadencijos metu žmonos negalėtų išsiskirti su įkyrėjusiais sutuoktiniais, Birutė iš Palangos negalėtų prisiteisti išlaikymo bei nustatyti tėvystę bendram vaikui su Petru Gražuliu.

Teisėjas, gindamas nežinia kam tarnaujantį Vytautą Baką, paslydo ant kompetencijos žievės, ir melagingai Aurimui Drižiui išaiškino Seimo nario neliečiamumo sąvoką.

Jeigu teisėjas nežino, bylinėtis su Seimo nariais galima, ir vien dėl teisėjo ydingo Konstitucijos ir bendrųjų teisės normų suvokimo nepriimti prašymo apskritai teismui – tai yra ateisinis elgesys, ir kažkoks grybolanzbergistano valstybės, bet ne Lietuvos teisinės sistemos, susikūrimas, toks kažkoks ateisinis burbulas, kuriame tie žmonės, jau saugomi netgi nuo bendrosios kompetencijos teismų (!) pasidarys visiškai nepakaltinami.

Jau jie neatsako jokia tvarka už šmeižtą, jeigu „loja“ pasislėpę iš už Seimo tribūnos. Petras Gražulis Seimą laiko prieglauda slėptis nuo baudžiamųjų bylų. Naglis Puteikis Seimo tribūną naudoja šmeižimui ir slapstymuisi nuo teisingumo, nes jis nekaltas, jį ne taip pacitavo – nors joks teismas ar prokuroras to neįrodė, nes Seimo narys tiesiog atsisako eiti į teismą. 

Dabar gi teisėjas G.Pašvenskas, pasitaręs pats su savimi, dirbtinai išplečia Konstituciją, ir išaiškina, jog teisinis Seimo nario neliečiamumas reiškia ir negalimumą jį paduoti į bendrosios kompetencijos teismą (!)

Ponai prisiekusieji – kurgi mes atsidūrėme šiuo metu, ir kas bus toliau su šiais neliečiamais, arba jau nepakaltinamais „Tautos atstovais“.

Nes tik nepakaltinamo asmens negalima paduoti į bendrosios kompetencijos teismą, nes jam galioja neveiksnumo apsauga. 

Teisėjas G.Pašvenskas neveiksnių asmenų teises ėmė ir pritaikė Seimo nariams.

Pirmą kartą girdžiu šitaip plečiamai aiškinamą Seimo nario neliečiamumo sąvoką.

O gal iš viso, teisėjai vadovaujasi kažkokiu savo kodeksu, kurio mums, paprastiems „runkeliams“, pamatyti nevalia? Nes iš šios nutarties būtent toks įspūdis susidaro.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top