skip to Main Content

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo D.Grizicko nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 02-2-00433-17

 

Pareiškėjas Aurimas Drižius, 

Konstitucijos pr.23b, Vilnius

 

2018 m. balandžio 6 d.

 

 

 

Prašau nusišalinti teisėją A.Grizicką (kuriam nuotraukoje  Dalia Grybauskaitė kabina teisėjo grandinę)  nuo šios bylos nagrinėjimo, kadangi jis per pirmąją parengiamąjį posėdį leido sau tyčiotis iš manęs klausdamas – „jums ką, dar reikia ir advokato?“.

Iš tokios teisėjo Grizicko replikos supratau, kad jokie advokatai man šioje byloje nepadės, jis jau yra mane nuteisęs, ir stebisi, kad aš bandau apginti savo teises.

 

Todėl prašau nusišalinti šį teisėją, nes jis jau parodė, kad jo nedomina mano viešai pareikšta nuomonė,  kad Vilniaus apygardos teismo teisėja Survilienė yra nusikaltėlė, nes masiškai ir nuolat klastoja savo nutartis, įrašydama į jas žinomai melagingus duomenis. Visus mano pateiktus faktus Survilienė vadina mano „fantazijomis“, nors čia pat nurodo, kad „faktams taikomas tiesos kriterijus, t.y. juos galima patikrinti“. Tačiau tų faktų netikrina, o juos paneigia, vadina mano fantazijomis ir „subjektyviais duomenimis“.

 

Teisėjas A.Grizickas jau nagrinėjo mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Aukščiausiojo teismo teisėjų atžvilgiu, ir savo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje Nr. ITS-1.9.-90170-893/2017 visiškai legalizavo teisėjų nusikalstamą savivalę.

 

Savo pareiškime buvau nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija (susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė),  Alvydo Pikelio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas), išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr.  2K-451 -895/2016, ir įvedė naują praktiką – jokių įrodymų tam, kad nuteisti žmogų, nebereikia, užtenka vidinio teisėjų įsitikinimo.

 

T.y.  minėta kolegija atsisakė vertinti bet kokius įrodymus (kurių aš pateikiau daugiau nei dešimt), kad rašiau tiesą ir buvau nuteistas pagal galimai melagingus buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“, ir jos privatizavimu.

 

T.y. Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) minėta kolegija savo nutartyje nurodė, kad atsisako vertinti bet kokius mano pateikiamus įrodymus ir nurodė, kad „pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus“.

 

T.y. LAT kolegija man nurodė, kad jie gali atmesti bet kokį mano pateikiamą įrodymą, jeigu manys, kad tai nėra įrodymas. Tačiau jeigu LAT atmeta visus 10 įrodymų, ir nė dėl vieno iš jų nepasisako, tai jau yra tarnybos pareigų neatlikimas ir dokumento klastojimas.

 

Net LAT kolegija pamatė, kad niekaip negalės paneigti mano pateiktus įrodymų, kad A.Sadeckas asmeniškai  priėmė esminius sprendimus dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo, buvo „Williams“ atstovo konsultantas, buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas, nors teismui pateikė ieškinį, kuriuose man draudė rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu. 

Tik po to, kai teismas pamatė, kad niekaip negali paneigti mano įrodymų, tada apskritai atsisakė juos vertinti ir vėl priėmė nutartį, kad aš neva šmeižiau A.Sadecką, parašydamas, kad aš buvau nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus“.

Įrodymų nevertinimas, matant, kad niekaip nepavyks jų paneigti, yra nusikaltimas ir tarnybos pareigų neatlikimas. Tačiau LAT kolegija suformavo praktiką – jeigu mato, kad rodymų nepavyks paneigti, tai reikia juos ignoruoti.

Nes Teismų įstatymo 2 straipsnis  aiškiai sako : 2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų.

 

Be to, teismų įstatymo 34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai

1. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų.

 

Šiuo atveju LAT kolegija visiškai nevertino vienos pusės – t.y. mano argumentų ir įrodymų, ir taip pažeidė lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam, rungimosi principus.

 

Nors LAT kolegija nurodo, kad tik ji gali pripažinti įrodymus įrodymais, iš tiesų BPK 20 str. skelbia, kad „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“.

Šiuo atveju LAT kolegija apskritai nevertino nė vieno iš mano pateiktų įrodymų, o turėjo iš anksto sudarytą vidinį įsitikinimą, kad aš esu šmeižikas. Nors bylos įrodymai liudijo priešingai, tačiau jie nebuvo vertinami.

 

Teisėjas D.Grizickas savo nutartyje nurodė, kad „pareiškėjo neigiamas požiūris į priimtus procesinius sprendimus, atliktus teisėtus veiksmus nesudaro pagrindo manyti, kad kurie nors pareiškėjo nurodyti asmenys būtų piktnaudžiavę tarnyba, neatlikę ir netinkamai atlikę  jiems pavestas pareigas ar padarę kokias nors nusikalstamas veikas“.

Kitaip sakant, visa „teismų“ sistema ignoruoja visus mano pateikiamus įrodymus, kad rašau tiesą, ir kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, tačiau teisme sakė, jis niekaip nėra su tuo privatizavimu susijęs.

 

Kai „teismas“ nebegali paneigti mano įrodymų, tada juos tiesiog ignoruoja, O LAT teisėjai sako, kad „tik mes turime privilegiją vertinti įrodymus“.

 

Teisėjas Grizickas sako, kad „vsio zakonno“, ir taip pridengia visos šios gaujos nusikalstamą veiklą ir piktnaudžiavimą tarnyba.

 

O paskui dar, kai šiuos teisėjus pavadinu nusikaltėliais, tyčiojasi – „tau ką, dar reikia advokato?“.

 

Todėl prašau nusišalinti teisėją Grizicką nuo šios bylos

 

Aurimas Drižius

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top