skip to Main Content
Teisėja Vaida Sinkevičienė išaiškino, kad Žemę laiko trys drambliai
Aurimas Drižius
Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė (nuotr. viršuje) nutartimi man nurodė, kad aš jau daug metų sapnuoju ir man – nesibaigiančios haliucinacijos.
Tiksliau, teisėja V.Sinkevičienė nurodė, kad visų mano suminėtų faktų – „Laisvam laikraščiui“ įvestos cenzūros, neteisėtai  uždarytų leidinio sąskaitų banke, sudarkyto laikraščio dėl straipsnių, kuriuos teismas nurodė išimti – niekada nėra buvę, visa tai tėra mano liguisti sapnai.

Pridedamas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Valentukonytės nutartis, kuria „Laisvam laikraščiui“ buvo įvesta cenzūra ir nurodyta išimti straipsnius iš portalo – tai yra tai, ką Va;entukonytės kolega Sinkevičienė įvardijo kaip mano kliedesius:

Civilinė byla 35

Kadangi tik teismas turi įgaliojimus spręsti, kas yra faktai, o kas mano haliucinacijos, tai neapsikentęs šių banditų su juodomis mantijomis savivalės, kreipiausi į prokuratūrą ir nurodžiau tokius faktus :
  1. Kreipiausi į prokuratūrą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Jan
Maciejevski nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento suklastojimo. Nurodžiau, kad
minėtas teisėjas 2021 m. balandžio 22 d. priėmė nutartį, kurią suklastojo, įrašęs žinomai melagingus ir savo išgalvotus duomenis, ir pasirėmęs savo melagingais duomenimis, priėmė melagingą nutartį.
  1. T.y. tokią klastotę teisėjas Jan Maciejevski priėmė tam, kad išsukti nuo atsakomybės ir nenušalinti nuo šios bylos tokios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Lidija Valentukonytės, kuri šioje civilinėje byloje priėmė neteisėtus ir nepagrįstus ir man ir mano atstovaujamai įmonei „Patikimas verslas“ daug žalos padariusius sprendimus.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Valentukonytė civilinėje byloje Nr. e2-4821-608/2021 priėmė tokią nutartį : patenkinti ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas Verslas“ internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt publikuoti, įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“ (https://laisvaslaikrastis.lt/uz-vilniete-kazkas-deklaravo-pajamas-vmi-tiria-dokumentu-klastojima/), 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“ (https://laisvaslaikrastis.lt/kas-vadovauja-nacionaliniam-saugumui-strategine-reiksme-amobjektui-ggg-arba-kam-dirba-lietuvos-teisesauga-ir-teismai/), 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji Roko Masiulio ranka V.Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“ (https://laisvaslaikrastis.lt/desinioji-roko-masiulio-ranka-v-sliesoraitis-sutuoktinei-ir-dukroms-grasina-kad-savo-pazinciu-deka-pasodins-i-kalejima/), 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnį „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V.Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ (https://laisvaslaikrastis.lt/24249-2/) ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V.Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ (https://laisvaslaikrastis.lt/dar-nepaskirtas-lietuvos-gelezinkeliu-valdybos-pirmininkas-v-sliesoraitis-jau-grasina-apriboti-laisvo-laikrascio-veikla/).
Ieškovo Vyganto Sliesoraičio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovei UAB  „Patikimas
verslas“  10000,00 EUR sumai.
  1. Tokiu būdu teisėja Valentukonytė šioje byloje priėmė nutartį įvesti cenzūrą ir kontroliuoti žiniasklaidos tūrinį, net neišnagrinėjusi pareiškėjo ieškinio, tačiau avansu patenkinusi „pretenziją“ ir sustabdžiusi laikraščio leidybą. Žinoma, kad tai neteisėta ir nusikalstama teisėjos Valentukonytės nutartis, tik bėda, kad teisėjai, spręsdami kitų žmonių likimus, už savo nusikaltimus neatsako.
Tada kreipiausi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos teisėjai Valentukonytei dėl piktnaudžiavimo, nurodžiau, kad ši jos nutartis nusikalstama dėl tokių priežasčių: 1. Teisėja Valentukonytė nusprendė įvesti cenzūrą laisvai spaudai ir pati spręsti, ką laikraščiams galima rašyti, o ko ne. Žinoma, tai laisvos spaudos pabaiga. Uždraudusi publikuoti straipsnius, kurie kai kam nepatinka, teisėja Valentukonytė įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. 2. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“. 3. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
  1. Ar teisėja Valentukonytė yra bent pavarčiusi LR Konstituciją, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo? Jau nekalbant apie įstatymus, kuriais turėtų remtus. Kiek pamenu, Teismų įstatymas numato, kad „teisėjas, priimdamas nutartis, klauso tik įstatymo“.
Šiuo atveju teisėja Valentukonytė persekioja ‚Laisvą laikraštį“, nurodydama pašalinti jo paskelbtus straipsnius ir sužlugdydama jį ekonomiškai – uždarydama jos sąskaitas bankuose, kad jis negalėtų būti leidžiamas.
  1. Vilniaus apygardos teismas panaikino teisėjos Valentukonytės paskirtas laikinąsias apsaugos
priemonę – panaikino cenzūrą ir neteisėtą sąskaitą areštą. Deja, net praėjus dviem mėnesiams po
šio sprendimo, UAB „Patikimas verslas“ sąskaitas buvo areštuotos.
Tada kreipiausi dėl teisėjos Valentukonytės nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, nurodžiau visas
čia išdėstytas aplinkybes. Mano skundą išnagrinėjo mano jau minėtas Vilniaus apylinkės teismo pirmininko
pavaduotojas Jan Maciejevski. Jis savo nutartyje nurodė, kad visos čia mano išdėstytos aplinkybės apie
cenzūrą ir sąskaitų areštą neatitinka tikrovės, ir yra mano išgalvotos.
T.y. teisėjas Jan Maciejevski nutartyje parašė : „Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog teisėja priimdama
ginčo nutartį įvedė cenzūrą, vertintinos, kaip subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos“.
  1. Teisėjas Maciejevski sąmoningai suklastojo savo nutartį, visus realiai įvykusios faktus pavadindamas
mano subjektyvia nuomone, tai yra tuo, ko realiai neįvyko. Nors teisėjas Maciejevski puikiai žino teismo
praktiką, ir kuo skiriasi faktas nuo nuomonės – faktą galima patikrinti. Tas faktas – teisėjos Valentukonytės
teismo nutartimi įvesta cenzūra – buvo pateiktas teisėjui Maciejevski kaip dokumentas, ir jis puikiai žinojo,
kad įvesta cenzūrą yra įvykęs faktas. Tačiau Maciejevski vis tiek savo nutartyje parašė, kad to nėra buvę. Tai
yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba – įvykusius faktus vertinti kaip mano fantaziją ir išgalvotus dalykus.
  1. Todėl prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia).
  2. Šioje byloje teisėja Valentukonytė, žinodama, kad ji veikia neteisėtai, uždarė ‚Laisvą laikraštį“, kuris leidžiamas jau daugiau nei 15 metų. Neteisėtai nurodė ištrinti to portalo straipsnius, o patį laikraštį uždaryti, uždėjus jos sąskaitomis 10 tūkst. eurų dydžio areštą. Akivaizdu, kad tokia neadekvati bausmė, net nepradėjus nagrinėti ieškinio, sukėlė „Laisvam laikraščiui“ sunkias pasekmes ir padarė jam didelę žalą – jis negalėjo būti toliau spausdinamas, nes neturėjo lėšų spaustuvei sumokėti, laikraščio prenumeratoriai negavo leidinio. Iš esmės šis verslas buvo sunaikintas vieninteliu neteisėtu ir nusikalstamu teisėjos Valentukonytės brūkštelėjimu. Teisėja Valentukonytė suprato, kad toks žingsnis sukels leidinio uždarymą, ir sąmoningai to siekė.
  3. O „teisėjas“ Maciejevski nurodo, kad nieko panašaus nėra nutikę, ir tai įrašė dokumente – savo nutartyje. Teisėjų įžūlumas klastojant savo nutartis pasiekė tokį lygį, kad jie bet kokį faktą pateikia kaip mano haliucinacijas, puikiai žinodami, kad tokie įvykiai yra įvykę. Be to, teisėjas Maciejevski ne tik piktnaudžiavo tarnyba, tačiau ir suklastojo oficialų dokumentą – savo nutartį dėl atsisakymo nušalinti teisėją Valentukonytę. Remiantis išdėstytu, prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Jan Maciejevski – piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento suklastojimo.
  4. Jau minėta teisėjo Maciejevski kolega teisėja Vaida Sinkevičienė pridengė šios teisėjų organizuotos gaujos veiklą, nurodydama, kad visi mano čia aprašyti faktai yra mano haliucinacijos, ir realiai tokių dalykų nėra buvę. Žinoma, kad teisėja Sinkevičienė klastoja savo nutartį, nes minėtus faktus labai lengva patikrinti. Teisėja Sinkevičienė nurodo, kad „prokuroro priimtas nutarimas (dėl atsisakymo pradėti IT) yra argumentuotas ir paremtas objektyviais įrodymais, kurie patvirtina, jog nusikalstama veikla numatyta BK 228 straipsnyje, 300 straipsnyje nebuvo padaryta, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo“.
  5. Tačiau jau minėta prokuroro Šileikos „nustatyti objektyvūs įrodymai“ tėra jo haliucinacijos – prokuroras Šileika nustatė, kad mano skunde paminėtų įvykių nėra buvę, Su tuo visiškai sutinka teisėja Sinkevičienė, taip pat klastodama savo nutartį.
  6. Visi prokurorai ir teisėjai, vos išvydę mano pavardę, kaip susitarę ima klastoti dokumentus ir teisėja Sinkevičienė naudojo tokį burtažodį : „Taip pat pažymėtina, kad teisėjo procesinė veikia gan būti vertinama baudžiamosios atsakomybės aspektu tik tada, jeigu vykdydamas jo kompetencijai paskirtus veiksmus, jis pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai savo pobūdžiu ir mastu atitinka BK numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius“.
  7. Nors BK labai aiškiai nurodo, kas yra dokumentų klastojimas (Žinomai melagingų duomenų įrašymas į dokumentą) ar piktnaudžiavimas (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo), teisėja Sinkevičienė, žinodama, kad teisėjas Maciejevski suklastojo savo nutartį ir įrašė į ją žinomai melagingus duomenis (kad jokios cenzūros nebuvo, ir aš visą tai išgalvojau), be to, piktnaudžiavo savo tarnybinėmis pareigomis, padėdamas išvengti atsakomybės kitai teisėjai Valentukonytei, nurodė, kad „Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta“.
  8. Tai yra žinomai melagingas teisėjos Sinkevičienės faktinių aplinkybių vertinimas – visos mano išvardintos aplinkybės yra įvykę, cenzūra buvo įvesta, UAB „Patikimas verslas“ buvo uždarytas – visa ši vadinamųjų „teisėjų“ bakchanalija tęsiasi jau labai ilgą laiką. Teisėjai drąsiai klastoja nutartis, nes žino, kad juos „ištrauks“ kolegos.
  9. Visi šie įvykiai – dokumento klastojimas, melagingas ir žinomai apgaulingas faktinių aplinkybių vertinimas – yra tyčiniai nusikaltimai. Man jau atsibodo gyventi tokioje valstybėje, kur kiekvieną faktą koks nors organizuotos gaujos narys įvertins kaip niekada neįvykusį, nes“ tik aš sprendžiu, tai buvo ar ne“.
  10. Fakto ir nuomonės vertinimas yra labai aiškiai apibrėžtas, faktą galima patikrinti – kam jau kam, tačiau teisėjai tai turi būti žinoma.
  11. Tačiau teisėja Sinkevičienė man vis tiek nurodo : „Tokiu būdu pareiškėjas mano, kad teisėjas sąmoningai suklastojo savo nutartį, visus realiai įvykusios faktus pavadindamas jo subjektyvia nuomone, tai yra tuo, ko realiai neįvyko, nors teisėjas puikiai žino teismo praktiką, ir kuo skiriasi faktas nuo nuomonės – faktą galima patikrinti. Šiuo atveju skundas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., grindžiamas vieninteliu faktu – tai pareiškėjo subjektyvi nuomonė, jog Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Jan Maciejevski nutartyje nurodytos melagingos aplinkybės, jog pareiškėjo teiginiai apie įvestą cenzūrą apibūdinami ne kaip pagrįstas faktas, o kaip paties pareiškėjo subjektyvi nuomonė“.
  12. Tai žinomai melagingas teisėjos Sinkevičienės faktinių aplinkybių vertinimas – labai lengva patikrinti, kad teisėja Valentukonytė įvedė cenzūrą „Laisvam laikraščiui“, uždarė jo leidėją UAB ‚Patikimas verslas“, o vėliau teisėjas Maciejevski, gelbėdamas Valentukonytę nuo atsakomybės, visus šiuos faktus pavadino mano fantazija ir „subjektyviais duomenimis“. Na, o teisėja Sinkevičienė traukia visą šį organizuotą gaują iš balos, ir taip pat nurodo, kad nieko panašaus nėra buvę. Toliau nenustebsiu, kad Lietuvos „teisinė sistema“ man išaiškins, kad pvz., Žemę laiko trys drambliai arba bandiniai, ir tai yra „objektyvūs duomenys“.
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));