skip to Main Content

Teisėja Rasa Paužaitė : „mažamečių vaikų  prievartavimas analiniu būdu nėra laikomas nusikaltimu, kurį reikia  ištirti“

 

Aurimas Drižius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė savo nutartimi atsisakė tirti mano pateiktus įrodymus dėl labai sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo itin žiauriu būdu ir mažamečių vaikų prievartavimo analiniu būdu“.

Kadangi tie įrodymai yra labai svarūs ir nepaneigiami, teisėja Rasa Paužaitė rado būdą išvengti  savo pareigos ištirti ir įvertinti šiuos nusikaltimus – ji savo nutartimi nurodė, kad „skunde pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad jis skunde išdėstė visus įrodymus apie mažamečių vaikų seksualinį prievartavimą, žmonių nužudymą ir prokurorų bei teisėjų piktnaudžiavimą“, tačiau teisėja nurodo, kad „minėtų aplinkybių (pvz., dėl dviejų mažamečių mergaičių tvirkinimo, jiems nustatytų sveikatos sužalojimų, asmenų nužudymo ir kt.) neturi pagrindo iš esmės analizuoti ir Vilniaus apygardos teismas“.

Teisėja Paužaitė iš esmės pakartoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Bugelevičiaus klastotę – šis apsimetė nesupratęs, kokio velnio aš iš jo noriu, pateikdamas įrodymus apie keturių žmonių žvėrišką nužudymą ir dviejų mažamečių vaikų išprievartavimą.

Nors skunde aiškiai nurodžiau savo skundo  esmę – dėl prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų slėpimo – žmonių nužudymo itin sunkiomis aplinkybėmis, mažamečių vaikų prievartavimo, teisėjų piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo (tyrimo medžiaga Nr. I- 3PS-S52383-21). Teisėjas Bugelevičius įjungė durnių ir apimetė, kad nesuprato, ko man reikia.

Nors mano skunde buvo aiškiai nurodyta skundžiamos prokuroro nutarties numeris, o taip pat nurodyta, kad skundas yra dėl prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėjas V.Bugelevičius suklastojo savo nutartį, nurodydamas, kad „pareiškėjas savo skunde nenurodė kokį konkrečiai prokuroro priimtą procesinį sprendimą jis skundžia“.

Skunde apygardos teismui nurodžiau, kad tai melas, nes minėtas prokuratūros procesinis dokumentas ir jo numeris buvo aiškiai nurodytas mano pateiktame dokumente. Teisėjas Bugelevičius toliau slepia labai sunkius nusikaltimus – vaikų prievartavimą ir žmonių žudymą, todėl suklastojo savo nutartį, nurodęs, kad neva joje nėra skundžiamo dokumento numerio. Remdamasis BPK 168 str., reikalauju – nustoti šio taip vadinamo „teismo“ teisėjus klastoti savo nutartis, nes jie tai daro seniai ir nebaudžiami. Taip pat daugiau nei 30 psl. išdėsčiau visus nusikaltimus – įrodymus apie mažamečių vaikų seksualinį prievartavimą, žmonių žudymą ir beatodairišką prokurorų ir teisėjų piktnaudžiavimą.

Nors Įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis nustato pareigą atskleisti nusikalstamas veikas. Įstatyme pasakyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Taigi, įstatymas ne tik suteikia įgalinimus, bet įpareigoja prokurorus atskleisti nusikalstamas veikas, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, visiškai nepriklausomai nuo to, kas ir kokias pareigas vykdydamas įvykdė nusikalstamas veikas.

Nurodžiau, kad kai prokuroras gauna skundą, kuriame asmuo nurodo, kad padarytas nusikaltimas, prokuroras privalo patikrinti, ar nurodyti faktai apie nusikaltimo padarymą yra teisingi. Negali turėti jokios reikšmės, kad nusikalstamą veiką padarė teisėjas ar prokuroras, atlikdamas savo profesinę pareigą vykdyti teisingumą.

Jeigu padarytas nusikaltimas, prokuroras privalo nusikaltimą atskleisti, atlikdamas ikiteisminį tyrimą. Tai pati svarbiausia prokuroro pareiga. Kai prokuroras šios pareigos nevykdo, valstybėje įsigali nebaudžiamas nusikalstamumas.

Įstatymas numato, kad gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą įstatymas prokurorui leidžia tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.

Atsisakant pagal gautą skundą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą, ir nurodyti, kokie mano nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Šiuo atveju visi mano suminėti faktai – dviejų mažamečių mergaičių tvirkinimas ir prievartavimas – yra patvirtintas ne tik pačios  aukos (mažametės mergaitės iš Galiavos K. liudijimu, tačiau tai patvirtina ir antrosios aukos – N.  (aukų pavardžių negalime įvadinti, nes teisėja Mateikienė uždraudė „Laisvam laikraščiui“ viešinti šią pedofilijos istoriją, grasindama kalėjimu jo redaktoriui)  – sveikatos sutrikimai – išplatėjusi storoji žarna, kuri galėjo būti sužalota tik ją seksualiai prievartaujant.

Nurodžiau kad tai patvirtina ir visos mano šiame skunde suminėtos ekspertizės. Akivaizdu, kad prokurorai piktnaudžiavo savo tarnyba ir taip pat toliau elgiasi. Lygiai tą patį daro ir teisėjas Bugelevičius. Savo skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodžiau tą prokuroro Barsul nutarimo numerį, kuris jis nurodė savo nutarime (minėtas nutarimas pridedamas).

Teisėja Paužaitė visus mano 30 psl. pateiktus įrodymus apie šiuos nusikaltimus atsisakė vertinti, nurodydama, kad ji nagrinėja ne šio skundo esmę, tačiau išsprendė tik skundo priėmimo klausimą, nes apsimetė, kad nesuprato, „kokį konkrečiai procesinį sprendimą pareiškėjas skundžia, iš skundo turinio nėra aiški skundo esmė“ :

 

 

 

Todėl nebesuprantu, kaip aiškiau šiems išgamoms su teisėjų mantijomis paaiškinti, kad aš noriu, kad jie atliktų savo pareigą ištirti ir įvertinti nusikaltimus:

Trumpai pakartosiu visus įrodymus, kurių taip bijo visą „teismų sistema“, kad atsisako juos vertinti:

  1. Garliavos neištirta pedofilijos byla tiesiogiai siejasi su dar sunkesniais nusikaltimais – tyčiniu žmonių – Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir daugelio kitų – nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis ir prokuratūros dangstymu ir su pareigų neatlikimu. Atkreipiamas prokuratūros dėmesys, kad prokuratūra ne savarankiškai nusprendė, kokie kaltinimai turi būti pateikti įtariamajam pedofilija Andriui Ūsui, tačiau tas klausimas buvo nuspręstas prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo kabinete. To neslėpė ir tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.  Tai, kad gen. prokuroras Valantinas derino kaltinimus Andriui Ūsui su prezidente Dalia Grybauskaite, ir gavo iš jos nurodymus, kokie kaltinimai turi būti pateikti A.Ūsui, įrodo, kad prokuratūra veikė ne savarankiškai, o vykdė prezidentės D.Grybauskaitės valią. Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Dalios Grybauskaitės kišimosi į šią pedofilijos bylą. Pedofilijos byla keliaus į teismą, įtariamasis joje – A.Ūsas Atnaujinta 16.41 Eglė Digrytė, DELFI.lt 2010 m. sausio 27 d. 14:14 Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=28290073 (pridedamas).
  2. Atkreipiu prokuratūros dėmesį į tai, kad prokuratūra sąmoningai ir tyčia klastojo vadinamąją pedofilijos bylą, o šiam tyrimui vadovavę prokurorai sąmoningai netyrė tų įrodymų, kurie įrodo, kad pedofilija tikrai buvo, o nukentėjusios K. ir N.  ir buvo prievartaujamos.
  3. Tą aplinkybe, jog įtariamojo A. Ūso padaryta veika turėjo būti kvalifikuota ne vien tik pagal LR BK 153 str. (mažamečio tvirkinimas), bet kartu ir pagal LR BK 150 str. 4 d. (mažamečio seksualinis prievartavimas), patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro N. Bieliausko 2009 m. rugsėjo 23 d. surašytas ir A. Ūsui įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame tie patys A. Ūso atlikti veiksmai prieš mažamete nukentėjusia jau kvalifikuojami ne tik kaip mažamečio tvirkinimas, bet ir kaip seksualinis prievartavimas.
  4. Jau 2008 m. gruodžio 17 d. šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančiu A. Ūsą pagristai įtarti padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 153 str. (mažamečio tvirkinimas) ir 150 str. 4 d. (mažamečio seksualinis prievartavimas), o S. – padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. 153 str. (bendrininkavimas tvirkinant mažameti) ir LR BK 24 str. 6 d. 150 str. 4 d. (bendrininkavimas seksualiai prievartaujant mažameti).
  5. Vilniaus apygardos teismas dar 2009 m. spalio 6 d. konstatavo, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų ir apie tai, kad S galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 24 str. 6 d. ir 153 str. Vykdant nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį  vienareikšmiškai turėjo būti įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 nurodymai neįvykdvti ir pranešimas apie įtarimą S. iki šio momento neįteiktas.
  6. Priimdamas nutarimą pareikšti įtarimus Ūsui, ir vadovaudamasis tik mažametės nukentėjusios parodymais, duotais 2008-12-17 ir 2008-12-30, prokuroras R. Šileika tuo pačiu metu šiame ikiteisminiame tyrime konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai ir neabejotinai patvirtinančių, jog A. Ūsas laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. lapkričio 23 dienos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartą tvirkino mažametę ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK153 str. Tačiau R. Šileika, deja, „pamiršo“ detalizuoti, kaip tai jam galėjo pavykti, jeigu mažametės mergaitės motina kategoriškai tvirtina, kad ji mergaitės niekada nebuvo palikusi vienos su A. Ūsu ir šis jos seksualiai neišnaudojo, o ikiteisminis tyrimas skundžiamu nutarimu S., tai yra pastarajai nepadarius jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  7.  Akivaizdu, jog atlikti nurodytus seksualinės prievartos veiksmus mažametės nukentėjusios atžvilgiu įtariamasis A. Ūsas netgi teoriškai galėjo tik tuo metu, kai mažametė būdavo su savo motina ir matant nurodytų veiksmų atlikimą jos motinai arba pastarajai paliekant mažametę dukrą su įtariamuoju ir taip sudarant įtariamajam sąlygas ją seksualiai išnaudoti.
  8. Nutarime vyr. prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose“ 20 p., mažametės viso kūno laižymas bei prašymas glostyti (bet ne laižyti) kaltininko lytinius organus kvalifikuojamas kaip tvirkinimas. Su tokia B. Maculevičiaus pozicija reikia sutikti, tačiau susipažinus su mažametės nukentėjusios apklausomis, tarp jų ir 2008-12-17 bei 2008-12-30, kurių duomenimis buvo vadovaujamasi priimant skundžiamus nutarimus, mažametė nukentėjusioji niekada neteigė, kad įtariamasis A. Ūsas būtų jai liepęs glostyti savo lytinius organus. Mažametė nukentėjusioji nuo pat pirmos apklausos ir per visą ikiteisminio tyrimo eigą nuosekliai teigė, jog A. Ūsas ne tik ją visą laižė, bet ir liepė, kad jį laižytų, ką mergaitė ir darė, laižydama įtariamojo A. Ūso kūną, tarp to ir lytinius organus. LAT priėmė nutartį, kurioje nurodyta, jog teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną.
  9. Todėl akivaizdu, kad dar 2008-12-17 mažametės nukentėjusios apklausoje užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad įtariamasis A. Ūsas liepė jai laižyti jo kūną, tarp to ir lytinius organus, neginčijamai patvirtina, kad tokiu būdu įtariamasis lytiniu organu kontaktuodamas su mažametės nukentėjusios liežuviu tenkino savo lytine aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė LR BK 150 str. 4 d.
  10. Siekiant nustatyti nurodytų mažametės parodymų teisingumą, jos psichologinę ir psichinę būsenas, 2009-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (1 t., b.l. 48-49) buvo paskirta mažametės mergaitės ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM, o ekspertams atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus. Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvados : 1. Atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. ..Nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. 2. Negali (negalėjo) suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo joms priešintis.
  11. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (11., b. l. 75­78), atliekant 7 nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama j klausimus, mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas“, „ laižo liežuviu laižė daug kartų (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausi, bumą, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną“, ..tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena“. Andrius „raudonas“, „storupilvu“, jis „prašė, kad laižyčiau“ (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtine, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima“. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog mergaitei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas.
  12. Ekspertizės akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokiu objektyvių duomenų apie D. Kedžio daromą poveikį nukentėjusiajai ar jos parodymams. Akte taipogi nurodyta, jog teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės metu nevertinamas tiriamo asmens parodymu patikimumas, jų teisingumas, atitikimas realybei, objektyvumas, nes tai priklauso teismo kompetencijai.
  13. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009 m. birželio 9 d. mažametės nukentėjusios apklausos protokolo (5 t., b.l. 85-89), jos metu mažametė nukentėjusioji dar kartą patvirtino jau anksčiau duotus savo parodymus apie tai, jog jai būnant ten, kur gyvena mama, Andrius ją laižydavo kambaryje, tualete ir vonioje, matant jos mamai S.14
  14. Tokie mergaitės parodymai visiškai sutampa su nurodytų liudytojų parodymais. Apklausos metu mergaitė patvirtina, jog tai, ką ji pasakojo, tėtis nufilmavo. Nors ir nenorėdama kalbėti šia tema, mažametė nukentėjusioji dar parodė, jog kai jis (A. Ūsas) kišdavo jai „sysalą“ į burną, tai ji labai kosėdavo. Tuo metu ji būdavo ir apsirengusi, ir nusirengusi. Mergaitė taip pat liudijo, kad kai jai tai buvo daroma (A. Ūsas kišdavo savo „sysalą“ į burnytę), jai labai skaudėdavo burnytę. Šios apklausos metu mergaitė taip pat parodė, jog ji yra mačiusi Andriaus „sysalą“, tėčio „sysalo“ niekada nėra mačiusi, o mama ir Simonas „sysalo“ neturi.
  15. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog A. Ūso padalyta veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 153 str. ir LR BK 150 str. 4 d
  16. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra ir dar viena mergaitės 2009-12-21 apklausos, atliktos atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00073-09 dėl poveikio nukentėjusiajai, stenograma (11 t., b.l. 140-152), iš kurios matyti, kad mažametės nukentėjusios parodymai akivaizdžiai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu pedofilijos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl to netikėti jais nėra pagrindo.
  17. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti 2009 m. gruodžio 1 d. mažametės nukentėjusios parodymu turinio analizė, atlikta Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės konsultantės vaiku ir paaugliu psichiatrijai. Vaiku psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentės. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos, gydytojos, vaiku ir paaugliu psichiatrės Sigitos Lesinskienės (16 t., b.l. 97-981). 2009 m. gruodžio 1 d. specialistės S. Lesinskienės atlikta mažametės parodymų analizė leido konstatuoti, jog mergaitės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gali būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nutikusius nemalonius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi.
  18. Visoje pedofilijos byloje visiškai ignoruotas ir antros mergaitės, K pusseserės parodymai ir likimas. Ji pati buvo apklausta dalyvaujant jos  motinai, kuri pati galimai ir organizavo vaikų pardavinėjimą pedofiliams.
  19. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir i tai, kad vienintelės apklausos metu, kuri vyko tik apie valanda laiko (17 t. b.1.1). nuo 9. 45 vai, iki 11 vai., antrajai mergaitei reikėjo eiti pasikeisti kelnes. Iš motinos kalbos 117 t„ b.1.15). kad ..na patikrinsim, kas tenai, kokie reikalai„sakau, i ai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to pačio, vis tiek norėsiu kelnytes susitikrint“ akivaizdu, kad mergaitė ir apklausos metu turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ir / ar šlapimo nelaikymu.
  20. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymą, antrosios mergaitės sveikatos problemos, susijusios su išmatą nelaikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos. Tai sutampa su A. Ūsui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku!..
  21. Kaip matyti iš liudytojo gydytojo G. Čereškevičiaus apklausos protokolo (17 t., b.I. 145-146), pastarasis parodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų. Apklausos metu liudytojas G. Čereškevieius liudijo, kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės tą patį patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 jo apklausos metu (17 t., b.l. 148-149).
  22. Šis liudytojas taip pat patvirtino, jog pirmas mergaitės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008 m. gruodžio 8 d. Tai yra jau pradėjus šį ikiteisminį tyrimą ir esant pagrįstai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti. Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip vieną iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei,..
  23. Teismo nutartis apie „ištrintą nukentėjusiosios atmintį“ yra klastotė. Kaip žinoma, A.Ūsą teisusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujama Audriaus Cinino) nusprendė neapklausti nukentėjusios, o jos visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisėjas Cininas viešai įvardino kaip „ištrinta atmintimi“. Akivaizdu, kad teisėjas Cininas, gyvenime nematęs nukentėjusios K., negalėjo nustatyti, kad jos atmintis ištrinta, tuo labiau, kad teisėjas Cininas neturi kvalifikacijos „nustatyti ištrintą atmintį“. Visos šios aplinkybės rodo, kad tiriant šią pedofilijos bylą, tiek teisėjai, tiek ir prokurorai piktnaudžiavo tarnyba.
  1. Faktas, kad gen. prokuroras A.Valantinas buvo kviečiamas pas prezidentę Grybauskaitė gauti nurodymų dėl šios bylos, įrodo, kad prokurorams buvo daromas spaudimas. Tuo labaiu, kad Valantinas pas prezidentę praleido tris valandas, kvietėsi pas ją savo pavaduotojus, o apie sprendimą pakeisti kaltinimus Ūsui, ir palikti jam tik kaltinimus „priekabiavus“, o ne „prievartavus“, Valantinas žurnalistams paskelbė išėjęs iš prezidentės kabineto.
  2. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros Veiklą nurodo, kad „Valstybės valdžios ir valdymo organams bei jų pareigūnams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams, spaudos, radijo, televizijos darbuotojams draudžiama kištis į prokuratūros darbą vykdant bylų tyrimą ir prokurorinę priežiūrą. Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti neteisėtą sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus“. Šioje byloje akivaizdu, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kišosi į prokuratūros darbą – darė prokuratūrai neteisėtą poveikį – kvietėsi pas save generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, ir nurodė jam pakeisti kaltinimus Andriui Ūsui, palikti tik kaltinimą seksualiniu priekabiavimu. Gen. Prokuroras Valantinas pasidavė spaudimui ir nurodė Vilniaus apygardos prokuratūrai perduoti A.Ūso baudžiamąją bylą, palikti tik 21 kaltinimus priekabiavimu. Nors visi įrodymai rodo, kad auka buvo prievartaujama, o ne prie jos seksualiai priekabiaujama
  3. Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl poveikio prokuratūrai – nurodymo jai, kaip turi būti tiriama ši byla, ir kokie kaltinimai palikti.
  4. Faktas, kad Joną Furmanavičių nužudė ne Drąsius Kedys, įrodo ir tai, kad visus įvažiavimus į senamiestį filmavo bent šešios vaizdo kameros, ir jos turėjo užfiksuoti važiuojantį D.Kedį.
  5. Šioje byloje liudininkė Neringa Venckienė paliudijo, kad prokuratūra puikiai žino, kad teisėją Joną Furmanavičių nušovė ne Drąsius Kedys, ir tai paliudijo net septyni liudininkai, matę J.Furmanavičiaus nužudymą Prokuratūra viešai kalba, kad iš senamiesčio gatvių, kur buvo nužudytas Furmanavičius, buvo paimti visi vaizdo įrašai. Juos neva dar siuntė į užsienį tirti. Tai kodėl tų vaizdo įrašų iki šiol neparodo? Juk tada būtų aiškiai matyti, ar automobiliu (iš įvykio vietos – aut. Pastaba) važiuoja Kedys, ar ne. Aš supratau, kad vaizdo įrašuose nufilmuotas ne Drąsius Kedys, todėl jie ir nerodomi.

 

Žodžiu, šitų įrodymų pateikta net 30 psl, todėl teisėja Pužaitė, negalėdama jų paneigtim, ir sprendžia ne įrodymų, tačiau tik „skundo priėmimo“ klausimą. Ir vėl nieko nesupranta, ko aš noriu…Atrodo, kad visi tie grybauskaitės prigimdyti teisėjukai moka tik vieną – klusniai pagala komandą sukurpti bylą žmonėms, kurie klausia : kodėl?

 

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));