skip to Main Content
Teisėja J.Kolyčienė vėl  klastoja Garliavos pedofilijos bylą

 

Taip, pasak prokuratūros, atrodo žmogus, kuris mirė „užspringęs lapu“ – Drąsiaus Kedžio kūnas po mirties

 

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja J.Kolyčienė atsisakė atnaujinti vadinamąją Garliavos pedolifijos bylą dėl žmonių kankinimo ir nužudymo sunkinančiomis aplinkybės ir mažamečių vaikų seksualinio prievartavimo vieninteliu motyvu – neva nėra skundžiamos gen. prokurorės Grunskienės nutarties numerio ir skundo motyvų:

Nors tas skundžiamo dokumento numeris aiškiai nurodytas skundo viršuje, teisėja Kolyčienė niekaip nesugebėjo jo surasti:

Nesugebėjo surasti ir skundo motyvų – kodėl vaikų negalima prievartauti, o jų tėvų žudyti?

Visi tie dalykai nėra suprantami teisėjai J.Kolyčienei, kuri LR vardu vykdo teisingumą. Neturi jai priekaištų nei  ekscelencija, nei „savivalda“ – Teisėjų taryba.

Manau, kad ši teisėjų mantijomis pasipuošusi teisėjų gaujelė kaip niekada vieninga, nes žino, kad jeigu bent vienas iš šių teisėjų ims veikti taip, kaip reikalauja įstatymas, arba prispaustas įrodymų„skils“ ir ims pasakoti apie visos gaujos nusikaltimus, reikės iš naujo atidaryti Lukiškių kalėjimą, ir jį smarkiai praplėsti. Todėl ši organizuota nusikalstama gauja ir apsimeta, kad nesupranta, ko aš noriu, teisėja Kolyčienė neranda dokumento numerio, arba nesupranta, ko aš iš jos noriu, kai parašau skundą, kad būtų ištirti labai sunkūs nusikaltimai – žmonių nužudymai ir mažamečių vaikų prievartavimas.

„Nėra nurodyti apskundimo pagrindai ir motyvai“, – nutaria teisėja Kolyčienė.

Nors tie pagrindai aiškiai nurodyti – skundas dėl gen. prokuratūros atsisakymo tirti labai sunkius nusikaltimus – mažamečių vaikų prievartavimą, žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, teisėjų ir prokurorų piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo (ikiteisminio tyrimo numeris Nr. 02-2-00568-18)

Skunde nurodžiau, kad 2021-02-04 kreipiausi į generalinę prokurorę dėl labai sunkių nusikaltimų ištyrimo. Išvardinau šiuos nusikaltimus daugiau nei 30 puslapių savo skundo.

Gen. prokurorė atsisakė vykdyti savo pareigas ištirti šiuos nusikaltimus, nurodžiusi vienintelę formalią priežastį – neva visi šie nusikaltimai jau seniai žinomi, aš nepateikiau nieko naujo.

2021 m. kovo 29 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti mano kovo 23 d. išsiųstą skundą, ir skundą man gražinti.

Teisėja J. Kolyčienė, kuriai ne kartą reiškiau nušalinimą dėl jos piktnaudžiavimo tarnyba, man nurodė, kad skundą atsisako priimti dėl tokių motyvų: teisėja J.Kolyčienė jau kovo 18 d. atsisakė priimti mano skundą, nustačius, kad jis neatitinka įstatymo įtvirtintų bendrųjų skundo reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. Nors J.Kolyčienė man nurodė, kad nesuprato, ko aš noriu, tačiau man nurodė, kad galiu, pašalinęs nurodytus trūkumus, pakartotinai pateikti skundą.

Ką aš ir padariau – kovo 15 d. pakartotinai pateikiau skundą dėl labai sunkių nusikaltimų dengimo, tačiau teisėja J.Kolyčienė neaiškiu būdu jį dar kartą išnagrinėjo ir vėl atsisakė priimti, nurodžiusi, kad aš nenurodžiau, kokį gen. prokuroro sprendimą aš skundžiu, ir kokie mano skundo motyvai.

Su tokia teisėjos Kolyčienės nuomone niekaip negaliu sutikti – mano kovo 15 d. skunde buvo aiškiai nurodytas skundžiamas gen. prokurorės nutarimas (ikiteisminio tyrimo numeris Nr. 02-2-00568-18) bei motyvai – dėl gen. prokuratūros atsisakymo tirti labai sunkius nusikaltimus – mažamečių vaikų prievartavimą, žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, teisėjų ir prokurorų piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Nepaisant to, kad skunde buvo aiškiai nurodytas skundžiamo prokurorės nutarimo numeris ir motyvai, teisėja Kolyčienė suklastojo savo nutartį, nurodydama, kad minėtų dalykų mano skunde nėra.

Tai, kad prokuratūra nuolat klastoja savo nutartis, jau esu pripratęs, tačiau kad apygardos teismo teisėjai jas klastotų, sąmoningai įrašę žinomai melagingus duomenis, dar nespėjau priprasti.

Todėl teikiu skundą apeliaciniam teismui ir nurodau tokius skundo motyvus:

Vilniaus apygardos teismo teisėja J.Kolyčienė 2021 m. kovo 18 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti nagrinėti mano kovo 15 d. skundą dėl labai sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis ir mažamečių vaikų prievartavimo.

Teisėja O.Kolyčienė apsimetė, kad ji nesuprato, ko aš noriu – neva „nėra aišku, dėl ko aš skundžiuosi, nėra nurodyti apskundimo pagrindai ir motyvai“.

Tiesa, teisėja Kolyčienė man nurodo, kad ši jos nutartis neužkerta kelio pakartotinai pateikti skundą baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka. Todėl šia teise ir naudojosi, ir nurodau tokius motyvus, kodėl teisėja J.Kolyčienė negalėjo per patrankos šūvio artintis prie mano skundų nagrinėjimo.

Visų pirmą, man nebuvo pranešta, kad skundą nagrinės teisėja Kolyčienė, ir kuriai aš negalėjau pateikti nušalinimo.

Teisėjos KOličienės nutartis, kad ji nesuprato, ko aš noriu, tėra tik melas ir išsisukinėjimai, bandant išvengti atlikti savo pareigą ištirti ir įvertinti sunkius nusikaltimus.

„Ko tu nori? Niekaip nesuprantu“, – taip teisėja J.Kolyčienė išdėstė savo argumentus, kodėl ji negali vertinti pedofilų nusikaltimų, kai jai buvo pateikti nepaneigiami įrodymai, kad Garliavos mergaitės buvo prievartaujamos pačiu brutaliausiu būdu – viena, ketverių metu, oraliniu būdu, kita, jos pusseserė, analiniu.

Tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Mateikienė uždraudė man rašyti apie šį nusikaltimą ir įvardinti aukas. Tiesa, uždrausdama rašyti apie nusikaltimus, teisėja Mateikienė pati padarė nusikaltimą – įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia tiek LR Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.

Toks banalus ir kvailas dokumentų klastojimas dar kartą iliustruoja, kokioje būklėje šiuo metu yra visa ši mėšlo krūva, kuri save vadina „teisine sistema“.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));