skip to Main Content

Tautinės saviraiškos išsaugojimo vedami entuziastai: esame pasiruošę plėsti etnosporto veiklas Lietuvoje

 

     Prieš dvejus metus Lietuvos Etnosporto komitetą įkūrę etninės kultūros puoselėtojai tiki, jog kartu galime nuveikti labai daug. Pasak Lietuvos Etnosporto komiteto prezidento Stanislav Bajurin, pagrindinis mūsų tikslas – išsaugoti tai, ką sukūrė mūsų protėviai. Organizacija siekia ugdyti jaunąją kartą, didinti savo gretas bei kurti etnosporto tradicijas Lietuvoje.

Kas yra etnosportas?

Paprastai tariant, etnosportas tai seni tradiciniai žaidimai.

Kaip susikūrė Lietuvos Etnosporto komitetas ir kokia yra pagrindinė jo veikla šiai dienai?

Iš tikrųjų tam, kad susikurtų toks komitetas, kokį turime šiandieną, reikėjo nemažai pastangų, kadangi norint įgyvendinti panašią idėją pirmiausiai turi surasti bendraminčių. Pagrindinis komiteto susikūrimo iniciatorius ir buvau aš, o pati komanda susitiko ir susiformavo 2017 metų rugsėjį, kai įvyko pirmosios etnožaidynės. Visi supratome tradicijų bei papročių išsaugojimo svarbą, todėl tereikėjo susidėlioti tikslų tolimesnių veiklų planą ir išsigvildenti turimas idėjas. Sakyčiau, jog komitetas susikūrė iš labai didelio noro sujungti tradicinius žaidimus puoselėjančių žmonių jėgas ir visiems kartu nuveikti kažką tikrai prasmingo. Pamenu, kaip dar pačioje pradžioje, bendrų idėjų vedami nusprendėme kreiptis į Seimą. Tikėjomės gauti finansavimą, tai būtų palengvinę ne tik komiteto kūrimosi pradžią, tačiau kartu prisidėtų ir prie dabartinių veiklų. Deja, tą kartą mūsų pristatymo nelabai kas klausėsi. Tačiau puikiai supratome, jog viskas ateis su laiku, o tuo metu svarbiausias dalykas buvo padėti pirmąjį, gal kiek netvirtą, žingsnį. Būtent tą mes ir padarėme! 

Taigi oficialiai Lietuvos etnosporto komitetas buvo įkurtas 2019-iais. Na, o šiandien pagrindiniai mūsų tikslai yra keli: įtraukti etnosportą į mokyklų bendrąją kūno kultūros programą, padėti kitoms organizacijoms vystyti klubinę veiklą ir kasmet organizuoti etnožaidynes.

Kodėl etnosportas turėtų būti svarbus šiuolaikiniam žmogui?

Akivaizdu, jog etnosportas turi labai glaudų ryšį su tautos bei kultūros vertybėmis. Norint išsaugoti lietuvių kultūrinį identitetą reikia imtis tam tikrų veiksmų. Pavyzdžiui: šviesti jaunimą, puoselėti mūsų protėvių vertybes, dalintis sukaupta patirtimi su tais, kurie su mūsų tautos tradicijomis iki šiol neturėjo nieko bendra ar paprasčiausiai jas užmiršo. Žinoma, nereikia persistengti ir per prievartą brukti nesuprantamų dalykų. Visa tai turi kelti susidomėjimą, kitaip mūsų vaikai liks dar labiau pasimetę ir savo gyvenime nebenorės sutikti nei tradicijų, nei papročių. Na, o koks paprasčiausias būdas sudominti bet kurio amžiaus žmones? Be abejo – žaidimai. Žaisdami atsipalaiduojame, pajaučiame azartą, norime laimėti, tai sužadina kiekvieno iš mūsų viduje slypintį kovotoją. Man labai patinka Japonijos pavyzdys. Maždaug prieš 100 metų japonai suprato, jog iš vakarų ateinanti kultūra ir importiniai produktai galiausiai pakeis šalies bei tautos vertybes. Japonai nusprendė, kad reikia išsaugoti bent dalį tradicijų, todėl pradėjo koncentruotis į tradicinių žaidimų vystymą. Iš tiesų jie įvedė tik vieną esminį pokytį – į mokyklos programą įtraukė kovos menus: dziudo ir kendo. Tačiau tas vienintelis pokytis padarė labai daug, kadangi maždaug po 40-50 metų dziudo išgarsėjo visame pasaulyje ir tapo olimpine sporto šaka. Manau, jog etnosportas bei kiti etninės kultūros puoselėjimo būdai yra svarbūs dėl  žinojimo, jog į ateities kartų rankas perduodame saugią bei svarbiausias vertybes puoselėjančią tautą.

Kokia yra Lietuvos etnosporto komiteto ateities vizija?

Planai yra tokie, jog mes norėtume grįžti prie etnožaidynių formato. Žinoma, jog bandysime ieškoti tam tikrų būdų, tačiau kol kas, pasaulyje tebesiaučiant pandemijai, sunku surasti visas reikiamas galimybes.  Šiuo metu esame pasiruošę dalyvauti įvairiuose projektuose bei programose. Netrukus sporto rėmimo fondui bandysime teikti jau 3 kartą pakoreguotą projektą. Taip pat intensyviai ieškome platformų, kuriose galėtume plėtoti savo veiklą bei gauti finansavimą. Šiais metais ypatingą dėmesį skiriame sklaidai, norime, jog žmonės mus ne tik matytų, tačiau kartu suprastų skleidžiamos žinutės esmę.

 

Kokie būna žmonių, kurie su etnosportu susiduria pirmą kartą, atsiliepimai?

Kas liečia edukacijas su vaikais bei veiklą, kurią vykdome stovyklose, tai visuomet sulaukiame daug susidomėjimo bei dėmesio. Vykstant edukacijoms ar varžyboms viską darome iš savų lėšų, visa mūsų komanda savanoriauja, nieks iš to neuždirba, todėl įgyvendinti visus planus dažnu atveju, būna gana sunku. Tačiau bandome pateikti geriausią šiai dienai turimą variantą, todėl praktiškai visada sulaukiam tik pozityvo ir gražių palinkėjimų.

Kiek liaudies žaidimų yra Lietuvos Etnosporto komiteto arsenale?

Šiuo metu yra 6 pagrindinės sporto šakos, kurias kuruojame Lietuvoje: kyla, muštukas, lietuviškas ritinis (ripka), išstūmimas iš rato, lazdos traukynės bei lietuviškos ristynės. Bandome nuolat tobulėti, todėl bendraujame su pasaulio etnosporto konfederacija. Tikimės, jog ateityje mums pavyks suorganizuoti kokį renginį, kuriame įtrauksime net keletą naujų veiklų. Taip pat planuojame bent porą žaidimų, kuriuose nereikalingas didelis inventorius, įtraukti į vaikų centrų programas. Na, o kurie žaidimai būna populiariausi visada priklauso nuo auditorijos.

Stebint šių dienų situaciją visuomenėje, peršasi išvada, kad mažoms tautoms tampa vis sunkiau kuo nors išsiskirti iš kitų. Kaip manote, ar etnosportas bei senų tradicijų puoselėjimas yra tinkami lietuvių saviraiškai?

Manau, jog etninės kultūros puoselėjimas tinka bet kuriai tautai. Pavyzdžiui aš su etnosportu susipažinau, kai dar net neįsivaizdavau, jog toks dalykas egzistuoja. Tačiau tai jau tada atvėrė daugybę galimybių išreikšti save bei iš naujo atrasti lietuvių tautos kultūrą. Jei kiekviena tauta bandytų išsaugoti tradicinius žaidimus, papročius bei  vertybes, tai automatiškai atvertų naujus kelius tuo dalintis ir atrasti kažką naujo.

Kaip eilinis gyventojas gali prisidėti prie šių tradicijų puoselėjimo bei vystymosi?

Manau, jog pradžiai užtektų daugiau pasidomėti etninės kultūros puoselėtojų organizacijomis bei jų veikla. Turbūt po to derėtų pasidalinti sukaupta informacija su kitais, taip praplečiant žmonių ratą, kurie apskritai žino, jog tokia veikla vykdoma. Taip pat su mumis visuomet galima susisiekti, planuoti bendrus projektus, dalyvauti mūsų veiklose ar savanoriauti.  Bet kuriuo atveju, mes mielai pasidalintume turimomis žiniomis ir išmokytume visko ką žinome patys. Juk svarbiausia bendradarbiavimas!

 

Eglė Žilinskaitė

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));