skip to Main Content

 

Tarptautinis teismas pradeda persekioti karo nusikaltėlius, tarp įtariamųjų – ir Lietuvos vadovas

 

Paaiškėjo, kad dar kovo 9 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TKT, angliškai International Criminal Court) nutarė tirti įtariamus karo nusikaltimus, nors JAV prezidentas Trampas ir pareiškė, kad šis teismas to daryti negali.

 

Apie tai rašo JAV dienraštis „The Washigton post“

 

https://www.washingtonpost.com/politics/2020/03/09/why-international-criminal-court-will-investigate-possible-us-war-crimes-even-if-trump-administration-says-it-cant/

 

Straipsnyje rašoma, kad teisėjai iš Tarptautinio baudžiamojo teismo apeliacinio skyriaus suteikė įgaliojimus vyriausiai prokurorei Fatou Bensouda (nuotr. viršuje) pradėti tyrimą dėl įtariamų JAV karo nusikaltimų Afganistane.

 

Tai yra didelis posūkis tarptautinėje teismų praktikoje, nes pirmą kartą JAV lyderiai, kariuomenės nariai ir žvalgybininkai gali atsidurti tarptautiniame teisme dėl nusikaltimų, padarytų užsienyje vykstant karo veiksmams.

 

Dar balandį šio teismo ikiteisminio tyrimo skyrius atmetė pirmąjį prokurorės Bensouda prašymą pradėti tokį tyrimą

 

Tačiau apeliacinis skyrius pakeitė šį sprendimą ir leido prokurorei pradėti tyrimą

 

JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo ketvirtadienį sukritikavo šį teismo sprendimą, sakydamas, kad TNTT yra „niekam neatsiskaitanti politinė institucija, kuri apsimeta teismu“.

 

Kokie yra kaltinimai? Kokie TKT įgaliojimai prieš JAV teisę? Kokia nauda paprastiems JAV piliečiams iš TKT tyrimo? Mano tyrimas atskleidžia, kad paprasti JAV piliečiai labiau remia TKT, negu Trampo retorika.

 

TKT prokurorai tirs įrodymus dėl JAV naudotų kankinimų ir piktnaudžiavimo.

 

2006 m. TKT prokuratūros padalinys pradėjo tyrimą dėl kaltinimų žmogiškumui Afganistane nuo 2003 m., nes tais metais  Afganistanas tapo TKT nariu.

 

TBT prokurorai tyria kaltinimus tiek dėl Afganistano vyriausybės, tiek ir prieš ją kovojančio Talibano pajėgų, Afganistano saugumo pajėgų, JAV kariuomenės ir CŽV veiksmų.

 

Prokurorai nurodo, kad surinkti įrodymai nurodo, tarp kitų kaltinimų, kad JAV naudoti tardymo metodai, įskaitant  „kankinimus, žiaurų elgesį, tyčiojamasi iš asmens orumo, ir prievartavimai“ – priskiriami karo nusikaltimams.

 

 

Kai kurie TBT teisėjai baiminasi persekiodami JAV

 

JAV nėra TKT narė. Tačiau sutartis, pagal kurią šis teismas įsteigtas, Romos statutas, leidžia šiam teismui tirti šalis, kurios nėra TKT narės, tačiau įvykdė galimus nusikaltimus šalyse, kurios yra TKT narės.

 

Tarptautinis baudžiamasis teismas 9TBT) įsteigtas prieš 20 metų. Štai kaip:

 

2017 m. lapkritį – po daugiau nei dešimtmečio įrodymų rinkimo – prokurorai paprašė leidimo pradėti tyrimą, aiškindami, kad „yra labai svarių įrodymų“, kad JAV kariai ir žvalgybininkai vykdė Afganistane karo nusikaltimus.

 

Po pusantrų metų, 2019 m. balandį TBT ikiteisminio tyrimo skyrius atmetė šį prašymą.

Teisėjai sutarė, kad šis prašymas pradėti tyrimą buvo tinkamas ir atitinkantis TBT jurisdikciją, tačiau nusprendė, kad tyrimas vis tiek greičiausiai nebus sėkmingas, todėl nepasitarnaus teisingumui.

 

Toks sprendimas sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp žmogaus teisių organizacijų – Amnesty International ir Human Rights Watch pareiškė, kad toks teismo sprendimas yra kapituliacija prieš Trampo administracijos grasinimus, ir kad nusikaltimų aukos bus paliktos likimo valiai.

 

Prokurorė apskundė tokį sprendimą.

 

 https://www.youtube.com/watch?v=NPDA4FKRoG8&feature=emb_logo

Bensouda parašė skundą – tai buvo įvairiapusis atsakymas, surinktas nuo nukentėjusių žmonių atstovų ir žmogaus teisių organizacijų.

 

Tada JAV atšaukė vizą TBT prokurorei – tai labai prasta paslauga tarptautinei baudžiamajai sistemai.

 

Kovo 9 d, TBT apeliacijų skyrius vienbalsiai atmetė ikiteisminio tyrimo skyriaus sprendimą, sakydami kad jie viršijo savo kompetencijos ribas, atmesdami prokurorės skundą.

 

Romos statutas nurodo, kad teismo ikiteisminio tyrimo skyrius tik sprendžia, ar „pakanka duomenų pradėti tyrimą“, ir ar „byla bus tinkama TBT teismui“

 

Kadangi minėtas tyrimas atitiko abu kriterijus, nebuvo pagrindo atmesti prokurorės prašymą.

 

Praeitos savaitės sprendimas leis Bensouda ir jos komandai pradėti tyrimą. TBT apeliacijų skyriaus sprendimas taip pat leis prokurorei ir jos komandai tirti nusikaltimus, kurie susiję su karu Afganistane, tačiau kurie vyko šiose šalyse, kuriose buvo slapti CŽV kalėjimai – Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje.

 

JAV neapsidžiaugė

 

Pompeo ketvirtadienį pareiškė, kad „,mes imsimės visų reikiamų priemonių, kad nė vienas JAV pilietis nestotų prieš šį teismą tam, kad būtų įvykdyta politinė vendeta“.

 

Tai reiškia, kad Trampo administracija priešinsis TBT tyrimams.

 

Trampo administracija jau seniai priešinosi TBT. Prezidentas Trampas dar pernai pareiškė, kad šio teismo prokurorams suteiktos „plačios teisės, už kurias niekam nereikia atsiskaityti“, ir kad šis teismas grasina JAV suverenitetui.

JAV taip pat atšaukė JAV vizas TBT darbuotojams ir pagrasino, kad imsis finansinių sankcijų prieš šio teismo teisėjus ir prokurorus.

 

Tačiau apklausos rodo, kad JAV visuomenė nėra priešiška TBT – 56 proc. amerikiečių pritaria šio teismo veiklai ir nori, kad JAV taptų teismo nare.

 

Tas skaičius padidėja iki 65 proc. paaiškinus, kad TBT skatina demokratinius procesus, tokius kaip atsakomybė ir žmogaus teisės. Žmonėms labiau rūpi šio teismo kompetencija ir sąžiningumas, o ne tai, ar teisme atsidurs JAV piliečiai.

Jeigu prokurorė Bensouda ir jos komanda pademonstruos nešališkumą ir profesionalumą, JAV visuomenė parems šio teismo veiklą. Tokia parama gali prispausti JAV politikus paklūsti TBT sprendimams ir tyrimams, kurie jau prasidėjo ir tęsis daug metų.

 „The Washington post“

 

Europos žmogaus teisių teismas : apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje prezidentą V.Adamkų infomavo VSD šefas A. Pocius (Antaviliuose buvo kankinami mažiausiai penki žmonės)

Kaip žinia, tiek Europos žmogaus teisių teismas, tiek ir JAV Senato žvalgybos komitetas pripažino, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame buvo kankinami žmonės.

Tačiau tiek Lietuvos vyriausybė, tiek ir generalinė prokuratūra, tiek ir Valdas Adamkus  veikia kaip tikra „cosa nostra“ – laikosi „omertos“ (itališkai „tylos“ įžado) – viską neigia, ir toliau dengia šią sunkią nusikalstamą veiklą.  negana to, minėtas EŽTT sprendimas jau pusantrš metų piktavališkai nėra išverčiams į lietuvių kalbą, kad žmonės nesužinotų apie Valdo Adamkaus ir jo parankinių veiklą.

Šis EŽTT dokumentas yra šokiruojantis – jam smulkiai aprašyta, kaip šis kalėjimas Lietuvoje atsirado, kas jį statė, kas leido, ir kokie veikėjai už tai atsakingi.

Būtent šiuo teismo sprendimu rėmėsi ir Neringos Venckienės advokatai – jie Čikagos apeliaciniame teismui pateikė EŽTT priimtą sprendimą dėl slaptame CŽV kalėjime Vilniuje, Antaviliuose, kankinto piliečio Abu Zubaydah – advokatai norėjo įrodyti Čikagos teismą, kad Lietuvoje žmonių kankinimas kalėjimuose yra įprasta praktika.

Iš viso Čikagos teismui buvo perduota daugiau nei 500 psl. Venckienės advokaco Monico surinktos medžiagos ir įrodymų, kad Lietuva nėra jokia teisinė valstybė, o greičiau bananų respublika.

Kaip vieną įrodymų advokatai pateikė ir EŽTT sprendimą dėl Abu Zubayda. Tai labai ilgas dokumentas, tačiau jį perskaičius tikrai verta – jis paneigia visas V.Adamkaus kalbas, kad jis neva nieko nežinojęs apie slaptą CŽV kalėjimą. Būtent todėl Užsienio reikalų ministerija jau daugiau nei metai negali išversti šio dokumentų iš anglų į lietuvių kalbas.

 EŽTT nurodo, kad buvęs VSD šefas Mečys Laurinkus paliudijo, kad 2003 m. viduryje, po to, kai Lietuva įstojo į NATO,  jis informavo Paksą apie galimybę dalyvauti „programoje, susijusioje su sulaikytojų transportavimu“ (“request to participate in the programme concerning the transportation of detainees”)

Iš šio dokumento aiškėja, kad Lietuvoje buvo ne vienas, o ne du slapti CŽV kalėjimai. 

Šiame kontekste teismas remiasi JAV Senato pranešime, kuriame rašoma, kad sulaikymo centras „Violet“ buvo baigtas 2003 m. viduryje, tačiau „iki šiol buvo nenaudojamas…neįrengtas..ir todėl reikia įregti naują, išplėstą kalėjime šalyje“.

Tačiau remiantis turimais duomenimis, kad nors Laurinkus gavo neigiamą atsakymą iš Pakso, paklausęs, ar „ar galima atsivežti į Lietuvos Respubliką žmonės, kurios tardo JAV“, tačiau vėliau M.Laurinkus neprašė nei Pakso, nei tuo metu einančio prezidento pareigas Artūro Paulausko „politinio pritarimo dėl projekto Nr. 2“.

 Laurinkus žinojo, kad projektas Nr. 2 pradės veikti 2004 m. kovą – balandį – tai yra tuo metu, kai Lietuva bus priimta į NATO.

 Teismas taip pat nurodė, kad keli VSD karininkai, kaip vadovas Arvydas Pocius ir veikiantis vadovas Dainius Dabašinskas žinojo apie projektą Nr. 2 tuo metu, kai jis buvo pradėtas vykdyti.

 Mr Valdas Adamkus, buvęs šalies vadovas, teigia, kad „jokios informacijos apie projektą Nr. 2“ jam nebuvo pateikta.

 Tačiau Pocius sako, kad Adamkus buvo „adekvačiai informuotas“ apie projektą Nr. 2.

 

 

Tačiau net Seimo komisija patvirtino, kad VSD gavo CŽV prašymą „įrengti patalpas, tinkamas laikyti suimtuosius“. Teismo surinkti įrodymai taip pat patvritina šį faktą. Liudininkas A, kuris buvo svarbus politinis veikėjas, patvirtino, kad Laurinkus kreipėsi į Paksą prašydamas leisti „laikinai laikyti žmonės, kaltinamus terorizmu“, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

 Liudininkas B2, kuris taip pat buvo svarbus politinis veikėjas, taip pat patvirtino, kad jo buvo prašoma leisti gabenti suimtuosius, tačiua taip pat davęs neigiamą atsakymą.

Remdamas CŽV informacija, JAV Senato komitetas patvirtino, kad „šalių, kuriuose buvo kalėjimai, politiniai lyderiai, buvo iš esmės informuoti apie jų buvimą“.

Tame pranešime taip pat rašoma, kad vietos valdžia patvirtino projektą nr. 2, tačiau kartu ir paprašė „kompleksnių mechanizmų“ (“complex mechanisms”), kad gauti nenurodomą milijonų dolerių kiekį vietos valdžiai.

Pinigai buvo pasiūkyti „parodyti dėkingumą“ už tai, kad leido Lietuvoje vykdyti CŽV programą. Taip pat nurodoma, kad „kai kurios vietos valdžios struktūros“ tikriausiai turėjo nepilną vaizdą apie CŽV kalėjimų „tikrąjį funkcionavimą ir paskirtį“.

Taip pat Senato pranešime nurodoma, kad vienas vietos valdžios atstovas, sužinojęs apie slaptą kalėjimą, buvo „šokiruotas“, tačiau „vis tiek patvirtino“ šį projektą.

„Violet“ centras Lietuvoje buvo uždarytas po  to, kai spaudoje, ypač „Washigton Post“ 2005 m. lapkričio 2 d. pasirodė publikacijos apie šiuos kalėjimus. kaip viena iš kalėjimo uždarymo priežasčių nurodoma ir tai, kad CŽV nesugebėjo pasirūpinti kalinių medicinos priežiūra. Nurodoma, kad CŽV atsisakė išvežti vieną iš kalinių, Mustafa al-Hawsawi, į vietos ligoninę.

Šis atsisakymas privertė CŽV ieškoti medinos priežiūros kitose šalyse al-Hawsawi ir dar keturiems kaliniams, kurie taip pat buvo „stipriai sužaloti“ (“four other CIA detainees with acute ailments”).

Nors po Washington Post straipsnių kalėjimas „Black“ buvo greitai uždarytas, tačiau kalėjimas Lietuvoje (Velvet cite“ vis dar veikė  ir 2006 m. sausio pradžioje“).

Tuo metu CŽV vis dar laikė 28 klainius dviejuose kalėjimuose – „Detention Site Violet … and Detention Site Orange”.

 Kalėjimas Lietuvoje buvo uždarytas 2006 m. tą mėnesį, kai jame buvo laikomi penki kalinai, kurių pavardės neįvardijamos. Tyrime nurodoma, kad šie mėnesiai galėjo buūti 2006 m. balandis arba kovas.

Matydamas visus šiuos įrodymus, teismas nusprendė, kad yra pakankamai įrodymų („prima facie evidence“), kad slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje veikė nuo 15-16 vasario 2005 m. iki 2006 m. kovo 25 d.

Nepaisant visų šių įrodymų, Lietuvos vyriausybė nesugebėjo įrodyti, kodėl šie įrodymai nėra įtikinantys.

Nors Lietuvos vyriausybė visada neigė CŽV kalėjimo būvimo Lietuvoje faktą, tačiau ji nesugebėjo logiškai paaiškinti ar paneigti, kodėl CŽV lėktuvai su kaliniais leidosi Lietuvos teritorijoje, Vilniaus ir Palangos oro uostuose, ir kodėl šiems lėktuvams nebuvo taikomos įprastos muitinės ir pasienio procedūros.

 V.Adamkaus patarėjai taškėsi pinigais

Iš karto po to, kai CŽV atvežė VSD maišą dolerių, ir pastarieji padalino „premijas“, prezidento V.Adamkaus patarėjai nusipirko brangius kotedžus Turniškėse.

Valdo Adamkaus artimi žmonės – Nacionalinio saugumo patarėjas Rytis Muraška ir užsienio politikos patarėjas Edminas Bagdonas netikėtai praturtėjo. Įtarimų sukėlė sandoriai, kai bendrovė, už paskolą įkeitusi bankui prezidento rezidenciją, pastatė ir prekiavo kotedžais šiame sostines rajone. Vyriausybės kanceliarijos valdoma komunalinių paslaugų bendrovė valstybei priklausančioje žemėje Turniškėse pastatė kotedžus. Statyboms iš banko buvo paimta 6 mln. litų paskola, o dėl to pusmetį buvo įkeista V.Adamkaus rezidencija. Šio sandorio reikalus tvarkė Vyriausybės įsteigta komunalinių paslaugų bendrovė, kuriai vadovauja Valdas Račkys.

Teigiama, esą E.Bagdonas ir R.Muraška kotedžus galėjo įsigyti išskirtinėmis sąlygomis ir maždaug pusantro karto mažesne nei rinkos kaina. Šis skandalas pradėjo kilti tarsi pavasarinis potvynis. Kol visi, netekę žado bandė suprasti, kas čia įvyko, prezidento patarėjai Rytis Muraška ir Edminas Bagdonas suskubo veikti pirmi ir atsistatydino.

 

 

Gitanas Nausėda apie Valdą Adamkų : „Šiandien Jūs taurinate mūsų gyvenimą vien savo buvimu“

Gitanas Nausėda

 


Lapkričio 3 d. ·
Su gimtadieniu Jus, gerbiamas Prezidente Valdai Adamkau! Džiaugiamės kiekviena su Jumis ir p. Alma praleista akimirka. Mūsų likimui Jūs turėjote didžiulės įtakos, kaip, beje, ir daugybės kitų žmonių gyvenimams. Paskatinote tikėti, kad politika nebūtinai privalo šliaužioti pažemiais, kąsti iš pasalų arba drabstytis purvais. Šiandien Jūs taurinate mūsų gyvenimą vien savo buvimu, jau nekalbant apie gausias viešąsias iniciatyvas, kurios plaukia tiesiai iš Jūsų geros ir niekada nepavargstančios širdies. Ilgiausių metų Jums, Prezidente Valdai!

Facebook komentarai
Back To Top